- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-292-280/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01560-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-11-27 sprendimo pagal ieškovo D. K. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovei J. S., atsakovės J. S. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas dukros A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, pavedant jam faktinę vaiko globą ir suteikiant uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki pilnametystės; priteisti iš atsakovės po 190 Eur kas mėnesį dukros A. K. išlaikymui; Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-12 sprendimu nustatytą jo bendravimo su dukra A. K. tvarką taikyti atsakovės bendravimui su dukra A. K.; priteisti iš atsakovės 72,5 Eur įsiskolinimo už A. K. išlaikymą iki ieškinio padavimo; įsiskolinimą už 20 mėnesių (nuo 2017-11-06 dienos iki 2019-05-30) sumoje – 1450,00 Eur už vaiko išlaikymą; įsiskolinimą 750,00 Eur, kurio atsakovė nesumokėjo iki 2019-11-07 dienos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo ir prašė iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017-10-03 – vaiko pradėjimo gyventi su ieškovu pradžios, iki laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo priteisimo – taikymo dienos 2019-05-30, po 190 Eur.
2. Nurodė, kad 2013-12-12 ieškovas su atsakove nutraukė santuoką bendru sutarimu ir sutarė, kad nepilnametė dukra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvens su motina, o ieškovas mokės išlaikymą vaikui kas mėnesį po 250 litų. Teigia, kad atsakovė netinkamai rūpinosi dukra: neužtikrindavo, kad dukra lankytų pamokas, nenuvežė į Kauno klinikas atlikti reikalingos operacijos, pati išvyko į užsienį ir dukrą paliko močiutės globai. Dukrai nebuvo saugu gyventi su močiute, nes nustatyta, kad močiutė buvo neblaivi, kuomet globojo anūkę. Vaiko teisių apsaugos skyriui panaikinus vaiko globą atsakovės motinai, ieškovas dukrą parsivežė pas save į namus, kur dukra gyvena ir mokosi iki šiol. Mano, kad dukrai daug saugiau ir geriau gyventi pas ieškovą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. S. 1718, 96 Eur išlaikymo įsiskolinimo D. K.. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priėmė J. S. atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą pagal jos priešieškinį nutraukė. Teismas pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5870-394/2013 iš D. K. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. K. dydį priteisdamas iš jo išlaikymą dukrai A. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 27) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters A. K. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su mama, taip pat nustatyta vaiko bendravimo su tėvu D. K. tvarka. Atsakovei J. S. išvykus gyventi į Vokietiją, nuo 2017-08-01, pagal jos tėvų prašymą, nustatyta laikinoji globa, o jos laikinąja globėja skirta senelė (atsakovės mama) G. K.. Kadangi vaiko senelė G. K. nesugebėjo užtikrinti saugios vaikui aplinkos, girtavo, vaikas buvo paimtas iš laikinosios globėjos G. K. ir perduotas vaiko senelei (ieškovo mamai) Z. K., o vėliau ir ieškovui. Šalių nepilnametė dukra A. K. nuo 2017-10-03 iki šiol gyvena ieškovo namuose, lanko Obelių gimnaziją.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ją su juo, nes atsakovė, palikusi vaiką pas girtaujančią senelę, išvyko gyventi į užsienį, nors žadėjo grįžti po 4 mėnesių, tačiau negrįžo, ten sukūrė kitą šeimą. Ji nesugeba vaikui suteikti stabilių, saugių gyvenimo sąlygų – nuolat keičia gyvenamąsias vietas, vyrus, vaiko mokymosi įstaigas. Pas jį vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, užtikrintas stabilumas, jo turtinė padėtis yra gera.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, psichologo išvadą, teismo ekspertizės aktą, ekspertės paaiškinimus, Tarnybos 2019 m. lapkričio 8 d. išvadą ir atstovės paaiškinimus, padarė išvadą, kad vaiko interesus labiau atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su mama, nes ji sugeba geriau suprasti vaiko emocinius poreikius ir juos atliepti. Konstatavo, kad vaiko emocinis ryšys su mama yra artimesnis. Taip pat atsižvelgė ir į Tarnybos nuomonę, kad nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka nepilnametės interesus bei į tai, kad šalių dukros emocinis ryšys labai artimas ir su biologiniais broliais, kurie auga kartu su atsakove.
7. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė aplinkybių dėl kurių būtų reikalinga keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, nes A. K. prisirišusi prie mamos bei kartu su ja augančių jos brolių. Nustatė, kad vaiko mama geba geriau suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, kas yra ypatingai reikšminga vaiko asmenybės raidai. Nenustatė, kad atsakovės elgesys su A. K. būtų buvęs netinkamas ar kad ji būtų netinkamai dukrą auklėjusi, dariusi jai žalą. Nustatė, kad atsakovės materialinė padėtis yra šiek tiek pagerėjusi, nes atsakovė gauna 404 Eur mėnesines išmokas iš Vokietijos, taip pat dirba pagal neterminuotą darbo sutartį gauna 550 – 600 Eur atlyginimą kas mėnesį, ji susituokusi, sutuoktinis kas mėnesį uždirba apie 1500 Eur darbo užmokestį. Atsakovei išvykus dirbti į užsienį, ieškovas neprieštaravo, kad dukra gyventų pas atsakovės motiną. Atsakovė rūpindamasi vaiko saugumu, kilus įtarimų, kad jos mama G. K. gali būti neblaivi, liepė ieškovui vykti pas vaiko laikinąją globėją G. K. ir vaiką iš jos paimti. Atsakovė išvykusi į Vokietiją su dukra bendraudavo nuotolinio ryšio priemonių pagalba, domėjosi, kaip dukrai sekasi, kaip ji jaučiausi. Atsakovė įsitvirtinusi Vokietijoje su savimi iš Lietuvos kartu gyventi pasiėmė sūnų D. K., taip pat nurodo norėjusi pasiimti ir dukrą A. K., tačiau dėl ieškovo inicijuoto teisminio proceso negalėjusi to padaryti.
8. Teismas sprendė, kad ieškovo elgesys bylos iškėlimo stadijoje nebuvo visiškai sąžiningas, nes jis, žinodamas atsakovės gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, šių duomenų teismui pateiktame ieškinyje nenurodė, tai leido teismui daryti išvadą, kad jis siekė spręsti ginčą atsakovei už akių.
9. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nepilnametės A. K. gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu neatitinka nepilnametės interesų, todėl šį ieškinio reikalavimą netenkino bei nepilnametės A. K. gyvenamąją vietą paliko nepakeistą.
10. Atmetus ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas nebesprendė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir jo priteisimo iš atsakovės šalių nepilnametei dukrai A. K..
11. Nustatė, kad 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš D. K. priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos (2013-07-02) iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta J. K..
12. Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė padidinti vaiko išlaikymo sumą iki 190 Eur, nes vaikui priteista 72,41 Eur suma nebeatitinka vaiko poreikių ir neužtikrina jo interesų. Todėl teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir interesų gynimo principu, teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas atsakovės žodžiu pareikštą prašymą tenkinti ir vaikui 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį padidinti dėl esminės priežasties, jog vaiko poreikiai yra pasikeitę dėl ko priteistas išlaikymo dydis jų neatitinka ir yra pažeidžiantis vaiko interesus.
13. Teismas sprendė, kad vaikui kas mėnesį išlaikyti reikalinga bent 300 Eur suma, o ieškovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 150 Eur, todėl iki tokio dydžio ir padidino iš ieškovo anksčiau teismo priteistas išlaikymo dydis vaikui.
14. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad iki teismo sprendimo priėmimo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, todėl išlaikymo dydis pakeistas nuo 2019-11-27, šio teismo sprendimo priėmimo dienos.
15. Ieškovas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo dienos kai dukra pradėjo gyventi jo namuose (2017-10-03) iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo dienos (2019-05-30), prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui įsiskolinimą po 190 Eur. Atsakovė su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš dalies sutiko, nurodydama, kad ji išlaikymo vaikui reguliariai neteikdavo. Atsižvelgęs į teismo konstatuotą teiktino nepilnametei A. K. išlaikymo dydį, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2017-10-03 iki 2019-05-30 turėjo kas mėnesį 380 Eur išlaidų vaikui išlaikyti, taip pat į ieškovo pripažintą aplinkybę, kad vaiko išlaikymui išleisdavo apie 300 Eur sumą, atitinkamai mažino ir išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuodamas kas mėnesį po 150 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę teikti išlaikymą vaikui bei ieškovas vaiką nurodytu laikotarpiu išlaikė iš asmeninių lėšų, atsakovės teiktina šiuo laikotarpiu vaikui išlaikymo suma, kurią už atsakovę teikė ieškovas, priteista ieškovui iš atsakovės.
