Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-29 · Byla Nr. ATP-957-312/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
ATP-957-312/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-957-312/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09568-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda bei pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir G. M. paskirta galutinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. birželio 12 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpą, sugadindamas automobilį ir elektros stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 127, 128, 222 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. M. prašo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet neskiriant ar sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių (didelės žalos). Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos G. M. nesiekė išvengti atsakomybės, o tiesiog, būdamas teisiškai neišprusęs, nuėjo į šalia esančius sugyventinės V. K. namus (gyv. (duomenys neskelbtini)), palikdamas sugadintą automobilį prie namo tvoros. Pasišalindamas iš eismo įvykio vietos G. M. nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų. Kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino ir gailėjosi. G. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, administracinius teisės pažeidimus padarė būdamas blaivus, dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nebuvo padaryta didelės žalos, padarytą žalą G. M. sutinka atlyginti. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. apeliantas pradeda dirbti UAB „O.“ vairuotoju, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam būtina kasdieniniam darbui atlikti bei pragyvenimo pajamoms ir žalos atlyginimui uždirbti. Esant visumai nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo pagal ATPK 130 str. 1 d. G. M. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 Eur dydžio bauda yra per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju, neatitinkanti ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, G. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas savo kaltės dėl padarytų pažeidimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 130 str. 1 d. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda G. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje šis straipsnis buvo taikytas administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17/2015).

Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, G. M. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą. Sukėlęs eismo įvykį ir sugadinęs svetimą turtą, jis apie tai policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Kaip matyti iš policijos pareigūnės D. B. 2015 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo, buvo nukritę elektros stulpo, į kurį atsitrenkė pažeidėjas, elektros laidai (b. l. 8). Nepaisydamas dėl to galėjusių kilti neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims, G. M. paliko savo automobilį ir pasišalino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo kritišku apelianto argumentų dėl buvimo šoko būsenoje vertinimu. Tokią poziciją paneigia ir faktas, kad kitą rytą pažeidėjas grįžo pasiimti automobilio, tačiau apie eismo įvykį ir jo metu kilusią žalą policijai vis tiek nepranešė. Kaip transporto priemonės vairuotojas, G. M. turėjo būti susipažinęs su KET nuostatomis. Sukėlęs eismo įvykį, turėjo žinoti ir KET 222 p. numatytus reikalavimus tokiais atvejais. Tai, kad pažeidėjas šių reikalavimų nežinojo ir netinkamai suvokė savo veiksmų teisėtumą, neatleidžia jo nuo kylančios atsakomybės. Nors pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnams nesutrukdė išaiškinti eismo įvykio aplinkybių, tačiau šį procesą apsunkino.

Skiriant nuobaudą, taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, suvokiant sukeltas neigiamas pasekmes, savaime parodo neatsakingą G. M., kaip vairuotojo, požiūrį. Taip pat, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors apeliantas šiuo metu ir neturi galiojančių nuobaudų, praeityje jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už analogišką teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad G. M. nėra padaręs tinkamų išvadų, juo labiau, kad praeityje jam jau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (b. l. 2-3). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog eismo įvykį G. M. sukėlė būdamas blaivus, laikytinas nepagrįstu, kadangi apelianto blaivumas policijos pareigūnų tuo metu tikrintas nebuvo, o apie kitokį blaivumo patikrinimą G. M. duomenų nepateikia.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė, skirdamas administracines nuobaudas (minimalaus dydžio baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui).

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina pažeidėjo poziciją dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau tai nėra pagrindas švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju, asmeniniai (t. y. darbiniai) interesai negali būti vertinami išimtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ str. prasme. ATPK 20 str. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str.).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o G. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

G. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė