Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-03-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
1A-247-209/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09007-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
K. S.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-209/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09007-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.13. ;1.1.8.10.5.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei M. L.,nuteistajam A. P. (A. P.), jo gynėjai advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri remiantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 22 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiojo K. S. ir paprašęs leisti paskambinti, paėmė pastarajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, kurio vertė 600 EUR, tačiau telefono negrąžino ir matant nukentėjusiajam iš įvykio vietos su minėtu telefonu pasišalino, t. y. tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, K. S. priklausantį, 600 EUR vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo recidyvistu, sumažinti jam paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodo, kad nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą atlygino dar teismo proceso metu. Pažymi, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė dar iki tol, kol buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis, todėl ir dabar jam paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Dėl pripažinimo recidyvistu pažymi, jog nusikalstamą veiką padarė iki 2018 m. rugsėjo 19 d., taigi, negalėjo būti pripažintas recidyvistu.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Šioje byloje nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei jo pripažinimu recidyvistu. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas nevertina nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

5. A. P. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams bausmė. Ši bausmė susideda iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės bei 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies. 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu A. P. buvo paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Nuteistasis akcentuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri padaryta ankščiau, nei ta nusikalstama veika, už kurios padarymą jis nuteistas 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu. Su šia aplinkybe apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė niekaip nesuponuoja to, kad A. P. atžvilgiu turėtų būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas.

6. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi būtent tokia situacija, nes 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį priėmęs teismas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad iki toje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo A. P. padarė dar vieną nusikalstamą veiką (už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu). Taigi, bausmių subendrinimas dalinio jų sudėjimo būdu yra teisėtas ir neprieštarauja įstatymo nuostatoms.

7. Kitas svarbus aspektas yra tas, kad subendrindamas ir skirdamas galutinę bausmę teismas negali skirti tokios subendrintos bausmės rūšies, kuri nebuvo paskirta už atskiras nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 8 dalis). Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad jeigu vienos iš paskirtų bausmių vykdymas yra atidėtas, atidėtas turėtų būti ir subendrintos bausmės vykdymas. Toks aiškinimas būtų ydingas ir prieštarautų baudžiamosios atsakomybės esmei ir tikslams. Taigi, subendrinęs paskirtas bausmes teismas turi iš naujo spręsti, ar tikslinga atidėti subendrintos galutinės bausmės vykdymą, ar ne. Šiuo atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas padarė išvadą, kad bausmės vykdymo atidėti nėra pagrindo ir aukštesnės instancijos teismas su tuo sutinka.

8. A. P. praeityje yra ne kartą teistas, daugiausia – už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas suteikia pagrindą manyti, jog apeliantas, nors ir būdamas santykinai jauno amžiaus, tačiau yra linkęs į nusikalstamų veikų darymą ir ankščiau jo atžvilgiu taikytos valstybės prievartos priemonės nepasiekė savo tikslo, A. P. ir toliau nusikalsta, nekeičia savo elgesio. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepateisino jo atžvilgiu išreikšto pasitikėjimo, toliau nusikalto, todėl dabar atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra tikslinga.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Nors nuteistasis akcentuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui, tuo leisdamas suprasti, kad reali laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati, tačiau skunde tik formaliai akcentuoja nusikalstamos veikos padarymo laiką. Pabrėžtina, kad nuo to, ar konkreti nusikalstama veika padaryta ankščiau ar vėliau, jos pavojingumas nemažėja, kaltininko asmenybė nuo to nesikeičia (jeigu nėra praėjęs neproporcingai ilgas laiko tarpas).

10. Teisėjų kolegija vertina, kad atidėti paskirtos bausmės vykdymą A. P. nėra pagrindo, nes visuma aukščiau išvardytų duomenų neleidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės.

11. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, kad A. P. nepagrįstai buvo pripažintas recidyvistu. Su šiuo skundo teiginiu sutikti negalima. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Apeliantas neteisingai traktuoja jo pripažinimo recidyvistu pagrindą. Recidyvas A. P. kyla ne dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, o dėl jo nuteisimo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. P. atliko ir iš pataisos įstaigos buvo paleistas 2019 m. gruodžio 22 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taigi, už apysunkio nusikaltimo padarymą. Tokiu atveju jo teistumas pagal aptariamą nuosprendį tęsėsi (tęsiasi) 3 metus nuo 2016 m. gruodžio 22 d., t.y. iki 2019 m. gruodžio 22 d., jeigu A. P. per šį laikotarpį nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl nusikaltimų recidyvą apylinkės teismas nustatė pagrįstai ir tai esant įstatymo nustatytam pagrindui buvo pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis teisingai akcentuoja, kad 80 Eur dydžio turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino dar teismo proceso metu. Dėl šių aplinkybių ginčo nekyla, nes ir žemesnės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad turtinę žalą A. P. jau atlygino. Tokiu atveju procesas dėl civilinio ieškinio atlyginimo turėjo būti nutrauktas, tačiau apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. P. turi atlyginti 80 Eur žalą nukentėjusiajam. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Esant tokioms aplinkybėms iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies turi būti pašalinta dalis dėl civilinio ieškinio atlyginimo ir procesas šioje dalyje turi būti nutrauktas.

13. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad tikslinga pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo, o kitoje dalyje jį palikti nepakeistą. A. P. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir ją skirdamas apylinkės teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir procesą dėl nukentėjusiojo K. S. civilinio ieškinio atlyginimo nutraukti.

Kitoje dalyje skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė(parašai)Stasys LemežisUgnius TrumpulisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis