Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-25 · Administracinė byla Nr. I-4403-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-25
Bylos Nr.
I-4403-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04967-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
E. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4403-789/2016
Teismo proceso Nr. 3-61-3-04967-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2015-10-14 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos, 15 605,98 Eur turtinei žalai ir 124 112 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2014-07-01 buvo laikomas Kauno TI kamerose žmogaus orumą žeminančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis. Nurodė, kad gyveno perpildytose kamerose, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas, kameros buvo apstatytos baldais, todėl laisvo ploto jose vienam asmeniui teko mažiau nei 1 m². Teigia, kad Kauno TI nurodo netikslius gyvenamųjų kamerų plotus. Buvo neužtikrinta tinkama lovų būklė. Nurodė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru kamerose bei bendro naudojimo koridoriuose. Nebuvo sudarytos sąlygos Kauno TI pasivaikščioti, buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas 2,05 metro aukščio metaline sienele su durimis, bet visiškai neizoliavo sanitarinio mazgo nuo gyvenamųjų patalpų, todėl jautė nemalonų kvapą. Teigė, kad kamerose įrengti langai neatsidarydavo, buvo tamsūs, kamerose drėgna ir tamsu, vasaros metu buvo karšta, o žiemos – šalta. Pabrėžė, kad jam nebuvo suteikiamas reikiamas kiekis tualetinio popieriaus, neišduodamas pilnas patalų komplektas. Teigė, kad Kauno TI neteikiamos rūbų skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Pabrėžė, kad kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo, pareiškėjas negalėjo naudotis virtuve. Teigė, kad dėl netinkamo maitinimo reglamentavimo jautėsi diskriminuojamas pagal lytį ir socialinę padėtį, todėl buvo kankinamas alkiu. Pabrėžė, kad nebuvo aprūpinamas socialinėmis pašalpomis ar kita pinigine parama iš nuteistųjų fondų, todėl neturėjo galimybės pasirūpinti savo artimaisiais. Nurodė, kad Kauno TI buvo draudžiama palaikyti šeimos ir socialinius ryšius (b. l. 1–27).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimo departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Kalėjimų departamentą, todėl nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) sprendimų apskundimo tvarkos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad atitinkamos institucijos pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Paaiškino, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, o judėjimo, laisvės, privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmės. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai nesikreipė dėl savo teisių gynimo, todėl nėra pagrindo turtinei žalai atlyginti. Dėl laikymo sąlygų nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarime Nr. 740 patvirtino Laisvė atėmimo vietų modernizavimo programą, kurios tikslas yra modernizuoti laisvės atėmimų vietas tiek nuteistiesiems, tiek personalui, sumažinti konvojavimo išlaidas (b. l. 40–43).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuomonės, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą kyla pagal CK 6.271 str. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Pabrėžė, kad pareiškėjas nekildina žalos iš neteisėtų veiksmų (b. l. 45–47).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl kamerų ploto nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Nurodė, kad 86 proc. kalėjimo laiko pareiškėjui teko daugiau nei 3,6 m² ploto, todėl įtakos jo fizinei ir psichikos sveikatai neturėjo. Dėl higienos normų paaiškino, kad pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2009-11-17 patikrinimo aktą Nr. 36-25407 tardymo izoliatoriaus kamerose, išjungus dirbtinį apšvietimą, natūralus apšvietimo koeficientas yra 0,88 proc., todėl atitinka Higienos normos reikalavimus. Dėl materialinio aprūpinimo pabrėžė, kad pareiškėjas, gavęs netinkamos kokybės patalynės komplektą ir čiužinį, galėjo tokias pastabas skųsti Kauno TI administracijai, bet to nepadarė. Paaiškino, kad Kauno TI leidžiama naudotis nuosava patalyne. Dėl maitinimo paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas dėl maisto kiekio ir kokybės yra grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais, jo pretenzija yra nepagrįsta. Dėl diskriminavimo maitinant pabrėžė, kad Kauno TI administracija užtikrina maitinimosi normų reikalavimus pagal besimaitinančiųjų amžių, sveikatą, lytį ir kitus požymius. Dėl aprūpinimo pajamomis nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 7 str. 1 d. 7 p. nustatytų reikalavimų dirbti Kauno TI ūkio skyriuje pareiškėjas neatitinka. Dėl santykių su artimaisiais palaikymo nurodė, kad nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio asmens ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Dėl užimtumo ir socialinių poreikių paaiškino, kad Kauno TI socialinį užimtumą organizuoja Kauno TI administracija, o įsitraukimas į šias veiklas nėra priverstinis, kalinimo įstaigoje esantys asmenys savanoriškai gali dalyvauti šiose veiklose (b. l. 49–55).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje bylos šalys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl jo laikymo Kauno TI laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2014-07-01.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Iš byloje Kauno TI pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas nuo 2012-11-22 iki 2014-07-01 (587 dienas). Iš Kauno TI pateiktų duomenų taip pat matyti, kad iš 587 dienų praleistų Kauno TI vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko teisės aktų reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 m² šiomis dienomis: nuo 2012-11-22 iki 2013-01-14, nuo 2013-01-23 iki 2013-02-25 (iš viso 88 dienas). Likusias 499 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas Kauno TI kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2849-624/2015; LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Kauno TI turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 4 d. nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Iš pareiškėjos sveikatos istorijos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 122). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją ir prašė jį laikyti kartu su nerūkančiais asmenimis. Esant šioms aplinkybėms, Kauno TI neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos Kauno TI pasivaikščioti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo išleidžiamas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 valandą per parą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore vieną valandą, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Kauno TI kamerose sanitarinis mazgas buvo atskirtas 2,05 metro aukščio metaline sienele su durimis, neizoliuotas nuo gyvenamųjų patalpų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sanitarinis mazgas Kauno TI yra atskirtas 2,05 metro sienele, tačiau pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, jog sanitarinio mazgo atitvėrimas pertvara nėra tinkama priemonė kalinamų asmenų privatumo užtikrinimui (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Kauno TI kamerose įrengti langai neatsidarydavo, jie buvo tamsūs, kamerose drėgna ir tamsu, vasaros metu buvo karšta, o žiemos – šalta. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, kondicionavimo sąlygos yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad minėtos sąlygos pareiškėjui nebuvo užtikrintos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI dėl netinkamo natūralaus apšvietimo ar kondicionavimo sąlygų. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių jo teiginius dėl prasto apšvietimo, drėgmės ir temperatūros. Nenurodė, kokiu pagrindu jis padarė minėtas išvadas. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių medicininių duomenų, patvirtinančių jo regos būklės pakitimą dėl netinkamo apšvietimo, ar sveikatos pablogėjimą dėl netinkamų kondicionavimo sąlygų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trūkumo, netinkamo apšvietimo yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patirta neturtinė žala.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Kauno TI administracija pareiškėjui neišdavė reikiamo kiekio tualetinio popieriaus, patalų komplekto, nebuvo teikiamos rūbų skalbimo ir džiovinimo paslaugos. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nustatyta, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodamas patalynės komplektas, 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Kauno TI teismui pateikė Tardymo izoliatoriui priklausančių daiktų, išduodamų suimtajam (nuteistajam) laikinai naudotis, sąrašą. Iš sąrašo duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas patalynės komplektas. Iš minėto sąrašo duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas reikiamas inventorius rūbams plauti. Taip pat iš Kauno TI pateiktų duomenų matyti, kad kamerose sudaryta galimybė rūbus džiovinti (b. l. 75–76). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė pretenzijas dėl nepakankamo kiekio tualetinio popieriaus Kauno TI administracijai. Pareiškėjo skunde išsakytas nusiskundimas dėl tualetinio popieriaus kiekio nėra patvirtintas objektyviais įrodymais, o abstraktus teiginys, kad nebuvo teikiamas reikiamas kiekis tualetinio popieriaus, nėra pakankamas pagrindas galimai padarytai žalai įrodyti.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Kauno TI kamerose nebuvo tiekiamas šiltas vanduo. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Teisės aktuose nustatyta pareiga Kauno TI sudaryti sąlygas prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kitais atvejais pagal Higienos normos 21 p. reikalavimus turi būti užtikrinamas šalto vandens tiekimas kamerų sanitariniuose mazguose. Teismas konstatuoja, kad šalto vandens tiekimas kasdienei higienai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad buvo netinkamai maitinamas. Pareiškėjo nuomone, jis buvo nepagrįstai diskriminuojamas, nes Kauno TI vyrams ir moterims buvo skiriamas skirtingas maitinimas. Teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, paros maitinimo išlaidų normos yra diferencijuojamos tiek pagal lytį, tiek pagal fizinį aktyvumą, sveikatos būklę. Sveikatos apsaugos ministro 1999-11-25 įsakymu Nr. 510 nustatytos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos, kurios parengtos remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Šiaurės šalių, Europos Sąjungos, Anglijos, Vokietijos, JAV, Lenkijos, Rusijos rekomendacijomis dėl paros maistinių medžiagų ir energijos normų bei orientuojantis į vidutinius poreikius (VP), apskaičiuotus pagal faktišką maistinių medžiagų ir energijos suvartojimą, ir į rekomenduotinus paros poreikius (RP), užtikrinančius sveikų asmenų fiziologines reikmes. Šiose rekomendacijose normos taip pat diferencijuojamos pagal lytį, amžių, fizinį aktyvumą. Analogiškas skirstymas nustatytas ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006), priimtos 2006-01-11, kurioje, be kita ko, nurodyta kad maisto racionas nustatomas nacionaliniais įstatymais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos valstybė, aukščiau minėtais teisės aktais nustatydama fiziologines mitybos normas ir maisto racioną diferencijuodama pagal atitinkamus kriterijus, atsižvelgė į šias rekomendacijas. Kauno TI byloje pateiktas Maisto davinių teikimo tvarkos aprašas patvirtina, kad maitinimas sulaikymo įstaigoje buvo organizuojamas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (b. l. 90–91). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo aprūpinamas socialinėmis pašalpomis ar kita pinigine parama iš nuteistųjų fondų. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Teisės gauti piniginę išmoką įgijimas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bausmės vykdymo pradžios, jeigu nuteistajam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, o kai suėmimas nebuvo taikytas – nuo sulaikymo dienos. Naujai į įkalinimo įstaigą atvykusiems nuteistiesiems, neturintiems asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali būti jų atvykimo mėnesį skirta iki 0,1 MGL dydžio piniginė išmoka (5 p.). Nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punkte nustatyta tvarka (6 p.). Pareiškėjas nurodydamas, kad jam Kauno TI nebuvo mokama pašalpa, nenurodė, ar jis patenka į asmenų, kuriems mokama socialinė pašalpa, grupę, taip pat nepateikė duomenų, jog kreipėsi su prašymu dėl minėtos pašalpos gavimo į Kauno TI administraciją, nedetalizavo savo statuso, todėl pareiškėjo deklaratyviai nurodyta aplinkybė, kad jam nebuvo mokama socialinė pašalpa, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Kauno TI negalėjo palaikyti šeimos ir socialinių ryšių. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiai ar kitais asmenimis nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 1 d.). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Kauno TI administracijos teisė suteikti pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga suteikti pareiškėjui pasimatymą, be kita ko, yra ir pareiškėjo kreipimasis į Kauno TI administraciją dėl pasimatymo suteikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su tokiu prašymu į Kauno TI administraciją bei kad jam buvo atsisakyta suteikti pasimatymus. Pareiškėjas priešingų įrodymų nepateikė, todėl pareiškėjo argumentas, jog dėl asmeninių pasimatymų nesuteikimo jis buvo žeminamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitų galimai netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nekonkretizavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgtina į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Kauno TI adminsitraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmę (88 dienas), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną įkalinimo įstaigoje teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 5 iki 9 eurų (LVAT 2016-08-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016, LVAT 2016-08-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-947-492/2016, LVAT 2016-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1805-756/2016, LVAT 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2068-502/2016; LVAT 2016-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-624/2016), teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 620 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų) neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė