- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1022-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- O. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ir atsakovo O. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui O. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 400 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. liepos 23 d., apie 14.20 val. Duomenys neskelbtini dviračiu važiavo dviračių taku nuo Duomenys neskelbtini ieškovui priklausančia tako puse. Judėjo saugiai apie 25 km per valandą greičiu. Matė, kad priešais jį atvažiuoja moteris su dviem vaikais, todėl pasitraukė dešiniau, prie skiriamosios juostos. Ieškovui priklausanti tako pusė buvo laisva, nekilo jokių abejonių dėl tolesnio važiavimo. Pažymėjo, kad už moters važiavęs vyras, atsakovas, nors ir matė ieškovą, sugalvojo važiuojančią moterį su dviem vaikais aplenkti. Išvažiavęs į priešingą dviračių tako pusę, kuria judėjo ieškovas, ir aplenkęs minėtą moterį atsakovas nesuspėjo sugrįžti į savo dviračių tako pusę. Ieškovui priartėjus jis netikėtai atliko staigų manevrą, kuriuo užkirto ieškovo važiavimo kryptį. Ieškovas paskutinę akimirką suspėjo pasukti vairą į kairę pusę, dėl to pavyko išvengti didesnių pasekmių. Susidūrimo metu ieškovo dviračio rėmas sulūžo, todėl ieškovas nukrito. Ieškovas nurodė, kad dėl minėtų atsakovo neatsargių veiksmų patyrė turtinę žalą, o būtent buvo nepataisomai sugadintas ieškovo dviratis Fuji Transonic 2.5, kurio vidutinė rinkos vertė 2 400 Eur. Šias išlaidas ieškovas prašė atlyginti iš atsakovo.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sutiko su ieškovu, kad minėtas įvykis priskiriamas prie neatsargių atsitikimų, tačiau, atsakovo nuomone, ieškovas neturi faktinio bei teisinio pagrindo kaltinti atsakovą dėl susidūrimo ir reikalauti atlyginti žalą. Nurodė, kad įvykio metu atsakovo dviratis buvo visiškai tvarkingas, šonuose pažymėtas atšvaitais, priekyje ir gale degančiais žibintais. Atsakovas važiavo link Klaipėdos pusės, jo greitis buvo saugus ir nedidelis. Priekyje pamatė lėčiau už save važiuojančią moterį su dviem vaikais, skambučiu įspėjo dėl lenkimo ir, vaikams pasitraukus, aplenkęs grįžinėjo į savo pusę. Jau lenkimui pasibaigus ir grįžus į savo pusę pamatė greitai artėjantį, dideliu greičiu priešais važiuojantį ieškovą, kuris, atsakovui esant arčiau prie dešiniojo tako krašto, staiga metėsi į jo judėjimo pusę, o atsakovas, siekdamas išvengti kaktomušos, šiek tiek pasuko kairiau ir stabdė, dėl to jo dviratis slysdamas sukosi kairiau, kai tuo tarpu ir ieškovas, supratęs, jog yra atsakovo judėjimo pusėje, metėsi į savo juostos dešinę. Susidūrimo nepavyko išvengti, todėl ties dviračio tako viduriu jie atsitrenkė vienas į kitą. Atsakovo dviračio priekinė dalis trenkėsi į ieškovo pasukto dviračio šoną. Ieškovas nuo dviračio nugriuvo, o atsakovas susitrenkė į dviračio vairą. Vėliau išaiškėjo, jog lūžo ieškovo dviračio rėmas, o atsakovo dviračiui buvo sugadintas priekinis ratas, vairas. Moteris, kurią atsakovas lenkė, iškvietė policiją, medikus. Kadangi nei atsakovas, nei ieškovas rimtesnių sužalojimų nepatyrė, todėl vienas kitam pretenzijų nereiškė, pareiškimų policijai nerašė. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai įvykio netyrė, nedarė įvykio vietos apžiūros, nefiksavo susidūrimo pėdsakų ir nesiaiškino kaltininko. Atsakovo nuomone, ieškovo didelio greičio išvystymas, neatsakingas elgesys dviračių take ir buvo tiesioginė priežastis, dėl ko šis susidūrimas įvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 800 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo naudai. Priteisė iš ieškovo 302,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas akcentavo, jog siekiant nustatyti atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) didelės reikšmės turi ieškovo ir atsakovo važiavimo vieta prieš susidūrimą ir dviračių susidūrimo vieta.
5. Nurodė, jog byloje, be šalių teikiamų paaiškinimų, nėra jokių kitų rašytinių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šalių dėstomas aplinkybes dėl važiavimo iki susidūrimo trajektorijos ir eismo įvykio vietos. Teismo vertinimu, nustatyta smūgio vieta į dviračio dešinės pusės rėmą leidžia daryti išvadą, kad ieškovas prieš susidūrimą dviratį pasuko į kairę pusę.
6. Nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas kitą matė. Atsižvelgęs į tai, jog moteris, kurią atsakovas lenkė, važiavo ypač lėtai, o atsakovas neskubėdamas atliko lenkimą, sprendė, jog ieškovo greitis šiems asmenims galėjo atrodyti žymiai didesnis. Nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą elektroninės programėlės duomenis, pagal kuriuos 2018 m. liepos 23 d. 14.20 val. ieškovas įjungė dviračio kompiuterį, fiksuojantį greitį, laiką, vietą, pagal kurio duomenis nuvažiavo 480 metrų per 1 minutę ir 34 sekundes 18,4 km/h vidutiniu greičiu, maksimalus greitis 23,00 km/h, ir patvirtino teismo posėdžio metu, kad įvykus susidūrimui, kompiuterio laikiklis nulūžo ir paskutinis užfiksuotas važiavimo greitis buvo susidūrimo metu, t. y. 21-22 km/h.
7. Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia teigti, jog ieškovo greitis buvo pakankamai didelis, tačiau pamatęs šeimą bei atsakovą ieškovas greičio nelėtino, t. y. dviračio nepristabdė, be to, siekdamas išvengti susidūrimo, suko dviratį kairiau, būtent į moters su vaikais pusę, tikėdamasis pravažiuoti per vidurį tarp moters su vaikais ir atsakovo. Todėl konstatavo, kad ieškovas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių prieš kitus eismo dalyvius dviračių take, nesilaikė saugaus greičio, kuris būtų leidęs laiku sustabdyti dviratį išvengiant kliūties, o tuo pačiu nesiekė išvengti kliūties pasukant vairą į dešinę pusę, kurioje nebuvo pėsčiųjų ar dviratininkų, nesukeliant pavojaus dviratininkei su vaikais. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, prieš lenkdamas moterį su vaikais, taip pat neįsitikino, ar tai daryti yra saugu, išvažiavo į priešpriešinę dviračių juostos dalį, netinkamai įvertino artėjančio ieškovo greitį, neapskaičiavo, ar spės grįžti į savo važiuojamąją dalį nesudarant avarinės situacijos, grįžinėdamas į savo važiavimo juostą ir siekdamas išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu dviratininku, dviratį šiek tiek pasuko kairiau, nesiekė išvengti susidūrimo pasukdamas dviratį kuo įmanoma dešiniau savo važiavimo dalyje.
8. Įvertinęs kiekvieno dviratininko elgesį dviračių take užtikrinant kitų eismo dalyvių saugumą sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ir dėl to abu dviratininkai susidūrė. Konstatavo, kad susidūrimas įvyko dėl abiejų – tiek ieškovo, tiek atsakovo kaltės.
9. Nurodė, kad ieškovas pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. dviračio remonto aktą, iš kurio matyti, kad dviračio rėmas yra neremontuotinas. Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, padarė išvadą, kad dviratis sugadintas nepataisomai ir yra neremontuotinas.
10. Atsižvelgęs į tai, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir ieškovas, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių faktą, kad ieškovo pirktas dviratis buvo naujas, iš dviračio paso nėra matyti, kas buvo dviračio pirkėjas, neišsaugotas pirkimo kvitas, byloje pateikti šalių prieštaringi įrodymai dėl naujo dviračio Fuji Transonic 2.5 kainos, konstatavo, kad ieškovui padaryta žala už sugadintą dviratį vertintina 1 600 Eur suma, t. y. kaina, už kurią ieškovas įsigijo dviratį.
11. Nurodė, kad nesant proceso šalių neteisėtų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, todėl konstatavo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą, t. y. dviračio nepataisomą sugadinimą.
12. Atsižvelgęs į tai, kad visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos, esant abipusei ieškovo ir atsakovo kaltei, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisė pusę nustatyto žalos dydžio, t. y. 800 Eur žalos atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš atsakovo O. P. papildomai 1 600,00 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, t. y. 2 400,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Prašo pridėti naujus įrodymus: 2019 m. vasario 18 d. UAB „Vasarė“ pranešimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, jų nelygino ir negretino, todėl neteisingai nustatė ieškovo ir atsakovo važiavimo vietos ir dviračių susidūrimo vietos aplinkybes. Teismas tinkamai neįvertino moters, kurią atsakovas lenkė, parodymų.
13.2. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovo duoti parodymai dėl judėjimo krypties dviračių taku ir dviračių susidūrimo vietos tiek pirminiai, užfiksuoti policijos komisariate, tiek teismo posėdyje, buvo vienodi ir nuoseklūs, priešingai, nei atsakovo.
13.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visos pasekmės atsirado iš esmės dėl atsakovo atliekamų veiksmų – nesaugaus manevro, o dviračių susidūrimas buvo tik pasekmė, kurios nepavyko išvengti dėl atsakovo atliekamų nesaugių veiksmų važiuojant dviračių taku ir nespėjus užbaigti manevro.
13.4. Teismo išvados, kad ieškovas ketino pravažiuoti tarp moters ir atsakovo, nepagrįstos. Ieškovas važiavo jam priklausančia dviračio tako dalimi, o į kairę pusę dviračio vairą kryptelėjo tik prieš pat susidūrimą, siekdamas išvengti kaktomušos.
13.5. Dviračių susidūrimo aplinkybes ir atsakovo kaltę taip pat patvirtina byloje pateiktas dviračio remonto aktas, kuriame nurodyta, jog smūgio vieta yra dešinės pusės apatinė rėmo dalis, ir antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota dviračio FUJI WBD213A0115M būklė po susidūrimo, konstatuojant matomus pažeidimus dešinėje dviračio priekinio rato pusėje.
13.6. Kelių eismo taisyklių punktai, kuriuos atsakovas pažeidė, leidžia teigti, kad lenkiant transporto priemonę lenkimo manevrą atliekantis vairuotojas privalo palikti laisvą kelią priešais atvažiuojančiajam iki manevro užbaigimo.
13.7. Teismo išvada, kad važiuodamas dviračių taku ieškovas nesilaikė saugaus greičio, kuris būtų leidęs laiku stabdyti dviratį išvengiant kliūties, nepagrįsta. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas važiavo leistinu ir nepavojingu vidutiniu greičiu.
13.8. Teismas nepagrįstai žalą už sugadintą dviratį teismas įvertino 1 600,00 Eur suma, t. y. kaina, už kurią įsigytas dviratis. Šiuo metu įsigyti dviratį, kurį turėjo ieškovas, už 1 600,00 Eur nėra įmanoma.
14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas, padaręs pagrįstą išvadą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, nepagrįstai konstatavo ir atsakovo neteisėtus veiksmus.
14.2. Teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių, t. y. jog ieškovas pripažino užsiimantis dviračių sportu, dalyvauja varžybose; šiuo atveju pripažino, kad grįžęs iš varžybų, trenerio paskatintas, įvykio metu treniravosi. Tai reiškia, ieškovas, sportiniu režimu, sportiniu dviračiu, neatsižvelgdamas, jog šioje įvykio vietoje yra ir pėsčiųjų takas, treniravosi ir dideliu greičiu lėkė link atsakovo. Teismas neįvertino, jog ieškovas per vėlai pamatė atsakovą ir suko į kairę, į tą pusę, kurioje atsakovas, aplenkęs moterį su vaiku, judėjo.
14.3. Tarp galimos žalos ir atsakovo veiksmų, priešingai, nei sprendė teismas, nėra priežastinio ryšio.
14.4. Teismas neturėjo pagrindo analizuoti pateikto tariamų greičio matuoklio parodymų grafiko.
14.5. Ieškovas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, kada, kur, už kiek įsigijo dviratį.
14.6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir be pagrindo atliko įskaitymą.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovas nuo pat įvykio pradžios reiškė pretenzijas dėl sugadinto dviračio.
15.2. Atsakovo teiginius dėl ieškovo kaltės paneigia aplinkybės, jog būtent atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 ir 136.4 punktų reikalavimus.
15.3. Ieškovas, net ir turėdamas nemažą judėjimo dviračiu patirtį, negalėjo numatyti atsakovo nelogiškų ir pavojingų veiksmų.
15.4. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovas įvykio metu nesitreniravo.
15.5. Pažymėtina tai, jog teismas pripažino, kad ieškovas dviračių taku važiavo apie 22 km/h greičiu, o susidūrimo metu greitis buvo 19,8 km/h . Tai yra ne didelis, o vidutinis greitis, todėl jokio pavojaus nei atsakovui, nei moteriai su vaikais ieškovas nekėlė.
15.6. Pateikti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo argumentus, jog tokios pat komplektacijos dviratį įmanoma įsigyti nuo 200,00 iki 2 000,00 Eur.
16. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Ieškovas piktnaudžiauja teise pateikdamas naują įrodymą – UAB „Vasarė“ pranešimą. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės objektyviai nustatyti, kur ir iš ko, už kokią kainą ieškovas pirko dviratį.
16.2. Ieškovas yra neatsakingas dviratininkas, leidęs sau surengti sportininko treniruotę dviračių take.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.
Dėl bylos nagrinėjimo formos
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
19. Apeliantas R. R. prašo prie bylos pridėti 2019 m. vasario 18 d. UAB „Vasarė“ pranešimą. Apelianto O. P. teigimu, šio įrodymo prie bylos pridėti nėra pagrindo, kadangi jis nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas, kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
21. Įvertinus, jog dėl šio įrodymo atsakovas pasisakė, ieškovo pateiktas pranešimas priimtinas tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškintos šalių ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
22. Nagrinėjamu atveju su skundžiamu sprendimu nesutinka ir ieškovas, ir atsakovas. Abiejų apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl šalių neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Ieškovas taip pat kvestionuoja teismo išvadas dėl žalos atlyginimo dydžio, o atsakovas teigia, jog teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės ginčija visas civilinės atsakomybės sąlygas, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvienos iš jų.
23. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybė institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinių padarinių. Vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą, tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo.
Dėl neteisėtų veiksmų
24. Ieškovas teigia, kad jam padaryta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl didelio atsakovo neatsargumo, neįvertinus situacijos dviračių take atliekant lenkimo manevrą ir nespėjus grįžti į savo važiuojamąją dviračių tako dalį, dėl ko įvyko susidūrimas. Atsakovas įrodinėja, jog ieškovas, būdamas itin neatsargus, neatsakingas, nepaisydamas, kad taku nesitreniruoja dviračiu plento (ar sprinto) sportininkai, per vėlai pamatęs priešais atvažiuojančius žmones, metėsi į kairę – į atsakovo važiavimo pusę, dėl ko ir įvyko susidūrimas.
25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, siekiant nustatyti atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) didelės reikšmės turi ieškovo ir atsakovo važiavimo vieta prieš susidūrimą ir dviračių susidūrimo vieta.
