- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- e2S-513-896/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00709-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- L. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui L. N. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmės
1. Ieškovė E. N. Kauno apylinkės teisme 2024 m. sausio 17 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. N. ieškovei E. N. išlaikymą po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovė baigs studijas VšĮ Vilniaus dizaino kolegijoje, t. y. iki 2026 m. birželio 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės E. N. ieškinį atsakovui L. N. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V..
3. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl, vadovaujantis Mediacijos įstatymo nuostatomis, turi būti taikoma privalomoji mediacija. Teismas nustatė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė teismui Tarnybos pažymą dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad Tarnyba 2023 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovą ((duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informuoja, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Teismas pažymėjo, jog pažyma dėl privalomosios mediacijos surašyta 2023 m. balandžio 21 d., t. y. nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių praėjo beveik 10 mėnesių, per kuriuos galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes teismas laikė, kad mediacijos procedūra pasinaudota netinkamai.
4. Teismas pažymėjo, kad dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo ginčo šalys arba viena iš ginčo šalių su prašymu nebūtinai turi kreiptis į Tarnybą. Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į savo nuožiūra pasirinktą mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau teismų informacinėje sistemoje LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro tarnybos, atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį (Švediją). Ieškovė ieškinyje taip pat prašo, jog nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui L. N. nurodytu adresu, paskelbti atsakovo L. N. paiešką per policiją. Todėl teismui taip pat kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos rašto, nesutiko su privalomąja mediacija. Ieškovė turi dėti visas pastangas, kad realiai įgyvendintų privalomosios mediacijos institutą ir bandyti realiai susisiekti su atsakovu.
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2676-560/2022 yra pažymėjęs, kad nors Mediacijos įstatyme nėra nurodyta kokiu būdu privaloma išsiųsti/įteikti atsakovui pranešimą dėl privalomosios mediacijos, tačiau vien tik pranešimo atsakovui išsiuntimas tik elektroniniu paštu, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas tuo elektroniniu paštu naudojasi (kad būtent toks el. paštas yra atsakovo), yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo.
6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė E. N., atstovaujama advokato Osvaldo Raščiukevičiaus, prašo panaikinti 2024 m. sausio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir perduoti teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė nurodė jai žinomą paskutinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Net jeigu atsakovas yra išvykęs gyventi į Švediją, šiuo adresu gyvena jo tėvai, todėl jį neabejotinai turėjo informuoti apie gautą pranešimą. Ieškovė papildomai nurodė atsakovo elektroninio pašto adresą. Taigi, ieškovė nurodė visus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato asmeniui, kuris kreipiasi dėl privalomosios mediacijos vykdymo, žinoti tikslią kitos šalies gyvenamąją vietą, nes ne visais atvejais tai yra įmanoma.
7.2. Jeigu atsakovas gyvena Švedijoje, ieškovei nėra žinomas jo faktinis gyvenamosios vietos adresas, ji neturi galimybių šios informacijos sužinoti kreipiantis į atitinkamas Švedijos institucijas. Dėl šios priežasties ieškovė savo ieškinyje prašo, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų, paskelbti jo paiešką per policiją. Iš esmės net teismui nepavyko išsiaiškinti atsakovo faktinio gyvenamosios vietos adreso, todėl to tikėtis iš ieškovės yra nepagrįsta ir neatitinka teisingumo bei protingumo principų.
7.3. Atsisakius priimti ieškovės ieškinį, ieškovė negalės pašalinti priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta priimti jos ieškinį, kadangi (i) ieškovei nėra žinoma faktinė atsakovo gyvenamoji vieta ir (ii) atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Taigi, ieškovė ir toliau negalės reikšti ieškinio dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo ir tokiu būdu negalės pasinaudoti savo konstitucine teise kreiptis į teismą. Skundžiama nutartimi iš esmės yra paneigiama ieškovės teisė į teismą ir jau vien tai patvirtina nutarties neteisėtumą.
7.4. Įstatymas nenustato termino, per kurį po pasinaudojimo privalomąja mediacija, ją inicijavusi šalis privalo kreiptis į teismą, t. y. įstatymas nenumato pažymos apie pasinaudojimą privalomąja mediacija galiojimo termino. Šios įstatymo nuostatos aiškinti plečiamai negalima, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad nuo privalomosios mediacijos pažymos išdavimo dienos praėjo 9 mėnesių laikotarpis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi ginčo šalys nepasinaudojo privalomąja mediacija, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais VGTPT paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, VGTPT arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
11. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).
12. Nagrinėjamuoju atveju Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės E. N. ieškinį atsakovui L. N. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo atsisakė priimti, konstatavęs, jog ieškovė nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad jog Tarnybos pažyma dėl privalomosios mediacijos surašyta 2023 m. balandžio 21 d., t. y. nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių praėjo beveik 10 mėnesių, per kuriuos galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes teismas laikė, kad mediacijos procedūra pasinaudota netinkamai. Taip pat teismas nurodė, kad kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovas realiai buvo informuotas apie privalomą mediaciją ir sąmoningai, o ne dėl to, kad negavo Tarnybos rašto, nesutiko su privalomąja mediacija, kadangi teismų informacinėje sistemoje LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro tarnybos, atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį (Švediją).
13. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. Pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (11.7Mr)(M-P-23-2326)MPA-05106, kurioje nurodoma, kad Tarnyba patvirtina, kad E. N. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. 2023 m. balandžio 3 d. Tarnyba raštu, reg. Nr. (M-P-23-2326)MPA-04227 kreipėsi į L. N. (adresu (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informuoja, kad teikiant šią pažymą nėra gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog L. N. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta VGTPT Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. išduota pažyma dėl privalomosios mediacijos laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, kadangi ji yra patvirtinta ir išduota valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis šiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, o joje nurodyti duomenys, įskaitant ir ieškovės įgyvendintą įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, laikomi visiškai įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Akcentuotina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1285-945/2023).
15. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti VGTPT išvadą, nurodydamas, jog ieškovė netinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. VGTPT konstatavimas apie reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įgyvendinimą yra pakankamas įrodymas, jog ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
16. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas vis tik nežinojo apie jam siūlytą galimybę pasinaudoti privalomąja mediacija arba atsakovas išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, t y. kreipėsi į Tarnybą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, prašyme nurodė atsakovą, jo gyvenamosios vietos adresą (kaip nurodė ieškovė atskirajame skunde, kitas atsakovo gyvenamosios vietos adresas jai nėra žinomas) ir el. paštą, o tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsakovui pranešimą apie gautą prašymą dėl privalomosios mediacijos taikymo išsiuntė nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir el. paštu, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes, kaip minėta, ne ieškovė informuoja kitą ginčo šalį apie privalomąją mediaciją, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavęs Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija yra įvykdyta.
18. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog MĮ nenustato termino, per kurį po pasinaudojimo privalomąja mediacija, ją inicijavusi šalis privalo kreiptis į teismą, todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog mediacijos procedūra pasinaudota netinkamai, nes nuo kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyrių praėjo beveik 10 mėnesių, per kuriuos galėjo pasikeisti šalių valia vykdyti mediacijos procesą.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis yra panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.