- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-974-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00949-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau - Bendrija) ieškinį atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo I. R. 1150 Lt skolos, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1-3, 1 tomas), o patikslintu ieškiniu (b.l. 20-21, 2 tomas) papildomai 190 Lt metinės įmokos už 2012 metus bei bylinėjimosi išlaidas: 3565 Lt advokatės išlaidų (b.l. 29-31, 40-43, 2 tomas, b.l. 31-33, 5 tomas). Nurodė, kad 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos garažas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1992 metais, atiduotas eksploatuoti 1996 metais. Nuo to garažas laiko nebuvo remontuojamas, jo būklė buvo bloga, todėl buvo būtina jį remontuoti. Bendrijos nariai, įvertinę garažo remonto išlaidas, numatė remontą atlikti per kelis metus. 2009-08-12 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, remiantis preliminariomis remonto darbų sąmatomis, buvo nutarta, kad garažo stogo remontui kiekvienas bokso savininkas turi sumokėti po 450 Lt. Stogo remontas buvo atliktas 2009 metais. Už remonto darbus sumokėta 40080 Lt. 2010-06-30 garažo bendrijos narių susirinkime buvo nutarta hidroizoliuoti galinę garažo sieną bei atlikti garažo pamatų lygyje lietaus vandens surinkimą, t.y. atlikti drenavimą. Už šiuos darbus kiekvienas bokso savininkas turėjo sumokėti po 220 Lt. Trūkstamą pinigų sumą už antro etapo remontą nutarta sumokėti iš 2009 m. susidariusio rezervo. 2010 metais remontui išleista 31078,14 Lt. Numatytas garažo remontas buvo užbaigtas 2011 metais. Tais metais remontui išleista 8185 Lt. Viso už garažo remontą buvo sumokėta 79343,37 Lt. Iš boksų savininkų pagal bendrijos narių sprendimus buvo numatyta surinkti 73030 Lt. Trūkstama pinigų suma - 6313,17 Lt buvo panaudota iš bendrijos rezervo. 2009-06-30 bendrijos narių susirinkime buvo nustatytas metinis mokestis - 160 Lt garažo eksploatavimo išlaidoms padengti. Šį mokestį kiekvienas bokso savininkas privalo mokėti kiekvienais metais. Ieškovas nurodo, jog atsakovui I. R. nuosavybės teise priklauso boksas Nr. 38 bendrijos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Už 2009-2011 metais atliktą garažo remontą 670 Lt (450 Lt + 220 Lt) bei metinio mokesčio už 2009-2011 metų laikotarpį- 480 Lt (160 Lt x 3) atsakovas ieškovui nesumokėjo ir liko skolingas 1150 Lt (670 Lt + 480 Lt). Ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas ieškovo raginimų nepaisė. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo papildomai 190 Lt metinio mokesčio garažo išlaidoms padengti. Ieškovas nurodė, kad 2012-05-15 bendrijos narių susirinkime buvo patvirtinta bendrijos pajamų ir išlaidų sąmata ir nustatytas 2012 metų metinis mokestis - 190 Lt. Pranešimas atsakovui apie tai, kad metinio mokesčio dydis už 2012 metus pakito jam siųstas 2012-07-13 d. registruotu pranešimu, atsakovas jį gavo 2012-07-16 d. (pašto siuntų paieškos duomenimis). Ieškovas paaiškino, jog metinio mokesčio paskirtis yra patenkinti bendrijos reikmes apmokant būtinąsias išlaidas: elektrą, žemės mokestį, ūkio ir kt. išlaidas. Jį privalo mokėti visų garažų boksų savininkai nepriklausomai nuo to, yra jie bendrijos nariai ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 938,95 Lt skolos, 50 Lt žyminio mokesčio bei 2498 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog pagal 415-GSEB 2012-01-28 d. narių sąrašą atsakovas I. R. yra šios bendrijos narys, jam priklauso garažas Nr. 38 (b.l. 18-21, 1 tomas). Tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ duomenis (b.l. 75, 1 tomas). Teismas nurodė, kad duomenų apie tai (išskyrus bendrijos pažymą, b.l. 18-21, 1 tomas), todėl konstatavo, jog pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, kad atsakovas yra 415-osios GSEB narys. Teismas nurodė, jog atsakovas I. R., turintis 17,80 kv.m. garažą Nr. 38, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR CK 4.72 str. tapo šių garažų bendraturtis, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis (b.l. 74-75, 1 tomas). Todėl kaip bendraturtis turi pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (LR CK 4.82 str. 1 d., 3 d.). Ši pareiga, susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygi neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų), nagrinėjamu atveju-garažų savininkai yra bendrijos nariai ar ne (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų 1995-02-21 įstatymo Nr. I-798 2 d. ). Taigi, nagrinėjamai bylai neturi reikšmės dalyje dėl remonto skolų priteisimo ar atsakovas I. R. yra 415-osios GSEB narys ar ne. Teismas nurodė, jog bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, nagrinėjamu atveju, - garažų savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog visi garažai yra statiniuose, tarpusavyje yra susieti bendro naudojimo patalpomis, bendromis sienomis, stogu, pamatais. Garažo savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 4.84 str.), todėl pareiga mokėti mokesčius už kitų patalpų -garažų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Tokios teismo praktikos laikomasi ir panašiose bylose (LAT 2010-04-09 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2009-11-27 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-515/2009) (b.l. 34-41, 5 tomas). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė, ieškovo naudai teismas priteisė iš atsakovo 670 Lt (450 Lt +220 Lt) garažų remonto išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovo priteisė išlaidas, susijusias su įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pagal ieškovo pateiktas ūkinės veiklos ataskaitas, ieškovo turto išlaikymo išlaidos 2009 metais sudarė 9186,76 Lt (b.l. 44, 2 tomas), todėl atsakovui tenkanti 0,53 procento visų išlaidų dalis sudaro 48,68 Lt; už 2010 metus-13467,31 Lt (b.l. 45,2 tomas), todėl atsakovui tenka 71,37 Lt (13467,31 x 0,53/100); už 2011 metus sudaro -11247,40 Lt (b.l. 46, 2 tomas), todėl atsakovui tenka 59,61 Lt (11247,40 x 0,53/100); už 2012 metus- 16849,80 Lt (b.l. 47, 2 tomas), todėl atsakovui tenka 89,29 Lt (16849,80 x 0,53/100), viso atsakovui laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų įskaitytinai (už ketverius metus) atitenka sumokėti 268,95 Lt (48,68+71,37+59,61+89,29 Lt) garažo eksploatavimo išlaidoms padengti, todėl ši suma iš atsakovo buvo priteistina 415-osios GSEB naudai. Be to, teismas atsakovo prašymą skirti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu teikiant aiškiai nepagrįstą ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teisėjai net du kartus buvo reiškiami nušalinimai, jos elgesys rodė, jog ji priims palankų ieškovui sprendimą. Per paskutinius keletą metų teisėja priėmė apeliantui ir jo atstovaujamam asmeniui nepalankius sprendimus. Minėti sprendimai buvo naikinti, todėl kyla abejonių dėl teisėjos kvalifikacijos vertinimo ir gebėjimo objektyviai nagrinėti bylas. Nurodo, jog nėra teisinio pagrindo ieškovo reikalavimui, nes Bendrijos reikalaujami sumokėti mokesčiai nesusieti su būtinomis išlaidomis namui išlaikyti. Ieškovas neįrodė, jog minėtos išlaidos buvo būtinos. Garažo būklė yra gera ir jokių remonto darbų atlikti nereikėjo. Apeliantas nurodo, jog nepagrįstos ir 160 litų mėnesinės išlaidos kiekvieno garažo boksui. Be to, nurodo, jog jis nėra Bendrijos narys. Apeliantas nurodo, jog nebuvo faktinio reikalavimo pagrindimo, t.y. darbai realiai nebuvo atlikti, asmenys, tariamai atlikę darbus, neturėjo tam leidimų, jokių darbų nevykdė ir negalėjo vykdyti. Apeliantas nurodo, jog siūlė ieškovui ginčą spręsti taikiai, tačiau šis nesutiko, kas pagrindžia ieškovo nesąžiningumą. Be to, apeliantas nurodo, jog Bendrijos sprendimai, kuriais grindžiamas ieškinys, yra neteisėti ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, jog savo sutikimo, kaip tai numato CK 4.83 str. 3 d. atlikti darbus, nedavė, todėl pareigos pagal juos mokėti neturi. Be to, nurodo, jog teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pagrindų teisėjai nušalinti nebuvo, todėl bylą išnagrinėjo teisėtos sudėties teismas. Nurodo, jog visi Bendrijos priimti sprendimai yra teisėti