Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-8-366/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-01-23
Bylos Nr.: 1-8-366/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-07-1-00409-2009-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigitas Bagdonavičius
Kaltinamasis: S. K., K. V.

Kategorijos

1.1.4.4.3Organizatorius (BK 24 str. 4 d.)
1.2.19.1Kyšininkavimas (BK 225 str.)
1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1- 8 -366/2015Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00409-2009-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3,

1.2.19.1, 1.2.19.4, 2.3.6.4.4, 2.3.6.4.5.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant R. Pačešiūnienei, Neringai Aukštuolienei, Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant:prokurorui Audriui Leonavičiui., Sigitai Šabliauskienei, Edgarui Baltrimavičiui,kaltinamiesiems S. K., K. V.,gynėjams Vytautui Kupcikevičiui, Ramūnui Plėščiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., dirbęs (iki 2009-11-30 d.) (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija), 228 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija);

K. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbęs (iki 2009-11-30 d.) (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 225 str. 3 d., 228 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija), 228 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija)

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. K. būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų srityje, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbą ir jam priskirtų funkcijų vykdymą (vadovauti administracijai, būti atsakingu už vidaus administravimą, reikliu, sąžiningu, nešališku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą), o viešųjų pirkimų srityje būti atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, ignoravo šias savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne tarnybos interesams, o savanaudiškais tikslais, savivaliaudamas sąmoningai neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, tokiu būdu, tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nes

Patvirtino neteisėtą 2009-05-07 – 2009-08-27 (duomenys neskelbtini) stogo 201 663 Lt. vertės remonto ir 8 856,48 Lt. vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y.:

leido M. B. neteisėtai iš anksto parinkti ir suderinti rangovą konkurso laimėtoju, t.y. neteisėtai sudarė sąlygas ir leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ - A. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - K. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - R. S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina; neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis (Nr. 22-6.38-541, 2009-06-03 ir Nr. 22-6.38-837, 2009-08-27), tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas (2009-07-15, 2009-09-25).

M. B. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1d. iki 22 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 75-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbtini)) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. K. reikalavo duoti 5 000 Lt kyšį .

2009 m. liepos 15-30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), M. B. iš A. K. priėmė 5 000 Lt kyšį.

Vėliau tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, S. K. priėmė iš M. B. ne mažiau kaip 1 500 Lt kyšio už savo neteisėta veikimą bei neveikimą.

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) (toliau – VTĮ) 3 str. 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 str. (pareigos); - (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2004-01-22 d., Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-12-26 – 5.8, 5.9, 5.14, 6.1, 6.3, 6.10, 7.1, 7.7 punktus, o po 2008-05-29 dienos ir pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-05-29 d. – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus; - Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) (toliau – VPĮ) 3 str. 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 str. 2 dalį; 9 str. 3,4 dalis; 16 str. 3 dalį; 18 str. 9 dalį; 86 str. 13 d. 1 punktą; 87 str. 1 dalį; 100 str. 4 dalį; - „Panevėžio m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės“, patvirtintų Panevėžio m. saviv. adm. direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 (toliau –ĮKP taisyklės) 28.1, 33, 37, 38 punktus; - „Panevėžio m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų Panevėžio m. saviv. adm. direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 (toliau – VP taisyklės) 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.

Be to, S. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. sausio 21 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini) eidamas valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) pareigas, būdamas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, vykdydamas perkančiosios organizacijos vadovo funkcijas tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, neteisėtai organizavo (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) trečio aukšto koridorių, patalpų ir pirmo aukšto vestibiulio grindų 22.642.00 Lt vertės remonto darbų viešąjį pirkimą ir šių darbų atlikimą, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

S. K. neatliko veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus - privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti pavaldinių darbą bei jiems priskirtų funkcijų vykdymą (vadovauti administracijai, būti atsakingu už vidaus administravimą, reikliu, sąžiningu, nešališku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą), o viešųjų pirkimų srityje būti atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, ignoruodamas šias pareigas, savivaliaudamas jų tinkamai nevykdė bei neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos veiklos ir valstybės tarnautojų etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo tvarkos, nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo) bei tikslų.

S. K. atliko veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus - 2008 m. rugpjūčio mėnesį, minėtų darbų rangovu parinkdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktoriui V. R. nurodydamas remonto darbus skubiai atlikti iki 2008-09-01 rangovo lėšomis (kurie nurodytam terminui ir buvo atlikti) - neteisėtai organizavo minėtus remonto darbus (be remonto darbų viešojo pirkimo, nesant Savivaldybės tarybos sprendimo atlikti remonto darbus, tarybai nepaskyrus lėšų minėtam remontui, darbų apmokėjimui nenumačius finansavimo šaltinių, nenustačius atsiskaitymo su rangovu tvarkos, nesant tarybos leidimo remonto darbus atlikti rangovo lėšomis).

Po to, siekdamas įteisinti neteisėtai organizuotus bei atliktus šiuos remonto darbus bei galimybę rangovui išmokėti lėšas už atliktus darbus, 2008-09-01 – 2009-01-21 neteisėtai organizavo minėtų darbų viešąjį pirkimą, t.y.

- atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą Savivaldybės administracijos specialistams (pirkimų iniciatoriui M. B., jo atstovei R. A. ir pirkimų organizatorei R. P.) davė neteisėtą nurodymą atlikti darbų viešojo pirkimo procedūras (2009-01-06 parengta viešojo pirkimo paraiška);

- rangovo atstovui V. R. netiesiogiai per pirkimų iniciatorių M. B. neteisėtai leido iš anksto parengti suvestinius numatomų darbų sąmatinės kainos skaičiavimus bei susitarti su paties pasirinktais pirkimo rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina, taip užsitikrinant numatomą konkurso laimėjimą;

- neteisėtai patvirtino (parašu ir įstaigos antspaudu) Viešojo pirkimo paraišką (2009-01-06 paruoštą pirkimo iniciatoriaus atstovės R. A.), Mažos vertės pirkimų apklausos pažymą (2009-01-14 paruoštą pirkimų organizatorės Viešųjų pirkimų vyriausiosios specialistės R. P.), pasirašė rangos sutartį Nr.22-6.38-111, 2009-01-21, - tuo rangovui neteisėtai leido tariamai pradėti (jau atliktus) remonto darbus;

- neteisėtai patvirtino 2009 metais Savivaldybėje numatomų darbų viešųjų pirkimų planą (direktoriaus įsakymu Nr. A-114, 2009-02-02), kuriame numatė šiuos jau atliktus neva planuojamus viešojo pirkimo darbus, tuo sudarė sąlygas rangovui 2009-02-04 gauti lėšas už neteisėtai atliktus darbus.

Tokiu būdu pavaldiniams davęs neteisėtus nurodymus, suklaidinęs Savivaldybės tarybos narius, neteisėtai įforminęs viešojo pirkimo procedūras, jis patvirtino tariamai teisėtai įvykusio viešojo pirkimo ir neva pagrįstai atliktų remonto darbų faktus. Dėl to į konkursą nepagrįstai pakvietus iš anksto pasirinktą rangovą, iš dalyvavimo konkurse buvo dirbtinai eliminuoti kiti rangovai ir perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) (toliau – VTĮ) 3 str. 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 str. (pareigos); - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-05-29 – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus; - Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 str. 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 str. (konfidencialumas) 2 dalį; 88 str. (supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas); - „Panevėžio m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų Panevėžio m. saviv. adm. direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 d. 5, 6, 29, 30, 33, 38, 134 punktus.

Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, jis parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino vykdomosios valdžios prestižą visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą.

T. y. kaltinamas, jog šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija)

K. V., būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) ir jos kolegijos nariu, būdamas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklą, atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimą ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimą, turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui pasinaudodamas savo, kaip mero pavaduotojo, tarnybine padėtimi, turima realia įtaka Savivaldybės administracijos bei jos Architektūros ir urbanistikos ir Kultūros paveldo skyrių valstybės tarnautojais siekė S. R. ir jo atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų patenkinimo.

Jis, žinodamas, kad S. R., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, siekia padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo pastato, (duomenys neskelbtini)., aukštingumą nuo 5 iki 7 aukštų, nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. spalio 10 d. Panevėžio miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. duotą pažadą visokeriopai padėti gauti statybos leidimą dėl minėto pastato aukštingumo padidinimo neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, siekė sudaryti sąlygas šiam neteisėtam sumanymui pasiekti, ieškojo teisėtų būdų kaip pakeisti draudžiančius didinti statinio aukštingumą minėtų norminių teisės aktų sprendinius, tais klausimais davė užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams L. P. (Kultūros paveldo skyriaus vedėjai) ir S. M. (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad būtų rastos galimybės minėto statinio aukštingumui padidinti.

Taip pat jis, žinodamas, kad S. R. siekia gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyv. pat. paskirties), nuo 2008 m. spalio 08 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. prašymą visokeriopai jam padėti gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyv. pat. paskirties) neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, ieškojo teisėtų būdų ir davė atitinkamas užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams S. K. (Administracijos direktoriui), A. K. (Ūkio skyriaus vedėjui), R. V. (Ūkio sk. vyriausiajam specialistui) ir S. M. (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad jiems atitinkamai veikiant būtų parengtos palankios minėto statinio projektavimo sąlygos, išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas.

Jis, žinodamas nurodytą S. R. tikslą padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomo pastato (duomenys neskelbtini) aukštingumo nuo 5 iki 7 aukštų bei gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyv. pat. paskirties) ir dėl to siekia (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų, tame tarpe jo, kaip (duomenys neskelbtini) mero pavaduotojo, asmeninio palankumo, 2008 m. spalio 08 d. 12 val. 25 min. tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), susitarė su S. R. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi) priimti iš jo kyšį už teikiamą pagalbą sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimą jis reikalauja to kyšio, ir 2008 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min., Nemuno g. 79 namo kieme, Panevėžio m., per R. R. iš S. R. priėmė – 5000 litų kyšį.

Be to K. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio miesto savivaldybės (toliau Savivaldybės) mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos (toliau – Tarybos) ir jos kolegijos nariu,

būdamas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklą, atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimą ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimą, turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklą, tačiau pagal savo tarnybinius įgalinimus neturėdamas teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - Savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos,

tyčia, nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai dalyvaudamas Savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose statybos ir remonto darbams atlikti, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo įgaliojimus priešingai tarnybos interesams bei kaip nusikalstamos veikos organizatorius veikė jo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui - pastoviai daryti su S. K. bei M. B., kurie su K. V. žinia ir pritarimu už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus – žinomai neteisėtą (duomenys neskelbtini) 27 viešųjų pirkimų dėl statybos ir remonto darbų laimėjimų organizavimą iš pirkimus laimėjusių rangovų atstovų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ - V. R., L. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ - L. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - S. L., UAB „(duomenys neskelbtini)“ - A. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – P. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – A. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – A. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – E. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – L. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – G. A., - organizuotos grupės narių naudai sistemingai reikalavo didesnės negu 250 MGL (32.500 Lt) vertės kyšio - 6 % neteisėto atlygio nuo kiekvieno laimėto konkurso sumos (iš viso 171.700 Lt) ir per M. B. iš minėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128.700 Lt, iš kurių S. K. gavo 90.300 Lt, o M. B. – 38.400 Lt žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

K. V., 2007 m. vasarą, eidamas tarnybines pareigas, žinodamas, kad nuo 2008 m. (duomenys neskelbtini) objektuose numatoma organizuoti statybos ir remonto darbų viešuosius pirkimus, siekdamas iš pirkimus laimėjusių rangovų organizuotos grupės nariai sistemingai gautų neteisėtą turtinę naudą, kartu su S. K. subūrė organizuotą grupę daryti minėtą tęstinį sunkų korupcinį nusikaltimą, į kurios sudėtį įtraukė S. K. sukurstytą M. B., kartu su S. K. parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus. Siekdami nusikalstamų tikslų organizuotos grupės nariai sutarė ieškoti galinčių jiems duoti kyšius rangovų, o už tai, pasinaudojant savo kompetencijos ribose turimais administraciniais įgalinimais, sudaryti šiems palankias sąlygas laimėti jų pageidaujamus viešųjų pirkimų konkursus. Suradus darbų rangovą, iš tokio rangovo už konkurso laimėjimą M. B. turėjo pareikalauti 6 % minėto neteisėto atlygio, o gautas lėšas padalinti organizuotos grupės nariams - 2 % nuo gautos sumos pasilikti sau, o likusius pinigus perduoti S. K.. Buvo numatyta kontroliuoti, kad M. B. vadovaujamas skyrius, kaip pirkimų iniciatorius, viešojo pirkimo paraiškoje ir apklausiamų rangovų sąraše nurodytų pirkimuose turinčius dalyvauti pasirinktus rangovus, o administracijos direktoriui parinkus pirkimų vykdytoją (supaprastintų pirkimų procedūrų vykdymui pirkimų organizatorių ar komisiją) bei minėtoje paraiškoje patvirtinus laimėjimui parinktą palankų pirkimo būdą, pirkimo sąlygas bei siūlomų rangovų sąrašą, visi organizuotos grupės nariai užtikrintų, kad pirkimų procedūrų vykdytojas sudarytų palankias sąlygas numatytam rangovui laimėti konkursą (tik nurodytiems tiekėjams teikiant kvietimus dalyvauti pirkime, tik numatytojo laimėti naudai vertinant jų pasiūlymus ir tik nurodytą rangovą pripažįstant laimėtoju).

Įgyvendindamas bendrai suderintą minėtą nusikalstamos veikos planą, K. V., žinodamas, kad už neteisėtai organizuojamus viešuosius pirkimus jo suburtos organizuotos grupės nariai reikalauja ir priima kyšius už neteisėtą jų įgaliojimų vykdymą, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, pats aktyviais veiksmais siekė šių nusikalstamų tikslų įgyvendinimo, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus atlikdamas veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti – surasdavo numatomus laimėti organizuojamus viešuosius pirkimus paslaugų tiekėjus, juos arba pasiūlytus kitų organizuotos grupės narių suderindavo su S. K., apie tai tiesiogiai ar per S. K. informuodavo M. B. ir taip neteisėtai parinkdavo konkursus laimėsiančius rangovus:

2007 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su S. K. susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. R. ir už atlygį pažadėjo jam padėti laimėti Savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus;2008 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. perdavė su S. K. suderintą sąrašą įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini).“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurios turės laimėti konkrečius Savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus, finansuojamus iš 2008 m. liepos mėnesį perskirstytų Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų2008 m. rugpjūčio 5 d. 13 val. 17 min. savo tarnybiniame kabinete iš (duomenys neskelbtini) mero pavaduotojos Z. K. gavo duomenis apie jos pageidaujamą Savivaldybės skelbiamo Lėlių vežimo teatro rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo laimėtoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos duomenis perdavė S. K. tolimesniam neteisėtam šio konkurso organizavimui,po 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-26-7 priėmimo, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. nurodė, kad viešąjį pirkimą (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti turės laimėti Tarybos nario T. T. nurodyta įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tokiu būdu, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus parenkant vienas ar kitas įmones viešųjų pirkimų nugalėtojais, K. V. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir tuo pačiu, kaip nusikalstamos veikos organizatorius, koordinavo kitų organizuotos grupės narių S. K. ir M. B. tolimesnius veiksmus nusikalstamu būdu (už kyšius) organizuojant Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitus numatytus nusikalstamus veiksmus pavesdamas atlikti kitiems organizuotos grupės nariams.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą kitas nusikaltimo bendrininkas S. K. iš K. V. gautus duomenis apie rangovus ar su juo suderintus tokio pobūdžio duomenis perduodavo M. B., kuris atlikdavo jam pavestus veiksmus (su neteisėtai parinktais rangovais iš anksto suderindavo būsimo pirkimo tvarką bei reikalaujamo neteisėto atlygio mokėjimo sąlygas, leisdavo jiems iš anksto parengti suvestinius numatomų darbų sąmatinės kainos skaičiavimus bei užsitikrinant konkurso laimėjimą susitarti su kitais pirkimo rangovais, kad savo pasiūlymus šie teiktų didesnėmis komercinėmis kainomis). S. K., atstovaudamas perkančiajai organizacijai, remdamasis iš anksto pasirinktų rangovų parengtais darbų kiekių žiniaraščiais, suderindavo apklaustinų rangovų sąrašus, neteisėtai patvirtindavo viešojo pirkimo paraiškas ir pagal žinomai suklaidintų Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų specialistų parengtus pirkimų dokumentus neteisėtai ir nepagrįstai patvirtindavo pirkimų specialistų parengtas apklausos pažymas bei pasirašydavo rangos sutartis.

Dėl nurodytų aplinkybių viešieji pirkimai (duomenys neskelbtini) administracijoje buvo organizuoti neužtikrinant pirkimo tikslų, kadangi perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas; nebuvo užtikrinamas komercine, tarnybos paslaptimi laikomos informacijos konfidencialumas ir viešųjų pirkimų pagrindiniai principai - lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo: savalaikiai nepaskelbta apie pirkimus bei neatliktos būtinos viešojo pirkimo procedūros; į konkursus nepagrįstai kviesti tik iš anksto pasirinkti rangovai, tuo dirbtinai eliminuojant iš dalyvavimo konkurse potencialius rangovus, galinčius pateikti pasiūlymus; dalyje pirkimų nebuvo daroma privaloma rangovų kvalifikacinė atranka, pranešimai dėl laimėjusio pasiūlymo išsiunčiami tik laimėjusiems rangovams, tuo pažeidžiant kitų konkurse dalyvavusių rangovų teisę ją ginti; dalies darbų tuose pačiuose objektuose pirkimai buvo neleistinai suskaidyti į atskirus projektus, taip sumažinant pirkimų vertes ir dėl to pasirenkant palankesnį pirkimo būdą.

Tokiu būdu K. V., kaip nusikalstamos veikos organizatorius, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės bendrininkų S. K. ir M. B. veiklą, kurie:

1. 2008 m. vasario 1-6 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 15.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 01 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per M. B. iš V. R. priėmė 15.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ((duomenys neskelbtini), toliau – M. B. namuose), kur S. K. iš M. B. priėmė 11.000 Lt.;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-02-05 – 2008-03-28 „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos aktų salės ir sanitarinių mazgų 349.986 Lt vertės kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant ĮKP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai, K. V. nurodymu ir pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės direktoriui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ - D. M. ir L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ - L. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-05 d. viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 8, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-307, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-01, 2008-09-24 gauti lėšas pagal ją;

2. 2008 m. vasario 1-5 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 5.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 18-31 d. Panevėžio mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per M. B. iš V. R. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. vasario 05 d. – 2008 m. kovo 28 d. viešosios bibliotekos (duomenys neskelbtini) 116.993 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino šį rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ - D. M. ir L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ - L. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-05 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-308, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-05-19, 2008-07-18 gauti lėšas pagal ją.

3. 2008 m. birželio 01 d. – 2008 m. rugpjūčio 01 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 9.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 08 d. – 2008 m. gruodžio 01 d. Panevėžio mieste ar M. B. namuose (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per M. B. iš V. R. priėmė 9.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) toliau – savo tarnybinėse patalpose), kur S. K. iš M. B. priėmė 6.000 Lt.;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-06-13 - 2008-08-29 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- lopšelio-darželio (toliau – l/d) „(duomenys neskelbtini)“ vidaus nuotekų tinklų, prausyklos ir tualeto 14.998 Lt vertės remonto;

- l/d „(duomenys neskelbtini)“ pastato stogo dangos 19.997 Lt vertės remonto;

- l/d „(duomenys neskelbtini) stogo 99.998 Lt vertės remonto;

- l/d „(duomenys neskelbtini) virtuvės dangos 19.995 Lt vertės remonto,t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini)“ - D. M.; L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ - L. R.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ - R. I. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimo paraiškas: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-06-13; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-06-13; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-01; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-01, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – rangovų apklausos pažymos: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-07-08; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-07-08; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-13; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-22;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-947; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-948; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-19 Nr. 22-6.38-1065; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-29 Nr. 22-6.38-1131, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-09-09; - l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-08-13; - l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-10-08; - l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-10-08);

4. 2008 m. liepos 01 d. – 2008 m. lapkričio 05 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 6.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 13 d. – 2008 m. gruodžio 30 d. Panevėžio mieste ar M. B. namuose ((duomenys neskelbtini)) per M. B. iš V. R. priėmė 6.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-07-03 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) stogo 24.984 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 86 str. 13 d. 1 p.;

- lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini) stogo 71.296,74 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.;

- l/d „(duomenys neskelbtini)“ avarinio stogo 14.800 Lt vertės remonto,t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais - L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ - L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ - R. I. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiškas - dėl „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos - 2008-07-03; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-09-17; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-11-05, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ - rangovų apklausos pažymos - dėl „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-11; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-11-17; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-10-20;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis - dėl „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-22 Nr.22-6.38-976; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ - 2008-10-24 Nr.22-6.38-1362; - dėl l/d „Rūta“ – 2008-11-25 Nr.22-6.38-1476, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už „Nevėžio“ m-lą – 2008-08-13; - l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-12-24 ; - l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-12-30);

5. 2008 m. gegužės 20 d. – 2008 m. lapkričio 05 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo L. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus L. R. per M. B. reikalavo duoti 28.800 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 04 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. M. B. namuose (Naujakurių g. 9, Staniūnų k. Panevėžio r.), netiesiogiai per M. B. iš L. R. priėmė 28.800 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 18.800 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-05-20 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui L. R. firmai „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pastato 353.893,90 Lt vertės remonto (langų, lauko durų keitimo, dalinio sienų šiltinimo), pažeidžiant VPĮ 3 str. 2 d., 9 str. 3, 4 d., 86 str. 13 d. 1 p., 87 str. 1 d., VP taisyklių 3, 28, 35 p.;

- l/d „(duomenys neskelbtini)“ 57.950,68 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 p.;

- Jaunimo mokyklos patalpų 71.261,57 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.,t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui L. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais – UAB „(duomenys neskelbtini) – V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – P. T. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei L. R. firmos „(duomenys neskelbtini)“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiškas: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ - 2008-05-20; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“- 2008-06-13; - dėl Jaunimo mokyklos – 2008-11-05, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti L. R. firmą „(duomenys neskelbtini)“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 34 dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ - 2008-06-04; tiekėjų apklausos pažymos: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“- 2008-06-27; - dėl Jaunimo m-los - 2008-11-19;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“ – 2008-06-16 Nr. 2.2-6.38-821; - dėl l/d „(duomenys neskelbtini)“- 2008-07-03 Nr. 2.2-6.38-915; - dėl Jaunimo m-los - 2008-11-25 Nr. 2.2-6.38-1475, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „(duomenys neskelbtini)“ - 2008-07-04; - l/d „(duomenys neskelbtini)“- 2008-09-25; - Jaunimo m-lą – 2008-12-24);

6. 2008 m. spalio 13 d. – 2008 m. gruodžio 22 d. Panevėžio mieste iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. L. per M. B. reikalavo duoti 5.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2009 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lauko kavinėje (duomenys neskelbtini) per M. B. iš S. L. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-08-01 – 2008-10-13 Lėlių vežimo teatro (Respublikos g. 30, Panevėžio m.) pastato 349.925,50 Lt vertės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui S. L. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB (duomenys neskelbtini) - V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-13 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 107, 2008-09-23);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-10-13 Nr. 22-6.38-1322, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-22, 2009-01-28, 2009-05-06 gauti lėšas pagal ją;

7. 2008 m. sausio 01 d. – 2008 m. vasario 11 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų J. K. ir A. U. per M. B. reikalavo duoti 15.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugsėjo mėnesį prie degalinės (duomenys neskelbtini), A. U. automobilyje, per M. B. iš A. U. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-02-11 – 2008-03-28 Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbtini).) sporto salės ir persirengimo kambarių 349.741 Lt vertės kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., ĮKP taisyklių 28.1 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. U. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB (duomenys neskelbtini) - D. M., UAB „(duomenys neskelbtini) „- A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-11 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 11, 2008-02-21);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-03-28 Nr.22-6.38-306, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-06-30, 2008-09-01 gauti lėšas pagal ją;

8. 2008 m. liepos mėnesį tarnybinėse patalpose (Laisvės a. 20, Panevėžio m.) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ statybos darbų vadovo A. G. per M. B. reikalavo duoti 8.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio mėnesio viduryje, Beržų gatvėje ir Aukštaičių gatvėje prie namo Nr. 2, Panevėžio mieste, A. G. automobilyje, per M. B. iš A. G. per du kartus gaunant po 4000 litų priėmė 8.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 5.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-07-29 - 2008-08-28 būsto pritaikymo žmonėms su negalia Panevėžio mieste ((duomenys neskelbtini) - 41.379,67 Lt darbų vertės; - F. V. g. 2-48 - 60.352,27 Lt darbų vertės; - G. P.- (duomenys neskelbtini) - 33.081,30 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbtini) - 75.186,03 Lt darbų vertės) remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., ĮKP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šiuos konkursus,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. G. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini) “ - V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ – V. L. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini)siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-07-29 viešųjų pirkimų paraiškas ((duomenys neskelbtini) ; F. V. g. 2-48; G. P.- (duomenys neskelbtini) ; (duomenys neskelbtini) ), kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ - 2008-08-13 rangovų apklausos pažymos: dėl (duomenys neskelbtini) ; dėl (duomenys neskelbtini) ; dėl (duomenys neskelbtini) ; dėl (duomenys neskelbtini) ;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2008-08-28: dėl (duomenys neskelbtini) - Nr. 22-6.38-1118; dėl (duomenys neskelbtini) - Nr. 22-6.38-1119; dėl (duomenys neskelbtini) - Nr. 22-6.38-1120; dėl (duomenys neskelbtini) – Nr. 22-6.38-1121, - tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-03 gauti lėšas pagal jas;

9. 2008 m. rugsėjo 10-30 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpose ((duomenys neskelbtini) ) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus E. V. per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 2.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-06-13 – 2008-07-14 „(duomenys neskelbtini) “ vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbtini) ) virtuvės 85.810,55 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini) “ - R. I. ir AB „Panevėžio butų ūkis“ - V. G. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-06-13 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažyma, 2008-06-28);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-07-14 Nr.22-6.38-943, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-10 gauti lėšas pagal ją;

10. 2008 m. gruodžio 24 d. – 2009 m. sausio 24 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini) ) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus E. V. netiesiogiai per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 2.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-11-05 – 2008-11-25 lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini) stogo dangos 49.472,66 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.), tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini) “ - L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ - P. T. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-11-05 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažyma, 2008-11-18);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-11-25 Nr.22-6.38-1474, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-24 gauti lėšas pagal ją;

11. 2008 m. liepos mėnesį, 75-osios garažų bendrijos patalpose (Ateities g. 19, Panevėžio m.) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus A. K. per M. B. reikalavo duoti 5.600 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 10-30 d. apie 18.30 val. 75-osios garažų bendrijos kieme (Ateities g. 19, Panevėžio m.), per M. B. iš A. K. priėmė 5.600 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-08-01 – 2008-08-28 lopšelio-darželio „Žibutė“ (Pušaloto g. 26, Panevėžio m.) pastato 121.824 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini) “ - A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-21);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-28Nr. 22-6.38-1111, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10, 2008-10-24 gauti lėšas pagal ją;

12. 2009 m. balandžio 1-22 d. 75-osios garažų bendrijos patalpose (Ateities g. 19, Panevėžio m.) iš rangovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 5.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2009 m. liepos 15-30 d., apie 18.30 val., 75-osios garažų bendrijos kieme (Ateities g. 19, Panevėžio m.), per M. B. iš A. K. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2009-05-07 – 2009-08-27 Suaugusiųjų mokymo centro (Šiaulių g. 60, Panevėžio m.) stogo 201.663 Lt. vertės remonto ir 8.856,48 Lt. vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „(duomenys neskelbtini) “ - A. V., UAB „(duomenys neskelbtini) “ - K. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ - R. S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2009-06-03 Nr. 22-6.38-541 ir 2009-08-27 Nr. 22-6.38-837, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2009-07-15, 2009-09-25 gauti lėšas pagal ją;

13. 2008 m. gruodžio 5-19 d. Viešosios bibliotekos patalpose (Aukštaičių g. 4, Panevėžio m.) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus R. S. per M. B. reikalavo duoti 20.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-12-19 – 2009-01-19 Viešosios bibliotekos (Aukštaičių g. 4, Panevėžio m.) administracinių patalpų 329.900 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., 87 str. 1 d., VP taisyklių 5 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai T. T. prašymu, K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. S. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IĮ „(duomenys neskelbtini) “ - L. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ – V. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-12-19 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr.1, 2009-01-06);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2009-01-19 Nr. 22-6.38-93, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2010-02-22 gauti lėšas pagal ją;

14. 2008 m. liepos 17-31 d. 75-osios garažų bendrijos patalpose (Ateities g. 19, Panevėžio m.) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus R. I. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 4000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 10 d. – 2008 m. lapkričio 01 d., 75-osios garažų bendrijos kieme (Ateities g. 19, Panevėžio m.), per M. B. iš R. I. priėmė 4.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 1-18 d. organizuotą lopšelio-darželio „Saulutė“ (Trumpoji g. 1, Panevėžio m.) stogo 67.995 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 d., ĮKP taisyklių 3, 37 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. I. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „(duomenys neskelbtini) “ - V. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);

- neteisėtai pasirašė 2008-08-18 rangos sutartį Nr. 22-6.38-1064, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10 gauti lėšas pagal ją;

15. 2008 m. kovo 01 d. – 2008 m. gegužės 26 d. tarnybinėse patalpose (Laivės a. 20, Panevėžio m.) iš rangovo UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo A. A. per M. B. reikalavo duoti 10.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 29-31 d. prie Panevėžio centrinio pašto (Respublikos g. 60, Panevėžio m.), M. B. automobilyje, per M. B. iš A. A. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-05-26 – 2008-07-10 lopšelio-darželio „Žibutė“ (Pušaloto g. 26, Panevėžio m.) pastato 190.000 Lt vertės remonto (langų ir durų keitimo) darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „(duomenys neskelbtini) “ neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai, K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. A. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB (duomenys neskelbtini) - S. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „(duomenys neskelbtini) “ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-05-26 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ (rangovų apklausos pažyma, 2008-07-01);

- neteisėtai pasirašė 2008-07-10 rangos sutartį Nr. 22-6.38-942, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-29, 2008-09-17 gauti lėšas pagal ją;

16. 2008 m. gruodžio 24-31 d. prie lopšelio-darželio „Žiburėlis“ (Vilties g. 10, Panevėžio m.), P. T. automobilyje iš rangovo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus P. T. per M. B. reikalavo ir priėmė 1.300 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 1.300 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 1-19 d. lopšelio-darželio „Žiburėlis“ (Vilties g. 10, Panevėžio m.) stogo 26.736 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB (duomenys neskelbtini)neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui P. T. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB (duomenys neskelbtini)- A. U. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovais – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini)siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini)(rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-19 Nr.22-6.38-1066, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-23 gauti lėšas pagal ją;

17. 2008 m. sausio mėnesį, Panevėžio mieste, iš rangovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo L. S. per M. B. reikalavo duoti 12.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. gegužės mėn. viduryje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose ((duomenys neskelbtini)) per M. B. iš L. S. priėmė 12.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 9.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-01-31 – 2008-04-30 lopšelio-darželio „Dobilas“ (J. B. g. 16A, Panevėžio m.) pastato 259.974 Lt vertės rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 16 str. 3 d. tuo sudarant sąlygas rangovui UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui L. S. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB (duomenys neskelbtini)- E. J. ir UAB (duomenys neskelbtini)– R. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-01-31, 2008-04-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini) (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 9, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-04-30 rangos sutartį Nr. 22-6.38-52, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04, 2008-09-10 gauti lėšas pagal ją.

18. 2008 m. balandžio mėn. tarnybinėse patalpose (Laivės a. 20, Panevėžio m.) iš rangovo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus G. A. per M. B. ir K. R. reikalavo duoti 10.000 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 1-4 d. apie 7.45 val. autotransporto stovėjimo aikštelėje prie miesto savivaldybės (Laisvės a. 17, Panevėžio m.), per K. R. ir M. B. iš G. A. priėmė 10.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 6.700 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-04-24 – 2008-05-28 lopšelio-darželio „Vyturėlis“ (Žvaigždžių g. 24, Panevėžio m.) pastato 99.986,99 Lt vertės rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. tuo sudarant sąlygas rangovui UAB (duomenys neskelbtini)neteisėtai laimėti šį konkursą,

t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui G. A. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB (duomenys neskelbtini)- D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini)- M. C. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB (duomenys neskelbtini)siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-04-24 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB (duomenys neskelbtini)(rangovų apklausos pažyma, 2008-05-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-05-28 rangos sutartį Nr. 22-6.38-656, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04 gauti lėšas pagal ją;

Tokiu būdu K. V. ir S. K. suburtos ir vadovaujamos bei jų koordinuojamos organizuotos grupės nariai S. K. ir M. B. iš paminėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128.700 Lt, iš kurių S. K. gavo 90.300 Lt, o M. B. – 38,400 Lt neteisėto atlygio.

K. V., organizuodamas S. K. ir M. B. nusikalstamą veiką veikiant organizuota grupe, tuo pačiu pats tiesiogiai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir viršydamas turimus tarnybinius įgaliojimus, tyčia ignoravo savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne visuomenės interesams, o savanaudiškais tikslais siekiant turtinės naudos organizuotos grupės nariams, savivaliaudamas sąmoningai ignoravo vietos savivaldos pagrindinius principus (VSĮ 4 str. -įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, neutralumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įsigytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo, savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas; kontrolės jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų, jų atskaitingumo savivaldybės tarybai; tarybos narių atsakingumo ir atskaitingumo rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei), tinkamai nekoordinavo susijusio su statybos darbų viešaisiais pirkimais darbo organizavimo Savivaldybės administracijoje, taip neužtikrino, kad ši savivaldybės viešojo administravimo institucija reikiamai vykdytų įstatymus bei norminius teisės aktus (VSĮ-21 str. 1 d. 7 p.), nesiėmė priemonių, kad Panevėžio savivaldybės administracijoje būtų užkirstas kelias žinomai neteisėtai organizuojamiems vešiesiems pirkimams (VSĮ 11 str. 2 d.), sprendžiant susijusius su minėtais viešaisiais pirkimais tarnybinius klausimus privalomai nenusišalino (VSĮ- 23 str. 4 p.), priešingai, siekė, kad viešieji pirkimai būtų organizuojami būtent tokiu neteisėtu, nusikalstamu būdu ir tai pats organizavo, tuo sudarė sąlygas pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytą viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimus, pagrindinius pirkimų principus ir tikslus, tuo sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės bei valstybės interesams.

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė: - Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) (toliau – VSĮ) 4 str., 21 str. 1 d. 7 punktą, 11 str. 2 dalį, 21 str. 1 d. 7 punktą, 23 str. 4 punktą; - VSĮ (2008, Nr. 113-4290) (po 2008-09-15 įvykdytoms veikoms) 4, 10 straipsnius, 16 str. 5 dalį, 20 str. 2 d. 10, 11 punktus; - Panevėžio miesto Savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto tarybos 2007-06-28 sprendimu Nr. 1-5-25, 7, 18, 125.7,8, 248.4 punktus; - Reglamento, 2009-01-29 patvirtinto - sprendimu Nr. 1-29-1 (po 2009-01-29 įvykdytoms veikoms) 12, 16.2.3, 18, 23.6, 82, 137.10, 266.4 str.; - Panevėžio miesto Savivaldybės sprendimo dėl Savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo (2007-04-19, Nr. 1-2-8; 2008-07-31, Nr. 1-21-4) 2 punktą;

- Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 str. 1, 2 dalis; 6 str. 2 dalį; 9 str. 3,4 dalis; 16 str. 3 dalį; 18 str. 9 dalį; 86 str. 13 d. 1 punktą; 87 str. 1 dalį; 100 str. 4 dalį; - „Panevėžio m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės“, patvirtintų Panevėžio m. saviv. adm. direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 28.1, 33, 37, 38 punktus; - „Panevėžio m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų Panevėžio m. saviv. adm. direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.

Tokiais savo neteisėtais veiksmais K. V. pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, ir nebaudžiamumo sistemą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo. skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

Šiais veiksmais K. V. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 d. ir 225 str. 3 d., 228 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., (Žin., 2002, Nr. 112-4973) redakcija)

Kaltinamasis K. V. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Pareiškė, kad dėl kaltinimo epizodų neturi ką aiškinti, nes nėra su jais susijęs. Nieko neturi ką paaiškinti dėl vykdytų konkursų, firmų, pinigų davimo, nes su tuo nėra susijęs ir nieko apie tai nežino.

D. B. parodymų apie tą statybinių bendrovių sąrašą paaiškino, kad, ar dėl privatizavimo fondo lėšų, ar dėl darželio, buvo kažkas panašaus, bet viskas kitaip apversta. Nurodo, jog S. K. buvo komandiruotėje ar atostogose. S. K. paskambino ir paprašė pažiūrėti, ką M. B. paruošė pakviesti į tą konkursą. Jis paprašė pažiūrėti, kad nebūtų tos pačios firmos, kad nebūtų mažas firmų ratas. Seniai buvo iš verslininkų nusiskundimai, kad konkursuose dalyvauja M. B. firmos. Kai S. K. pradėjo dirbti direktoriumi, jis pradėjo šiek tiek žiūrėti, kad būtų konkursuose dalyvaujančių firmų platesnis ratas. Gavęs tokį prašymą paskambino M. B. ir paprašė jo atnešti tam konkursui paruoštus dokumentus. Jis atnešė lapus, kur pieštuku buvo parašyta po 3 firmas prie kiekvieno gegužės 8 d., - 24 d., objekto. Peržiūrėjęs tuos lapus. Ten buvo parašyta nemažai firmų. Paklausė kolegų, ar galima būtų kviesti daugiau firmų. Kolegų taip pat paklausė, gal jie žino kokių nors statybinių firmų, kurias galima būtų dar pakviesti į konkursus. Tačiau niekas nieko nepateikė, tai tą patį sąrašą atidavė M. B.. Pats statybų firmų gal 5 žinojo, todėl paduoti M. B. laimėtojų sąrašo negalėjo.

Šalies argumentai

K. V. nurodo, jog tuo metu niekas nedraudė siūlyti firmų. Dabar pats užsiima viešais pirkimais, tai firmas gali siūlyti bet kas, pačios firmos siūlosi. Tai nėra kas nors bloga, kai daromos apklausos, tai kvieti potencialiai žinomas firmas, kurios gali atlikti darbus, nes internete juk skelbiamos firmos, kurios šiuo metu darbų nebeatlieka. M. B. buvo trukdoma dirbti, gal todėl tai ir iššaukė jo melagingus parodymus. Pats iš M. B. ar iš ko nors kito nėra gavęs rinkimams pinigų. Iš statybininkų nieko nėra gavęs. Todėl nėra kaltas nė pagal vieną aprašytą kaltinime epizodą.

Dėl S. R. epizodo paaiškino, kad su juo turėjo draugiškus santykius, bendravo šeimomis, todėl nežino, kodėl jis meluoja. K. V. nurodo, kad jo darbas buvo spręsti prašymus. Nesvarbu, ar kreipėsi Saulius, ar kitas, tuos prašymus būtų nagrinėjęs. Visų prašymų išspręsti juk negali. Teisme negirdėjo, kad kam nors būtų daręs spaudimą ar daręs ką nors neteisėto sprendžiant tuos klausimus. Spalio 6-7 d. su S. R. kalbėjo apie jo problemas. Spalio 8 d. vyko Seimo rinkimai. Pats su S. K. buvo kandidatai į Seimą. Panevėžyje yra tokia tradicija - daryti rinkiminius vakarėlius. Iš rinkiminės sąskaitos to vakarėlio išlaidas negali padengti. Paties finansinė padėtis buvo nekokia, todėl spalio 5 ar 6, gal 7 d. susitiko su S. R. ir jo kaip draugo paprašė paskolinti 2000 Lt, nes vakarėliui reikia alkoholio. Sakė, kad per metus su juo atsiskaitys. Su S. R. metų bėgyje atsiskaitė. Jam tai benzino užpildavo, tai pietus nupirkdavo. Pinigų perdavimas buvo taip, kaip ir buvo aprašyta. S. R. paskambino, kad vyksta į Vilnių, kad bus tik 10 d., kad pinigus atveš jo brolis. Pokalbis vyko kabinete geriant kavą. Po to ėjo parūkyti, o įrašuose yra tik pokalbio galas. Atvykdamas į savivaldybę S. R. atveždavo savo produkcijos. Sekretorėm būdavo gerai, kai neina pietauti. Apie tuos pinigus tada kalbos nebuvo. Kalba apie pinigus buvo ne savivaldybėje, o gal kavinėje. Vakarėlis vyko spalio 12 dieną, o kalba apie pinigus vyko spalio 8 d., o perduoti pinigai spalio 10 d. Jis pats irgi dalyvavo tame vakarėlyje. Kodėl S. R. duoda melagingus parodymus, gal galėtų atsakyti STT tyrėjai, gal prokuroras, nes pats S. R. nieko blogo nepadarė. Tą kartą buvo atvežti 2000 Lt. Su Sauliumi atsilygino bendraujant, kaip draugai. Juk automobilio BMW bako užpylimas 500 Lt kainuoja.

Dėl darželių remonto K. V. paaiškino, kad 2008 m. prasidėjo darželių remontai, tai lėšos buvo iš Europos sąjungos. Buvo parduotas ne koncertinė įstaiga “Garsas”, o tik pastatas. Darželių remontų lėšos buvo gal iš privatizavimo fondo, gal iš kitų fondų, ne visus finansavimo šaltinius ir žino. 2008 m. liepos mėnesį iš privatizavimo fondo buvo skirta didelė suma darželių remontui. Pats kaip vicemeras ir tarybos narys privalėjo domėtis viskuo, tame tarpe ir darželių remontu. Kada buvo su M. B. pokalbis apie tai, negali pasakyti, bet žino, kad su M. B. buvo vienas pokalbis. M. B. atnešė tarybos sprendimo sąrašą su parinktomis kiekvienam objektui 3 įmonėmis, kurias planavo kviesti į konkursą. Tai minimalus kiekis, tai nėra daug. Peržiūrėjęs tą sąrašą ir įsitikinęs, kad į konkursus kviečiamas pakankamai platus bendrovių ratas, o ne kelios bendrovės pasakė, kad viskas gerai ir tą sąrašą atidavė M. B.. Tuo viskas ir baigėsi. Pats savo įmonių nepasiūlė ir jokia jo (K. V.) iniciatyva siūlyta įmonė nelaimėjo, nes to negalėjo būti. Nežino, koks tikslas rinkti firmas, kurių vadovų nepažįsti, ir juos skirti nugalėtojais. Tuo metu kai M. B. parodė planuojamų kviesti į konkursus bendrovių sąrašą, tai iš to sąrašo žinojo tik 3-4 statybos įmonių vadovus. Žinojo UAB (duomenys neskelbtini)vadovą V. R., žinojo I. įmonę. Apie (duomenys neskelbtini) sužinojo tik kaltinimo pateikimo metu. Neigia M. B. teiginį, kad jis neturėjo laisvės parinkti įmones, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio jis viską derino su juo (su K. V.).

Perklausius pokalbį tarp K. V. ir M. B. (T. 19, b.l. 16 – 17) K. V. paaiškino, kad iš jo aiškiai matyti, jog M. B. ruošia sąrašus, o ne jis (K. V.) diktuoja laimėtojus.

Dėl Lėlių vežimo teatro negali pasakyti, kas su kuo nesusitarė, nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Prisimena patį įvykį, o detalių nepamena, nes tada buvo eiliniai darbiniai klausimai, kurių buvo apie šimtas. Tada tie įvykiai nebuvo reikšmingi, jie tapo reikšmingais, kai buvo surašytas kaltinimas. Klausė gal V., gal ir K., ar jie žino firmų, kad galima būtų padidinti tą kviečiamų įmonių sąrašą. Dabar nepamena pavardžių, ko klausė dėl firmų. Leisti savivaldybės darbuotojamas siūlyti įmones - to nedraudė joks įstatymas. Paties vienintelis interesas buvo padidinti konkurenciją konkursuose. Nežino kas su kuo susiginčijo. To reikia klausti tų, kas ginčijosi. Paties buvo tik vienas interesas - praplėsti firmų sąrašą. Apie kitų asmenų interesus negali atsakyti. M. B. žinojo, kad jis gali sąrašą pakeisti. Jis buvo valstybės tarnautojas, kurio nepastumsi.

Pagarsinus 2008 m. rugpjūčio 7 d. 16.20 val. tarp kaltinamojo K. V. ir M. B. pokalbį, kuris vyko K. V. tarnybiniame kabinete (T. 19, b.l. 17 – 18) K. V. paaiškino, kad nepamena, apie kokią „(duomenys neskelbtini)“ skolą kalbama. Nežino ir tos firmos vadovo, tai tikrai ne S. įmonė. S. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Tarp savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) buvo keli teismo procesai, kurių dabar nepamena. Gal šio pokalbio metu M. B. atsinešė tą sąrašą, bet tai neatitinka M. B. parodymų. Duoti “ (duomenys neskelbtini)”: gali būti duoti „Lėlių vežimo teatrą“. Tas davimas tai nereiškė duoti objektą. Buvo stumdomos kompanijos tarp objektų. V. - tai R., kuris vadovavo įmonei “ (duomenys neskelbtini)”: ”. Prisimena kad viename pokalbyje yra V. R. paklausęs, ar jis nenori dalyvauti „Lėlių vežimo teatro“ remonto konkurse. Jis sakė, kad nelabai nori. Z. - tai K.. Nepamena, kaip, kada ir kokiu būdu buvo su ja kalba. Gal ir buvo kalba, jog nori, kad „(duomenys neskelbtini)”:“ pakviesti į konkursą, gal buvo kalba, kad kviesti tą firmą konkrečiai į Lėlių vežimo teatro remonto konkursą. Kodėl ji to norėjo, to reikia jos klausti. Buvo tarp eilučių perstumdomos firmos. Kalba tik apie vieną įmonę, nes perstumdo iš objekto į objektą ne kelias, o vieną firmą. Gal žiūrėjo pagal sumas. M. B. žiūrėjo, kiek firmos jau gavę objektų. Jei daug kartų firma kviesta, tai jos nekviečia, gal mažesnius objektus gauna. Norėjosi, kad tie maži gautų darbų, kad užsidirbtų tolygiai. S. L. - buvęs tarybos narys, su juo buvo kolegomis, gal “ (duomenys neskelbtini)”: ” vadovas. V. M. - buvęs savivaldybės administracijos direktorius. Nepamena, kodėl jis galėjo pykti, gal jis norėjo, kad į tą objektą būtų pakviesta kokia tai kompanija, gal jis buvo M. B. apie tai prašęs. Bet kas turėjo teisę pasiūlyti firmas, niekas to nedraudė. V. M. tada jau buvo specialiosios mokyklos direktoriumi.

Pagarsinus 2008-07-16 13.28 val. K. V. telefoninį pokalbį su L. S. (T. 19, b.l. 4-5) K. V. paaiškino, kad nieko čia neįvyko, tai nesusiję su šia byla. Jis pats, M., K., S. buvo kultūros komiteto nariai. Šiame pokalbyje kalba, kad jiems, kaip kultūros komiteto nariams, nebūnant, kai privatizuojama kultūros įstaiga, kad jų nenuskriaustų. Gal tai buvo tada, kada buvo parduotas “Garsas”. Tie pinigai ėjo į privatizavimo fondą, gal iš tų pinigų ir darželių remontui buvo skirta, dabar nežino, bet didžioji dalis pinigų turėjo eiti kultūros įstaigoms.

Pagarsinus 2009-07-20 9.34 val. K. V. ir S. K. pokalbį (T 19, b.l. 100 - 101) K. V. paaiškino, kad neatsimena, dėl kokio tai objekto eina kalba. Gal “ (duomenys neskelbtini)”: ” vadovas buvo atėjęs, gal jį buvo sutikęs, tai „(duomenys neskelbtini)”:“ vadovas skundėsi, kad savivaldybė nemoka pinigų. Tai buvo pinigai už viešąjį pirkimą. Tikriausia, kad nebuvo atiduoti pinigai, gal skola kabėjo, o savivaldybė atidavinėjo pinigus gabalais. Pasakymas “Dabar lyg tai trys liko“ gal reiškia, kad trys šimtai tūkstančių liko. Neatsimena tų pirštų trynimo, gal pirštus niežtėjo. Kadangi gal buvo skola, tai aš apie tai paklausė S.. R. V. buvo mero pavaduotojas. Jis priklausė liberalcentristų partijai, pats tuo metu buvo partijos Tvarka ir teisingumas nariu. Gal ir R. V. klausė, ar jis turi pasiūlyti kokią nors firmą. Buvo tas pokalbis gal per rytinį pasitarimą. Tada kalbama apie remontus, apie kompanijas kalbėjo, kad būtų galima praplėsti įmonių sąrašą. R. V. buvo artimiausias kolega, nes kabinetai šalia. Juk neisi per Laisvės aikštę ir neklausi. Niekas nedraudė kviesti įmonių į konkursą. Trys įmonės - tai minimalus skaičius. Viešųjų pirkimų tikslas - užtikrinti viešą interesą, nupirkti kokybiškiausią ir pigiausią paslaugą. Pakviesti galima ir 100 įmonių, bet tik konkurso metu paaiškės pigiausia ir geriausia siūloma paslauga.

Pagarsinus 2008-08-05 14.32 val. K. V. ir R. V. pokalbį (T 19, b.l. 16) K. V. paaiškino, kad apie įmonės galingumą, įmonės reputaciją neklausė todėl, kad tiki savo kolegomis, tame tarpe ir R. V.. Juk jie nesiūlys bet kokias įmones, o be atestato kompanija ir nepraeis konkurso, jos neatitiks konkurso sąlygų. Nepamena, ar R. V. pasakė įmonę, bet į sąrašą niekas nebuvo įtraukta. Tai gal jis ir įmonės nepasiūlė. “ (duomenys neskelbtini)”: ” M. B. tame sąraše buvo įrašyta. S. Č. buvo tarybos narys, priklausė “Tvarka ir teisingumas” partijai, kuriai ir pats priklausė. Gal kažkas panašiai ir buvo, kaip rodo S. Č. apie susitikimą. Buvo bendrapartiečiai, tai per rinkimus rašė verslo įmonėms siūlymus padėti per rinkimus. Juk vyksta žmonių agitavimas. Tai atsidėkojimas įmonėms nebūtinai gali būti finansinis. Tai jei įmonei pasiūlai dalyvauti konkurse, o jei ta įmonė ir konkursą laimi, tai palankiau žiūri į tą partiją, tai nieko baisaus nėra. Tai vienas kitam nemaišo, nesimaišo savivaldybės ir partijos interesai, nes tai nepaveikia konkurso, savivaldybei nuo to neatsitinka blogai. Firmos interesas yra dalyvauti ir laimėti, o savivaldybė savo interesą atstovauja per viešuosius pirkimus.

Pagarsinus 2008-08-05 9.35 val. pokalbį, kuris įvyko tarp K. V. ir S. Č. (T 19, b.l 14 - 15) K. V. paaiškino, kad pasakymas „Gal tau reikia kokiai firmelei duoti“ reiškia, kad gali pasiūlyti kokią nors firmą dalyvauti konkursuose. Sąrašą juk sudaro M. B., tai nieko nemato tragiško, jei jis papildomai įrašys dar kokią nors įmonę. Pasakymas „kuri mums duotų“ galimai reiškia, kad gal kada nors padėtų partijai, bet niekas iš to pokalbio neįvyko, nei jis nepasiūlė firmos, nei kokia firma buvo įtraukta į sąrašą.

Pagarsinus 2008-08-07 17.13 val. pokalbį AB 2168 (T 19, b.l. 10 - 11) K. V. paaiškino, kad tai pokalbis su V. M.. Teigia, kad su V. M. nebuvo derinama dėl firmos. Tiesiog buvo siūlęs V. R. dalyvauti konkurse, bet jis atsisakė, iš to ir pokalbis. V. M. juk ne pašalinis, o Tarybos narys. Tai nėra nei objekto atidavimas, nei neatidavimas, tai pasiūlymas dalyvauti konkurse.

Pagarsinus K. V. ir S. Č. telefoninį pokalbį (T. 19, b.l. 9 – 10) K. V. pripažino, kad toks pokalbis buvo. Paaiškino, kad S. Č. gal pasiūlė firmą, kurios pavadinimo nepamena. Nepamena, ar ją perdavė M. B., bet ji nebuvo įtraukta į dalyvaujančių konkurse įmonių sąrašą.

Šalies argumentai

K. V. nurodo, kad matyt buvo toks pokalbis, kuriame V. R. pasakė, kad su S. K. neužmirštų ir „(duomenys neskelbtini)”:“, tačiau tas pokalbis buvo didesnis. Tame pokalbyje galėjo dalyvauti ir S. K.. V. R. dalyvaudavo susirinkimuose, vykdavo į sąskrydžius. Jis nebuvo partijos narys, bet buvo partijai prijaučiantis, bendravo artimai. Gal pats, o gal S. K. pasakė M. B., kad kai bus konkursas, tai pakviestų ir „(duomenys neskelbtini)”:“. Kodėl tos įmonės jis nekvietė, kodėl ta įmonė M. B. netiko, nežino. Kai pasakė, kad V. R. neliks skolingas, tai turėjo galvoje, jog gal butelį susėdę išgers.

T. T. buvo Tarybos narys, bei Tvarkos ir teisingumo partijos narys. Galėjo būti pokalbis su T. T., kai jis buvo atvykęs su bendrovių sąrašu. Tuomet nežiūrėjo jo to sąrašo, o pasakė jį nešti M. B.. Nežiūrėjo, kas buvo parašyta tame lape, nes nebuvo įdomu.

Atsakinėdamas į papildomus klausimus dėl pinigų gavimo iš S. R. K. V. paaiškino, kad nepažinojo S. R. brolio R.. Teigia, jog tik vieną kartą jo ir buvo klausta apie kažkokius tai 5000. Tai buvo 4 val. ryto ir po gero baliaus. Tos apklausos metu nesuprato apie ką kalbama, nes buvo visai kita suma. Po to daugiau niekas normaliai neapklausė, gal prabėgomis kažko buvo paklausta. Tai, ką sakė S., yra visiška netiesa. Tuo metu pats gaudavo atlyginimą truputi virš 3000 Lt. Atlyginimas mokamas pradžioje mėnesio. Vakarėlis vyko rinkimų naktį “Rojaus paukštėje“. S. R. turėjo prašymų dėl stovėjimo aikštelės, turėjo idėją, kad savivaldybė nupirktų jo pastatą, jis daug idėjų turėjo, buvo idėjų generatorius. Pats tuo metu dar buvo ir Kolegijos narys. Įgaliojimai ten buvo labai platūs, priiminėjo gyventojus, asmenys kreipiasi su įvairiais klausimais, ir juos spręsdavo. Tokių prašymų, kaip S., buvo per metus ne vienas.

Pagarsinus K. V. ir S. R. 2008-06-30 16.38 val. pokalbį (T. 18, b.l. 73) K. V. patvirtino, kad toks pokalbis buvo. Buvo kalba apie pastato aukštingumą. S. R. klausimai prasidėjo nuo 2008 m. pavasario. Jau matėsi, kad nė vienas jo prašymas nebus įgyvendintas. Niekam nebuvo duotas sutikimas. Pas S. K. 2008 m. pavasarį išsikvietė M.. Buvo keturiese. M. paklausė, ar įmanoma padidinti to pastato aukštingumą nenusižengiant įstatymui. M. sakė, kad galima. Tai tada pasakė, kad jis tuo užsiimtų ir žmogui padėtų. Kartais S. R. paskambindavo ir paprašydavo paskambinti M., kad šis S. R. priimtų, nes S. jam neprisiskambindavo. M. buvo vyr. architektas. Po to pasirodė, kad negalima pastato aukštingumo padidinti, tai tuo viskas ir baigėsi. Pats nurodymų niekam neduodavo. Galėjo tik rekomenduoti ir paprašyti. M. jokių nurodymų nedavė, ką jis savo parodymuose ir sakė. L. P. – kultūros apsaugos vertybių specialistė ir M. buvo susiję su tais pastatų aukštingumo klausimais. Ar tai būtų S., ar P. viskas būtų taip pat daroma.

Pagarsinus K. V. ir S. R. telefoninį pokalbį 2008-07-21 15.29 val. (T. 18, b.l. 78) K. V. paaiškino, kad nežino, koks buvo duotas S. R. atsakymas, bet daugelį kartų buvo atėję žmonės su gautais neigiamais atsakymais, tačiau pažiūrėjus, pasimatydavo, kad galima. Norėjosi pasitikrinti, ar iš savivaldybės pusės viskas teisingai padaryta. Tame nieko nusikalstamo nemato. Dėl aukštingumo sąlygų išdavimo turėtų pasirašyti M., o K. - miesto ūkio skyriaus vedėjas, tai lyg tai ne jo kompetencijos klausimas, su juo dėl aukštingumo nebuvo kalbėta. Nepamena, ką kalbėjo dėl aukštingumo su L. P., tačiau į jos darbą įeina aukštingumas, užstatymas paveldo zonų.

Pagarsinus K. V. ir L. P. pokalbį 2008-07-25 13.29 val. (T. 18, b.l. 80) K. V. paaiškino, kad gal su M. dėl tos problemos ir buvo kalba. Jo buvo pasakyta, kad yra teisinis kelias padidinti tą aukštingumą, tačiau kreipėsi į L. P., nes žino M., kad jei jo nepajudinsi, jis nepajudės. Jei teisinis kelias yra, tai savivaldybė turėjo leisti padidinti aukštingumą. Po to tą problemą jau spręstų atsakingi specialistai. Pats negalėjo duoti nurodymus. L. puikiai suprato, ką jai sakė. Tačiau to teisinio kelio nerado, tai tuo viskas su aukštingumu ir baigėsi. Pokalbis metu pasakyta frazė “nieko nepadarysi, jei neužspausi M.“ - tai ir reiškia, kad jei jo neužspausi, tai jis ir nejudės. Norėjosi tik pagreitinti procesą, kad būtų vienoks ar kitoks atsakymas.

Pagarsinus K. V. ir S. R. 2008-08-21 9.57 val. pokalbį (T. 18, b.l. 84) K. V. paaiškino, kad S. R. buvo uždėtas mokestis už neįrengtas stovėjimo vietas. Jis norėjo, kad tas mokestis būtų atidėtas. Jei pagrindžiama, kad sunki padėtis, tai mokėjimas atidedamas. Tada savivaldybėje buvo tokia praktika. Jei žmogus kreipiasi, aš tai ir sprendi, tam yra priėmimai. Jei draugas prašo, tai ir kreipiesi į specialistus, kad jie spręstų, jei tai galima daryti. Frazėje “M. užmušiu“ kalba eina ne apie leidimą, o techninį sąvadą. Savivaldybė turėjo išduoti, po to S. R. turėjo susiderinti su visomis tarnybomis. Architektūros skyrių visada reikėjo pastumti, kad jis kažką tai padarytų. Tuo metu skyriuje buvo nedaug gerų specialistų, tai buvo daug praleista terminų.

Pagarsinus 2008-10-08 12.25 val. K. V. ir S. R. pokalbį (T. 18, b.l. 90-91) K. V. paaiškino, kad ėjimas į namą Kranto g. gal nebuvo padarytas, nes K. sakė, kad ten įėjimo įrengti neįmanoma. Sunkiai prisimena tą pokalbį, gal juokavo, nes santykiai buvo tokie, kad draugavo šeimomis. Labai įvairiai pasikalbėdavo, juk tuo metu skaitėsi šeimos draugas. Bet tik ne apie paskolą ar pinigų davimą.

Pagarsinus 2008-10-09 17.28 val. telefoninį pokalbį tarp K. V. ir S. R. (T. 18, b.l. 97) K. V. paaiškino, kad neprisimena susitikimo tikslo.

Pagarsinus SMS žinutę, kurią 2008-10-10 18.10 val. atsiuntė K. V. S. R. (T. 18, b.l. 98) pareiškė, kad nepamena žinutės turinio, gal kalbama dėl tų 2000 Lt paskolinimo.

Pagarsinus K. V. ir S. R. 2008-10-10 19.11 val. pokalbį (T. 18, b.l. 98) K. V. nurodė, jog atvyko S. R. brolis ir atvežė 2000 Lt. Kur tuo metu buvo S., nežino, sakė, kad jis Palangoje. Kodėl neturėtų bijoti jo brolio reikia klausti S.. Nežino, su kokiu automobiliu jis atvyko, nepamena, ar jis išlipo, ar pats įlipo į mašiną, nes tuo metu tai buvo nereikšmingi dalykai.

Pagarsinus K. V., S. R., A. K. 2008-12-12 11.10 val. pokalbį (T. 18, b.l. 137) K. V. paaiškino, kad buvo toks susitikimas. K. vardas –A.. Jis - miesto ūkio skyriaus vadovas. A. K. sprendimus gali naikinti direktorius ir jis pats, pats (K. V.) tokios teisės neturėjo. Čia visas pokalbis – pajuokavimas. Turėjo teisę A. K. paprašyti, kad šis nueitų dar kartą pažiūrėti. Po to sąlygos juk buvo išduotos, tik neįvykdytos. Būna, kad paskubama ir neįsigilinus, duodamas atsakymas.

Pats nesiruošė nieko nagrinėti, tik prašė A. K., kad pažiūrėtų, ar galima ten padaryti tą įėjimą. Pažiūrėjus, pasimatė, kad sąlygas išduoti galima jei S. R. yra tai gavęs. Pats to atsakymo nežino. Nebandė duoti nurodymus keisti sprendimus. S. K. ar turėjo pravardę nežino. Pats vadino S., tarp draugų – S..

Kaltinamasis S. K. pagal pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino. Teigia, kad nieko neorganizavo, jokių nusikalstamų grupuočių nedarė, jokių pinigų nėra gavęs, nes niekas jų nesiūlė.

Paaiškino, kad kai tapo administracijos direktoriumi, buvo atsakingas už 22 konkursus, kurie viršijo milijoną. Buvo nustatyta tvarka, kad miestui nestrigtų investiciniai, ypatingai svarbūs konkursai, tai už juos būdavo atsakingas administracijos direktorius. Kiekvieną pirmadienį susirinkdavo ir projektų vadovai sakydavo, kokiame etape yra, kokie trikdžiai projektuose. Jei būdavo trikdžiai, vykdavo į Vilnių ar kažką išsikviesdavo, kad tų trikdžių nebūtų, kad tie projektai būtų įgyvendinti. Praktiškai visi kuruojami projektai buvo įgyvendinti, juose nebuvo rasta priekaištų, juos tikrino daugelis tarnybų, niekas pažeidimų nerado. Kai dirbo direktoriumi, ant stalo kasdien būdavo apie 200 - 300 dokumentų, kuriuos reikėjo perskaityti ir kažkur nukreipti. Tada suprato, ką reiškia darbas su dokumentais. Visos paraiškos būdavo ir ne M. B. paraiškos derintos. Būdavo viešųjų pirkimo skyriaus paraiška įdėta į bendrą dokumentų skaičių. Greitai versdamas tuos dokumentus, pasižiūrėdavo, ar visi parašai yra, ar viskas tvarkoje, uždėdavo rezoliuciją. Tai buvo automatinis veiksmas patvirtinti dokumentus. Įtakoti šiam procesui nieko neturėjo. Kai tapo savivaldybės administracijos direktoriumi, Panevėžyje buvo daug kas pirmą kartą. Buvo truputį idealistas, nes už sukauptas lėšas ne sau pasiėmė už taškus kompiuterį, bet išdalino visų skyrių vadovams naujus telefonus. Buvo įvykdytas pirkimas dėl komunikacijos paslaugų. Buvo galimybė pratęsti sutartį, bet buvo pasielgta principingai ir buvo išlošta Panevėžiui 60 000 Lt.

Dėl arenos techninės priežiūros tai sužinojo, kas Šiaulių arenoje vykdė techninę priežiūrą. Ten nuvyko, susirado tą žmogų. Pasirodė, kad tai – A., panevėžietis. Jį įdarbino, vietoje to, kad per konkursą už techninę priežiūrą sumokėti 2 milijonus, ji atsiėjo keliasdešimt tūkstančių. Buvo sutaupyti 2 milijonai. Jei būtų nešvarus politikas, būtų nuėjęs pas S. (kurį pažinojo), būtų susitarę, būtų pravedęs tą konkursą ir pačiam būtų šiek tiek geriau.

Dėl žvyruotų gatvių pasirūpino, kad kauniečiai paskaičiuotų, kiek už 11 gatvių, ir kauniečiai paskaičiavo 4 milijonus. Jie buvo pakviesti dalyvauti konkurse, ir nupirko darbus už 4,8 milijonus. taip sutaupė 3 milijonus. K. P. pažįsta, galėjo su juo susitarti, bet padarė, kad Panevėžiui būtų geriau.

Dėl 6 lopšelių - darželių tai 1 t. 184 b.l., parašyta: lopšelis - darželis „Kastytis“- 12 firmų pasiūlymų, lopšelis - darželis “Žvaigždutė“ -14 pasiūlymų. Teigia, jog būtent jo nurodymu buvo, kad kuo daugiau būtų firmų pasiūlymų, ne 3 firmos, kurios vis eidavo tos pačios, ir M. B. pažįstamos, o eidavo 12-14 firmų pasiūlymų. Taip buvo sutaupyta 2 milijonai.

Nurodo, kad 2008-06-11 pirko Kauno rajone sklypą. Gali pateikti pažymą, kad iš žmonos indėlio buvo pervesti už tą sklypą 20 400 Lt: 20 000 Lt kainavo sklypas, o 400 Lt buvo notarinės išlaidos. Kai kaltinama, kad birželio mėnesį M. B. buvo davęs, tai visiška nesąmonė, kam tada būtų ėmęs savo.

Kai M. B. buvo sulaikytas, po kelių dienų iš prokuratūros ar iš STT gavo raštą, kad M. B. yra sulaikytas dėl 2 epizodų. Per rytinį susitikimą, kai sėdėjo meras, visi vicemerai, direktorius, direktoriaus pavaduotoja, mero patarėjas - buvo apie 6-7 žmonės, R. V. viešai pasakė, kad jam yra žinoma, kad M. B. yra dar kaltinamas ne tik šiais 2 epizodais, bet jis yra kaltinamas dar dėl 6 procentų nuo konkurso ėmimo. Tai gali paliūdyti visi 7 liudytojai.

2009-10-23 į savivaldybę atėjo M. B. ir pasakė, kad jį smaugia. Išėjus į koridorių jis paklausė dėl 6 procentų. S. K. nurodo, kad tuomet sakydamas: „taip, kalbėjau su K. V.“ turėjo galvoje iš R. V. išgirstą informaciją apie tuos 6 procentus. M. B. paklausus iš kur galėjo išeiti informacija, patikslino, kad iš K., iš „(duomenys neskelbtini)”:“. Taip pagalvojo, kadangi jis buvo R. V. kaimynas. Tai R. V. iš kaimyno ir galėjo sužinoti apie tuos 6 procentus, apie kuruos R. V. viešai pagarsino.

Po M. B. sulaikymo į 2 jo projektus: dėl Karkos ir Skaistakalnio mokyklų, paskyrė T. S., kuris po 2 savaičių atėjo ir padavė atsistatydinimo raštą, pasakė, kad M. B. jau yra užaktavęs 80 procentų darbų. Todėl T. S. tų darbų ir atsisakė. Tuomet buvo išsikvietęs vidaus audito skyriaus vedėją, teisininkus ir tarėsi kaip išspręsti šią situaciją. Ką tuo metu kalbino, niekas nesutiko imtis tęsti tuos projektus. Todėl M. Č. ir dar kažkieno iniciatyva nutarė paprašyti prokuratūros, kad M. B. būtų leista pabaigti tuos projektus. Todėl ir buvo raštas nuvežtas J. P., kuris sutiko, kad M. B. tęstų tuos projektus. Tai buvo išsigelbėjimas, nes grąžinti 8 milijonus yra visai neįdomu.

2009-10-28 susitikimas prie parduotuvės „Bauhauf“, prie M. B. automobilio įvyko M. B. iniciatyva. Jis to paprašė. Pradėjus pokalbį iš karto kilo įtarimas, nes jis aptakiai pradėjo kalbėti apie stogus, apie kažką dar. Kai M. B. pasakė, kad reikia atidirbti, jam atsakė „už ką aš turiu atidirbti“. Tuomet pagalvojo, kad vykdoma provokacija, todėl ir sakė, kad labai panašu į kažką kita.

