Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 14 d. gautu ieškovų R. B. ir E. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai R. B. ir E. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir E. B. ieškinį atsakovui M. U. dėl įpareigojimo pašalinti kapitalinio remonto statybos darbų padarinius ir įsivesti individualią komunalinių paslaugų apskaitą, trečiasis asmuo R. D.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės, iš esmės nenagrinėjo esminių ieškovų apeliacinio skundo argumentų bei nepagrįstai atmetė ieškovų apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ankstesnėje byloje dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo nebuvo nustatyta / įrodyta, kad atsakovo atlikti statybos darbai yra kapitalinis remontas, todėl teismas, šioje byloje vadovaudamasis tariamai prejudicinę galią turinčiais sprendime nustatytais faktais, nevertino ieškovų argumentų, susijusių su kapitaliniu remontu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tokie teismo motyvai yra nelogiški, neteisingi bei pažeidžia ieškovų teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyta teismo išvada be kita ko prieštarauja kasacinio teismo nutarčiai c. b. Nr. 3K-3-244-248/2018, priimtai byloje dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, kurioje nagrinėtas neteisėtas kapitalinio remonto aspektas dalyje dėl vienos pertvaros. Skundžiamoje nutartyje nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos dėl bendraturčio pareigos bendradarbiauti, įspėti bei supažindinti kitus bendraturčius su planuojamais remonto darbais. Teismo ekspertizės aktas byloje aiškiai patvirtina, kad atsakovo atliktas kapitalinis remontas turėjo įtakos ieškovų teisėms ir turtiniams interesams. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis turėjo būti vertinamas kartu su CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta pareiga bendradarbiauti atliekant kapitalinį remontą ir gauti ieškovų sutikimą. Skundžiama nutartimi yra ribojamos bendraturčių teisės – aplinkybė, kad ieškovai kaip bendraturčiai nedavė sutikimo gyvenamojo namo kapitaliniam remontui laikoma teisiškai nereikšminga, o tai neatitinka CK 4.75 straipsnio ir reiškia esminį šios normos pažeidimą. Skundžiama nutartimi kuriamas pavojingas precedentas dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo tokiu būdu, jog teismo paskirta ir teismo eksperto atlikta ekspertizė laikytina mažesnės įrodomosios galios nei oficialus valstybės institucijos išduotas dokumentas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 11 d. Luminor banke, dokumento Nr. 35.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.