16. Ieškovui pripažinus, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. sausio mėn., 2018 m. vasario mėn., 2018 m. spalio mėn., 2018 m. lapkričio mėn., pervedė po 70 Eur, davė vaikui 20 Eur, teismas išlaikymo įsiskolinimo sumą mažino atsakovės suteikta vaikui išlaikymo suma. Iš atsakovės priteisė ieškovui išlaikymo įsiskolinimą susidariusį nuo 2017-10-03 iki 2019-05-30 už 19 mėnesių ir 27 dienas ((19*150) + (27*4, 84)) atėmus atsakovės suteiktą išlaikymo sumą (370 Eur) – iš viso 2610,68 Eur.
17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pareikšto priešieškinio atsisakė, nes jai grįžus gyventi į Lietuvą išnyko poreikis keisti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Teismas pripažino, kad atsakovės prašymas dėl priešieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo šioje dalyje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu D. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose 2019-11-27 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16-1059/2019 bei tenkinti D. K. ieškinį, priteisti D. K. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
19. Teigia, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios, nesivadovavo geriausiais vaiko interesais, nes paliko įpareigojimą gyventi dukterį su motina, dvejus metus gyvenusia užsienyje, nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės materialinė padėtis leidžia vaikui užtikrinti normalias gyvenimui sąlygas, nesuprato, kad tik pas ieškovą gyvendamas vaikas pradėjo reguliariai lankyti mokyklą ir nustojo pastoviai sirgti.
20. Nurodo, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti, įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (C'K 3.174 straipsnio 2 dalis. CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas net nesprendė klausimo, ar reikia išklausyti vaiko A. K. teismo posėdyje. Taip pat buvo pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos dėl įrodymų įvertinimo, nes nebuvo pagrįsta visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
21. Mano, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, neatsižvelgė į vaikui sudarytų gyvenimo pas vieną iš tėvų, sąlygų visumą. Teismas nevertino vaikui sudarytų gyvenimo sąlygų pas kiekvieną iš tėvų, o jeigu ir vertino — tai netinkamai nustatė - kuris iš tėvų sudarė geresnes vaikui augti sąlygas. Neatsižvelgė į tai, kad D. K. turi pastovų darbą ir todėl gauna pastovias pajamas - įmonėje HENVIDA UAB vidutiniškai per mėnesį po 815 Eur ir Lietuvos kariuomenėje po 208 Eur. Atsakovės darbo užmokestis nėra pastovus, nes grįžusi į Lietuvą dirba tik nuo 2019-10-10 dienos, nors Lietuvoje nuomoja butą nuo 2019-08-02 dienos. Dirba bare pagal darbo sutartį su trijų mėnesių išbandymo terminu. Atsakovės ir jos vyro pajamos nėra pagrįstos ir todėl negali būti teismo vertinamos. Teismas, konstatavęs, kad atsakovės materialinė yra pagerėjusi, vadovavosi prielaidomis. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6TSD- 1583, surašytame 2019-09-27, pagal atsakovės duomenis nurodytas jos darbo užmokestis, todėl šia informacija teismas neturėjo vadovautis. Tarnybos 2019-11-08 išvadoje taip pat vadovaujamasi klaidingais duomenimis apie atsakovės ir jos vyro pajamas, nes šioje išvadoje perrašyta informacija iš minėto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto.
22. Atsakovė, nevykdė teismo priimtos 2019-05-30 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria atsakovė buvo įpareigota skirti kas mėnesį po 150 Eur dukros, A. K. išlaikymui, kadangi ji gyvena pas ieškovą. Pati pripažino, kad dukrai išlaikymo neteikia. Teismas spręsdamas, pas ką vaikui geriau gyventi, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
23. Ieškovo materialinė yra ženkliai geresnė jau vien dėl to, kad ji yra pagrįsta (byloje pateikti dokumentai, kur dirba ir kiek uždirba), kai tuo tarpu atsakovės materialinė padėtis grindžiama, neva, darbo sutartimi, pagal kurią dar negautas nei vienas darbo užmokesti, bei vyro pajamomis, kurias tik ateityje gaus.