Dėl 2009-11-06 susitikimo M. B. namuose paaiškino. Tą pačią dieną M. B. 2 kartus skambino. Pirmo skambučio metu M. B. pasibėdavojo, kad jis neturi pinigų, kad sunkus gyvenimas. Tą kartą nesuprato ko jis nori. Po to jis paskambino antrą kartą ir pasakė gerą naujieną, kad jis apsiima kuruoti ir baigti tuos 2 projektus. Dėl to iš karto paliko gera nuotaika, nes pagalvojo apie 8 milijonus. Po to jis pasakė, kad pas jį turi atvažiuoti sūnus su šeima, kad jis neturi ko padėti ant stalo, prašė pamačyti. Kadangi vyko statybos, tai namuose visada kažkiek turėdavo grynų pinigų. Todėl vykdamas pas M. B., pasiėmė 500 Lt, kuriuos M. B. ir įteikė, net gi įvardijo paskirtį - benzinui, nes jis sakė, kad jam trūksta benzinui. S. K. teigia, kad paskolino jam tuos 500 litų.

M. B. iš karto nesutiko būti projekto vadovu, todėl reikėjo jam ką nors siūlyti. Administracijos direktoriaus pavaldume buvo visos įstaigos, kai pasikeitė įstatymas. Todėl M. B. kažką tai turėjo siūlyti. Gal būtų su juo sutarę, kad jis būtų įdarbintas į savivaldybės pavaldžią įmonę, tačiau būtų taip, jei būtų turėjęs manymą taip padaryti, tai būtų įvardijęs konkrečią įmonę, todėl siūlė negalvodamas apie konkrečią įmonę.

Šalies argumentai

S. K. nurodo, kad to susitikimo metu M. B. pasakė „direktoriau, aš gi 2 procentus ėmiau, o jūs su K. V. visus likusius“. Teigia, kad po tokio M. B. pasakymo atsistojo ir pasakė “eik, tu, nacher su savo procentais“ ir išėjo. Tačiau jo teigimu šios jo frazės nėra įrašytame pokalbyje.

Lapkričio 17 d. savivaldybėje susitikimo metu M. B. vėl prašė jam pamačyti. Tuomet jam paskolino dar 1000 litų ir įvardino pinigų paskirtį -benzinui.

Šalies argumentai

S. K. nurodo, kad jis kaip adminsitracijos direktorius nebuvo atsakinga už statybas, viešuosius pirkimus. Prokurorai neišsiaiškino visos schemos, kaip vykdomi viešieji pirkimai, kad juose nei politikai, nei administracijos direktorius nedalyvauja. Po Tarybos sprendimo, kai skyriaus vedėjas, kuris ruošia tą sprendimą, iš tarybos gauna leidimą, kad jis gali pradėti vykdyti, tai jis parengia sąlygas ir atiduoda viešųjų pirkimų skyriui, kuris vykdo apklausas. Pats kaip administracijos direktorius ten įtakoti nieko negalėjo, jokių nurodymų nedavė. Teigia, jog negalėjo parinkti pirkimų vykdytoją, pirkimo sąlygas. Kaltinime sumaišyta institucijos apibrėžimas ir jo pareigybės. Yra viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo ir buvo vadovaujamasi. Nepagrįstai kaltina, kad pirkimai neatitiko pirkimų tikslų. Nejaugi vietoje darželio remonto nupirko kokios nors salės remontą.

S. K. nurodo, kad visi Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimai su paaiškinamais raštais yra interneto svetainėje. Ten nurodytos skiriamos pinigų sumos, ten išvardinti objektai ir sumos. Todėl negalėjo pažeisti komercine, tarnybos paslaptimi laikomos informacijos konfidencialumą.

S. K. nurodo, kad tik epizodiškai pažinojo V. R.. Kitų vadovų nepažinojo, todėl negalėjo iš jų ko nors reikalauti.

Kaltinamasis akcentuoja, kad viešųjų pirkimų skyrių tikrino, jokių pažeidimų nerasta. Jei neteisėtai buvo pasirašytos rangos sutartys, tai jas turėjo prokuratūra apskųsti, jų vykdymą sustabdyti, tačiau to nėra.

Dėl Miltinio mokyklos epizodo akivaizdu, kad M. B. vienas pasiima kyšius.

Epizode dėl A. U. pats A. U. teisme paaiškino, kad jokių kyšių nebuvo, buvo žmogui pagrasinta ir jis pasirašė dėl 5000 litų kyšio davimo. O M. B. teisme sako, kad dalinantis gautą neteisėtą atlygį tarnybinėse patalpose S. K. iš M. B. paėmė 2500 Lt, neegzistuojančių pinigų. Akivaizdu, kad M. B. meluoja. Dar paaiškėjo, kad M. B. daro poveikį liudytojui: sėdo į jo mašiną ir įkalbinėjo, kad pasirašytų, kad davė 17 000 Lt.

Epizode dėl T. nurodo, kad pats T. prisipažino, jog jam reikėjo išspęsti kažkokią tai bylą, todėl nesuprantama kodėl kaltinime teigiama, kad M. B. reikalavo 20 000 Lt.

Epizode dėl lopšelio – darželio „Žiburėlis“ remonto M. B. parodė, kad 1300 litų jis pasiliko sau. Todėl neaišku kodėl kaltinamajame akte nurodoma, kad S. K. paėmė tuos pinigus.

Dėl remonto darbų savivaldybėje S. K. atkreipia dėmesį, kad pagal V. R. parodymus akivaizdu, jog darbai buvo padaryti tiesiogiai prašanat M. B., todėl kaltinimas jam (S. K.) šiame epizode reiškiamas visai nepagrįstai.

S. K. atkreipia dėmesį jog byloje yra M. B. turto aprašymas, tačiau jame neatsispindi jo įsigytas automobilis, kainuojantis virš 60 000 Lt, 2008-2009 m. pirkta vila, kainuojanti 100 000 Lt, prie Vencavų ežero. Nesiaiškinta už kokius pinigus jis pirko tą vilą, kuri kainavo virš 100 000 Lt.

Atsakydamas į klausimus S. K. paaiškino, kad tuo metu statėsi namą, todėl vyko pas M. B. konsultuotis. Kai tapo savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo pas M. B. keletą kartų nuvykęs konsultuotis dėl stogo dangos, jis pakonsultavo dėl langų, jis parekomendavo „(duomenys neskelbtini)”:“. Nuvykęs į tą bendrovę, pamatė, kad jie duoda 35 procentus nuolaidą. Tuomet pasakė, kaip žmonėms reikės pasakyti, ar čia kyšis. Todėl jų paslaugų atsisakė ir sudarė sutartį su vilniečiais.

Dėl pinigų paskolinimo pripažįsta, kad elgėsi kvailai. Teigia, jog buvo idealistas. Rūpėjo projektas dėl 8 milijonų. M. B. sutiko imtis to projekto ir tada paprašė, gal galiu pamačyti. Todėl negalėjo jam atsakyti, juk jis ims ir atsisakys to projekto. Tie skolinti pinigai buvo gal ne visai benzinui, gal mokesčius susimokėti. Tiesiog jis sakė, kad net benzinui turi skolintis iš žmonos, tai tas kažkodėl įstrigo.

Šalies argumentai

S. K. nurodo, kad jam STT buvo pasiūlyta statyti piramidę ant aukštesnio viršininko. Tuo momentu pagrindinis planas buvo, kad visai ne Kastytis buvo organizatorius. Buvo nurodytas V., buvo nurodymas statyti piramidę ant V. Apklausos metu parodė keletą ištraukų, kažkokio tai miestelio merė kažkokius tai baldus, tai sakė, ar matai, kokie ten vėjai pučia pas socdemus. Todėl siūlė statyti piramidę ant V. Žadėjo, kad bus gerai, išskaidys tuos nusikaltimus, panaikins grupę ir prokuroras jam (S. K.) siūlys lygtinį. Į tą pasiūlymą pasakė, kad viskas gerai, jei tuos pinigus būtų turėjęs, tai būtų idealus variantas. Mano, kad M. B. irgi buvo pasiūlyta ta piramidė ant aukštesnio, o aukštesnis, tai buvau jis (S. K.). Juk liudytojai kalba, kad M. B. 2005-2008 m. imdavo 6 procentus, buvo tokia vieša paslaptis. Tai M. B. išskaičiavimas yra labai paprastas: jei tokiais tempais jis imdavo, tai per tuos metus jis būtų pusę milijono paėmęs, jam teisėtvarka amnestavo tą pusę milijono, tai kuris dėl tokių sąlygų nesutiktų.

Apie tokią M. B. veiklą jau ėjo kalbos, todėl pats davė nurodymus, kad nebūtų M. B. pasirinktų 3 firmų, o būtų 10-12 firmų, ir taip sutaupė. Kalba apie tuos projektus, kuriuos kuravo pats. Šiuose epizoduose nėra nė vieno paties kuruoto projekto, nes kuravo projektus, kurie buvo virš 3 milijonų. Dėl kitų projektų neužtekdavo laiko. Per rankas ėjo tik sutarties pasirašymas ir paraiškos, kurias patvirtindavo pasižiūrėjęs, ar yra visi parašai. Sužinodavo laimėtoją, kai atnešdavo paruoštas sutartis. Tai jas pasirašydamas, pasižiūrėdavo, kas laimėjo. Pats yra informatikas, todėl visa atsakomybė buvo vedėjams, kurie buvo ekspertai, kuriais pasitikėjo.

Pagarsinus 2009-07-20 9.34 val. pokalbį tarp K. V. ir S. K. K. V. tarnybiniame kabinete (T 19, b.l. 100-101), S. K. paaiškino, kad reikėjo prašyti pakomentuoti tą pokalbį 2009 metais, tada būtų atnešęs visus dokumentus. Tais metais prasidėjo krizė, nesurinkdavo savivaldybė pinigų, tai kiekvienas vadovas per merą ar per vicemerą, ar tiesiogiai jo (S. K.) prašydavo, kad už atliktus darbus pervestų nors dalį pinigų. „(duomenys neskelbtini)”:“ savivaldybė buvo skolinga gal 400 000 Lt. Tai bendrovei buvo sunki situacija gal dėl Sodros, gal dėl mokesčių. Tai bendrovei pinigus pervedinėjo dalimis. Tai buvo natūralus savivaldybės atsiskaitymas už atliktus darbus, bet atsiskaitymas labai smarkiai strigo, nes savivaldybė iš vyriausybės negaudavo pinigų. Kadangi tuo metu pats kaip administracijos direktorius buvo asignavimų vykdytojas, tai visi ir prašydavo. Jei sakydavo, kad Sodrai reikia, tai ir pervesdavo pagal prašymus.

Po M. B. sulaikymo V. R. buvo atvykęs su V. M.. V. R. pasikvietė ir pasakė, kad M. B. nori susitikti miškelyje prie kuro bazės, ir prašė lyg tai skolą (duomenys neskelbtini)atiduoti, gal 3000 Lt. Bet tuo metu atsižvelgdavo, kai asmeniškai ar kai meras paprašydavo. Nelabai žiūrėjo, kai skyrių vadovai prašo, nes buvo sunki padėtis, nebuvo pinigų. Kai V. R. paprašė grąžinti „(duomenys neskelbtini“ tuos 3000 Lt, tai pagalvojo, kad M. B. toje įmonėje įsidarbino, nes paprastai prašydavo suinteresuoti. Jei savivaldybė buvo skolinga, tai reikėjo skolą pervesti. Tuo metu ėjo prašyti labai daug žmonių.

Pagarsinus 2009-10-23 10.44 val. S. K. ir M. B. pokalbį (T 20, b.l. 13-19), S. K. paaiškino, kad kai iš A. V. išgirdo apie tuos 6 procentus, tai kai jo (S. K.) paklausė apie 6 procentus, suvedė apie A. V. pasakytus tuos procentus. Mano, kad apie tuos procentus A. V. galėjo sužinoti iš (duomenys neskelbtini) vadovo, kurio vardas R. Su K. kalbėjo apie tuos A. V. pasakytus 6 procentus. Su skyriaus vedėjais apie tai nekalbėjo nes tai buvo nepatvirtinta informacija. Kitų 6 procentų, išskyrus pasakytų A. V., nežinojo, todėl juos ir įvardijau. (duomenys neskelbtini) vadovas K. yra R. V. kaimynas.

Liudytojas M. B., paaiškino, kad 2007 metais tapo Panevėžio miesto savivaldybės statybos ir statinių skyriaus vedėju. Administracijos direktoriaus S. K. kabinete buvo keletas užuominų, kad reikia susitikti. 2007 metų vasarą į namus atvyko administracijos direktorius S. K.. Įvyko pokalbis apie tai, kaip gauti iš rangovų atlygį. Buvo nurodytos 3 patikimos statybinės organizacijos ir buvo kalba apie procentus. Tuo metu ėjo kalba apie UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)ir dar vieną. Pavadinimai tų bendrovių buvo parašyti ant popieriuko, tačiau jo neišsaugojo. Tą kartą kalba ėjo lyg tai apie 10 procentų atlygį. Tačiau žinodamas, kad statybos įmonės yra pelno siekiančios organizacijos, kad respublikoje jų pelningumas siekia iki 8 procentų skaičiuojant jų darbų kainas, todėl siūlė tą atlygį sumažinti iki 6 procentų. Pokalbis išsivystė nuo 10 procentų iki 6 procentų. Pokalbio metu nesiaiškino, gal tos įmonės jau buvo sutarę su S. K. ir sutiko su 10 procentų. Tačiau norėdamas, kad darbai turi būti gerai padaromi, kad nebūtų prie ko prikibti, kategoriškai reikalavo atlygį sumažinti iki 6 procentų. To reikalavo, kadangi žinojo padėtį statybų sektoriuje, žinojo, kad jie negalėtų 10 procentų sutaupyti. Manė, kad didesnių procentų reikalavimas yra neįmanomas, nes gali atsiliepti darbų apimčiai ir kokybei, kad niekas be pinigų nedirba. Tuo pokalbis tada ir baigėsi. Netiesiogiai suprato, kad išeities neturi, kad turi su rangovais tą veiksmą atlikti, nes negali daryti ką nori. Jautėsi įstatytas į rėmus, į įstatymus, į struktūrą. Suprato, kad turi tai daryti arba pasitraukti iš to darbo, iš tų pareigų. Svarstė galimybę nesiimti tos veiklos, tačiau žinojo, kad išėjęs iš darbo, metus negalės įsidarbinti į įmones, su kuriomis turėjo kontaktus, nes to reikalavo valstybės tarnybos įstatymas. Be to, prasidėjo krizės požymiai, mažėjo darbų apimtys, todėl išėjus iš darbo, likimas būtų neaiškus. Visus rangovo parinkimo klausimus privalėjo aptarti su S. K.. Pats vienas savarankiškai priimti sprendimo negalėjo. Tai daryti įpareigojo ne kokie nors teisės aktai, o susitarimas. Po to kai buvo nusprendžiama, koks bus rangovas, tada kviesdavo tą rangovą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kai tarybos sprendimu buvo skiriami objektui pinigai, tai tame tarybos sprendime buvo nurodoma pinigų suma. Prie nurodytos sumos būdavo prirašytas arba būdavo pasakoma žodžiu, koks turi būti rangovas. Tas bendroves nurodydavo S. K., o kartą buvo nurodęs ir K. V.. Nė į vieną konkursą nėra kvietęs rangovo, prieš tai nesuderinęs su S. K.. Su S. K. sutarė, kad iš tų gaunamų 6 procentų apie 2 procentus gali pasilikti sau, o kitus atiduoti, t.y. sau galėjo pasilikti trečdalį gaunamos sumos, o kitus privalėjo atiduoti. Taip ir buvo daroma. Sau pasilikdavo maždaug trečdalį sumos, o visus likusius pinigus atiduodavo S. K.. Ar jis su kuo dalinosi, nežino. Vėliau buvo kalba, kad lyg tai S. V. ar tai prašė, ar kažkas panašaus, bet ar S. K. pinigus duodavo K. V., tokių duomenų neturi. Pirmi pinigų perdavimai S. K. vyko pas jį (pas M. B.) namuose. S. K. pats atvykdavo į namus.

Beveik visi rangovai žinojo apie 6 procentus. Konkreti ir labai tiksli suma nebuvo skaičiuojama. Kiek bendrovių vadovai duodavo, tiek ir priimdavo, bet jie tikrai žinojo apie 6 procentus nuo atliekamo darbo sumos. Rangovas pats priimdavo sprendimą, kiek pinigų duoti. Nuo PVM niekas atlygio neskaičiuodavo, nes jie gauna, jie ir perveda. PVM nėra pajamos, o mokestis, kuris gaunamas ir atiduodamas. Su rangovais nebūdavo aptariama suma, nes neaiškios medžiagos, neaišku, kiek rangovas galės grąžinti. Pasibaigus objektui, po atsiskaitymo rangovas pinigus perduodavo jam (M. B.). Pats su rangovais pinigų davimo sumos neaptardavo. Imdavo tiek, kiek duodavo. Būdavo, kad rangovo vadovas savaitę ar dvi neatsiskaito, tai paklausdavo kada žada atsiskaityti. Tai nereiškia, kad prirėmęs prie sienos ir reikalaudavo

2008 metais buvo skiriamos lėšos mažos apimties pirkimui. Lėšos buvo skiriamos tarybos sprendimais. Jo vadovaujamam skyriui reikėjo vykdyti apklausas, nustatyti rangovus, vizuoti rangos sutartis ir tikrinti atliekamus darbus. Buvo Tarybos sprendimas skirti lėšas gal kokiems 8 objektams.

