Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1925-640/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-22
Bylos Nr.
2A-1925-640/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02785-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevicius, Vidas Stankevicius, Ruta Veniulyte-Jankuniene
Atsakovas
J. K.
Ieškovas
G. B.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2A-1925-640/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02785-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rutos Veniulytes-Jankunienes,kolegijos teiseju Vido Stankeviciaus ir Algirdo Auruškeviciaus,sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei R. N.,atsakovei J. K., jos atstovei advokatei S. M.,

kolegijos posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo G. B. ir atsakoves J. K. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilineje byloje pagal ieškovo G. B. ieškini atsakovei J. K. del išlaikymo nepilnameciui vaikui dydžio sumažinimo.

Kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškovas G. B. patikslintu ieškiniu (b.l. 33-35) praše pakeisti 2009-04-10 Vilniaus m. 1 apylinkes teismo sprendima civilineje byloje Nr. N2-59-430/2009 dalyje del išlaikymo nepilnameciui M. R. Kozlovskij, a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo taip: iš G. B. priteisti nepilnameciam sunui M. R. Kozlovskij, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyma, mokant po 300 Lt periodinemis išmokomis kas menesi iki vaiko pilnametystes nuo kreipimosi i teisma dienos (2010-02-11). Nurode, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-10 sprendimu buvo nustatyta ieškovo tevyste nepilnamecio M. R. atžvilgiu ir patvirtinta šaliu sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas isipareigojo teikti išlaikyma nepilnameciui M. R. Kozlovskij po 550 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki jo pilnametystes. Ieškovas ieškinyje nurode, kad dirba UAB „Vilmatrus“ vairuotoju, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 800 Lt, taciau del sunkios ekonomines padeties darbdavys darbo užmokescio ieškovui neišmoka. 2009-12-30 ieškovas susilauke dar vieno vaiko – K. B., kuri taip pat reikia išlaikyti. Ieškovui priklausanti nekilnojamo turto dalis – ½ buto, esancio A.P.Kavoliuko g. 13-171, Vilniuje, yra areštuota, todel jis neturi galimybes ja disponuoti ir gauti pajamu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-01-26 sprendimu (b.l. 131-132) ieškovo ieškini tenkino iš dalies, pakeite Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-04-10 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnameciui M. R. Kozlovskij dydi ir priteise iš ieškovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyma nepilnameciui M. R. Kozlovkij, a.k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki vaiko pilnametystes išlaikymo dydi indeksuojant istatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovas G. B. apeliaciniu skundu (b.l. 139-141), prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-01-26 sprendima ir priteisti iš jo nepilnamecio vaiko M. R. Kozlovskij išlaikymui kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystes nuo kreipimosi i teisma dienos. Nurodo, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika pažymi, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tevu turtine padetis. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spresdamas klausima del konkretaus dydžio išlaikymo priteisimo, turejo vertinti byloje esancius irodymus, patvirtinancius vaiko konkrecius poreikius bei abieju tevu turtine padeti, t.y. galimybe juos patenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginco byloje nenustatinejo konkrecios nepilnameciui vaikui M. R. Kozlovskij reikalingos išlaikymo sumos, todel nera aišku, kokiu pagrindu iš ieškovo buvo priteista 450 Lt suma. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeide CPK 14 str. 1 d., 183 str. 3 d., nes nebuvo aktyvus ir nerinko irodymu, patvirtinanciu konkrecius vaiko poreikius, kurie yra reikšmingi priteistino išlaikymo dydžiui nustatyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesilaike CPK reikalavimo nustatyti ir išnagrineti visas turincias reikšmes faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino irodymus susijusius su ieškovo turtine padetimi ir išlaikytinio individualiais poreikiais. Taip pat nurodo, kad išlaikymo dydžio pakeitimo-sumažinimo termino skaiciavimo pradžia turetu buti ieškinio padavimo teismui momentas.