ir priimti vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo nuostatomis. Apie susirinkimus buvo viešai skelbiama, o toliau gyvenantiems, tame tarpe ir apeliantui, buvo siunčiami pranešimai paštu. Bendrija pateikė duomenis apie blogą garažo būklę, darbai buvo realiai atlikti ir apmokėti. Nurodo, jog teismas bylinėjimosi išlaidas proporcingai paskirstė patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Apeliantas nurodo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Iš bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjančiam teismui, t.y. teisėjai R. B., atsakovas buvo du kartus pateikęs nušalinimą (b.l. 187, 1 tomas, b.l. 1, 5 tomas). Nušalinimai buvo reiškiami nurodant tuos pačius pagrindus, kaip ir apelianto išdėstyti argumentai apeliaciniame skunde. Nušalinimai buvo atmesti, nurodant, jog nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teisėjo, nagrinėjančio bylą, nešališkumu. Pažymėtina, jog aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmai ar priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu. Naujų argumentų apeliantas nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla pagrindo abejoti teisėjo, išnagrinėjusio bylą, nešališkumu.
Apeliantas nurodo, jog ieškovas neįrodė, jog remonto išlaidos buvo būtinos ir darbai realiai buvo atlikti. Šie apelianto argumentai paneigti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (rangos sutartimis, priimtų darų aktais, mokėjimų dokumentais, liudytojų parodymais), kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir vertino. Įrodymų, patvirtinančių savo argumentus, apeliantas nepateikė, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Apeliantas nurodo, jog Bendrijos sprendimai buvo priimti neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog Bendrijos priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo ginčijamas šioje byloje ir tai nesudaro ieškinio dalyko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Bendrijos narių priimti sprendimai dėl priklausančių mokėti sumų yra negaliojantys, ar neprivalomi atsakovui (CPK 178 str.).
Apeliantas yra 17,80 kv.m. garažo Nr. 38, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal LR CK 4.72 str. tapo šių garažų bendraturtis, t.y. bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis (b.l. 74-75, 1 tomas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Daugiabučių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (LR CK 4.82 str. 5 d.), disponuoti bendruoju turtu galima įgyvendinti tik bendru sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.), o įgyvendinti valdymo ir naudojimo teises-balsų dauguma (LR CK 4.85 str. 1 d.); bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, nagrinėjamu atveju, - garažų savininkams (LR CK 4.85 str. 4 d.). Todėl nagrinėjamu atveju teisiškai yra nereikšminga ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys, kadangi pareiga, susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygi neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų), nagrinėjamu atveju -garažų savininkai yra bendrijos nariai ar ne (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų 1995-02-21 įstatymo Nr. I-798 2 d. ).
Apeliantas taip pat ginčija teismo sprendimą, nurodydamas, jog teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. CPK 93 str. 2 d. nustato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisimos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pagal patenkintų reikalavimų dalį, išvedęs proporciją nuo turtinių reikalavimų sumos, pagrįstai priteisė dalį ieškovo patirtų išlaidų. Ieškovo patirtos išlaidos byloje pagrįstos rašytiniais įrodymais (b.l. 30-31, 41, 2 tomas, b.l. 33, 5 tomas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio bei atitinka protingumo ir sąžiningumo bei teisingumo principus, nes nors ieškinio suma nėra didelė, tačiau byla yra didelės apimties, buvo nagrinėjamą ilgą laiką, buvo surengta virš 10 teismo posėdžių, todėl ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir pagrįstos.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.