Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių gausa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-340/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BOEN Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kietaviškių gausa“ dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Elgama sistemos“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Terra crudus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „BOEN Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 504 037,67 Lt; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; o patikslinęs reikalavimus – 282 042,56 Lt.

Ieškovas ieškinį patikslino atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo permokėtos atsakovui kainos už elektros energiją apskaičiavimas atliktas neteisingai, taip pat neteisingai paskaičiuotas akcizo mokestis (tai iš viso sudaro 13 376,72 Lt), be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovui dalį reikalaujamos grąžinti permokėtos sumos, t. y. 208 618,39 Lt.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Sutarties 4.5 punktu ieškovas buvo įsipareigojęs užtikrinti elektros apskaitos prietaisų, kitų elektros apskaitos įrenginių saugumą bei priežiūrą ir nekeisti elektros apskaitos prietaisų jungimo schemos bei nedelsiant pranešti tiekėjui (atsakovui) apie elektros tiekimo sutrikimus, elektros apskaitos prietaisų gedimus, apskaitos prietaisų plombų pažeidimus, tuo tarpu ieškovo elgesys – savavališkas plombuoto elektros energijos apskaitos prietaiso pakeitimas, neinformavimas atsakovo apie šių veiksmų atlikimo laiką akivaizdžiai pažeidžia minėtą Sutarties punktą bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 72 punktą. Nurodė, jog ieškovo reikalavimai priteisti jo sumokėtas sumas yra grindžiami trečiojo asmens UAB „Elgama sistemos“ darbuotojo raštu ir jo priedais, kurie yra nepasirašyti, taigi nėra pagrįstų duomenų apie elektros skaitiklio parametravimą ir pastatymo datą, todėl yra pagrindas atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Pagal Sutarties 4.2 punktą (kuris pakeistas 2010-09-20 susitarimu Nr. 1) elektros skaitiklių rodmenis deklaruoja ieškovas, pateikdamas apskaitos prietaisų rodmenų pažymą, kurios pagrindu atsakovas išrašo ieškovui PVM sąskaitas – faktūras. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl sąskaitų už suvartotą elektros energiją ir nesuabejojo paties deklaruojamais elektros kiekiais. Atsakovas atliko atsakovo atsiskaitymo su AB „VST“ analizę ir padarė išvadą, jog galbūt ieškovo permokos už elektros energiją sudaro 172 411,90 Lt sumą, kurią numato artimiausiu metu pervesti ieškovui. Be to, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, nes CK 6.240 str. 1 d. numato 5 proc. dydžio metines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-07-10 ieškovas su atsakovu sudarė „UAB „Kietaviškių gausa“ perteklinės nuo sutartinės galios su VST elektros energijos tiekimo (pardavimo) – vartojimo (pirkimo) sutartį dėl elektros energijos tiekimo į ieškovui (vartotojui) nuosavybės teise priklausančias transformatorinę pastotę TP-803 ir modulinę pastotę MT-An-809 (t. 1, b. l. 9-11, 16). Sutarties 2 punktu šalys įsipareigojo vadovautis sutartimi, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimais, Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apskaitos įrenginys LZQM Nr. 51086 netinkamai veikė – 2010-07-27 UAB „Terra crudus“ užsakymu UAB „Elgama sistemos“ darbuotojas patikrinęs šį skaitiklį per optinę sąsają, nuskaitė jo duomenis ir nustatė, kad neveikia srovės kilpos sąsaja (t. 1, b. l. 34). 2010-08-06 skaitiklis LZQM 331.01., gamyklinis Nr. 51086, buvo paimtas remontuoti iš UAB „Elgama sistemos“ į UAB „Elgama-elektronika“ (t. 1, b. l. 15, 48), jame nurodyta „įvesti transformacijos koeficientą 400“. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-09-19 jis buvo grąžintas į vietą. 2011-12-20 UAB „Elgama sistemos“ surašė Skaitiklių duomenų nuskaitymo ir parametravimo protokolą Nr. PV111220/1, pagal kurį nustatė, kad elektros transformacijos koeficientas perparametruotas iš koeficiento 400 į 200 (t. 1, b. l. 36). Laikotarpiu nuo 2010-09-19 iki 2011-12-20, esant didesniam transformacijos koeficientui, apskaitos įrenginys rodė, kad ieškovas buvo sunaudojęs daugiau elektros energijos, nei buvo faktiškai sunaudota.

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo, taip pat materialinės teisės normų taikymo sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo sumas kaip sumokėtas be teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, kad 282 042,56 Lt sumą sumokėjo atsakovui nesant tam teisinio pagrindo, o atsakovas šią sumą gavo nepagrįstai, kadangi ji buvo paskaičiuota ne už faktiškai ieškovo suvartotą elektros energiją, bet už didesnį kiekį.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada nurodydamas, kad atsakovas nurodytą sumą gavo šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl teismas negalėjo vadovautis nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos nurodytos materialinės teisės normos, kadangi šiuo atveju esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad nurodytos sumos ieškovas neturėjo pagrindo pervesti atsakovui, o atsakovas jos neturėjo teisės gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas: jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Šia kasacinio teismo suformuota taisykle pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo teisinio kvalifikavimo pagal CK 6.237 - 6.242 straipsnius.