Atsakove J. K. apeliaciniu skundu (b.l. 149-152), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-01-26 sprendima ir gražinti byla nagrineti iš naujo Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Nurodo, kad bylos svarstymo metu buvo palaikoma tik ieškovo puse, teismas neatsižvelge i tai, kad yra sudaryta taikos sutartis, taip pat neatsižvelgta i tai, kad su laiku vaiko poreikiai vis auga. Mano, kad 2011-01-26 priimtas sprendimas pažeidžia Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo sudaryta taikos sutarti civilineje byloje Nr. N2-59-430/2009. Taip pat nurodo, kad teismas nepagristai atsisake patenkinti jos prašyma atideti posedi. Atsakove atkreipia teismo demesi i tai, jog ji viena augina nepilnameti vaika, artimuju neturi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda (b.l. 164-165) ieškovas G. B. prašo atsakoves apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad nesutinka su atsakoves argumentu, kad jis gincijo atsakoves skunde nurodyta taikos sutarti. Nurodo, kad remiantis CK 3.201 str. teismas gali pagal vaiko, jo tevo arba valstybines vaiko teisiu apsaugos ar prokuroro ieškini sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydi, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priemimo iš esmes pasikeite šaliu turtine padetis. Ieškovas nurodo, kad atsakove nepateikia jokiu irodymu pagrindžianciu nepilnamecio vaiko poreikiu, bei specialiuju poreikiu tenkinimui patiriamas faktines išlaidas. Ieškovas nurodo, kad susidariusio isiskolinimo del vaiko išlaikymo neneigia. Ieškovas pažymi, kad išlaikymo dydžio pakeitimo-sumažinimo termino skaiciavimo pradžia turetu buti ieškinio padavimo teismui momentas.

Atsiliepimu i apeliacini skunda (b.l. 166-167) atsakove J. K. prašo ieškovo apeliacini skunda atmesti, o jos pateikta apeliacini skunda patenkinti. Nurodo, kad sunus M. R. Kozlovskis jau eina i darželi, už kuri reikia moketi kas menesi, taip pat vaikui reikia maisto, drabužiu, higienos priemoniu, žaislu, vaistu, kas sudaro apie 1900 Lt, o šias išlaidas pagrindžiantys irodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui priešieškinyje. Taip pat nurodo, kad vaikas turi rimtu sveikatos problemu, todel jo priežiurai reikalingos papildomos lešos, o sumažinus lešas skirtas jo išlaikymui, atsakove netures finansiniu galimybiu tinkamam ir pastoviam gydymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakoves apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacines instancijos teismas byla nagrineja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytu ribu, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra sumažintas išlaikymo dydis jo sunui M. R. Kozlovskij iki 450 Lt, o ne iki 300 Lt kaip jis praše ieškinyje.

Atsakove nesutinka su teismo sprendimu, nes nurodo, kad teismas nepagristai sumažino išlaikymo dydi, todel prašo gražinti byla nagrineti iš naujo.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tevu pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikyma, turi nustatyti toki išlaikymo dydi, kuris butu pakankamas tenkinti bent minimalius vaiku poreikius. Butinoms vaiko vystymosi salygoms sudaryti turi buti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bustui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kulturiniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spresdamas klausima del vaiku išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abieju tevu turtine padeti. Lietuvoje ratifikuota Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažistama kiekvieno vaiko teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tevu didžiausia atsakomybe už gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma pagal tevu sugebejimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinantis butinas vaikui vystytis salygas.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas vienoda teismu praktika nepilnameciu vaiku išlaikymo srityje, ne karta yra pažymejes, kad CK 3.192 straipsnyje itvirtintas proporcingumo principas tarp vaiku poreikiu ir tevu turtines padeties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tevu turtines padeties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tevu turtine padetis. Del to, nagrinedamas byla del išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tevo (motinos) turtine padeti - visas ju gaunamas pajamas, turta, butinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilineje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilineje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilineje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilineje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tevu turtine padetis turi buti vertinama, atsižvelgiant i faktiniu aplinkybiu visuma: tevu gaunamas pajamas, turima kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, investicijas, sveikata, išlaikytiniu skaiciu, taip pat i tevu elgesi, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurode, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausima, turi buti atsižvelgiama i prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos bei gynimo principa, reiškianti, kad teismas, priimdamas sprendima, visu pirma turi tai ivertinti vaiko teisiu ir interesu atžvilgiu, t. y. prioritetiškai i juos atsižvelgti, užtikrinti ju apsauga (CK 3.3 straipsnis). Visos abejones del išlaikymo dydžio nustatymo turi buti vertinamos vaiko interesu naudai.

Pažymetina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikyma, turi nustatyti toki išlaikymo dydi, kuris butu pakankamas tenkinti bent minimalius vaiku poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojancias nepilnameciams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatyma, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydi, gali buti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno menesio išlaikymo verte negali buti mažesne už viena minimalia menesio alga (MMA). Šiuo metu minimali menesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinejamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteise netgi didesni išlaikyma (po 450 Lt), nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui, todel nuo minetu nuostatu taikymo pirmosios instancijos teismas nenukrypo.

