- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-84-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04499-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Suinteresuotas asmuo
- E. N., R. N., AB Swedbank
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų E. N. ir R. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys E. N., R. N., AB Swedbank,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė iškelti jam bankroto bylą.
Nurodė, kad bendra jo turimų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, suma sudarė 111 646,94 Lt šiems kreditoriams - E. N., R. N., AB Swedbank. Pareiškime nurodoma, jog gaunamos pajamos sudaro 1200 Lt (neatskaičius mokesčių 1578,95 Lt). Be gaunamo darbo užmokesčio jokių papildomų pajamų nėra numatoma gauti. Nekilnojamojo ir privalomo registruoti turto neturi. Išlaikytinių neturi. Yra sudaręs santuoką su A. B. – V. Prieš sudarydamas nurodytą santuoką 2013-06-21 sudarė Vedybų (ikivedybinę) sutartį, kurioje numatyta, kad turtas ir piniginės lėšos yra to sutuoktinio, kurio vardu turtas įgytas, o pagal kiekvieno prievoles atsako įsipareigojimus prisiėmęs sutuoktinis. Papildomai nurodė, kad už parduotą butą (duomenys neskelbtini), gauti pinigai buvo skirti skolos pagal 2005-03-09 kredito sutartį padengimui. Taip pat yra pardavęs 2000 m. gamybos automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi pareiškėjo V. V. pareiškimą tenkino ir iškėlė jam bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (T.1, b.l. 197-201).
Vilniaus apygardos teismas 2014-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1492-340/2014 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nutartį panaikino ir bylą dėl bankroto bylos V. V. iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (T.2, b.l. 33-38). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, jog pareiškėjas neįrodė savo kritinės finansinės padėties, kad jis negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą, nors pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, gyventis ir dirbantis Vilniuje, be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam nėra mokami priedai prie atlyginimo, jog pareiškėjas bandė gerinti savo finansinę padėtį bei tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimų terminų pratęsimo ar išdėstymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į nurodytą Vilniaus apygardos teismo 2014-06-25 nutartį, savo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog kreipėsi į savo kreditorius dėl esamų skolinių įsipareigojimų mokėjimo pratęsimo/išdėstymo, tačiau kreditoriai su tokiu pareiškėjo siūlymu nesutiko. Paaiškino, jog bando gerinti savo finansinę padėtį – dirba nuolatinį darbą, gauna apie 1300 Lt dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), jokių priedų ar premijų papildomai jam nėra mokama, laisvu nuo darbo metu papildomai uždarbiauja, vyko į užsienį, kur dirbo sezoninius darbus žemės ūkio sektoriuje. Patikslino, jog skolos dydis E. N. sudaro 79 500 Lt, R. N. – 33 543,95 Lt, AB Swedbank – 6735,47 Lt, iš kurios 2485,83 Lt pradelsti mokėjimai (suėję mokėjimo terminai) ir 4249,64 Lt paskolos likutis (T.2, b.l. 44-45;73).
Atsiliepimas
AB Swedbank, po nagrinėjamos bylos grąžinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, pateikė identišką atsiliepimą į pareiškimą (T.1, b.l. 67-68; T.2, b.l. 64-65), kokį buvo pateikęs ir į pradinį V. V. pareiškimą. Prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (T.2, b.l. 100).
Suinteresuoti asmenys R. N. bei E. N. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą (T.2, b.l. 69-71), kuriame papildomai paaiškino, jog pareiškėjo pasiūlymų dėl skolos išdėstymo nėra gavę, tačiau, susipažinę su byloje pateiktu pareiškėjo siūlymu, su juo nesutiko, kadangi pareiškėjo siūlymas E. N. mokėti kas mėnesį po 200 Lt, o R. N. – po 100 Lt, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų, nes toks skolos grąžinimas užtruktų apie 30 metų. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog jis stengėsi gerinti savo finansinę padėtį, kadangi pareiškėjas, įgijęs verslo liudijimą, faktiškai išleisdavo daugiau nei uždirbdavo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo uždarbius bei išlaidas užsienyje. Suinteresuoti asmenys patikslino, jog skolos dydis E. N. sudaro 79 500 Lt, R. N. – 33 543,95 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjui V. V. iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; nustatytas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinta 2993,50 Lt suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti V. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 900 Lt suma, reikalinga kiekvieną mėnesį V. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatytas 4 mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-06-25 nutartimi grąžinęs šią bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog pareiškėjas neįrodė savo kritinės finansinės padėties, nepateikė duomenų apie tai, kad jam nėra mokami priedai prie atlyginimo, kad pareiškėjas bandė gerinti savo finansinę padėtį bei tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų pratęsimo ar išdėstymo. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė duomenis apie jo gaunamas pajamas, o būtent apie priedų prie atlyginimo negavimą (T. 2., b.l. 52), apie jo siekį tartis su kreditoriais dėl skolos mokėjimo terminų išdėstymo (T.2, b.l. 46-47), tačiau jokie rezultatai šiuo klausimu nebuvo pasiekti, kadangi kreditoriai atsisakė su tokiu pareiškėjo pasiūlymu. Taip pat pareiškėjas įrodė, kad bandė gerinti savo turtinę padėtį, pateikdamas įrodymus, kad dirbo užsienyje sezoninius darbus, buvo įgijęs verslo liudijimą, tačiau pajamų, leidžiančių ženkliai sumažinti savo skolos dydį, negavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog pareiškėjas pašalino visus minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus neaiškumus bei įrodė savo kritinę finansinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuoti asmenys E. N. ir R. N. asmenys atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškimą atmesti; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, nes pareiškėjas neatitinka FABĮ reikalavimų – jis buvo nesąžiningas. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis būdamas skolingas kreditorei E. N., dar pasiskolino iš R. N. ir iš AB Swedbank, o po kelių mėnesių informavo, kad žada kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad sumažintų savo nemokumą ir atstatytų mokumą. Pareiškėjas gaudamas nedideles pajamas pirkdavo ne pirmos būtinybės prekes. Pareiškėjas nesistengė ieškoti būdų kaip atsiskaityti su kreditoriais, su jais nebendradarbiavo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas atitiko visus įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl teismas jam pagrįstai iškėlė bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodyta, kad: nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.