Dėl „Nevėžio“ pagrindinė mokyklos remonto paaiškino, kad buvo numatytas stogo dangos remontas. Nepamena, kiek tam buvo skirta lėšų. Darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini) . Bendrovė buvo parinkta tada, kai buvo paskirti pinigai. Po to kai tarybos sprendimu buvo skirti pinigai šiems darbams, buvo susisiekta su V. R.. Jam pasakė, kad jis gali organizuotis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Jam pasiūlyta pateikti kitų rangovų pavadinimus, kad jiems būtų galima išsiųsti pakvietimus dalyvauti konkurse. Kokias jis bendroves nurodė, nepamena. Galėjo būti, kad buvo nurodytos bendrovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Toms bendrovėms išsiuntė pakvietimus teikti savo pasiūlymus. Tie pasiūlymai buvo siunčiami per viešųjų pirkimų skyrių. Jie buvo reikiamai įforminti. V. R. apie atlygio procentus pats žinojo, nes jei jis buvo rekomenduotas, tai jis apie procentų davimą žinojo. Pats su V. R. apie tai nekalbėjo. Darbai buvo atlikti ir bendrovei buvo pinigai sumokėti. Objekto sąmata buvo apie 350 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) už šį objektą sumokėjo 15 000 Lt. Kurioje vietoje V. R. perdavė pinigus nepamena, nes praėjo 3 metai. Paprastai pinigai būdavo perduodami mašinoje, keletą atvejų buvo, kad pinigai buvo perduot namuose. Nuo tos 15 000 Lt sumos sau pasiliko 4000 Lt. Kai V. R. perdavė pinigus S. K. nedalyvavo. Tačiau yra tikras, kad jis žinojo, kiek sumokėjo V. R.. Taip mano todėl, kad prie sprendimo skirti pinigus šiam objektui buvo lapukas su UAB „Valrestos“ pavadinimu. Žinojo, kad S. K. yra pažįstamas su V. R.. Reiškia, kad tie procentai S. K. buvo aptarti ar su (duomenys neskelbtini). Sau pasilikęs savo dalį likusius 11 000 Lt atidavė S. K..

Dėl Viešosios bibliotekos „Žalioji pelėda“ M. B. paaiškino, kad šiame objekte darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Objekto suma buvo apie 200 000 Lt. Ten buvo keičiami langai ir kita.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 56 – 57) dėl šio objekto M. B. paaiškino, kad Tarybos sprendimu šio objekto remontui buvo skirta 117 000 Lt. Prieš pildant paraišką su S. K. suderino busimą konkurso nugalėtoją – tą pačią UAB (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė pasidarė darbų sąmatą, pasiūlė konkursui kitas įmones – UAB „Šnekta“ ir L. R. IĮ (duomenys neskelbtini). Konkursą laimėjo ta pati įmonė (duomenys neskelbtini) pagal mažiausios kainos kriterijų. Su ja ir buvo sudaryta rangos sutartis, kurioje numatyta galutinė šio objekto kaina – 116 993 Lt, iš kurių 17 846 Lt PVM. Už šį objektą V. R. perdavė 5 000 Lt. Iš tų pinigų 1 500 Lt pasiliko sau, o likusius 3 500 Lt perdavė S. K.. Pinigai buvo perduoti automobilyje, tačiau nepamena ar tai buvo jo paties, ar V. R. automobilis. S. K. pinigus perdavė savo namuose. Būtent tuo tikslu S. K. buvo trumpam užsukęs. Su S. K. artimiau nebendravo, šiaip pasisvečiuoti jis neatvažiuodavo. Atvažiuodavo tik kai reikėdavo pasiimti pinigus. Pagarsinus šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Dėl Lopšelio-darželio „Riešutėlis“ paaiškino, kad darbus vykdė L. R. įmonė (duomenys neskelbtini). Buvo skirti pinigai lopšelio - darželio sienų šiltinimui, langų keitimui, fasado dažymui. Pirmą kartą buvo skirta apie 350 000 Lt, vėliau dar buvo skirta pinigų fasado dažymui. Pats L. R. pažinojo asmeniškai. Dėl tos bendrovės dalyvavimo suderino su S. K.. Jei visus konkursus būtų laimėjus (duomenys neskelbtini), tai būtų kilęs įtarimas, klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 60-61) dėl šio objekto M. B. paaiškino, kad 2008 metų pradžioje Panevėžio miesto meras P. V. savivaldybės pastate, praeidamas koridoriuje jo pasiteiravo apie L. R. firmą (duomenys neskelbtini). Meras klausė, ar ši firma kokybiškai ir laiku atlieka darbus. Šią įmonę žinojo, jai pretenzijų neturėjo, todėl atsakė, kad jie dirba gerai, kokybiškai. Tada meras pasakė, kad būtų gerai, kad šiai įmonei būtų patikėtas lopšelio-darželio „Riešutėlis“ remontas. Po šio pokalbio nuėjo pas administracijos direktorių S. K. ir pasakė, kad buvo toks jo pokalbis su meru, kad lopšelio-darželio „Riešutėlis“ remonto darbai būtų patikėti firmai (duomenys neskelbtini). M. B. nurodė, kad gerai neatsimena, ar iš karto, ar tik po kurio laiko, su kuo nors pasitaręs, S. K. jam pasakė, kad viskas tvarkoj, šio lopšelio-darželio „Riešutėlis“ remonto darbus galima atiduoti šiai firmai. Tada jis susitiko su (duomenys neskelbtini) vadovu L. R. ir pasakė, kad jam siūloma atlikti lopšelio-darželio „Riešutėlis“ remonto darbus. L. R. sutiko. Jie aptarė sąmatą. L. R. nurodė, kokioms kitoms įmonėms nusiųsti pasiūlymą dalyvauti šiame konkurse. Iš ko suprato, kad jie susiderins, kokius pasiūlymus jie pateiks, kad laimėtų firma (duomenys neskelbtini). Susitikęs su L. R., su juo nekalbėjo apie tai, kad jam reikės susimokėti iki 6 procentų nuo rangos sutarties sumos. Šiems darbams buvo numatyta didelė pinigų suma (apie 350 000 litų). Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu L. R. firma (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta to konkurso nugalėtoja ir su ja buvo pasirašyta 2008-06-16 rangos sutartis dėl Panevėžio lopšelio-darželio „Riešutėlis“ pastato rekonstrukcijos (langų, lauko durų keitimo, dalinio sienų šiltinimo). Darbų eigoje buvo skirtos papildomos lėšos iš savivaldybės privatizavimo lėšų to paties lopšelio-darželio „Riešutėlis“ stogo remontui ir pastato rekonstravimui. Kadangi (duomenys neskelbtini) jau vykdė šio pastato remonto darbus pagal pirmą rangos sutartį, siekiant išlaikyti tęstinumą ir gauti garantijas atliekamiems darbams naujiems darbams atlikti taip pat pakvietė tą pačią firmą (duomenys neskelbtini). Tad vėl buvo atliktos viešųjų pirkimų procedūros, užpildyta paraiška. L. R. nurodymu įrašė į paraišką kitas firmas, kviestinas šiam konkursui, ko pasekoje firma (duomenys neskelbtini) tapo ir šio konkurso nugalėtoja. Su ja pasirašyta 2008-11-13 rangos sutartis dėl lopšelio-darželio „Riešutėlis“ stogo remonto ir pastato rekonstravimo. Kai L. R. IĮ firma (duomenys neskelbtini) atliko darbus pagal nurodytas darbų sutartis, o savivaldybė jiems pervedė pinigus, L. R. jo pasiteiravo, ar jis bus namuose. Tada jis atvažiavo pas jį į namus. L. R. atvežė pinigus, apie 30 000 litų. Šį atvejį gerai prisimena, nes tai buvo didelė suma, net bijojo tiek pinigų laikyti namie. Iš nurodytos sumos sau pasiliko apie 10 000 litų, o likusius pinigus kitą dieną atidavė administracijos direktoriui S. K. savivaldybės pastate koridoriuje ar laiptinėje.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Patikslindamas tuos parodymus M. B. nurodė, kad iš L. R. gavo apie 28 000 Lt, gal nuo 28 000 iki 30 000 Lt. Sau pasiliko 10 000 Lt. Galėjau pasilikti ir daugiau nei trečdalį. Priekaištų dėl to, kad atiduota per maža dalis, nebuvo.

Dėl Jaunimo mokyklos patalpų remonto paaiškino, kad šiame objekte dirbo L. R. firmos įmonė (duomenys neskelbtini). Objekto sąmata buvo 70 000 ar 80 000 Lt. Tą bendrovę tikriausia pats pasiūlė, bet apie ją buvo informuota administracija, buvo pritarimas, kad toks rangovas būtų. Nepamena ar už šį objektą atskirai atsiskaitė, ar kartu su „Riešutėlio“ 28 000 litais.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 61) dėl šio objekto nurodė, kad su firma (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytos dvi rangos sutartys: 2008-11-25 rangos sutartis bei 2008-12-16 rangos sutartis. Teigia, kad tiksliai neatsimena, ar pagal šias sutartis L. R. jam yra perdavęs kyšį atskirai ar už jas buvo sumokėta tuo pačiu kartu, kai jis perdavė minėtus 30 000 litų už lopšelį-darželį „Riešutėlis“.

Perskaičiuos šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi

Šalies argumentai

M. B. nurodo, kad jo manymu iš L. R. yra pinigus gavęs tik vieną kartą.

Dėl logopedinio darželio „Pasaka“ remonto paaiškino, kad darbus vykdė L. R. įmonė (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 62) dėl šio objekto M. B. paaiškino, kad neprisimena kodėl būtent L. R. firmą (duomenys neskelbtini) nutarta pasirinkti šiam objektui, tačiau nurodė, kad šis pasirinkimas buvo suderintas su administracijos direktoriumi S. K.. Buvo atliktos tos pačios procedūros, kaip ir kitais atvejais. Jis iš anksto susitiko su L. R., iš jo sužinojo, kokias kitas įmones kviesti į šį konkursą, jas įrašė į paraišką, kurią patvirtino S. K.. Viešųjų pirkimų skyrius atliko savo procedūras. Firma (duomenys neskelbtini) pripažinta šio konkurso nugalėtoja ir su ja pasirašyta 2008-07-03 rangos sutartis dėl Panevėžio logopedinio lopšelio-darželio „Pasaka“ pastato rekonstravimo. Firmai (duomenys neskelbtini) atlikus darbus, o savivaldybei už juos apmokėjus, L. R. perdavė apie 3000 litų, iš kurių sau pasiliko 1000 litų, o likusius atidavė S. K.. Kokiomis aplinkybėmis pinigai šiuo atveju buvo perduoti jam, M. B. teigė tiksliai neprisimenantis, galimai namuose ar susitikus automobilyje, o S. K. jis pats pinigus greičiausiai atidavė pas save namuose, kai S. K. buvo pas jį atvykęs.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. pareiškė, kad už lopšelio-darželio „Pasaka“ remontą L. R. galėjo duoti atskirai 3000 Lt. Dabar apie tai buvo užmiršęs, o apklausos metu geriau prisiminė, nes mažiau laiko buvo tada praėję. Apklausos metu parodymai tikresni, nes jie duoti po įvykio, todėl juos tvirtina.

Be to minėtoje apklausoje (t. 1, b.l. 62) M. B. nurodė, kad visi rangovai, tame tarpe ir L. R., žinojo, kad jis yra tik tarpininkas, kad pinigai, kurie jam (M. B.) perduodami yra skirti ne jam, o direktoriui S. K.. Kartais rangovai negalėdavo iškarto perduoti tų pinigų, tad prašydavo jo palaukti ar atidėti tą mokėjimą, bet jis jiems atsakydavo, kad dėl jo (M. B.) galėtų ir neperduoti, bet tokiu atveju direktorius S. K. gali pagalvoti, kad jis tuos pinigus pasiliko sau. Tad rangovai tikrai suprato, kad, nors jie pinigus perduoda jam (M. B.), bet jie skirti kitiems asmenims. Pinigus būdavo perduodami per jį, nes jis pastoviai bendravo su rangovais, su jais pastoviai susitikdavo ir bendravo pagal jo skyriaus funkcijas, tad manyta, kad dėl tokių jo (M. B.) susitikimų su jais kils mažiau įtarimų nei, kad jų tiesioginiai susitikimai su administracija ar vadovybe.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, jog jie yra teisingi. Mano, kad L. R. žinojo, jog pinigai skirti S. K.. Apie tai su L. R. tiesiogiai nekalbėjo, tačiau visos statybinės įmonės dalyvaudavo konkursuose, jie pasikalbėdavo, todėl daro prielaidą, kad L. R. turėjo apie tai žinoti. Tie rangovai, kurie dalyvaudavo konkursuose, apie pinigų paskirtį turėjo žinoti. Dar galėjo būti pokalbis su rangovu, kai rangovas pinigų neatiduoda, tai galėjo rangovui pasakyti, kad „manęs čia direktorius klausia“, tačiau konkretaus pokalbio su kokiu rangovu taip buvo kalbama, dabar negali nurodyti.

Dėl lopšelių - darželių „Aušra“, „Vaivorykštė“, „Gintarėlis“, „Žvaigždutė“ remonto liudytojas M. B. nurodė, kad tai buvo labai smulkūs objektai ir dabar gerai nepamena tų aplinkybių.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 65 – 67) M. B. nurodė, kad 2008 metai pagal Panevėžio m. savivaldybės Tarybos sprendimą buvo paskirtos lėšos atlikti: lopšelio-darželio „Aušra“ (Statybininkų g. 9, Panevėžys) pastato vidaus nuotekų tinklų, prausyklos ir tualeto remontas, lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ (J. Tilvyčio g. 12, Panevėžys) pastato stogo dangos remontas, lopšelio-darželio „Žvaigžtutė“ stogo remontas, lopšelio-darželio „Gintarėlis“ virtuvės remontas. Visų išvardintų lopšelių-darželių remonto darbų konkursus laimėjo ir darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). M. B. nurodė, kad nepamena, ar tuo momentu S. K. buvo išvykęs (atostogavo ar buvo komandiruotėje), tad nepamena, ar šių konkursų nugalėtojus jis derino su S. K.. Jeigu jis buvo vietoje, tai tikrai derino, bet kadangi jį buvo išsikvietęs vicemeras K. V., gali būti, kad S. K. ir nebuvo. Tačiau, bet kuriuo atveju būsimi konkursų nugalėtojai buvo nurodyti ir patvirtinti vicemero K. V. ir jis (M. B.) tų nurodymų laikėsi. Be to, net jeigu S. K. tuo momentu ir nebuvo, jam sugrįžus, jis S. K. informavo apie vicemero duotus nurodymus dėl įmonių parinkimo darželių remontui ir jam visos tos aplinkybes buvo žinomos. Galiausiai jam vėliau atiduodavo sutartą kyšio dalį iš tų 6 procentų, kurie buvo sumokėti jam nuo rangos sutarčių vertės. Nurodo, kad prieš viešųjų pirkimo procedūras dėl šių darželių remonto susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. R.. Su juo apžiūrėjo šiuos objektus. Tada V. R. jam nurodė, kokias kitas įmones reiktų įrašyti kaip kviestinas į šiuos konkursus. Iš to jis suvokė, kad tarp V. R. ir tų kitų dalyvaujančių įmonių yra suderinami pasiūlymai, taip, kad laimėtų UAB (duomenys neskelbtini). Atlikus viešųjų pirkimo procedūras aukščiau nurodytų lopšelių-darželių remonto darbų konkursus laimėjo UAB (duomenys neskelbtini), su kuria ir buvo pasirašytos rangos sutartys. Kai UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbus pagal šias rangos sutartis, o savivaldybė už juos jiems sumokėjo pinigus, 2008 m. rudenį UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. perdavė už visus išvardintus objektus tą sutartą mokestį – 6 procentus nuo rangos sutartyse numatytos darbų kainos be PVM. Jis pinigus už visus objektus perdavė vienu sykiu. M. B. nurodė, kad jis tiksliai nepamena perduotos sumos, bet V. R. jam perdavė 9 arba 10 tūkstančių litų, iš kurių sau pasiliko 3 000 litų, o likusius pinigus perdavė S. K.. Kiek pamena, V. R. tuos pinigus jam atvežė į namus, o jis kitą dieną po pinigų atvežimo perdavė nurodytą dalį S. K. savivaldybės administracinėse patalpose, arba koridoriuje, arba laiptinėje.

Pagarsinus šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildydamas tuos parodymus liudytojas nurodė, kad 2008 m. liepos mėnesio sprendime buvo nurodyta ir daugiau objektų. Minėti darželiai buvo priskirti (duomenys neskelbtini). Teigia, jog buvo iškviestas pas vicemerą K. V., į kabinetą, ir vicemeras padiktavo rangovus, kurie turi laimėti. Apie tai, kas dar dalyvaus konkurse, kalbos nebuvo. Ar K. V. buvo suderinęs su rangovais dėl atlygio, to nežino. Buvo jo tik padiktuoti rangovai. Pas K. V. į kabinetą buvo pakviestas tik vienintelį kartą dėl šio atvejo. Tame sprendime buvo daugiau objektų ir daugiau rangovų, ne tik (duomenys neskelbtini). Visus rangovus padiktavo K. V.. Po pokalbio su K. V. apie viską informavo S. K..

