Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-19 · Civilinė byla Nr. 2-1359/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
2-1359/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00184-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
A. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1359/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00184-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.2; 122.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. be teisinio pagrindo įgytus 200 000 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Prašymą grindė tuo, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi nutarė ieškovo A. P. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovo A. Š. nekilnojamąjį turtą – 1,45 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj. Teismas nusprendė prašymą išimties tvarka nagrinėti atsakovui nepranešus, kadangi iš fakto, jog ginčas vyksta dėl pakankamai didelės pinigų sumos, o taip pat iš kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatė, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d. nenagrinėjo ir nesprendė ieškinio pagrįstumo, o vertino, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį. Teismas nusprendė, jog ieškinio suma (200 000 Lt), vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra labai didelė, todėl padarė išvadą, kad yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Netaikius šių priemonių, atsakovas gali savo vardu turimą turtą perleisti kitiems asmenims, kas labai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 148 str. 4 d. 8 p.). Kadangi byloje nebuvo tikslių duomenų apie visą atsakovo turtą, o ieškovas prašė teismo areštuoti konkretų atsakovo nekilnojamąjį turtą, teismas sprendė, kad yra pagrindas šį turtą areštuoti ir tai nepažeis šalių interesų pusiausvyros šioje proceso stadijoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. ieškovas A. P. yra pateikęs apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010, kuriuo buvo atmestas ieškovo A. P. ieškinys dėl 200 000 Lt paskolos priteisimo iš atsakovo A. Š.. Minėtoje byloje ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas atsakovui 2008 m. gegužės 26 d. pervedė į banko sąskaitą paskolą, kurios atsakovas negrąžino. Minėtoje byloje Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi pritaikė atsakovo lėšų, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių areštą 205 000 Lt sumai. Vykdydama minėta nutartį antstolė S. V. areštavo ir žemės sklypą, kuriam šioje byloje ieškovas prašo taikyti areštą, tačiau atsakovui šį antstolės veiksmą apskundus, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi antstolės veiksmus pripažino neteisėtais, areštą žemės sklypui panaikino ir nurodė antstolei pritaikyti areštą kitam atsakovo turtui. Išvardintos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio reikalavimai šioje byloje jau yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl papildomai jų taikyti nebereikia, nes tokiu būdu būtų areštuota dvigubai daugiau atsakovo turto;

2. teismas nepagrįstai areštavo konkretų atsakovo turtą – žemės sklypą, kurį atsakovas planuoja parduoti. Teismas turėjo nenurodyti konkretaus turto tam, kad atsakovas galėtų antstoliui nurodyti kokį turtą areštuoti. Be to, ieškovui yra žinoma, kad atsakovas turi ir kito vertingo turto, todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui;

3. teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis bei apimtis pažeidžia ekonomiškumo, proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Atsiliepimas