Apeliantas teigia, kad ieškovas 2010-09-19 be atsakovo kaip tiekėjo sutikimo ir jo atstovui nedalyvaujant nuėmė pakaitinį elektros skaitiklį EPQM Nr. 765252 ir vietoj jo pastatė suremontuotą elektros skaitiklį LZQM Nr. 51086, tokiu būdu buvo pažeistos skaitiklio EPQM Nr. 765252 plombos, dėl nurodyto, apelianto manymu, ieškovas skaičiavimams ėmė savavališkai pastatyto elektros skaitiklio rodmenis, tai reiškia, kad po 2010-09-19 ieškovas Taisyklių prasme neteisėtai naudojo elektros energiją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtomis ar nepagrįstomis teismo padarytas išvadas, susijusias su ieškovo teise reikalauti iš atsakovo nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas iš atsakovo pirko elektros energiją pagal šalių sudarytą Sutartį ir jos pagrindu buvo išrašomos PVM sąskaitos – faktūros už faktiškai suvartotą elektros energiją. Pagal Sutarties 4.2 punktą [kuris buvo pakeistas 2010-09-20 susitarimu (t. 1, b. l. 16)] vartotojas (pirkėjas) – ieškovas įsipareigojo užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis kiekvieno mėnesio paskutinę dieną; užpildyti pateiktos formos apskaitos prietaisų rodmenų pažymą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti UAB „Kietaviškių gausa“ buhalterijai. Sutarties 5 punktu (kuris taip pat buvo pakeistas 2010-09-20 susitarimu) šalys susitarė, kad pirkėjas už suvartotą (pirktą) aktyviąją bei suvartotą ir generuojamą reaktyviąją energiją atsiskaito su tiekėju (pardavėju) pagal apskaitos prietaisų rodmenis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo nustatytais elektros energijos tarifais. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovas po remonto pastatė elektros skaitiklį LZQM Nr. 51086 vietoje pakaitinio elektros skaitiklio Nr. EPQM Nr. 765252 nedalyvaujant atsakovo atstovui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis įrenginys pastatytas savavališkai ir kad ieškovas po šio skaitiklio įrengimo elektros energija naudojosi neteisėtai. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantui buvo žinoma, jog elektros skaitiklis LZQM Nr. 51086 yra netinkamas naudoti ir jam reikalingas remontas, todėl tam tikslui buvo įrengtas pakaitinis elektros skaitiklis EPQM Nr. 765252. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad elektros skaitiklis EPQM Nr. 765252 buvo plombuotas ir jį nuimdamas ieškovas pažeidė plombas, taip pat ir Sutartyje bei Taisyklėse nustatytą pareigą užtikrinti elektros skaitiklio plombos apsaugą, nėra įrodyta, skirtingai nei teigia apeliantas, kadangi liudytojo R. N. parodymai buvo painūs, jam kartu teigiant, kad jis plombavo elektros skaitiklį ir kad pakaitinio skaitiklio neplombavo (t. 2, b. l. 67), o liudytojo S. K. parodymai nepatvirtina šios aplinkybės, kadangi jis nurodė, kad to neatsimena, kitų įrodymų apeliantas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pakeitus skaitiklį į nuolatinį - LZQM Nr. 51086, apeliantas per visą ginčo laikotarpį išrašinėjo ieškovui PVM sąskaitas – faktūras pagal jo pateiktus faktinius rodmenis [2010 m. rugsėjo – 2011 m. gruodžio mėn. (t. 1, b. l. 17-33)] ir jokių pretenzijų dėl pakaitinio skaitiklio išmontavimo bei nuolatinio skaitiklio įrengimo jam nedalyvaujant, taip pat dėl deklaruojamų elektros skaitiklio rodmenų teisingumo nereiškė iki tol, kol buvo nustatyta, kad elektros skaitiklis yra netinkamai parametruotas, t. y. nustatytas neteisingas elektros transformacijos koeficientas ir ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Apeliantas neįrodė, kad tik 2011-12-20 jis sužinojo apie skaitiklio pakeitimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalis sutartiniai santykiai siejo jau nuo 2008-07-10, todėl, atsižvelgiant į susiklosčiusią elektros energijos tiekimo (pirkimo) praktiką, t. y. faktinių rodmenų deklaravimą bei priskaičiuotas mokėti sumas, darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas tokius ieškovo veiksmus keičiant elektros skaitiklį pripažino teisėtais, o po 2010-09-19 jam deklaruojamus duomenis priėmė kaip teisingus, t. y. atitinkančius skaitiklio rodmenis (CPK 185 str.). Šiuo atveju reikšminga yra ta aplinkybė, kad po remonto įrengtas nuolatinis elektros skaitiklis buvo techniškai tvarkingas, priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta, o jo netinkamo parametravimo faktas ieškovui nebuvo akivaizdus. Bylos duomenys patvirtina, kad elektros skaitiklio transformacijos koeficientas buvo nustatytas atlikto remonto metu UAB „Terra crudus“ nurodymu ir neįrodyta, kad toks nurodymas buvo duotas ieškovo iniciatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas yra atsakingas už UAB „Terra crudus“ tinkamą prievolių, susijusių su elektros skaitiklių priežiūra, vykdymą, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų prisiėmęs prievolę atsakovui dėl elektros skaitiklio parametrų nustatymo (CPK 178 str., CK 6.50 str.).