26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) remtis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus tam tikras bylos aplinkybes ar jų nebuvus, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina atkreipti šalių dėmesį, jog byloje nėra jokių rašytinių ar kitų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti minėtas aplinkybes, išskyrus šalių paaiškinimus, kurie, kaip minėta, kardinaliai skiriasi. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu nebuvo atlikta susidūrimo vietos fotofiksacija, įvykio vietos apžiūra, nebuvo nustatinėjamas įvykio kaltininkas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys, siekdamos pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, neteikė prašymų į bylą kviesti vienintelę eismo įvykio liudininkę L. B. – A.. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos įvykio liudytojos paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, analizuojant įvykio aplinkybes negali būti vertinami, kadangi, kaip matyti iš 2018 m. liepos 26 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, L. B. – A. nedavė parodymų, kuriuos būtų patvirtinusi savo parašu. Ši liudytoja, taip pat kaip jau minėta, nebuvo apklausta ir teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinių skundų argumentus, liudytojos L. B. – A. paaiškinimų, teiktų ikiteisminio tyrimo metu, nevertina.
28. Analizuojant pirmąją būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus, būtina atsižvelgti į Kelių eismo taisykles, reglamentuojančias reikalavimus dviratininkams.
29. Remiantis Kelių eismo taisyklių 62 punktu dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako ar juostos dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 punktas).
30. Šiuo atveju taip pat pagal analogiją taikytini ir Kelių eismo taisyklių punktai, susiję pareigomis, įtvirtintomis vairuotojams, ketinantiems lenkti. Kelių eismo taisyklių 136 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (136.3 ir 136.4 papunkčiai).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka teismui įsitikinti, kad atsakovas, prieš lenkdamas moterį su vaikais, neįsitikino ar tai daryti yra saugu, išvažiavo į priešpriešinę dviračių juostos dalį, netinkamai įvertino artėjančio ieškovo greitį, neįsitikino, jog nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančiam dviratininkui (Kelių eismo taisyklių 136.3 ir 136.4 papunkčiai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos nustatyta aplinkybe, jog atsakovas, siekdamas išvengti susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu dviratininku, dviratį šiek tiek pasuko kairiau, t. y. nesiekė išvengti susidūrimo pasukdamas dviratį kuo įmanoma dešiniau savo važiavimo dalyje. Šių nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas nesilaikė visų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.
32. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/20115). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.
33. Taigi, taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juridinę reikšmę tokiu atveju turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje.
34. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, jog ieškovo neteisėtus veiksmus pagrindžia aplinkybė, jog ieškovas važiavo itin dideliu greičiu, todėl tai turi būti vertintina kaip esminė priežastis, dėl kurios įvyko dviratininkų susidūrimas. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai, kadangi Kelių eismo taisyklės iš esmės dviračio greičio dviračių takais neriboja (išskyrus atvejus dėl pėsčiųjų lenkimo (Kelių eismo taisyklių 57 punktas). Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu greičiu važiavo ieškovas. Į bylą pateikti elektroninės programėlės duomenys nelaikytini patikimu ir leistinu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kokiu konkrečiu greičiu važiavo ieškovas. Pastebėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktai yra įrodinėjami remiantis techninių greičio matavimo priemonių parodymais. Šiuo atveju, kaip jau minėta, Kelių eismo taisyklės iš esmės dviračio greičio dviračių takais neriboja, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
35. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nustatyta, jog anglies pluošto dviračio rėmas perlūžo pusiau; nustatyta smūgio vieta į dviračio dešinės pusės rėmą. Šiame protokole konstatuotos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas prieš susidūrimą dviratį pasuko į kairę pusę. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo atidus ir ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti susidūrimo, t. y. nelėtino važiavo greičio, nestabdė, ir priešingai, nei nurodyta Kelių eismo taisyklėse, prieš pat susidūrimą nevažiavo kiek įmanoma arčiau dešinės dviračių tako pusės. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui lenkiant moterį su vaikais, ieškovas važiavo šalia ar net ant skiriamosios dviračio tako juostos, tačiau vėliau pasuko dviratį kairiau. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dviratininkų susidūrimą lėmė ir ieškovo neteisėti veiksmai – ieškovas buvo neatidus ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių siekdamas išvengti susidūrimo.
36. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje abu dviratininkai susidūrė.
Dėl kaltės
37. Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
38. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nebuvo pakankamai atidūs, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje susidūrė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad susidūrimas įvyko dėl abiejų – tiek ieškovo, tiek atsakovo kaltės.
Dėl žalos dydžio
39. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).
40. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
41. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, jog susidūrimo metu jam priklausęs dviratis buvo sugadintas nepataisomai, žalą įvertino 2 400 Eur. Nuostolių dydį įrodinėjo į bylą pateiktu analogiško naujo dviračio skelbimo išrašu, iš kurio nustatyta, kad tokio paties modelio, tik naujas dviratis Fuji Transonic 2.5 kainuoja 3 020,40 svarų sterlingų. Apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Vasarė“ pranešimą, iš kurio matyti, kad dviratis Fuji Transonic 2.5 nebegaminamas, o naujas dviratis Fuji Transonic 2.3 kainuoja 2 799 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu ir akcentavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo dviratis yra neremontuojamas.
42. Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovas neįrodė, kad dviratis yra neremontuojamas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 29 d. dviračio remonto aktą, iš kurio matyti, kad dviračio rėmas yra neremontuotinas. Todėl nesant priešingų įrodymų darytina išvada, kad ši aplinkybė yra įrodyta.
43. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina pažymėti, jog nors ieškovas teigė, jog dviratį įsigijo visiškai naują ir už jį mokėjo 1 600 Eur (pirko akcijos metu) įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Tai yra byloje nėra įrodymų, kad pirktas dviratis buvo naujas, iš byloje esančio dviračio paso nėra galimybės nustatyti, kada dviratis yra pirktas, taip pat nepateiktas pirkimo kvitas. Pateiktas UAB „Vasarė“ pranešimas, jog šios įmonės sandėlyje nebėra dviračių Fuji Transonic 2.5 likučių, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog minėto dviračio nebeturi ir kitos dviračių parduotuvės, todėl šiuo atveju nepaneigti atsakovo argumentai, jog tokio dviračio komplektacijos negalima įsigyti Lietuvoje. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog ieškovas gali tikėtis ir ateityje tokio dviračio komplektacijos mažesnės kainos akcijų metu.
44. Todėl nurodytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui padaryta žala už sugadintą dviratį vertintina 1 600 Eur suma, t. y. kaina, už kurią ieškovas įsigijo dviratį.
Dėl priežastinio ryšio
45. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.
46. Kolegijos vertinimu, bylos duomenys bei nurodytas teisinis reguliavimas leidžia konstatuoti, kad nesant proceso šalių neteisėtų veiksmų žala nebūtų atsiradusi, todėl darytina išvada, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos ieškovui atsiradimą, t. y. dviračio nepataisomą sugadinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
49. Apeliantų skundų netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino jam priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taip pat kvestionuoja teismo sprendimą atlikti priešpriešinį bylinėjimosi išlaidų įskaitymą.
51. Bylos duomenimis, ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 72 Eur žyminio mokesčio, turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, bei 121 Eur išlaidas už antstolės atliktų faktinių aplinkybių konstatavimą; iš viso 793 Eur. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie turėtas 850 Eur išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu advokato pagalbai apmokėti.
52. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patenkintų (33,33 proc.) bei atmestų (66,67 proc.) ieškinio reikalavimų proporciją, teisingai ir pagrįstai nurodė, kad ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 264,31 Eur, o atsakovui – 566,70 Eur.
53. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad teismas nepagrįstai atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kadangi byloje nėra duomenų apie šalių galimai turimus įsiskolinimus kitiems kreditoriams (CK 6.930 ¹ straipsnis), todėl skundžiamo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidomis, keistina nurodant ieškovui iš atsakovo priteisti 264,31 Eur, o atsakovui iš ieškovo priteisti 566,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ją išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui R. R. iš atsakovo O. P. 264,31 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui O. P. iš ieškovo R. R. 566,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.