Pareiškėjas teigia, kad jis dėl susidariusios padėties tarėsi su kreditoriais. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pareigos tartis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo terminų išdėstymo įgyvendinimas yra formalus ir vienpusiškas, neatspindi kreditorių interesų. Kreditoriai nurodė, kad pareiškėjo siūlomas skolos sumokėjimo būdas ir terminai neatitinka jų interesų, be to, pareiškėjas nepasiūlė jiems jokio pinigų nuvertėjimo kompensavimo būdo, nes pinigų perkamoji galia per tokį ilgą laikotarpį sumenkės. Taigi, kreditoriai neatsisakė svarstyti skolos išdėstymo klausimo ir neužkirto kelio pareiškėjui teikti kitus, realesnius pasiūlymus, ir apie tai netgi buvo kalbama teismo posėdžio metu. Tačiau pareiškėjas, daugiau prie šio klausimo negrįžo, teismas taip pat nepasiūlė pareiškėjui toliau derėtis su kreditoriais, nors ne visos galimybės buvo išnaudotos. Kadangi pats pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo, jis ir turėjo pareigą įrodyti, kad išnaudojo visas galimybes tartis su kreditoriais ir kad tardamasis su jais buvo ne formalus, bet sąžiningas.
Kaip nurodyta cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nagrinėjant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą turi būti ištirtos visos aplinkybės dėl ko pareiškėjas tapo nemokus. Kreditoriai teigia, jog pareiškėjas gyveno ne pagal išgales, nes jo poreikiai didesni nei gaunamos pajamos, be to, jis gaunamus pinigus leidžia ne pirmo būtinumo poreikiams tenkinti. Šiuos teiginius patvirtina byloje esanti medžiaga: Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) išrašo (I t., b.l. 152-169) matyti, kad jau po to, kai 2014-03-12 Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, jis lankėsi alaus restorane, picerijoje, įsigijo bilietus į koncertą, kitas ne svarbiausio būtinumo prekes. (I t., b.l. 168-169).
Taigi, jeigu pareiškėjas sumažintų savo vartojimą ir stengtųsi nuolat pagal galimybes mažinti skolų naštą, tai liudytų apie jo sąžiningumą. Tačiau Pareiškėjas 2013-11-29 įspėjęs kreditorius apie savo ketinimą kelti bankroto bylą, po to su jais nebendravo, nors visą laikotarpį po to turėjo pajamų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, jau būdamas skolingas kreditorei E. N. apie 80 000 Lt (t.y. sumą, viršijančią 25 MMA), 2013-06-12 iš kreditoriaus R. N. dar pasiskolino virš 33 000 Lt, tuo ženkliai, beveik per pusę padidindamas savo skolą. Pažymėtina, kad rūpestingas ir sąžiningas skolininkas turėtų siekti, kad skolų paketas nebedidėtų ir nors iš dalies atsiskaityti su pirminiais kreditoriais, tačiau pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti naujoms skoloms. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą turi būti atsižvelgta ir į tai, kad jis pinigus pasiskolino 2013 m. birželį, o po kelių mėnesių, t.y. po labai nedidelio laiko tarpo, atsiuntė įspėjimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos. Todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundžiamo sprendimo argumentais, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau lieka nemokus, o iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą. Nemokiu pareiškėjas lieka abiem atvejais - ir iškėlus bankrotą, ir jo neiškėlus, tačiau neiškėlus bankroto bylos, pareiškėjo skolos nebūtų nurašomos, o tai tikrai atitiktų kreditorių (fizinių asmenų) interesus, kuriems tokios pinigų sumos yra ženklios.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas čia išdėstytas aplinkybes (pareiškėjas jau turėdamas didelį įsiskolinimą, pasiėmė dar daugiau paskolų ir neilgai trukus po to kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, pareiškėjas nesistengė mažinti įsiskolinimo ribodamas savo išlaidas, o pirko ne pačias būtiniausias prekes ir paslaugas), daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas nei skolindamasis pinigines lėšas, nei bandydamas sumažinti savo įsiskolinimą (atkurdamas mokumą), todėl pareiškėjas neatitinka čia nurodytų FABĮ reikalavimų, todėl jam negalėjo būti keliama bankroto byla.
Dėl šios priežasties yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
Apeliantai prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šio prašymo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės atmesti pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.