24. Atsakovei dalyvaujant A. K. gydymo procese, vaikas patyrė perteklinį nepatogumą, skausmą dėl atsakovės nepagrįstų veiksmų. Šalių dukra buvo pasiųsta nosies kriauklių operacijai į LOR skyrių 2018-12-28 dienai. Tačiau, atsakovė šią atliktiną Panevėžyje operaciją atšaukė suabejojusi Panevėžio gydytoją kvalifikacija. Vaikas buvo konsultuojamas Vilniaus gydytojų, tačiau reikalinga operacija nebuvo atlikta. Dukrai prasidėjo ausies skausmai, buvo skirtas gydymas antibiotikais. Skausmas tęsėsi ilgą laiką. Mano, kad tokius A. K. ausies skausmus sąlygoja neadekvatus atsakovės elgesys, nes vaikui ausys seniai jau galėjo būti išoperuotos bei vaikui netektų kankintis dėl mėnesiais besitęsiančio skausmo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo psichiatrijos, teisino psichologijos ekspertizės akte 2019-04-10 Nr. 103MS-63/2019 užfiksuota, kad A. K. nurodo, jog jos šeima - tai mama, tėtis, brolis D., brolis E., dar jos šeimos nariai yra močiutė G., senelis G. Tai yra, ta pati močiutė G. K., kuriai laikinoji globa buvo panaikinta dėl jos girtavimo. Vaiko norai bei supratimas apie jos aplinką yra prieštaraujantys jos interesams, ir todėl teismas privalėjo į tokią informaciją žiūrėti kritiškai. Ieškovas, vaizduojamas neigiamai tik todėl, kad jis reikalauja iš vaiko mokytis ir todėl su tėvu A. K. pykstasi. Tokiu atveju atsakovė, neva yra gera, nes pas ją duktė negyvena ir pamokų neruošia, o atvyksta per atostogas pabūti, kai pamokų ruošos nebėra.
26. Ieškovui yra nesuprantama, kodėl vaikas turi būti paliekamas atsakovei, nors nei iki jos išvažiavimo dirbti į Vokietiją (anot jos žodžių - keturiems mėnesiams), nei sugrįžus į Lietuvą po dvejų metų, atsakovės elgesys nei kiek nepasikeitė ir nepagerėjo.
27. 2020-05-21 apeliantas informavo teismą apie pasikeitusią atsakovės turtinę padėtį, kad atsakovė niekur nedirba, pajamų neturi, D. S. nebegyvena su ja, kas turi įtakos šeimos materialinei padėčiai. Nurodo, kad dukra ne vienerius metus gyvena su ieškovu, lanko mokyklą, yra pritapusi šeimoje, kur visi suaugę turi darbus, mokykloje. Teigia, kad vaiko perkėlimas į Šiaulius padarytų didelę žalą sveikatai, atsakovė neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo 2019-11-27 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
29. Nurodo, kad teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu. Teismas nenustatė, jog atsakovės elgesys su vaiku būtų buvęs netinkamas ar, kad ji būtų netinkamai dukrą auklėjusi, dariusi jai žalą. Tokią išvadą teismas darė remdamasis rašytiniais įrodymais (ugdymo, gydymo įstaigų, vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymomis). Kitos išvados darymui, apart apelianto, suinteresuoto vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, teigimo apie, neva netinkamą vaiko priežiūrą, objektyvių duomenų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikti ir teismo įvertinti įrodymai: Panevėžio apygardos teismo Psichologo išvada; Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktas; Teismo ekspertizės aktą surašiusios teismo ekspertės duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu; Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada; Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada teismo posėdžio metu; 2019-11-04 Vaiko nuomonės išklausymo aktas, todėl poreikio, dar kartą tiesiogiai išklausyti vaiką teismo posėdžio metu, nebuvo.
31. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos keitimo klausimą, turėjo būti nustatytas atsakovės turtinės padėties pablogėjimas, lyginant su atsakovės buvusia materialine padėtimi 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo , kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina (atsakove), priėmimo laiku. Šioje byloje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės materialinė padėtis yra pablogėjusi. Atsakovė gauna išmokas iš Vokietijos, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, yra susituokusi, sutuoktinis taip pat yra dirbantis ir gaunantis pajamas.
32. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad kelių gydytojų nuomonės dėl vaiko sveikatos būklės išklausymas kaip tik patvirtina atsakovės rūpinimąsi vaiko sveikata. Vaikui ausų operacija irgi buvo atlikta, o atsakovė nėra atsakinga už tai, jog vaikas buvo gydomas iki operacijos dėl ausų uždegimo.
33. Vien todėl, jog vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, ekspertai, turėdami reikiamų specialių žinių svarbių bylai aplinkybių nustatymui, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, tokių žinių neturėdamas, nesudaro pagrindo abejoti tų išvadų pagrįstumu.
34. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovė gyvena santuokoje. Santykiai su sutuoktiniu yra geri. Šiuo metu jos sutuoktinis dirba užsienio valstybėje, Švedijoje. Šeima turi pajamas. Paaiškino, kad dėl pasaulinės pandemijos, kaip ir daugelis viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų, ji neteko darbo, tačiau jo intensyviai ieško. Atsakovė tinkamai rūpinasi kitais dviem vaikais, nors šeima nuomojasi būstą, tačiau tai tik patvirtina, kad turi tam pajamų. Atsakovė nuolat bendrauja su dukra, kuri laisvu laiku būna pas atsakovę, nuolat klausinėja, kada galės gyventi drauge.
35. 2020-06-29 teisme gauti apelianto paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kodėl neteisingi atsakovės teikti teismui paaiškinimai dėl santykių su dabartiniu vyru, teikia teismui messenger pagalba iš jo gautus parodymus. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie gaunamas vyro ir jos pačios pajamas. Pažymi, kad atsakovė niekur nedirba, laikinumas užsitęsė ne vienerius metus, ji gyvena klajoklio gyvenimą. Nurodo, kad ieškovas turi namą, pastovų darbą, gerus santykius šeimoje su kita moterimi ir jos vaikais, dukra ne vienerius metus gyvena su ieškovu, lanko mokyklą, yra pritapęs šeimoje, kur visi suaugę turi darbus, mokykloje. Teigia, kad vaiko perkėlimas į Šiaulius padarytų didelę žalą sveikatai, atsakovė neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi. Pateikia teismui išduotą pažymėjimą teiginio, jog ieškovas nieko nedarė dėl vaiko emocinių poreikių, paneigimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
36. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
37. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
38. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliantas su rašytiniai paaiškinimais pateikė messenger pagalba iš galimai dabartinio atsakovės sutuoktinio gautus parodymus, pažymėjimą, patvirtinantį, kad dalyvavo mokymuose „Būti „paauglėjančio“ vaiko tėvais“.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovas šiuos įrodymus pateikė nesavalaikiai, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną, į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas 2020-05-27 nutartimi sudarant galimybę atsakovei pasisakyti dėl ieškovo 2020-05-21 pateikto prašymo, nesant galimybės nustatyti, su kuo vyko susirašinėjimas messenger programos pagalba, atsisako naujai teikiamus įrodymus priimti, kadangi tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
40. Byloje kilo ginčas dėl su vienu iš tėvų nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu su atsakove nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, nes atsakovė palikusi vaiką pas girtaujančią senelę, išvyko gyventi į užsienį, nors žadėjo grįžti po 4 mėnesių, tačiau negrįžo, ten sukūrė kitą šeimą. Teigė, kad atsakovė nesugeba vaikui suteikti stabilių, saugių gyvenimo sąlygų – nuolat keičia gyvenamąsias vietas, vyrus, vaiko mokymosi įstaigas. Pas jį vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, užtikrintas stabilumas, jo turtinė padėtis yra gera.
41. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dukros A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu pavedant jam faktinę vaiko globą ir suteikiant uzufrukto teise tvarkyti vaiko turtą iki pilnametystės. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, nes A. K. prisirišusi prie mamos bei kartu su ja augančių jos brolių. Teismas sprendė, kad vaiko mama geba geriau suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, kas yra ypatingai reikšminga vaiko asmenybės raidai. Nenustatė, kad atsakovės elgesys su A. K. būtų buvęs netinkamas ar, kad ji būtų netinkamai dukrą auklėjusi, dariusi jai žalą, atsakovės materialinė padėtis pagerėjusi. Su tokiomis išvadomis apeliantas nesutinka.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. K. ir atsakovė J. S. yra nepilnametės A. K. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurių santuoka buvo nutraukta 2013-12-12 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. (K.) S., iš D. K. priteistas išlaikymas nepilnametei A. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos (2013-07-02) iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta J. (K.) S. Šalių sutarimu nustatyta D. K. bendravimo su dukra A. K. tvarka.
