Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-05-07 sprendimu (t. 5, b.l. 52-60) patenkino ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo I. R. 938,95 Lt skolos, 50 Lt žyminio mokesčio, 2498 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai, priteisė iš ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 419,02 Lt teisinių paslaugų išlaidų atsakovo I. R. naudai, priteisė iš atsakovo I. R. 27,39 Lt, o iš ieškovo 415-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos - 11,71 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, atmetė atsakovo I. R. prašymą skirti ieškovui 415-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, teikiant aiškiai nepagrįstą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrajai taisyklei dėl žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 14 p. taikomos išimties. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami, žyminis mokestis taip pat nėra mokamas ir paduodant apeliacinį skundą tokioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2013-06-10 pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį (CPK 320 str., 338 str.).

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Apeliantas atskirajame skunde teigia žyminio mokesčio mokėti neprivaląs, kadangi pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. ir CPK 83 str. 1 d. 14 p. nuostatas jis atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais iš esmės sutinka. Pagal CPK 83 str. 1 d. 14 p., nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami asmenys, kuriems tokią teisę nustato šis Kodeksas arba kiti įstatymai. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ( toliau- Įstatymas) aktuali 23 str. 3 d. redakcija nustato, kad tiek butų ar kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis), tiek ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi įsigaliojus būtent tokiai įstatymo redakcijai jiems suteikiama galimybė tokių bylinėjimosi išlaidų nepatirti. Aukščiau nurodyto įstatymo normų analizė leidžia identifikuoti šiuos asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bendrijos ir jos narių tarpusavio ginčuose kriterijus, t.y.: 1) į teismą kreipiasi fizinis asmuo, kuris yra ir buto ar kitos paskirties patalpos daugiabučiame name (pastate), priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise trims ir daugiau butų ar patalpų savininkų (Įstatymo 2 str. 10 d.), bendraturtis; 2) į teismą kreipiasi pati bendrija; 3) teisminis ginčas tarp bendrijos ir jos nario kyla iš bendrijos vykdomos veiklos. Vadinasi, įstatymo leidėjo valia nuostata dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netaikoma tik tada, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendrijos (ar jos nario) ir kitų subjektų, arba kai viena ginčo šalimi yra bendrijos narys juridinis asmuo, arba kai ginčas kyla iš nesusijusių su bendrijos vykdoma veikla teisinių santykių. Visais kitais atvejais tokio pobūdžio ginčų dalyviai žyminio mokesčio nemoka.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantas (fizinis asmuo) yra bokso Nr.38, esančio ieškovo eksploatuojamame garaže (duomenys neskelbtini), savininkas (t.1, b.l.75). Ieškovas - bendrija, kuri savo veikloje vadovaujasi minėtu Įstatymu, CK 4 knygos XIV skyriaus normomis, reglamentuojančiomis paprastąjį turto administravimą, bei savo įstatais. Savininkų bendrija pagal šį Įstatymą yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Įstatymo 2 str. 7 d.). Bendrijos veiklos tikslai išvardinti ir ieškovo įstatų 3.1.p – 3.4. p. (t.1, b.l. 5-6) (Įstatymo 1 str., 7 str. 1 d. 1 p.), tai - bendrojo naudojimo patalpų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių bei interesų gynimas ir apsauga. Ir nors reikalavimas apeliantui buvo grindžiamas jo, kaip bokso savininko, pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius nevykdymu (CK 4.82 str. 3 d.), šios (apelianto ginčijamos) prievolės dydis nustatytas būtent bendrijos veiklos išdavoje, bendrijai (jos valdymo organams) priimant įstatymuose bei įstatuose numatytus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, remonto ir lėšų tam poreikio bei paskirstymo nariams, dėl metinių išlaidų kiekvienam garažo boksui nustatymo, atitinkamai šių įmokų per teismą ir reikalaujant iš apelianto (bendrijos nario). Tokiu atveju šio konkretaus ginčo esmė yra ginčas tarp bendrijos ir jos nario dėl bendrijos veiklos.

Taip pat pažymėtina, kad kreipimasis į teismą negali būti aiškinamas tik kaip ieškinio reikalavimo pareiškimas, nes tokios išimties Įstatymo 23 str. 3 d. nenustato. Tiek ieškinio, tiek pareiškimo, tiek skundo ar kito procesinio dokumento padavimas, siekiant pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, pagal CPK yra kreipimasis į teismą, asmeniui priklausančių procesinių teisių realizavimas (CPK 5 str., 42 str. 1 d.). Todėl ir tokia aplinkybė, kad apeliantas dėl ginčo, kylančio iš bendrijos veiklos, kreipiasi ne su ieškiniu, o su apeliaciniu skundu, pati savaime nesuponuoja jo pareigos sumokėti žyminį mokestį.

Ieškovo atsiliepimo į skundą argumentai, kad ieškinio šioje byloje pateikimo momentu (2012-02-07) tokia norma dar negaliojo - įsigaliojo tik 2012-07-01, o jis pats žyminį mokestį už ieškinį yra sumokėjęs, teisiškai neaktualūs. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Apeliantas atlieka procesinį veiksmą - pateikia apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo - galiojant CPK 83 str. 1 d. 14 p. ir įstatymui, numatančiam atleidimą nuo žyminio mokesčio. Tuo tarpu CPK 80 str. 4 d., kuria skundžiamojoje nutartyje rėmėsi teismas, nustato reikalavimus žyminio mokesčio dydžiui, o ne jo mokėjimo pagrindą, juolab, atleidimo nuo mokesčio klausimai aptariami kitoje normoje - CPK 83 str.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino susiklosčiusią šioje byloje konkrečią situaciją ir nepagrįstai nesumokėjusiam už apeliacinį skundą žyminio mokesčio apeliantui nustatė pareigą jį sumokėti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (CPK 329 str. 1 d.), o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 315 str.-318 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą Vilniaus m. apylinkės teismui spręsti iš naujo.