Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-04 · Civilinė byla Nr. 2S-449-622/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
2S-449-622/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
J. B. J.
Pareiškėjas
J. B. J.
Suinteresuotas asmuo
M. P., D. P., V. D., Skuodo rajono notarų biuro
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-449-622/2010

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos:

122.4.; 128.19.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. J. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. J. pareiškimą dėl praleisto termino pareiškimui dėl palikimui priėmimo paduoti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. P., D. P., V. D. ir Skuodo rajono notarų biuro notarė Vida Žerlauskienė.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Skuodo rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl praleisto termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad mirus motinai jis turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti palikimą, tačiau jis to nepadarė, nesikreipė į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo ir terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Nuo 2009 metų pradžios jo sutuoktinė O. J. sunkiai susirgo. Nuo 2009 m. sausio 26 d. ji buvo gydoma ambulatoriškai, o nuo 2009 m. vasario 5 d. iki gegužės 14 d. bei nuo 2009 m. liepos 7 d. iki liepos 13 d. ji buvo gydoma Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filiale. O. J. diagnozuota išeminė širdies liga, nestabili krūtinės angina, širdies nepakankamumas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, hipertenzinė encefalopatija, stuburo osteochondrozė su skausminiu sindromu. Dėl O. J. pablogėjusios sveikatos pareiškėjas turėjo ją prižiūrėti ir slaugyti, todėl pavėlavo kreiptis į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, be to, jis nežinojo, kad reikia kreiptis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-12-01 nutartimi J. B. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad J. B. J. be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo žmonos sveikatos būklė nebuvo tokia, kad prie jos būtų reikėję budėti visą laiką neatsitraukiant nuo lovos, be to, nemažą laikotarpį jo žmona praleido ligoninėje, kur jai buvo užtikrinta nuolatinė priežiūra. Pareiškėjas pripažino, kad turi lengvąjį automobilį, tai rodo, kad jis greitai galėjo pasiekti notarų biurą tam, kad galėtų sutvarkyti paveldėjimo reikalus. J. B. J. to laiku nepadarė be svarbių priežasčių, todėl jo pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pratęsimo atmestinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. J. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą dėl M. J. palikimo priėmimo, pratęsiant pareiškimo padavimo terminą palikimui priimti. Nurodo, kad vertinant jo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Savo teisės priimti mamos palikimą niekada nebuvo atsisakęs, tačiau dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimui veiksmų ir dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Nuo 2009 metų pradžios jo sutuoktinė sunkiai sirgo. Jai buvo diagnozuota išeminė širdies liga, nestabili krūtinės angina, širdies nepakankamumas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, hipertenzinė encefalopatija, stuburo osteochondrozė su skausminiu sindromu. Matydamas sutuoktinės kančias dėl varginančių skausmų bei pablogėjusios jos sveikatos būklės negalėjo jos palikti vienos namuose, o jai gydantis ligoninėje prie jos buvo nuo ryto iki vakaro. Teismas neatsižvelgė ir neteikė reikšmės tam, jog terminas palikimui priimti praleistas nedaug, taip pat į tai, kad jo negalima apkaltinti nerūpestingumu, dėl kurio jis prarastų teisę paveldėti palikimą po motinos mirties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas reglamentuotas CK 5.50 straipsnyje. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipnio 1-2 dalys).

CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą dėl M. J. palikimo priėmimo.

Byloje esantis M. J. mirties liudijimo nuorašas patvirtina, kad pareiškėjo mama mirė 2009-01-18 (b. l. 10). Todėl trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo šios datos, t. y. pareiškėjas turėjo iki 2009-04-18 paduoti notarui pareiškimą apie M. J. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, tik 2009-09-08 Skuodo rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 1).

CK 5.57 straipsnyje reglamentuotas termino palikimui priimti pratęsimas. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė ir neteikė reikšmės tam, jog terminas palikimui priimti praleistas nedaug, vertinant jo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Teisėjų kolegija susipažinusi su byloje esančiais duomenimis daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė J. B. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-01-16 nutartyje (c. b. R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006) konstatavo, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Taigi svarbu nustatyti teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo žmonos sveikatos būklė nebuvo tokia, kad prie jos būtų reikėję budėti visą laiką neatsitraukiant nuo lovos, be to, nemažą laikotarpį jo žmona praleido ligoninėje, kur jai buvo užtikrinta nuolatinė priežiūra. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada ir laiko ją pagrįsta. Nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas būtų turėjęs visą laikotarpį budėti prie žmonos ir negalėjęs nors trumpam ją palikti.

Byloje esantis Skuodo rajono notarų biuro notarės V. Žerlauskienės 2009-08-28 pranešimas patvirtina, kad pareiškėjui (2009-08-28) buvo priminta, jog iki 2009-09-10 jis turi atvykti į Skuodo rajono notarų biurą ir pareikšti nuomonę dėl paveldėjimo priėmimo (b. l. 4). CK 1.6 straipsnyje numatyta, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi pareiškėjas turėjo po motinos mirties per įstatyme nustatytą terminą išreikšti savo poziciją dėl palikimo priėmimo, tačiau iki pat notarės pranešimo gavimo nesiėmė jokių veiksmų tam atlikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų nors bandęs susisiekti su notarų biuru (pašto ar elektroninio ryšio priemonėmis), ar kitaip bandęs parodyti, jog vėliau norės išreikšti savo poziciją (valią) dėl palikimo priėmimo. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Suinteresuotas asmuo M. P. nagrinėjant pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teisme prašė pareiškimą atmesti (b. l. 35). M. P. yra priėmusi M. J. palikimą kartu su kitomis įpėdinėmis pagal įstatymą – D. P. ir V. D. (b. l. 5). Todėl sprendimas pratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių jos teisių ir pareigų apimčiai. Dėl išvardytų motyvų atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-12-01 nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėErika Misiūnienė