Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistina išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o pagal minėto straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra ir pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Byloje nustatyta, kad pagal Plungės r. apylinkės teismo apylinkės teismo 2000 m. sausio 21 nutartį atsakovas privalo teikti išlaikymą po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL vaikui kas mėnesį.

Ieškovė ieškinio pagrindu nurodo šalių turtinės padėties pasikeitimą ir vaikų poreikių pasikeitimą.

Vertinant šalių turtinę padėtį pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turo neturi, šiuo metu nedirba, jai mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis už 2017 m. kovo mėnesį sudarė 130,47 Eur. Duomenų apie kitas ieškovės papildomas pajamas byloje nėra.

Atsakovas pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nekilnojamojo turto, registruoto transporto priemonių neturi, atsakovas dirba Estijos įmonėje ANDRES PRO OU, atlyginimas pagal darbo sutartį 500 Eur į mėnesį. Duomenų apie kitas papildomas atsakovo pajamas byloje nėra.

Ieškovė ieškinyje nurodydama, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė abiejų tėvų turinė padėtis, aplinkybių, susijusių su šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu neįrodinėjo, pagal byloje pateiktus duomenis teismas nenustatė šalių turtinės padėties esminio pasikeitimo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių turtinės padėties pasikeitimu, nesudaro pagrindo keisti išlaikymo dydį.

Tačiau teismas pripažįsta, jog dukrai augant jos poreikiai pasikeitė. Nuo teismo nutarimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai, praėjo septyniolika, todėl dukros poreikiai padidėjo, o tai sudaro papildomas išlaidas jos išlaikymui, priežiūrai, lėšų, pakakusių teismo nutarimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu dukros būtiniems poreikiams patenkinti. Tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnametės dukros vaikų interesai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą pakeisti 2000 m. sausio 21 d. teismo nutarimu nustatytą išlaikymo dydį.

Ieškovė turimų išlaidų neįrodinėjo, pateikė paskaičiavimą apie būtiniausių išlaidų poreikį. Jos teigimu būtinų dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį reikėtų apie 430-440 Eur. Iš jų 155 Eur maistui (iš jų 55 Eur pietums mokykloje), 120 Eur rūbams ir avalynei, mokymosi priemonėms 8,56 Eur, transportui 8,36 Eur, apie 130 Eur vaistams ir higienos priemonėms, 11,66 Eur už telefoną, dukrai tenkanti mokesčių dalis, susijusi su būsto išlaikymu, sudaro 55,84 Eur. Iš medicininių dokumentų apie dukros Kristinos sveikatą matyti, kad jai diagnozuotas astigmatizmas, reikalingi akiniai, mergaitė serga žvyneline liga. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad maitinimas mokykloje nėra mokamas, mokymo priemones reikia susipirkti patiems (ieškovės paskaičiavimu tai sudaro 180 Eur per metus). Įvertinus pateiktų duomenų visumą apie dukters poreikius, teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog reikalingos papildomos lėšos dukros sveikatinimui, specialybės įsigijimu, tačiau ieškovei nepateikus jokių išlaidas pateisinančių dokumentų, duomenų apie tai, kokia dalis vaistų kainos yra kompensuojama, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaistams 130 Eur per mėnesį yra per didelės. Šalių dukra yra beveik pilnametė, jos poreikiai atitinka suaugusio asmens poreikius, dukrai mokantis atitinkamai didėja kasdienės išlaidos ir išlaidos laisvalaikiui, ieškovės nurodomos išlaidos skiriamos dukros būtiniausių poreikių patenkinimui, teismas pripažįsta būtina suma dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį 380 Eur.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog dukros poreikiai pasikeitė, todėl atsakovas turėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai nei šiuo meti teikia. Atsakovas atsisakymą teikti didesnį išlaikymą dukrai motyvuoja savo turtine padėtimi.

Lyginant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės nei atsakovo. Be to, pateikti duomenys apie ieškovės sveikatą (pagal VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės išrašą 2017-01-25 atlikta stuburo operacija, šiuo metu nedarbinga) leidžia daryti išvadą, kad ieškovės galimybės dėl sveikatos būklės šiuo metu gauti didesnes pajamas yra ribotos. Iš atsakovo pateiktos darbo sutarties matyti, kad priklausomai nuo darbuotojo darbo rezultatų, darbdavys turi teisę išmokėti premijas arba priedus pagal darbdavio tarybos sprendimą.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas duomenų apie gaunamą uždarbį nepateikė, pridėdamas tik darbo sutartį, tačiau darbo sutarties nuostatos, numatančios papildomą apmokėjimą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei 500 Eur ir tikroji finansinė padėtis geresnė, nei jis byloje įrodinėja.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pagal išgales papildomai prisideda prie dukros K. išlaikymo, tačiau įrodymų apie papildomai geranoriškai teikiamą išlaikymą nepateikė, ieškovei neigiant papildomos paramos gavimą šios atsakovo aplinkybės neįrodytos.

Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką nepaneigia atsakovo pareigos išlaikyti dukrą. Atsakovo nurodoma aplinkybė dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui nėra itin reikšminga, sprendžiant dėl mokėtino išlaikymo dydžio dukrai K.. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, todėl turi būti vertinamas ne tik išlaikymą privalančio teikti asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas neįrodė, kad būdamas darbingo amžiaus, negali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsakovas nurodė, kad turi 4360 Eur įsiskolinimą valstybei. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įsiskolinimas kilęs dėl nusikalstamos veikos, nepilnamečių vaikų interesai neturi nukentėti dėl atsakovui pareikštų kitų kreditorių reikalavimų, juolab, kad reikalavimas išieškoti išlaikymą tenkinamas pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.),

Atsakovas nurodo, kad turi susimokėti už pragyvenimą, transportą ir kt. paslaugas, tačiau Išlaidas būsto išlaikymui, transportui patiria ne tik atsakovas, bet ir ieškovė. Ieškovei gyvenant su nepilnamete dukra, ieškovė patiria didesnes išlaidas, mokėdama už du šeimos narius. Be to, ieškovė, su kuria gyvena dukra, tenka pareiga ne tik dukrą išlaikyti, bet ir pasirūpinti jos kasdienių poreikių tenkinimu.

Nors atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau byloje naudojosi mokama teisine pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

Lyginant ieškovės ir atsakovo tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti dukrą yra vienodos, todėl abu lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Ieškovė prašo būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui priteisti po 190 Eur kas mėnesį, šį dydį siedama su orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamu minimalios algos kriterijumi. Pagal kasacinis teismo praktiką minimaliosios mėnesines algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal byloje esančius duomenis ir nustatytus faktus (šalių turtinę padėtį, dukros amžių ir poreikius, faktinę vaiko gyvenamą vietą), atsakovas įpareigotinas teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Ieškovė skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 str.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad patyrė 100 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šios ieškovės turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, sprendimas palankus ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti advokato atstovavimo išlaidų, iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei (CPK 98 str.). Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-04-27 pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 191,07 Eur, ši suma taip pat išieškotina iš atsakovo. (CPK 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2000-01-21 Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu nustatytą išlaikymo iš G. K. dukrai K. dydį, iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros K. K. , gim. 1999-06-30, išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017-01-20 iki dukros pilnametystės.

Paskirti J. K. K. K. išieškomų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš G. K. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų J. K., 34 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT122140030002680220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 191,07 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (įmokos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT2473000101 12394300 AB „Swedbank“, Nr. LT78729000000013 0151 AB „Citadele“, Nr. LT74401005100132 4763 AB DNB banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, Nr. LT747400000008723870 „Danske Bank A/S, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.