Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui A. D., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė D. J. paaiškino, kad santuokos su atsakovu A. D. nebuvo sudariusi. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Tėvystę atsakovas pripažino gera valia. Atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, todėl bendrą gyvenimą nutraukė. Prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Sūnus nuolat gyvena su ja, jos namuose jaučiasi saugus. Dėl bendravimo tvarkos, nori, kad atsakovas ją prieš dvi dienas įspėtų apie planuojamą vaiko aplankymą. Taip pat laiko būtina sąlyga, kad bendravimo su sūnumi metu atsakovas būtų blaivus. Prašė priteisti materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį. Toks išlaikymas reikalingas būtiniausiems sūnaus poreikiams patenkinti. Nuo 2023 m. rugsėjo sūnus lanko darželį. Jis nuolat serga. Iki šiol nebuvo aiški diagnozė, todėl vaistai nepadėdavo. Dabar diagnozė nustatyta, paskirtas gydymas. Dėl nuolatinių sūnaus ligų, ji negali įsidarbinti. Pragyvena iš socialinės pašalpos, vaiko pinigų, padeda jos tėvai, A. tėvai. Ji susipažino su atsakovu atsiliepimu, bet nesutinka mažinti išlaikymo dydžio, nes vaiko išlaikymui reikia pinigų nuolat, o ji neturi galimybės dirbti. Iki 2024-01-01 atsakovas sūnaus išlaikymu rūpinosi, todėl išlaikymą prašė priteisti nuo sausio 1 d. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. D. paaiškino, kad šiuo metu jis gydosi priklausomybę reabilitacijos centre „(duomenys neskelbtini)“. Sutinka su prašoma nustatyti sūnaus D. nuolatine gyvenamąja vieta ir bendravimo tvarka. Prašomas priteisti materialinis išlaikymas per didelis. 250,00 eurų išlaikymą jis galėtų pradėti mokėti kai pabaigs gydymą centre. O šiuo metu neturi galimybės dirbti ir užsidirbti. Po gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa. Todėl gali mokėti tik 100,00 eurų per mėnesį. Su sūnumi bendravo telefonu, vaikas jį pažino, norėtų tęsti bendravimą su vaiku.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rima Bardauskienė nurodė, kad ieškinys pateiktas laiku. D. J. šeima Tarnybos skyriui yra žinoma. Tarnybos skyriuje 2024-01-04 buvo gautas pranešimas apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus šeimoje. Smurtą artimoje aplinkoje kėlusiam A. D. buvo paskirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Išnagrinėjus gautą pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Ieškovės šeimai atvejo vadybos procesas netaikomas. Ieškovė D. J. su mažamečiu sūnumi D. gyvena su tėvais, jiems priklausančiame dviejų galų name be patogumų. Ieškovė gyvena vienoje namo pusėje, kurioje yra pereinami kambariai ir virtuvė. Ieškovės gyvenamoji erdvė yra apšildoma krosnimi. Kambarys, kuriame ieškovė gyvena su sūnumi, yra suremontuotas, apstatytas baldais. 2023 m. rugsėjo mėn. D. D. ugdomas (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio poreikiai turi būti tenkinami ir prašomas priteisti materialinis išlaikymas po 250,00 Eur. atitinka geriausius vaiko interesus. Nepilnamečiui D. šeimoje sudarytos saugios gyvenimo sąlygos, todėl mano, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius nepilnamečio D. interesus. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka geriausius nepilnamečio poreikius.

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), arba pradėdami gyventi skyriumi (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymą, grindžia sūnaus poreikiais, tuo pačiu ir pasikeitusia ekonomine situacija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš vaiko tėvų, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Kartu gyventi su ja sūnui saugu, jam užtikrintos visos būtinos sąlygos augti ir vystytis. Tai patvirtino teismui 2024-03-08 pateikta išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, VTAĮT prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė posėdžio metu. Nepilnamečio D. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašymui neprieštarauja.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi

Ieškovė patvirtino, kad tėvo ir sūnaus ryšys nenutrūkęs. Ji nori, kad bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis būtų tęsiamas ir toliau. Sutinka, kad tėvas atvyktų į jos gyvenamąją vietą ir bendrauti su sūnumi gyvai, bet apie savo atvykimą informuotų prieš dvi dienas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė D. J. gyvena pas tėvus. Namas dviejų galų, be patogumų. Ieškovės erdvė apšildoma krosnimi, reikalaujanti remonto. Vaikui skirta atskira lovelė, berniukas turi žaislų, lavinamųjų priemonių. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra racionali ir atitinkanti susiklosčiusią situaciją.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė D. J. teikdama teismui ieškinį, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jai VGTPT skyrė advokatą. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 22,85 Eur, žyminis mokestis 176,50 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 320,83 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. D. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. J., motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti sekančią nepilnamečio vaiko D. D. gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu A. D. tvarką: A. D. apie planuojamą susitikimą su vaiku D. D., ne vėliau kaip prieš dvi dienas praneša vaiko motinai D. J. telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę, tėvo ir sūnaus bendravimas telefonu, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribojamas, jei skambučiai netrukdo įprastam vaiko dienos režimui. Bendravimo su vaiku metu tėvas privalo būti blaivus.

Priteisti iš atsakovo A. D. a.k(duomenys neskelbtini) materialinį nepilnamečio sūnaus D. D. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka, nuo 2024 m. sausio 1d. iki sūnaus pilnametystės. Teikiamą materialinį išlaikymą sūnui D. D. uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai D. J..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 320,83 Eur už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (Įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 199,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 35 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.