Dėl Nevėžio pagrindinės mokyklos stogo remonto, lopšelio –darželio „Rūta“ stogo remonto ir „Jūratės“ darželio stogo remonto M. B. paaiškino, kad minėtuose objektuose darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Tai turėjo būti 2008 metai. Buvo ta pati atsiskaitymo procedūra. Negali pasakyti, ar atsiskaityta tais 6 procentais, bet buvo atsiskaityta. Sumos nepamena, bet atrodo, kad buvo atsiskaityta iš karto, gal buvo apie 5000 Lt.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 67 – 68) M. B. nurodė, kad 2008 metais UAB (duomenys neskelbtini) tokia pat tvarka. Šiuo atveju būsimas konkurso nugalėtojas buvo suderintas su S. K.. Jo nurodymu buvo parinkta nugalėtoja – UAB (duomenys neskelbtini). Tada jis (M. B.) susitiko su šios bendrovės direktoriumi V. R., apžiūrėjo objektus. V. R. pasiūlė kitas įmones, kurias reikia įrašyti į paraiškas šių darbų atlikimui. Paraiškas patvirtino administracijos direktorius S. K.. Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, šių konkursų nugalėtoja tapo UAB (duomenys neskelbtini), su kuria buvo pasirašytos rangos sutartys. „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos remonto sąmata buvo 24 984 Lt, Lopšelio- darželio „Rūta“ – 71 296,74 Lt, Lopšelio-darželio „Jūratė“ – 14 800 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) atlikus aukščiau nurodytų trijų objektų remonto darbus ir savivaldybei už juos pervedus pinigus, jos direktorius V. R. jam už šiuos objektus pinigus (tuos 6 procentus nuo rangos sutarčių vertės) perdavė vienu sykiu. Kokią tikslią pinigų sumą jis perdavė neatsimena, bet tai buvo ar 6 000, ar 8 000 litų. Šituos pinigus V. R. greičiausiai atvežė į namus, bet tiksliai to nepamena. Iš šių pinigų jis sau pasilaiko arba 2000, arba 3000 litų (priklausomai ar 6000, ar 8000 litų buvo duota), o likusius pinigus kitą dieną po pinigų jam perdavimo atidavė administracijos direktoriui S. K. savivaldybės administracinėse patalpose, koridoriuje arba laiptinėje.

Pagarsinus šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Pakartojo, kad negali tiksliai nurodyti kiek pinigų už tuos objektus pasiliko sau.

Dėl Panevėžio savivaldybės 3-o aukšto patalpų remonto M. B. paaiškino, kad prieš miesto gimtadienį ėjo kalba apie savivaldybės patalpų gražinimą. Kalba ėjo apie 3-o aukšto parketo šlifavimą ir 1-o aukšto grindų kiliminę dangą. Kadangi lėšų nebuvo, tai nukreipė tų klausimų sprendimą pas administracijos direktorių. Buvo administracijos direktoriaus prašymas surasti, kas padarys tuos darbus. Nurodo, kad pats rangovų tiems darbams nerinko. Atrodo, kad darbai buvo padaryti. Apie atlygį už tuos darbus, nepamena.

Apklausiamas apie tai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 68) M. B. paaiškino, kad dar viena – 2009 m. sausio 21 d. rangos sutartis dėl Panevėžio miesto savivaldybės pastato trečio aukšto koridorių, patalpų ir pirmo aukšto vestibiulio grindų remonto su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta ir visi viešųjų pirkimo procedūrų dokumentai buvo surašyti jau po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo atlikusi šiuos darbus. Nurodo, jog 2008 m. rugpjūčio pabaigoje, prieš Panevėžio miesto šventę, pamatė, kad savivaldybėje klojama kiliminė danga, tvarkomos grindys, nors iš anksto apie numatomus darbus nieko nežinojo. Tada išsiaiškino, kad administracijos direktorius S. K., norėdamas prieš miesto šventę pagražinti savivaldybę, be jokių viešųjų pirkimo procedūrų susitarė su UAB (duomenys neskelbtini), kad ji atliktų šiuos darbus. UAB (duomenys neskelbtini) atlikus šiuos darbus, reikėjo kažkokiu būdu jiems už tuos darbus sumokėti. Todėl Panevėžio miesto tarybai paskyrus pinigus šiems darbams apmokėti, jis pagal savo pareigas pradėjo forminti paraišką tiems darbams atlikti, nors jau žinojo, kad tie darbai atlikti. Žinojo, kad tuos darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini), tad tikriausiai susisiekęs su jos direktoriumi V. R., išsiaiškino, kam dar pasiųsti kvietimus dalyvauti šiame konkurse. Po atliktų viešųjų pirkimų procedūrų, UAB (duomenys neskelbtini)tapo to konkurso nugalėtoju ir jiems buvo apmokėta už tuos darbus, kurie buvo atlikti jau gerokai anksčiau.

Pagarsinus šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad apmokėjus už darbus, papildomą mokestį, t.y. nuo šio konkurso, (duomenys neskelbtini) nemokėjo. Nemokėjo tų sutartų procentų, nes jau buvo po fakto - darbai buvo jau atlikti, todėl apie tą mokėjimą jau negalėjo kalbėti.

Dėl Lėlių vežimo teatro pastato rekonstrukcijos M. B. paaiškino, kad gavo iš vicemerės K. parėdymą. Buvo su ja pokalbis, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi atlikti tuos darbus. Kodėl ta bendrovė turėtų atlikti tuos darbus nesidomėjo. Tai buvo tarpduryje jos pasakyta. Kiekvieną ištartą žodį vertino, kaip nurodymą. Jei taip nebūtų vertinęs, tai būtų atleistas iš darbo, kad nevykdo nurodymų, įpareigojimų. Po šio nurodymo gavimo informavo direktorių. Po 1-2 dienų gavo jo pritarimą, kad darbus atliktų (duomenys neskelbtini). Tada atliko įprastas procedūras. Šios bendrovės „savų“ bendrovių sąraše nebuvo. Po to buvo viešųjų pirkimų procedūros, objekto lankymas ir kiti įprasti darbai. Darbų sąmata turėjo būti virš 300 000 Lt. Darbai buvo atlikti. Stogo dangos keitimas buvo su statybos leidimu. S. L. buvo tos bendrovės savininkas. Ne iš karto po darbų buvo atsiskaityta. Buvo su juo susitikę „Eglės“ kavinėje. Susitikimo metu buvo kalba, kad nerimauja administracijos direktorius, kaip sekasi. S. L. kavinėje padavė 5000 Lt, lyg tai žadėjo dar atsiskaityti.

Šalies argumentai

M. B. nurodo, kad laikas nuo laiko S. K. turėdavo duoti ataskaitą. Kalbant Su S. K. atviru tekstu nebuvo kalbama apie užmokestį. “Kaip sekasi“ buvo klausiama po darbų atlikimo. Ką atsakydavo į tokį klausimą, neprisimena. Tuo metu nėjo kalba apie stogo uždengimą. Kalba ėjo apie tai, ar atsiskaitė, ar –ne. Kad reikia atsiskaityti, buvo tarp statybininkų vieša paslaptis. Bendrovės gal tarpusavyje pasikalbėdavo. Pats apie konkrečias atsiskaitymo sumas nekalbėjo. Neprisimena, bet ir S. L. tikriausia neminėjo konkrečios atsiskaitymo sumos. Jis dejavo, kad objektas nuostolingas. Be tų 5000 Lt jis daugiau pinigų nedavė. Iš tų jo duotų pinigų gal 1500-2000 Lt pasiliko sau, o likusius atidavė direktoriui. Jis nieko nesakydavo dėl duodamų pinigų sumos, kiek duodavo, tiek gerai. Jis neklausdavo, kiek sau pasilieka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 69 – 70) dėl šio objekto M. B. nurodė, kad 2008-10-13 buvo sudaryta rangos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl Lėlių vežimo teatro pastato rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų. Prieš tai, kartą būnant pas vicemerę Z. K., ji jam pasakė, kad viešąjį konkursą dėl šio objekto turėtų laimėti UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl rangovo šiam objektui buvo ir kitų siūlymų apie tai pranešė administracijos direktoriui S. K., kuris atsakė, kad tuo klausimu išsiaiškins ir pasakys, kurią įmonę parinkti laimėtoja. Po kurio laiko S. K. pasakė, kad viskas tvarkoje, laimėtoja gali būti UAB (duomenys neskelbtini). Po šio S. K. nurodymo skyrius organizavo visas jiems priskirtas viešųjų pirkimų procedūras dėl šio objekto. M. B. nurodė, kad jis iš anksto paskambino arba direktoriui S. L. arba komercijos direktoriui P. R., kuriuos pažinojo iš anksčiau, ir pasakė, kad jiems bus duotas šis objektas, kad jie nuvažiuotų apsižiūrėtų, ką ten reiks daryti. Taip pat jis susitarė, kad su sąmatos skaičiavimais pateiktų ir kitų įmonių, kurias reiktų pakviesti į šį konkursą, sąrašą. Pagal tuos duomenis buvo paruošti dokumentai, juos patvirtino direktorius S. K., viešųjų pirkimų komisija paskelbė UAB (duomenys neskelbtini) šio konkurso nugalėtoja. Atlikus darbus ir savivaldybei pervedus pinigus pagal šią sutartį, susitiko su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi S. L. jam priklausančioje kavinėje „Eglė“, esančioje Savanorių aikštėje. Susitikus S. L. pasakė, kad jis negali perduoti visų tų 6 procentų nuo rangos sutarties vertės (turėjo būti apie 18 000 litų), nors prieš tai jie apie tai nebuvo kalbėję, kad reikės tokius pinigus mokėti. S. L. sakė, kad sunkmetis, ir kad jis gali sumokėti tik 5 000 litų. M. B. teigia, jog dėl to jam nepriekaištavo, tiesiog paėmė tuos 5 000 litų, iš kurių sau pasiliko 2000 litų, o likusius atidavė S. K. Panevėžio miesto savivaldybės pastato koridoriuje.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. pareiškė, kad jie yra teisingi.

Dėl Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos remonto M. B. paaiškino, kad kiek atsimena, tai konkursą laimėjo UAB (duomenys neskelbtini) . Buvo tos pačios procedūros atliktos. Buvo gauti rangovo pritarimai. Vadovą tos bendrovės pažinojo iš anksčiau. Tai buvo (duomenys neskelbtini), kuris užuominomis prašė darbo. Žinodamas, kad jei bus vis tie patys rangovai, bus įtarimas, todėl suderinus su S. K., atsirado nauja bendrovė (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad būtent jo pasiūlymu atsirado ši nauja bendrovė. Darbai buvo atlikti ir priduoti pagal aktą. Kokiais tai buvo metais nepamena. Galėjo būti 2008 m. vasario-kovo mėnuo. Buvo kalba apie 15 000 Lt atsiskaitymo, o atsiskaitė 5000 Lt. Buvo kalba, kad yra kaip ir nuostata, jog laimėjus, 15 000 Lt atiduos. Kur ta kalba vyko nepamena, gal objekte. Kiek tai galėtų sudaryti procentų, nežino, neskaičiavo. Prisimena, kad pakvietė į automobilį, ten buvo (duomenys neskelbtini), kuris ėjo direktoriaus pareigas. Jis padavė 5000 Lt, žadėjo daugiau, bet taip ir liko. Dalį gautų pinigų pasiliko sau, tačiau kokią dalį nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 71 – 72) M. B., susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, aiškindamas Panevėžio m. 9 vidurinės mokyklos sporto salės ir persirengimo kambarių remonto darbų viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad jis pažinojo J. K., kuris dirbo AB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) , o galiausiai UAB (duomenys neskelbtini). Jis yra UAB (duomenys neskelbtini)savininkas, buvo ir direktorius, tačiau dėl sveikatos problemų pasitraukė iš vadovaujančių pareigų ir direktoriumi buvo paskirtas A. U.. J. K. susitikęs jį vis prašydavo, kad M. B., kaip savivaldybės statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas, duotų jam kokio nors darbo, vis minėdavo, kad „skolingas neliks“, tačiau jokio konkrečios kalbos apie procentus tarp jų nebuvo. Tuomet jis (M. B.) S. K. pasakė, kad yra tokia UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovai sutinka mokėti 6 procentus nuo gautų savivaldybės užsakymų. Kiek jam žinoma, J. K. ir pats asmeniškai vaikščiojo ir statybos darbų atlikimo klausimais bendravo su savivaldybės administracijos vadovais, galimai ir su S. K.. Tuomet S. K. pasakė, kad turi pasitarti, pagalvos ir po kurio laiko pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini)tinka ir su ja galima būtų sudaryti statybos darbų rangos sutartį. Su S. K. kalbėjo konkrečiai apie darbus minėtoje vidurinėje mokykloje. Gavęs S. K. sutikimą, kartu su J. K. apžiūrėjo minėtą mokyklą. J. K. įvertino atliktinų darbų apimtis, susipažino su objektu, kad galėtų pateikti konkrečias darbų sąmatas. Šios objekto apžiūros metu J. K. supažindino su įmonės direktoriumi A. U.. M. B. nurodė, kad pasakė J. K., jog atneštų sudarytą sąmatą ir nurodytų įmones, dalyvausiančias konkurse. J. K. arba A. U. (o gal ir abu kartu) į kabinetą atnešė sudarytą darbų sąmatą ir ant popieriaus lapo surašytus bendrovių, kurios dalyvaus konkurse, pavadinimus: UAB (duomenys neskelbtini)UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini). Šias bendroves, kaip ir visais kitais atvejais, parinko pats būsimasis konkurso laimėtojas. Kadangi darbų vertė buvo virš 300 000 litų, buvo būtinas ir viešųjų pirkimų komisijos sprendimas. Tuomet jo vadovaujamas skyrius užpildė viešųjų pirkimų paraišką, kurią patvirtino S. K., o viešųjų pirkimų komisija pripažino UAB (duomenys neskelbtini)laimėtoju. Tuomet su UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta minėta sutartis ir įmonė atliko atitinkamus darbus. Vienu metu jam (M. B.) į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. K. arba A. U. (šiuo metu nepamenu) ir pasakė, kad reikia susitikti pasikalbėti dėl atliktų darbų mokykloje. Tuo momentu visi darbai mokykloje pagal sutartį jau buvo atlikti. J. K. ir A. U. automobiliu, kurį vairavo A. U., atvažiavo prie jo darbovietės, M. B. atsisėdo į galinę keleivio sėdynę (priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. K.) ir visi kartu nuvažiavo į Biliūno gatvėje esančią nebeveikiančią degalinę. Degalinėje jie sustojo ir automobilyje J. K. padavė voką. Voko perdavimo metu jokių kalbų apie tai nebuvo. M. B. nurodė, kad voką paėmė, jo turinio netikrino. Iš karto po to jie jį tuo pačiu automobiliu parvežė atgal į darbą. Darbe jis gauto voko neatidarinėjo, jo turinio netikrino. Vakare grįžęs namo atidaręs voką jame rado 15 000 litų įvairiomis kupiūromis. Sau pasiliko 5000 litų, o likusius 10 000 litų iš karto kitą dieną atidavė S. K.. Tačiau nepamena, ar šiuo atveju pinigus S. K. perdavė darbe ar S. K. buvo atvažiavęs pas jį į namus.

Pagarsinus šiuo parodymus M. B. patvirtino, kad jie teisingi. Papildomai paaiškino, kad dabar duodamas parodymus galimai suklydo dėl gautos sumos ir pasakė sumą, kurią pasiliko sau, o ne sumą, kurią gavo. Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo praėję mažiau laiko ir tuo įvykius tada geriau atsiminė.

Dėl Lopšelio-darželio „Ramunė“, „Ąžuoliukas“, „Verdenės“ pradinės mokyklos remonto M. B. paaiškino, kad buvo daug smulkių objektų, todėl detalių neprisimena. Negali pasakyti, ar už tuos objektus buvo kažkoks atsiskaitymas. Lėšos buvo skirtos tarybos sprendimu. Jei tie objektai buvo iš to didelio tarybos sprendimo, tai buvo iškviestas pas K. V. ir ten buvo išskirstyti objektai rangovams. Tame dideliame sąraše buvo 10-15 objektų. Apie atsiskaitymą nepamena.