Apeliantas nesutinka su teismo atliktu Taisyklių 124.18 punkto aiškinimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nors ir vadovavosi vėlesne nei įvyko ginčo situacija šių taisyklių redakcija, tačiau iš esmės klausimą, susijusį su ieškovo reikalavimu priteisti be pagrindo atsakovo įgytas sumas, išsprendė teisingai, todėl šiais apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, kad elektros skaitiklyje netinkamas elektros transformacijos koeficientas buvo nustatytas jo remonto metu ir jį įrengus 2010-09-19, būtent nuo nurodytos datos deklaruojami elektros suvartojimo duomenys neatitiko faktiško elektros suvartojimo kiekio dėl netinkamo koeficiento. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovas iš esmės pripažino aplinkybę, jog elektros energijos suvartojimas buvo skaičiuojamas vadovaujantis netinkamai nustatytu koeficientu, tai patvirtina ir jo paties atlikti perskaičiavimai už laikotarpį nuo 2011-08-01 iki 2011-12-20. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovas turi teisę reikalauti susigrąžinti sumas, perskaičiuotas už laikotarpį nuo operatoriaus atlikto patikrinimo 2011-12-01 iki 2011-12-20 ir jis nesutiko perskaičiuoti elektros energijos suvartojimo už ankstesnį periodą remdamasis ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimais, tačiau iš esmės nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių, kad elektros skaitiklio LZQM Nr. 51086 remonto metu buvo nustatytas netinkamas elektros transformacijos koeficientas ir dėl tos priežasties deklaruojami rodmenys nesutapo su atsakovo perkamu iš AB VST elektros energijos kiekiu, o ieškovas be sutartinio bei įstatyminio pagrindo sumokėjo daugiau negu faktiškai jos suvartojo. Dėl nurodytų motyvų pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo permokėjimu už didesnį nei buvo suvartota elektros energijos ginčo laikotarpiu, todėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą specialiąją normą, pagal kurią už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kuri turi prioritetą prieš bendrąją teisės normą. Dėl nurodyto teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo keistina, priteisiant iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, t. y. juos sumažinus, jis faktiškai atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo išspręsti šį klausimą iš esmės ir taikyti ieškinio atsisakymo procesines pasekmes (CPK 293 str. 4 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas faktiškai priėmė ieškovo atsisakymą nuo 221 995,11 Lt dydžio reikalavimo, nenustatyta, kad toks atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismo sprendimas dėl šios ieškinio reikalavimo dalies keistinas, civilinės bylos dalis dėl šios ieškinio reikalavimo sumos nutrauktina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su apeliantu, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti viso ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (9 040 Lt) iš atsakovo. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį numatyta, kad, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinį, sumažindamas pareikštą turtinį reikalavimą nuo 504 037,67 Lt iki 282 042,56 Lt. Už nurodyto dydžio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 6 641 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis minėta procesinės teisės norma, ieškovui iš valstybės grąžintina 1 799 Lt žyminio mokesčio (2 399 Lt * 75 %), o iš atsakovo priteista 9 040 Lt suma mažintina iki 7 241 Lt žyminio mokesčio (6 641 Lt + 600 Lt). Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra keistina.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas tik dėl procesinių klausimų, kurie nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o apelianto turėtos apeliacinės instancijos teisme – neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo procesinių pasekmių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį patenkinti ir priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kietaviškių gausa“, juridinio asmens kodas 158806171, uždarajai akcinei bendrovei „BOEN Lietuva“, juridinio asmens kodas 111619649, 282 042,56 Lt, 7 241 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt atstovavimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (282 042,56 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-07-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grąžinti iš valstybės uždarajai akcinei bendrovei „BOEN Lietuva“ 1 799 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-07-16 mokėjimo nurodymą Nr. 98.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 221 995,11 Lt ieškinio reikalavimo.