Ieškovo atstove nurode, kad ieškovas pagal gaunamas pajamas ir turtine padeti sunaus išlaikymui gali skirti tik 300 Lt, nes yra sukures kita šeima, turi išlaikyti dukra K. B.. Nurode, kad ieškovo sutuoktine šiuo metu yra nešcia ir laukiama šeimos pagausejimo, sutuoktines pajamos yra nedideles. Kadangi jo gaunamos pajamos per menesi sudaro apie 800 Lt, tai ieškovo atstove nurode, kad išlaikymo dydis turi buti sumažintas iki 300 Lt per menesi, be to, ne nuo teismo sprendimo priemimo, o nuo kreipimosi i teisma dienos. Taip pat ieškovo atstove nurode, kad nera aišku, kodel teismas išlaikymo dydi nustate po 450 Lt per menesi, nes teismas nenustate, kokie yra vaiko poreikiai ir išlaikymo suma iš viso yra skirtina vaikui išlaikyti per menesi.

Kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, jog teismas nenustate ir nesiaiškino, kokie yra vaiko poreikiai ir kokia suma skirtina vaikui išlaikyti per menesi.

Byloje nustatyta, kad tarp šaliu buvo sudaryta taikos sutartis ir teismas 2009-04-10 sprendimu (b.l. 5-7) patvirtino sutarties salygas, tame tarpe ir del išlaikymo nepilnameciui vaikui Ricard M. K., t.y. po 550 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystes. Su tokia išlaikymo suma šalys sutiko ir teismo sprendimo neskunde. Atsakove bylos nagrinejimo apeliacineje instancijoje metu pateike duomenis apie vaikui M. R. Kozlovskij skiriama išlaikyma per menesi, kuris, jos teigimu, sudaro apie 1200 Lt -1400 Lt per menesi. Atsakove nurode, kad toki išlaikyma sunui galinti teikti, nes prieš išeidama vaiko priežiuros atostogu, gaudavo nemaža atlyginima. Vaiko priežiuros atostogu metu jos gaunama pašalpa sieke 3000 Lt. Nurode, kad gyvena iš santaupu. Šiuo metu jokiu pajamu negauna. Iš atsakoves pateiktu i byla rašytiniu irodymu matyti, kad ji per menesi skiria apie 650 Lt vaiko maitinimui, aprangai, priežiurai, transporto išlaidoms (b.l. 191-211). Vaikas yra ligotas (b.l. 170-175, 183-185), todel pirmos instancijos teismas pagristai nurode, kad vaiko poreikiai yra padidinti. Jam reikalingas gydymas. Atsakove pateike duomenis, kad vaistams išleidžia apie 900 Lt per metus (b.l. 186-190). Atsakove pateike irodymus, kad turejo papildomu išlaidu, susijusiu su vaiko sveikatos gražinimu: už gydyma sanatorijoje ir nuvykima i ja (b.l. 212-213), vaiko ugdymu ir priežiura (b.l. 214-218). Nors šie duomenys pagrindžia atsakoves išlaidas vaiko poreikiams tenkinti 2011 m. gegužes – liepos menesiais, taciau teismas vertindamas pirmos instancijos teismo sprendimu sumažinto išlaikymo dydi, atsižvelgia i pateiktus duomenis, kadangi vaiko poreikiai yra kintanti savoka ir nuolat keiciasi, priklausomai nuo vaiko amžiaus, sveikatos bukles, kitu poreikiu. Ivertinus atsakoves pateiktus duomenis i byla, konstatuotina, kad vaiko minimaliems poreikiams tenkinti 900 Lt suma yra pakankama ir protinga. Pažymetina, kad ieškovas i byla nepateike jokiu duomenu, iš kuriu butu galima spresti, jog vaiko išlaikymui pakaktu mažesnes išlaikymo sumos.

2009-04-10 teismo sprendimu ieškovas isipareigojo moketi po 550 Lt dydžio kas menesi mokama išlaikyma. Atsakove su tokia salyga sutiko ir jos negincijo, todel atsakoves argumentas, kad teismas turetu ne sumažinti, o net padidinti išlaikymo dydi, nera pagristas. Atmestinas ir atsakoves argumentas, jog ieškovas slepia savo pajamas ir iš tikruju gauna žymiai didesni atlyginima. Byloje nera pateikta jokiu duomenu, kurios leistu daryti išvada, jog ieškovo turtine padetis yra žymiai geresne nei yra pateikti rašytiniai irodymai apie jo gaunama darbo užmokesti bei turima turta. Vien tas faktas, jog ieškovas turi du vaikus ir ketina susilaukti dar vieno vaiko, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis slepia pajamas.

Ieškovo gaunamos pajamos per menesi yra 854,43 Lt (b.l. 84). Pažymetina tai, kad tiek sudarant taiku susitarima, kuriuo buvo susitarta moketi vaikui po 550 Lt išlaikyma kas menesi, tiek reiškiant reikalavima del išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškovo gaunamas darbo užmokestis nepakito. Kreipiantis i teisma del išlaikymo sumažinimo taip pat nepakito ir ieškovo turtine padetis, t.y. turimas turtas nesumažejo. Vienintele aplinkybe, kuri iš esmes pasikeite, yra ta, kad ieškovui gime dukra ir jis turi du išlaikytinius. Pažymetina, kad ieškovas kreipesi i teisma prašydamas sumažinti išlaikymo dydi, del kurio buvo susitarta, t.y. kurio dydžiui jis neprieštaravo pasirašant sutarti. Vien ta, apylinke, jog ieškovui nebuvo mokamas atlyginimas del jo darbdavio veiksmu, negali buti pagrindu keisti priteisto išlaikymo dydi. Pagrindas tenkinti reikalavima del priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo yra esminis vienos iš šaliu turtines padeties pasikeitimas, t. y. galimybiu teikti išlaikyma arba poreikio ji gauti sumažejimas ar padidejimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Ivertinus bylos medžiaga, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagristai konstatavo, jog pagrindas pakeisti, t.y. sumažinti išlaikymo dydi, buvo tai, kad ieškovas igijo pareiga išlaikyti dar viena nepilnameti vaika, todel jo galimybes teikti išlaikyma nepilnameciui sunui M. R. Kozlovskij sumažejo. Taciau išlaikymo dydis buvo pagristai sumažintas nuo 550 Lt iki 450 Lt, o ne iki 300 Lt, kaip praše ieškovas, ivertinus vaiko specialius poreikius, kuriuos salygoja jo ypatinga sveikatos bukle. Pažymetina, kad atsakove šiuo metu jokiu pajamu negauna ir pernelyg dideles dalies išlaikymo jai priskyrimas nebutu proporcingas tevu turtinei padeciai ir pažeistu lygios tevu pareigos išlaikyti savo vaikus principa. Todel laikytina, kad pirmos instancijos teismas, nors ir nenustate konkretaus vaiko poreikiu dydžio, taciau tinkamai ir teisingai sumažino priteisto išlaikymo dydi. Be to, atsakovas yra palyginus dar jaunas, darbingas, taciau nepateike jokiu irodymu, jog jis dejo pastangas susirasti kita darba, dirbti papildomai, užsidirbti daugiau ir teikti pakankamo dydžio išlaikyma. Be to, ieškovas išlaikymo nepilnameciam vaikui geranoriškai neteike. Argumentas, jog ieškovas ketina susilaukti dar vieno vaiko, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jo galimybes teikti priteista išlaikyma šiai dienai yra sumažejusios vien del šio fakto.

Atmestinas ieškovo argumentas, jog pakeistas išlaikymo dydis turi buti mokamas nuo kreipimosi i teisma dienos, o ne nuo teismo sprendimo priemimo, kaip nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime. CK 3.201 str. nustato, kad išlaikymo dydis gali buti teismo sprendimu sumažintas ar padidintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priemimo iš esmes pasikeite šaliu turtine padetis. Šiuo atveju butina konstatuoti aplinkybiu, itakojusiu šaliu turtine padeti, buvima. Todel tik nuo to momento, kai teismas savo sprendimu konstatuoja, kad egzistuoja aplinkybes, sudarancios pagrinda mažinti ar didinti priteista išlaikymo dydi, išlaikymo dydis gali buti keiciamas. Tokiu budu išlaikymo dydis gali buti keiciamas nuo teismo sprendimo priemimo momento.

Kiti apeliaciniu skundu argumentai nera teisiškai reikšmingi ir neitakoja skundžiamo teismo sprendimo teisetumo bei pagristumo, todel kolegija del ju atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas prieme pagrista bei teiseta sprendima, todel jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinius skundus jame nurodytais motyvais pagrindo nera (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str., iš ieškovo priteistinos apeliacineje teismo instancijoje patirtos procesiniu dokumentu siuntimo išlaidos. Atsakove šiuo atveju yra atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todel pašto išlaidos iš jos nera priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 26 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškovo G. B. 8,90 Lt valstybei procesiniu dokumentu siuntimo išlaidu apeliacineje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininke Ruta Veniulyte-JankunieneTeisejai Algirdas AuruškeviciusVidas Stankevicius