Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-617-115/2013, pažymėjo, kad pareiga Bendrovės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI prie FM skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 30 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 19 506,46 Eur. Pagal kreditorės VMI prie FM ieškinį Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-531-460/2022 iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. (b. l. 10-12). Mokestinė nepriemoka susidarė UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. UAB (duomenys neskelbtini) 9 999,96 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. spalio 17 d. patikslinus PVM deklaracijas už 2019 m. birželio ir rugpjūčio mėn., nuo 2020 m. birželio 24 d. patikslinus PVM deklaracijas už 2020 m. vasario ir balandžio mėn. ir nuo 2020 m. gegužės 26 d. pateikus PVM deklaracijas už 2020 m. balandžio – 2021 m. rugpjūčio mėn. ir 1 060,75 Eur PVM delsp., 3 361,58 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikus GPM deklaracijas už 2019 m. sausio, liepos, rugpjūčio mėn., nuo 2020 m. birželio 16 d. pateikus GPM deklaracijas už 2020 m. birželio mėn. – 2021 m. spalio mėn. ir nuo 2021 m. gruodžio 16 d. pateikus GPM deklaracijas už 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 303,90 Eur GPM delsp., 4 225,00 Eur pelno mokesčio (toliau – PLN) nuo 2020 m. birželio 16 d. už 2019 m. ir 209,55 Eur PLN delsp., 312,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) nuo 2021 m. birželio 27 d. pateikus NTM deklaracijas už 2019 m. -2021 m. ir 33,72 Eur NTM delsp. (b. l. 14). VMI prie FM, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, taikė priverstinio išieškojimo veiksmus: 2020 m. lapkričio 16 d. Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-58786 15 407,67 eurų (b. l. 15-16); 2021 m. liepos 2 d. Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-31016 3 212,36 eurų (b. l. 19-20); 2021 m. rugpjūčio 19 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-39113, mokestinė nepriemoka 522,50 eurų (b. l. 24); 2021 m. lapkričio 3 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-57551, mokestinė nepriemoka 269,54 eurų (b. l. 27); 2022 m. sausio 20 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-26786, mokestinė nepriemoka 241,54 eurų (b. l. 29); 2022 m. kovo 7 d. Nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų Nr. (23.31-08) 467-57096, mokestinė nepriemoka 10,28 eurų (b. l. 31);

Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 21 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 19 367,93 Eur. Iš VĮ Registrų centrui pateiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. matyti, kad paskutiniame bendrovės pateiktame balanse už 2013 metus turto vertė nurodyta 9 887,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 170, 00 Eur Juridinių asmenų registro duomenims bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 metus. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui 2020 m. balandžio 21 d. Nr. XIII-2861 įstatymas, t. y. įstatymas aktualus juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens vadovui iniciavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto iškėlimo arba iniciuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val., kuris galiojo iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. bei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dar kartą paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d., kuris galiojo iki 2021 m. birželio 30 d. 24.00 val. UAB (duomenys neskelbtini), praėjus 3 mėnesiams po antrojo karantino atšaukimo, t. y. 2021 m. spalio 1 d., valstybės biudžetui buvo skolinga 19 113,21 Eur. Žinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumoka mokesčių, S. S. (UAB (duomenys neskelbtini) vadovė nuo 2013 m. gegužės 6 d.) turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas ją įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad „ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta sankcija taikytina ne tik už esamų dokumentų ir turto neperdavimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), bet ir už tai, kad įmonės vadovas tinkamai nevykdė savo pareigų, kurias privalėjo vykdyti pagal įstatymų reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-186/2015). VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenis UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama S. S., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. birželio 29 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), žinodama apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriui VMI prie FM, kad jos valdoma UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki. S. S. UAB (duomenys neskelbtini) vadove dirbdama nuo 2013 m. gegužės mėnesio turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Bendrovės vadovė turėdama pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio pareiškimo nepateikdama, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI prie FM, kadangi nevykdė savo finansinių įsipareigojimų, nes jos mokestinė nepriemoka 2022 m. rugpjūčio 30 d. (VMI prie FM priimto sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dieną) buvo 19 506,46 Eur. Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, todėl atsižvelgiant į tai, darytina visiškai pagrįsta išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė yra sunki, o tai, sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis, reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra ir buvo nemoki, todėl siekiant užkirsti kelią mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, Bendrovei negalint atsiskaityti su kreditoriumi, ir Bendrovei esant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovė S. S., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

S. S. kaltė įrodyta jos pačios prisipažinimu (2022 m. spalio 25 d. el. paštu gautas laiškas), administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-531-460/2022 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 29 d. (b. l. 10-12). Pažymėtina, kad bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą, kas taip pat įrodo, kad Bendrovės vadovė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. S. S. skirtina administracinė nuobauda.

S. S. už administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėja dėl padarytų nusižengimų gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas buvo padarytas nepiktybiškai, nesiekiant niekam pakenkti. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. S. sutiko su kaltinimais, kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamos S. S. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad ji būtų bausta už administracinių nusižengimų padarymą, šiuo metu yra vieniša mama, augina nepilnametį vaiką, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į S. S. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. S. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas S. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti S. S. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

S. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.