Ieškovas A. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi panaikino atsakovo nurodomą Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį ir pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Tokiu būdu atsakovo minėtoje ir šioje civilinėje byloje yra areštuotas tas pats žemės sklypas, kurio vertės (136 000 Lt), nustatytos 2010 m. liepos 30 d. ekspertizės turto vertei nustatyti turto aktu, atsakovas neginčijo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto kitoje byloje, nustotų galioti ir toje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šioje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele. Be to, atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims arba kitaip bandyti jį paslėpti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje, vertinant grėsmes būtent toje byloje ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo atžvilgiu. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikyti nebūtina dėl to, kad jos yra pritaikytos kitoje byloje, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Tačiau aukščiau minėti atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad dėl to paties ieškovo materialinio reikalavimo, tai yra 200 000 Lt iš atsakovo priteisimo, šiuo metu vyksta du teisminiai ginčai. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19-436/2010 pritaikė ieškovo A. P. ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo A. Š. nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ir lėšų areštą 205 000 Lt sumai, o 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo A. P. ieškinį dėl 200 000 Lt priteisimo atmetė. Kadangi ieškovas A. P. dėl šio Kauno apygardos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, pastarasis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad ieškovo apeliacinis skundas buvo priimtas 2011 m. vasario 4 d. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas A. P. šioje byloje savo ieškinyje buvo nurodęs, kad dėl tų pačių 200 000 Lt priteisimo iš atsakovo A. Š., tačiau remiantis kitu ieškinio teisiniu pagrindu, ieškovas yra jau kreipęsis į Kauno apygardos teismą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas jau skundžiamos nutarties priėmimo momentu turėjo galimybę patikrinti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir iš jų nustatyti, kad nėra jokio būtinumo skubos tvarka, nepranešus atsakovui, nagrinėti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos apeliaciniame teisme iki šiol dar net nėra paskirtas posėdis dėl ieškovo A. P. apeliacijos nagrinėjimo, darytina išvada, kad nebuvo jokio grėsmės, jog, atsakovui pranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą, kils reali grėsmė, kad atsakovas perleis ar nuslėps turtą, kuris yra areštuotas kitoje byloje, siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimo dėl 200 000 Lt sumokėjimo įvykdymą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai buvo pritaikyta CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, reglamentuojanti išimtinius atvejus, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos apie tai nepranešus atsakovui.

Teisėjų kolegija sutinka ir laiko pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė konkretaus turto areštą bei pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus. visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų, vadovaujantis kuriais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos, o laikinųjų apsaugos priemonių rūšis negali suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai būsimu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo lėšas, iš ko seka, kad šioje byloje pareikštas ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ginču dėl konkretaus turto (daikto). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo atveju, nustačius turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindus, nebuvo būtina taikyti konkretaus ieškovo nurodyto atsakovo turto areštą. Priešingai, išklausius atsakovo argumentus bei tai patvirtinančius įrodymus dėl galimų nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsiradimo (pavyzdžiui, galimybės realizuoti konkretų turtą netekimo), buvo būtina parinkti tokio turto areštą, kuris užtikrintų, jog atsakovo teisės nebus neproporcingai suvaržytos bei nesukels jam neproporcingai didelių nuostolių.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog jis turi gan didelį kiekį nekilnojamojo vertingo turto, tai yra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 000 Lt, bei žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 136 000 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 46 500 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 66 700 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 44 200 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 49 300 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 48 000 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 45 700 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 72 200 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 72 200 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 71 800 Lt), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 83 200 Lt). Bendra atsakovo nekilnojamojo turto vertė pagal turimus duomenis sudaro 885 800 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad beveik viso turto vertė yra nustatyta pagal nekilnojamojo turto registre skelbiamas vidutines rinkos kainas, tikėtina, kad individualiai neįvertinto nekilnojamojo turto objektų vertė gali būti didesnė už registre skelbiamą vidutinę rinkos vertę.

Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo A. Š. atskirąjį skundą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesant jokios grėsmės, kad atsakovas gali turtą nuslėpti, nepagrįstai nepranešė atsakovui apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko, nepagrįstai nevertino duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, ir, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo bei laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nepagrįstai pritaikė areštą konkrečiam atsakovo nekilnojamajam daiktui. Todėl atsakovo A. Š. atskirojo skundo reikalavimas dėl skundžiamos nutarties panaikinimo tenkinamas ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartis naikinama.

Nepaisant aukščiau nustatytų aplinkybių, ieškinio suma (200 000 Lt) atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu, nesant duomenų apie atsakovo gaunamas finansines pajamas bei patiriamas išlaidas pragyvenimui, laikytina didele bei sudarančia savarankišką pagrindą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Todėl panaikinus skundžiama nutartimi pritaikyto konkretaus atsakovo turto areštą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu iš naujo. Kadangi teisėjų kolegijai atsakovas nepateikė nuomonės kokio jo išvardinto turto areštas mažiausiai varžytų jo finansinius interesus, taip pat teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti šalių argumentų bei įrodymų apie atsakovo turto vertę ir likvidumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasEgidijus Žironas