43. Atsakovei J. S. išvykus gyventi į Vokietiją nuo 2017-08-01, pagal tėvų prašymą šalių dukrai 2017-08-02 buvo nustatyta laikinoji globa, o jos laikinąja globėja skirta senelė (atsakovės mama) G. K.. Kadangi vaiko senelė G. K. nesugebėjo užtikrinti saugios vaikui aplinkos, girtavo, vaikas 2017-10-03 buvo paimtas iš laikinosios globėjos G. K. ir perduotas vaiko senelei (ieškovo mamai) Z. K., 2017-10-09 įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo buvo panaikintas. Šalių nepilnametė dukra A. K. nuo 2017-10-03 iki šiol gyvena ieškovo namuose, lanko Obelių gimnaziją. Teismo 2018-01-31 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su jos tėvu ieškovu D. K..
44. Apeliantas nurodo, kad teismas net nesprendė klausimo, ar reikia išklausyti vaiką teismo posėdyje, mano, kad dėl to buvo pažeistos įstatymo nuostatos dėl įrodymų įvertinimo. Taip pat mano, kad vaiko norai bei supratimas apie jos aplinką yra prieštaraujantys jos interesams.
45. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais (2 dalis).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
47. Pažymėtina, kad tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje iš esmės yra akcentuojamas pats vaiko nuomonės išklausymo faktas, tačiau vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti.
48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka geriausius vaiko interesus ir siekdamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, A. K. nuomonę išklausė per Panevėžio apygardos teismo psichologą. Į bylą pateikta Panevėžio apygardos teismo Psichologo išvada. Taip pat siekiant išsamiau atsakyti į klausimus apie vaiko nuomonę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes byloje paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė. Byloje yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-63/2019, kuriame pateiktos išvados. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos taip pat išklausė vaiką, ką patvirtina 2019-11-04 Vaiko nuomonės išklausymo aktas. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad išklausant vaiko nuomonę 2019 m. lapkričio 4 d. mergaitė drąsiai išsakė, kad nori gyventi su mama.
49. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta kvalifikuotų specialistų, vykstant teisminiam procesui, todėl nėra pagrindo abejoti, jog vaiko nuomonė būtų išklausyta netinkamai ir nebuvo pagrindo ja vadovautis šioje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, papildoma vaiko apklausa vykstančiame teisminiame procese nebuvo būtina, specialistų pagalba buvo išklausyta vaiko nuomonė bei nustatyta, kad jis pageidauja gyventi su mama bei broliais, vaiko mama geba geriau suprasti ir atliepti vaiko emocinius poreikius, kas yra ypatingai reikšminga vaiko asmenybės raidai. Tai, kad vaiko nuomonė nesutampa su ieškovo, nėra pagrindas apklausti vaiką teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priešingai, nei teigia apeliantas, vertino ne tik vaiko norus, bet ir sprendė, ar tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
50. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.). CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai)) gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
51. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
52. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam, jog sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtų sėkmingai įgyvendintas, geriausia, kai jam pritaria visos suinteresuotos šalys, o ypač vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018, 33 punktas). Šiuo atveju matyti, kad vaikas išreiškė nuomonę, jog nori gyventi su motina, su kuria vaiką sieja tvirtas ryšys, o duomenų, kad motina įgyvendintų vaiko teises priešingai jo interesams nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaiko išreikštas noras prieštarautų jo interesams (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad atsakovė ribotų atsakovo bendravimą su dukra, trukdytų jam dalyvauti jos auklėjime. Ji, pasitikėdama juo, sutiko, kad vaikas gyventų pas jį kol ji gyveno ir dirbo užsienyje. Kai kilo grėsmė, kad vaikas gali likti pas ieškovą, ji grįžo į Lietuvą, nors jos gyvenimo sąlygos buvo geresnės Vokietijoje.
54. Apeliantas nurodo, kad netinkamai buvo nustatyti duomenys apie šalių turtinę padėtį, teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaidomis dėl atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamų pajamų. Apeliantas teigia, jog atsakovės ir jos vyro pajamos nurodytos nėra pagrįstos, Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6TSD- 1583, surašytame 2019-09-27, pagal atsakovės duomenis nurodytas jos darbo užmokestis, Tarnybos 2019-11-08 išvadoje taip pat vadovaujamasi klaidingais duomenimis apie atsakovės ir jos vyro pajamas, išvadoje perrašyta informacija iš minėto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto.
55. Pažymėtina, kad Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 6TSD- 1583, surašytame 2019-09-27, buvo nurodyta, jog atsakovė gauna 1100 Eur pajamas, augina vaiką namuose, yra vaiko auginimo atostogose, jos sutuoktinis yra dirbantis, gauna 1600 Eur atlyginimą, šeimos pajamos sudaro apie 2700 Eur. Nors Tarnybos 2019-11-08 išvadoje perrašyta informacija iš minėto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nurodant šeimos gaunamas pajamas, tačiau Tarnyba taip pat tikrino Sodros duomenis, nustatė, kad nuo 2019-10-10 atsakovė dirbo UAB „Averita“. Pirmosios instancijos teismas vertino Tarnybos pateiktus duomenis, tačiau iš įrodymų visumos nustatė aplinkybes, kad atsakovė sprendimo priėmimo metu dirbo UAB „Averita“ barmene, jos nurodytus teiginius, kad gauna 550 – 600 Eur darbo užmokestį kas mėnesį, patvirtino į bylą pateikta 2019-10-09 darbo sutartis (t. 3, b.l. 36-37).
56. Nors į bylą nėra pateikti duomenys apie atsakovės gaunamas išmokas iš Vokietijos, kurios atsakovės nurodymu sudaro 404 Eur, tačiau, įvertinus, kad ji dirbo Vokietijoje, gaudavo 1535 Eur atlyginimą (t.1, b.l. 82-89, 98), jos gyvenamoji vieta deklaruota Vokietijoje, 2018-10-10 susilaukė vaiko, tikėtina, kad tokia išmoka jai mokama. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, jog atsakovės sutuoktinis D. S. dirbo Vokietijoje, gaudavo apie 1500 Eur darbo užmokestį kas mėnesį 2017-2018 m., darbdavys buvo išreiškęs pageidavimą pratęsti terminuotą darbo sutartį (t.1, b.l. 127-130). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šeima nuosavo būsto neturi, jį nuomojasi, į bylą pateikta 2019-07-31 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, joje numatyta, kad nuomos mokestis yra 100 Eur (t.3, b.l. 38).
57. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas dirba UAB „Henvida“ statybininku, tarnauja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, pajamos sudaro apie 600 – 700 Eur kas mėnesį. Tokias išvada teismas darė įvertinęs paties ieškovo paaiškinimus, 2017-10-30 UAB „Henvida“ išduotą pažymą apie darbo užmokestį (t.1, b.l. 17), taip pat teismas tikrino Sodros duomenis, 2019-05-30 nutartimi vertino, kad ieškovo pajamos UAB „Henvida“ svyruoja nuo 533 Eur iki 681 Eur 2019 metais, už savanorišką tarnybą Lietuvos kariuomenėje ieškovas gauna apie 300 Eur pajamas per mėnesį. Apeliantas pats nurodo, kad įmonėje HENVIDA UAB vidutiniškai per mėnesį po 815 Eur ir Lietuvos kariuomenėje po 208 Eur, tačiau su skundu tai patvirtinančių duomenų nepateikia, lieka nepaneigta, kad ieškovo pajamos yra svyruojančios.
58. Teismas vertino, kad jo draugė I. D. dirba Skemų socialinės globos namuose. Ieškovui kartu su I. D. dalimis po ½ nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kartu auga du I. D. vaikai iš kitos santuokos.
59. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su apeliantu, kad netinkamai buvo įvertinta šalių materialinė padėtis, buvusi sprendimo priėmimo metu, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis, nepagrįstais atsakovės ir jos sutuoktinio teiginiais.
60. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys leidžia spręsti, jog atsakovė dirbo Vokietijoje, vėliau augino gimusį vaiką, taip pat įsidarbino Lietuvoje, t.y. dėjo pastangas gauti darbines pajamas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šiuo metu dėl CODID 19 pandemijos nukentėjo ir viešojo maitinimo sektorius, dėl ko atsakovė neteko darbo. Pripažintina, kad aplinkybė, jog po teismo sprendimo priėmimo atsakovė laikinai nedirba, ką sąlygojo objektyvios priežastys, negali būti pripažįstama esmine vertinant jos materialinę padėtį. Atitinkamai nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės materialinė padėtis yra blogesnė nei buvo tuo metu, kai teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ja.
61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiu, kad ji tinkamai rūpinasi kitais savo vaikais, turi pakankamai pajamų būsto nuomai, šeima turi pajamas, kadangi atsakovės sutuoktinis šiuo metu dirba Švedijoje. Byloje nenustatyta, kad atsakovės materialinė padėtis neleidžia vaikui užtikrinti normalių gyvenimui sąlygų.
62. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dvejus metus su vaiku negyvenusiai atsakovei paliko teisę gyventi su dukra. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovei J. S. išvykus gyventi į Vokietiją, nuo 2017-08-01, pagal tėvų prašymą, nustatyta laikinoji globa, o jos laikinąja globėja skirta senelė (atsakovės mama) G. K.. 2017-06-08 paaiškinime Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui ieškovas nurodė, jog sutinka, jog atsakovei gyvenant užsienyje vaikas 4 mėn. gyventų pas senelę. Kadangi vaiko senelė G. K. nesugebėjo užtikrinti saugios vaikui aplinkos, girtavo, vaikas buvo paimtas iš laikinosios globėjos 2017-10-03 ir perduotas vaiko senelei (ieškovo mamai) Z. K., o vėliau ir ieškovui. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad pati atsakovė rūpindamasi vaiko saugumu, kilus įtarimų, kad jos mama gali būti neblaivi, liepė ieškovui vykti pas vaiko laikinąją globėją G. K. ir vaiką iš jos paimti. Vėliau susiklostė tokia situaciją, kad praėjus 1,5 mėnesio nuo vaiko apsigyvenimo pas ieškovą, buvo pateiktas teismui ieškinys, 2018-01-31 nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su ieškovu, bylos nagrinėjimas užtruko. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju aplinkybę, jog vaikas negyveno su atsakove sąlygojo būtent šios objektyvios priežastys, o ne konkretūs atsakovės nerūpestingi veiksmai.
63. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teikė prašymus teismui dėl leidimo bendrauti su dukra, 2018 m. liepos mėnesį trims savaitėms išsivežti dukrą į Vokietiją, prašė nustatyti laikiną bendravimo tvarką, t.y. aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis siekdama bendrauti su dukra. Byloje esantys susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė su dukra nuolatos bendravo, siekė palaikyti ryšį. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog būdama pas laikiną globėja šalių dukra praleido pamokas, taip pat, kad būdama mažesnio amžiaus dažniau sirgdavo, nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai rūpinosi savo dukra.
64. Apeliantas nurodo, kad atsakovė netinkamai rūpinasi dukters sveikata, suabejojusi Panevėžio gydytojų kvalifikacija atšaukė nosies kriauklių operacija, turėjusią būti 2018-12-28, vėliau vaikui, nesulaukus planuotos operacijos, pradėjo skaudėti ausį, užsitęsė gydymas. Nurodo, kad atsakovė dar 2016-06-13 į planinę operaciją vaiko neatvežė. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovė siekė konsultuotis su kitais gydytojais dėl būtinybės operuotis nepatvirtina, kad ji nesirūpina vaiko sveikata, priešingai, manytina, kad mama siekia išsiaiškinti visas gydymo galimybes bei alternatyvas. Atsakovė nurodo, kad Baltijos-Amerikos klinikoje buvo išaiškinta, jog tokią operaciją rekomenduojama daryti tik išimtiniais atvejais. Tai, kad po konsultacijos Vilniuje, nesulaukus planuojamos operacijos, dukrai vėl pradėjo skaudėti ausis ir buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, negalėjo priklausyti nuo atsakovės veiksmų.
65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Byloje nenustatyta, kad vaikui nustatyta gyvenamoji vieta su mama tapo nesaugi, kad motina juo nesirūpina, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pats vaikas pareiškė norą gyventi su motina, su kuria jį sieja tvirtas emocinis ryšys. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Manytina, kad gyvenamosios vietos pakeitimas, be kita ko, reikštų ir vaiko interesų pažeidimą. Tai, kad vaikas gyvens su motina, nereiškia, kad ji negali pagyventi ir pas ieškovą, nes šalys, augindamos bendrą vaiką, turi elgtis vaiko atžvilgiu geranoriškai, susitarti dėl visų auklėjimo sąlygų. Ieškovo geresnė materialinė padėtis nereiškia, kad dukrai gyvenant pas motiną, jis negalės daugiau prisidėti prie dukters materialinių poreikių tenkinimo, jeigu atsakovė turės kokių tai problemų. Turi būti vertinama tai, kad ji turi išlaikyti tris vaikus, o ieškovas- tik vieną. Juk ne vien materialinių poreikių tenkinimas užtikrina tinkamą vaiko auklėjimą.
66. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
68. Netenkinus apeliacinio skundo ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kad tokios išlaidos apeliacinės instancijos teisme būtų patirtos, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.