Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir pareiškėjas) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. TGK-17 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją skundą nagrinėti iš esmės.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. rugsėjo 14 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) bylą perduoti pagal rūšinį teismingumą; 2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija, atsakovas) duoti atsakymą į pateiktąjį atsakovui pareiškėjo 2014 m. gruodžio 29 d. skundą; 3) įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo Fondo 2015 m. vasario 24 d. prašymą; 4) priimti atskirąją nutartį, kurioje būtų nurodyti padaryti pažeidimai, ir nusiųsti ją Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teismas konstatavo, kad papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų, o šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas priimti papildomą sprendimą, kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti šioje administracinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo bylos nagrinėjimu dalyku, papildomas sprendimas negali būti priimamas. Be to, papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti, o tai gali būti padaryta tik skundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka, šia galimybe pareiškėjas yra pasinaudojęs. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjama situacija neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, todėl netenkino pareiškėjo pareiškimo. Teismas nurodė, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl papildomo sprendimo priėmimo reiškia baigtinį veiksmą, nesukeliantį pareigos pirmosios instancijos teismui pačiam atlikti tolesnius veiksmus ar įpareigoti juos atlikti kitus subjektus, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priimti atskirąją nutartį.

II.

Pareiškėjas Fondas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ir patenkinti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas pareiškėjo pavadinimas. Pareiškėjo teigimu, nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes teismo posėdyje buvo pateiktas pareiškimas dėl teisėjos L. J. nušalinimo, tačiau elektroninėje bylos medžiagoje 2015 m. lapkričio 4 d. nebuvo nei teisėjos nušalinimo pareiškimo, nei nutarties dėl jo. Pareiškėjas pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir dėl to, kad joje nėra duomenų, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (toliau – ir Taryba) buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ar gautas Tarybos atsiliepimas į pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Byla nepagrįstai neperduota bendrosios kompetencijos teismui (ABTĮ 21 str. 1 d.). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad „skundžiami raštai laikytini raginimu išsikelti iš patalpų, priklausančių atsakovui“ ir kad „atsižvelgiant į jų turinį, laikytini prašymais įpareigoti atsakovą įvykdyti civilinio teisinio pobūdžio veiksmus“. Pareiškėjo teigimu, buvo pagrindas priimti atskirąją nutartį pareiškėjo nurodytais klausimais (ABTĮ 108 str. 1 d.).

Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuri, atsakovo teigimu, yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo Fondo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (ABTĮ 95 str.).

Pažymėtina, kad šis atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas pagal atskirąjį skundą pradėtas nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes nenustatė ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi papildomas sprendimas gali būti priimtas teismui byloje priėmus sprendimą ir esant ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-438/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos 2015 m. kovo 23 d. Sprendimą ir įpareigoti Komisiją skundą nagrinėti iš esmės. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendime konstatavęs, jog Sprendimas iš esmės yra teisėtas, t. y. nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų jį panaikinti, pareiškėjo skundą atsakovui Administracijai dėl Komisijos 2015 m. kovo 23 d. Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-664-525/2016 pareiškėjo Fondo apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byla Komisijos 2015 m. kovo 23 d. Sprendimu, nors ir kitais argumentais, buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, nes Komisija nebuvo įgaliota nagrinėti pareiškėjo kelto ginčo, teismingo bendrosios kompetencijos teismui.

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo turinio matyti, kad šiuo atveju pareiškėjo inicijuotas ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, jog netenkina abiejų pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų, t. y. skunde suformuluoti materialiniai reikalavimai, dėl kurių proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra išnagrinėti bei atmesti. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tam tikromis pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytomis išvadomis, teigia, kad byla nepagrįstai neperduota bendrosios kompetencijos teismui, t. y. pareiškėjas iš esmės išreiškia savo nesutikimą su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie aspektai gali būti apeliacinio skundo, kurį pateikė pareiškėjas, o ne pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo objektu, nes jie niekaip nepatvirtina ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų priimti papildomą teismo sprendimą egzistavimo. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas pareiškėjo pavadinimas, taip pat nepatvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo. Reikalavimas pagal ABTĮ 108 straipsnio 1 dalį priimti atskirąją nutartį, kurioje būtų nurodyti padaryti pažeidimai, ir nusiųsti ją Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, yra ne materialaus pobūdžio reikalavimas, o procesinio pobūdžio prašymas, kuris nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju turėjo būti priimamas papildomas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį priėmė ta pati teisėjų kolegija, kuri teismo pirmininko 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo sudaryta nagrinėti bylą ir kuri, išnagrinėjusi bylą iš esmės, priėmė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą. Nors 2015 m. spalio 29 d. teismo posėdyje nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pareikštas nušalinimas teisėjai L. J., tačiau kitų teisėjų kolegijos narių, kurioms nušalinimas nebuvo pareikštas, 2015 m. spalio 29 d. priimta nutartimi jis nebuvo tenkintas. Atsakydama į atskirojo skundo argumentus, kad elektroninėje bylos medžiagoje 2015 m. lapkričio 4 d. nebuvo nei teisėjos nušalinimo pareiškimo, nei nutarties dėl jo, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra tvarkoma ne elektroninė byla, kurioje yra tiek pareiškėjo prašymas nušalinti teisėją, tiek ir 2015 m. spalio 29 d. nutartis netenkinti šio prašymo. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie pagrįstų, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad jo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje; proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą (ABTĮ 95 str. 3 d.). Pareiškėjas nepagrįstai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir dėl to, kad joje nėra duomenų, ar trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarybai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ar gautas Tarybos atsiliepimas į pareiškimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Tarybą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi Tarybą pašalino iš proceso šalių. Tai reiškia, kad Tarybai neturėjo būti pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei gautas Tarybos atsiliepimas į pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes Taryba nebuvo proceso šalimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo pareiškimo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, nes nėra nei vienos ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos priimti byloje papildomą teismo sprendimą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Fondo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 150 str. 2 d.). Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jį išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-438/2016).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.