Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai taikė jam civilinę atsakomybę už 19 paprastųjų pušų sunaikinimą, nes šiuos medžius iškirto kitas asmuo. Apeliantas paaiškino, jog siekė sutvarkyti pagal nuomos sutartį valdomą žemės sklypą, todėl savo pažįstamam N. J. leido kirsti dalį toliau nuo kelio žemės sklype esančių želdinių, tačiau šalia kelio buvusius medžius ir krūmus šis asmuo iškirto savavališkai. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra 2015-02-17 nutarimu atsakovui paskyrė administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 51¹³ str. 1 d. ir ATPK 78 str. 1 d. nuostatas. Administracinė atsakomybė atsakovui buvo taikyta už tai, kad 2015-01-06, 14 val., Medalių k., Saugų sen. Šilutės r., savivaldybės vietinio kelio Nr. 7v72 apsauginėje zonoje, neturėdamas leidimo, atsakovas neteisėtai organizavo saugotinų želdinių naikinimo darbus ir nupjovė 106 paprastąsias pušis, tuo pažeisdamas LR aplinkos apsaugos įstatymo 91 str., LR želdynų įstatymo 14 str. 2 d., LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 9 p., LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II skyriaus 7 p. nuostatas. Išnagrinėjęs atsakovo skundą dėl 2015-02-17 priimto nutarimo, Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-07-03 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-17-850/2015 panaikino Šilutės rajono agentūros 2015-02-17 nutarimo dalį, kuria atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 78 str. 1 d. nuostatas ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukė, kitą skundžiamo nutarimo dalį paliko galioti nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-07 nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-03 nutarimą paliko galioti nepakeistą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu teismo nutarimu buvo konstatuota, kad kelio Nr. 7v72 apsaugos zonoje, neturėdamas leidimo, atsakovas neteisėtai nupjovė 19 paprastųjų pušų (ATP b. l. 115-119). LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pažymėtina, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (LR CPK 279 str. 4 d.). Taigi įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustačius, jog atsakovas nupjovė 19 paprastųjų pušų, šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas neprivalėjo iš naujo nustatyti asmens, atlikusio šiuos veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog atsakovas yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą dėl Medalių k., Saugų sen. Šilutės r., savivaldybės vietinio kelio Nr. 7v72 apsauginėje zonoje neteisėtai iškirstų 19 paprastųjų pušų.

Apeliantas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko teisės aktų analizės ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nukirsti medžiai buvo saugotini ir galėjo būti nukirsti ar kitaip tvarkomi tik nustatyta tvarka gavus savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta turtinė žala, kurią jis privalo atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 246 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (LR CK 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 1 ir 4 p. nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi šioje byloje atsakovo neteisėtiems veiksmams civilinės atsakomybės prasme konstatuoti turėjo būti nustatyta, jog ieškinyje nurodyti medžiai buvo pašalinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ginčo žemės sklype iškirsdamas 19 ten buvusių paprastųjų pušų.

Kasacinis teismas, aiškindamas LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. nuostatas, pažymėjo, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009). Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo veiksmų teisėtumas kelio apsaugos zonoje pašalinant ten buvusius medžius sudarė įrodinėjimo dalyko dalį tiek administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą, tiek šioje civilinėje byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Dėl to pagal LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir šių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas kelio Nr. 7v72 apsaugos zonoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai nupjovė 19 paprastųjų pušų ir tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 II dalies 7 p. nuostatas, pagal kurias kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatyta tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Taigi neteisėti atsakovo veiksmai yra įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinėje byloje, todėl šioje byloje šios aplinkybės iš naujo neturi būti nustatomos. Nors atsakovas savo skunde teigė, jog nukirsti medžiai nebuvo saugotini ir tai pašalina jo civilinę atsakomybę dėl šių medžių sunaikinimo, tačiau kolegija su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 buvo patvirtintas Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas. Pagal šio sąrašo 3.4 p. nuostatas medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo nukirstų 19 paprastųjų pušų augo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikoma specialioji naudojimo sąlyga – kelio apsaugos zona. Įvertinus tai, kad nukirsti medžiai augo kelio apsaugos zonoje, galima daryti išvadą, jog šie medžiai atitinka LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtintus saugotinų medžių kriterijus, todėl galėjo būti kertami ar kitaip tvarkomi tik nustatyta tvarka gavus savivaldybės institucijos išduotą leidimą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti ir pirmosios instancijos teismas tai nustatė teisingai.

Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas turėjo spręsti dėl bylos sustabdymo bei kreiptis į administracinį teismą su prašymu nustatyti, ar LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.4 p., 3.10 p., 3.11 p. nuostatos atitinka LR želdynų įstatymo 1 str., 7 str., 8 str. nuostatas. Be to, administracinis teismas turėtų nustatyti, ar LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II skyriaus 7 p., LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.4 p. bei LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p. nuostatos neprieštarauja LR kelių įstatymo 12 str. 1 d. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nuostatoms. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka. LR CPK 3 str. 4 d. nustatyta, kad nagrinėdamas konkrečią bylą, nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą teismas turi kreiptis į administracinį teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui. Kolegija atsižvelgia į tai, kad LR želdynų įstatymo 1 str. reglamentuoja šio įstatymo paskirtį, 7 str. yra pateikiamas priklausomųjų želdynų skirstymas, o šio įstatymo 8 str. nuostatos reglamentuoja želdynų normavimo principus. Apelianto nurodytos LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.4 p., 3.10 p., 3.11 p. nuostatos nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems. Įvertinusi šių teisės aktų nuostatas bei atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė galimų šių teisės aktų tarpusavio prieštaravimų, dėl kurių būtų pagrindas kreiptis į administracinį teismą. Įvertinus apelianto skunde nurodytus argumentus teisėjų kolegijai taip pat nekilo pagrįstų abejonių dėl LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 II skyriaus 7 p., LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 3.4 p. bei LR Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 9 p. nuostatų galimo prieštaravimo LR kelių įstatymo 12 str. 1 d. bei LR žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinio teisės pažeidimo byloje buvo atmestas analogiškas atsakovo prašymas dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl nurodytų teisės aktų nuostatų teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu nustatyti, ar apelianto nurodytos poįstatyminių teisės aktų nuostatos neprieštarauja įstatymo nuostatoms.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai nustatė iš atsakovo priteistinos žalos dydį. Atsakovas teigė, kad medžiai buvo iškirsti 2014 m. paskutiniame ketvirtyje, todėl pagal tuo metu galiojusius teisės aktus skaičiuojant žalos dydį turėjo būti taikomas ne 6 Eur, o 5,79 Eur dydžio įkainis. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su ieškovo nurodytu žalos dydžiu ir teigia, jog nustatant žalos dydį buvo taikomas netinkamas įkainis. Kolegija pažymi, kad aplinkai padarytos žalos dydis, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio objektus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra skaičiuojamas pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką, kuri yra patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014-03-12 nutarimu Nr. D1-269. Šios metodikos 22 p. nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog skaičiuojant atsakovo padarytos žalos dydį buvo taikomas 6 Eur medžio atkuriamosios vertės įkainis už 1 cm nupjauto medžio kelme. Pažymėtina, jog 6 Eur dydžio atkuriamosios vertės įkainį už II grupės medžius nustato nuo 2015-01-01 įsigaliojusi LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ redakcija. Nors apeliantas skunde teigė, kad medžiai buvo nukirsti 2014 metų paskutiniame ketvirtyje ir dėl to skaičiuojant žalos dydį šiuo atveju turėjo būti taikoma iki 2015-01-01 galiojusi LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ redakcija, pagal kurią buvo numatytas 20 Lt dydžio atkuriamosios vertės įkainis, tačiau kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad 19 paprastųjų pušų atsakovas iškirto 2015-01-06, 14 val. (ATP b. l. 113-119), todėl pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados dėl kito neteisėtų veiksmų atlikimo laiko, nei buvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, jog skaičiuojant atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį pagrįstai buvo taikomas nuo 2015-01-01 įsigaliojusioje LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ redakcijoje numatytas 6 Eur dydžio atkuriamosios vertės įkainis, todėl turtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje yra nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (LR CK 6.246–6.249 str.), o jo atsakomybę šalinančių aplinkybių atsakovas byloje neįrodė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimą palikti nepakeistą.