Dėl būsto pritaikymo žmonėms su negalia įrengimo M. B. paaiškino, kad darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Buvo matęs labai gerai jų atliktus darbus. Iki to laiko nežinojo tokios įmonės ir jos vadovo. Kai buvo skirtos lėšos, susitiko su direktoriumi A. G.. Pakalbėjo, kad yra objektas, kuris buvo specifinis. Jie taip kruopščiai dirbo, todėl galvojo, kad ta įmonė tinkama tokių darbų atlikimui. Gavo pritarimą iš S. K., kad būtų ta bendrovė. Prieštaravimų nebuvo, nes buvo paraiška patvirtinta. Nepamena, bet gal buvo kalba su A. G. apie grąžą. Nepamena, ar įvardijo tikslią sumą, bet kalba buvo, kad už darbą reikėtų atsilyginti. Nepamena, ar kalbėjo apie procentus, ar apie konkrečią sumą. Baigus darbus, bendrovė atsiskaitė per 2 kartus. Atsiskaitė, kai darbus apžiūrinėjo. Davė lyg tai per 2 kartus po 4000 Lt, viso-8000 Lt. Negali pasakyti, kaip pinigus dalino, bet gal pagal apytikslį skaičiavimą, bet visų pinigų sau nepasiliko.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 75) M. B., susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, aiškindamas būstų, adresais (duomenys neskelbtini pritaikymo neįgaliems viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad 2008 metais vieną sykį jam UAB (duomenys neskelbtini)darbų vadovas A. G. pasiskundė, kad bendrovei trūksta darbų, klausė, gal jis (M. B.) gali pasirūpinti tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėtų savivaldybės konkursus, tuo pačiu nurodydamas, kad jis atsilygins ir neliks skolingas. Apie pasakė S. K., kuris pritarė, kad šią įmonę galima įtraukti į sąrašą tų įmonių, kurios laimi konkursus, kad būtų daugiau įmonių ir nekiltų įtarimų, kad laimi vis tos pačios įmonės. Tokiu būdu, gavęs S. K. patvirtinimą, kad UAB (duomenys neskelbtini)gali būti paskelbta konkursų laimėtoja, kai buvo skirti pinigai būstų pritaikymui žmonėms su negalia, susisiekė su A. G., kuriam pasakė, kad jų įmonė kviečiama į konkursus, pasakė būstų adresus, kur reiks atlikti darbus, nurodė darbus ir jų apimtis bei paprašė padaryti paskaičiavimus. A. G. jam pateikė sąmatas. Tada liepė A. G. pateikti ir kitų įmonių, dalyvausiančių konkurse, sąrašą. A. G. nurodė kitas įmones: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Gavus šiuos duomenis skyriaus darbuotojai paruošė paraišką ir laukė kol bus paskelbtas konkurso nugalėtojas. Tokiu būdu, su UAB (duomenys neskelbtini)buvo pasirašytos 4 rangos sutartys dėl darbų atlikimo pritaikant būstą žmonėms su negalia šiais adresais: (duomenys neskelbtini. Pagal šias sutartis buvo atlikti darbai. Su A. G. dar buvo susitikęs du kartus, pirmą apie 2008 m. spalio vidurį, o antrą kartą gruodžio mėn. A. G. atvažiuodavo pas M. B. į darbą, ir jie A. G. automobiliu nuvažiuodavo kur nors toliau nuo savivaldybės pastato. Išvažiavus pirmą kartą A. G. perdavė pinigų pluoštą (apie 5000 litų), apvyniotą gumele. Antrą kartą A. G. pinigus (apie 5000 litų) irgi padavė automobilyje, kai buvo nuvykę apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini)atliktų darbų adresu (duomenys neskelbtini. Perduodamas pinigus A. G. nieko nesakė, nes ir taip viskas buvo aišku. Jis mokėjo lygiai 6 procentus nuo savivaldybės pervestų sumų, jų nepavalino, todėl tikslių gautų sumų neprisimena. Sau nuo minėtų sumų pasilikdavo apie 1500 litų, o likusius perdavė S. K. progai pasitaikius.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad dabar žodis žodin negali atkartoti duotų parodymų. Gal buvo ir po 5000 Lt, centų nebuvo. Gal pats paskaičiavo pagal sumą tuos 6 procentus, apytiksliai skaičiavo. Taip pat paaiškino, kad jei paraišką pasirašė (duomenys neskelbtini), tai buvo derinta su K. V.. Reiškia, kad S. K. nebuvo (atostogavo ar buvo komandiruotėje). Su K. V. derino jo kabinete ir buvo derinamas ne vienas objektas, bet visas sąrašas. Po suderinimo su K. V. informavo S. K., kad buvo pas K. V., kad yra paskirti rangovai. Visi aptarimai būdavo iki paraiškos sustatymo ir jos tvirtinimo. Su rangovu pradžioje nebuvo priimamas sprendimas, kad jie tą objektą vykdys, reikėjo tam gauti pritarimą iš administracijos direktoriaus. Po pirmo pokalbio su rangovu jiems pasakydavo, kad derins tą klausimą. Rangovai puikiai žinojo, kad jis (M. B.) daro tik parengiamuosius veiksmus. Tai buvo tiesioginė funkcija rinkti rangovus.

Dėl UAB(duomenys neskelbtini) ir „Saulėtekio“ vid. Mokyklos M. B. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas E. V. sumokėjo kažkokią sumą, bet nepamena kiek, nes tai buvo nedidelės sumos. Iš kur atsirado (duomenys neskelbtini) , neprisimena. Kai sužinojo, kad E. V. sunkiai serga, tai nelabai gerai pasijautė. Nepamena, kada tai sužinojo.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 77 – 78) M. B., susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, paaiškino, kad jis pažinojo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių E. V.. Ši įmonė nėra didelė ir specializuojasi santechnikos darbuose. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas ir minėtame K. V. padiktuotame sąraše įmonių, kurios turėtų laimėti organizuojamus konkursus pagal 2008 metų liepos mėnesio Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą privatizavimo fondo 2008 metų lėšų sąmatos patikslinimą. Jis, žinodamas, kad yra skirti pinigai „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos virtuvės remontui, pakvietė E. V. dalyvauti šiame savivaldybės konkurse. Su E. V. nebuvo jokios kalbos apie tai, kad reikės atsilyginti už tai, kad jo vadovaujama įmonė laimės konkursus, tačiau tikėjosi, kad bus atsilyginta. E. V. 2008 metų vasarą jo nurodymu buvo nuvykęs į „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą, apžiūrėjo ją ir su mokyklos vadovybe aptarė darbus, kuriuos reikės padaryti. Tuomet pateikė darbų sąmatą ir nurodė kitas įmones, kurios dalyvaus konkurse. Tada buvo paruošti visi reikiami dokumentai ir organizuotas konkursas. UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlęs mažiausią kainą laimėjo šį konkursą. Su šia bendrove buvo pasirašyta rangos sutartis dėl „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos virtuvės remonto. Atlikus numatytus darbus, 2008 m. rugsėjo pradžioje E. V. pasikvietė į svečius. Nuvažiavus pas jį į ofisą (duomenys neskelbtini), kambaryje prie kabineto E. V. padavė kartoninę dėžutę nuo mėtinių pastilių „Orbit“, sakydamas „čia jums lauktuvių“ ar kažką panašaus. Pakelis nebuvo supakuotas celofane. Kas yra dėžutėje, nežinojo. Gautą dėžutę įsidėjo į kišenę, tačiau apie pinigus su E. V. visiškai nesikalbėjo. Išėjęs iš E. V. ofiso, automobilyje pasižiūrėjo į gautą dėžutę ir pamatė, kad joje yra sudėti pinigai įvairiomis kupiūromis – apie 2000 litų, kuriuos visus perdavė S. K.. Sau jis nepasiliko nieko, kadangi tai buvo maža suma. Teigia, kad taip jis norėjo įsiteikti S. K., pelnyti jo, kaip vadovo, palankumą.

Pagarsinus šiuo parodymus M. B. pareiškė, kad jie yra teisingi. Patikslindamas nurodė, kad buvo derintas su K. V. visas sąrašas objektų. Gal būt dėl tos bendrovės dalyvavimo buvo jo paties (M. B.) iniciatyva. Dėžutėje rado 2000 Lt sumą, bet suma turėtų būti didesnė. Nepamena, ar S. K. atiduodamas tuos pinigus sakė, kad atiduoda jam visą sumą, o sau nepasilieka. Maždaug tuo metu buvo pakelta kategorija iš 3-os į 1-ą. Tai buvo iš karto perkėlimas į aukštesnę. Tai galėjo būti susieta su įsiteikimu valdžiai.

Dėl (duomenys neskelbtini) ir lopšelio-darželio „Žilvinas“ stogo remonto M. B. paaiškino, kad tai buvo smulkus objektas, todėl dabar detalių nepamena, nes jau daug laiko praėjo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 78) M. B. paaiškino, kad 2008 metų rudenį (jeigu neklysta – rugsėjo ar spalio mėnesį) Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo skirtos lėšos lopšelių-darželių stogų remontui ir kitiems darbams. Tuomet S. K. jam (M. B.) padavė šio sprendimo kopiją, kur prie kiekvieno objekto buvo surašytos įmonės, kurios turėtų laimėti šiuos konkursus. Tame sąraše grafoje dėl lopšelio-darželio „Žilvinas“ remonto buvo nurodyta ir UAB (duomenys neskelbtini). Tuomet jis susisiekė su E. V. ir jam pasakė, kad yra objektas – lopšelis-darželis „Žilvinas“, kuriame reikia atlikti stogo dangos remontą. E. V. pats apžiūrėjo objektą, pateikė sąmatą ir nurodė, kas dar iš įmonių dalyvaus konkurse. Tada buvo parengta paraiška viešajam pirkimui. Kaip ir buvo planuota iš anksto, konkursą laimėjo UAB (duomenys neskelbtini), su kuria ir buvo pasirašyta 2008-11-25 rangos sutartis. Jau po darbų atlikimo, 2008 gruodžio pabaigoje arba 2009 sausio pradžioje pas į darbą atvažiavo E. V., pasikvietė jį į koridorių ir padavė jam apie 2000 litų. Visą iš E. V. gautą sumą M. B. atidavė S. K. tą pačią dieną. Pinigų perdavimo momentu jie nesikalbėjo, viskas ir taip buvo aišku už ką perduodami pinigai.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra visiškai teisingi. Papildomai paaiškino, kad kadangi dėl „Žilvino“ buvo maža suma, tai sau dar pasilikus, būtų kilę klausimai. Nurodo, kad jokiam rangovui nebuvo keliami reikalavimai dėl sumos dydžio, prievartos nebuvo, kiek duodavo, tiek gerai. Manė, kad atidavus mažiau, kiltų klausimai. Dėl mokamos sumos dydžio su rangovu ar buvo derybos, nepamena, bet tokių derybų nebuvo.

Dėl Lopšelio-darželio „Žibutė“ remonto M. B. paaiškino, kad rangovas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Detalių nepamena, nes buvo daug tų darželių.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 80 – 81), susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, M. B. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) baigiant atlikti J.Miltinio vidurinės mokyklos darbus, A. K. pradėjo jo įkyriai prašyti, kad duotų dar darbų, sakydamas, kad neliks skolingas, paminėjo, kad jis galės susimokėti iki 6 procentų nuo darbų sutarčių sumos. Apie tokį prašymą paminėjo administracijos direktoriui S. K., pasakęs, kad A. K. pažadėjo nelikti skolingas. S. K. pritarė, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų parinkta kitiems darbams, o tuo metu kaip tik buvo numatyta atlikti lopšelio-darželio „Žibutė“ pastato remontą. Toliau viskas vėl vyko kaip įprastai tokiais atvejais. Jeigu gerai atsimena, A. K. pats nuvažiavo į šį objektą, jį apžiūrėjo, pasiskaičiavo sąmatą. Taip pat A. K. pasiūlė kitas bendroves, kurias reiktų kviesti į šį konkursą. Po viešųjų pirkimų procedūrų UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo šį konkursą. Buvo sudaryta rangos sutartis. Pagal ją ši bendrovė atliko nurodytus remonto darbus. Kai savivaldybė pagal šią sutartį pervedė UAB (duomenys neskelbtini)pinigus, pas jį (M. B.) į garažų bendrijos patalpas, atvažiavo A. K., pasikvietė į kiemą ir perdavė pinigus. Vėliau susiskaičiavęs, pamatė, kad jis perdavė 5600 litų. Neklausė K., iš kur jis žinojo apie tuos 6 procentus. Iš šių pinigų 4000 Lt atidavė administracijos direktoriui S. K., likusius pasiliko sau. Pinigus direktoriui S. K. jis galėjo perduoti arba namuose arba savivaldybės administracinio pastato patalpose, tačiau kur konkrečiai nepamena.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai nurodė, kad būnant pas vicemerą V., gale pokalbio buvo užsiminta, jog gal jo kaimynui galima gauti darbų. Lyg tai paminėjo K. pavardę. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo, bet K. pažinojo. Buvo derinta su administracijos direktoriumi dėl tos įmonės darbų atlikimo.

Taip pat nurodo, kad pabaigus rangos darbus „Miltinio“ mokykloje paklausė K., ar liko medžiagų. Sutarė, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš tų medžiagų atliks remontą garažų bendrijos Nr. 75 patalpose, kurioje jis (M. B.) buvo pirmininku. Remontas buvo atliktas jo (M. B.) iniciatyva. Galvojo po to įforminti paramą, bet nepavyko. Atliekant remontą buvo sienos nudažytos, grindys paklotos. Ten buvo šiluminės patalpos, nes pradžioje buvo šildomas garažas, po to tas šiluminis mazgas buvo tuščias, todėl norėjo padaryti kabinetą, kuriame galima būtų pravesti susirinkimus, mokesčius rinkti, t.y. paruošti administracinę patalpą. To remonto vertė galėjo būti apie 5000 Lt, gal mažiau, gal daugiau. Tai buvo asmeninis prašymas dėl remonto, o ne atsiskaitymas. Prašydamas atlikti remontą neklausė, ar medžiagos iš „Miltinio“ mokyklos. Gal ir kituose objektuose lieka. K. buvo atvykęs į garažą, apsižiūrėjo. Remontas truko gal 3 mėnesius, nes dirbo gal vienas tik žmogus.

Dėl Suaugusiųjų mokymo centro stogo remonto darbų M. B. paaiškino, kad vieną kartą su A. K. važiavo į darželį-lopšelį „Žibutė“ dėl atsiradusių defektų, ir šio vizito į „Žibutę“ metu jo jis paklausė, ar šis sutiktų daryti Suaugusiųjų mokymo centro pastato stogo remontą. A. K. sutiko. Apie jokį mokestį už šį objektą tarp tuo metu nebuvo, bet kadangi tą objektą pasiūlė, tai A. K. matyt tą suprato. Jam sutikus ir administracijos direktoriui S. K. pritarus šį objektą daryti, vėl viskas buvo padaryta kaip įprastai tokiais atvejais. A. K. pasakė, ką reiktų kviesti į šį konkursą, ir galiausiai jis tą konkursą laimėjo. Su juo buvo pasirašyta rangos sutartis. Be to, jau pasirašius sutartį paaiškėjo, kad A. K. apsiskaičiavo ir nenumatė šlaitiniam stogui būtinos priešgaisrinės tvorelės, tad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta papildoma rangos sutartis dėl suaugusiųjų mokymo centro pastato stogo remonto papildomų darbų. Gal 20 000-30 000 Lt padidėjo darbų suma. UAB (duomenys neskelbtini) pagal pasirašytas rangos sutartis darbus atliko. Ar savivaldybė atliko tarpinį mokėjimą, ar atsiskaitė pilnai nežino. K. pradėjo dejuoti dėl papildomų darbų, kad negali mokėti tų 6 procentų. M. B. nurodo, kad neprieštaravo dėl mokamos sumos sumažinimo. Suma nebuvo aptarta. Atrodo, kad dėl sumos sumažinimo buvo vienas pokalbis. Apie sumos sumažinimą ar kam nors sakė, nepamena. Po to minėto tarpinio mokėjimo A. K. buvo atvažiavęs pas į garažų bendriją, ir vėl bendrijos kieme perdavė jam (M. B.) pinigus – 5 000 litų. Iš jų 3500 litų perdavė administracijos direktoriui S. K. savivaldybės pastato koridoriuje, o sau pasiliko likusius 1500 litų.

Dėl Viešosios bibliotekos Aukštaičių g. remonto M. B. paaiškino, kad iš IPAGo ar koridoriuje K. V. padavė raštelį dėl tos viešosios bibliotekos. Ten buvo parašyta kažkoks rangovas. Buvo su klaidomis parašyta. Tą raštelį perdavė administracijos direktoriui. Po 2-3 dienų buvo pranešta, kad tai įmonė (duomenys neskelbtini). Tada susiskambino su tos įmonės direktoriumi S.. Nuvyko į biblioteką. Ten buvo bibliotekos direktorė, kuri išsakė savo pageidavimus. Atrodo, kad S. skaičiavo sąmatą. Kai administracijos direktorius pasakė, koks rangovas, tai dar rodė lapelį, kuriame buvo parašyta 20 000 Lt. Nežino, kas užrašė tuos 20 000 Lt. Atrodo, kad S. klausė, ar jis žino apie tai. Šis atsakė, kad žino. Tuo viskas ir baigėsi.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 82 – 83), susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, aiškindamas viešosios bibliotekos administracinių patalpų remonto darbų viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, M. B. nurodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2009-01-19 rangos sutartis dėl Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos administracinių patalpų (Aukštaičių g. 4, Panevėžys) remonto. M. B. nurodė, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Panevėžio miesto tarybos sprendimu Nr. 1-26-7 buvo nutarta Panevėžio miesto viešąją biblioteką perkelti iš Kranto gatvės į Aukštaičių g. 4. Pastarųjų patalpų remontui buvo skirta 330 000 litų. Taip pat pagal šį sprendimą nutarta su rangovu atsiskaityti iki 2009 m. liepos 31 d. Po šio savivaldybės sprendimo jis buvo iškviestas pas vicemerą K. V., kuris kuruoja kultūrą ir sportą. M. B. atėjus, jie išėjo į koridorių, tada K. V. jam pasakė, kad į jį kreipsis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys T. T. ir viską paaiškins, tačiau ką aiškins nepasakė. Greitai po to pokalbio, tą pačią ar kitą dieną, jį savivaldybės administracinėse patalpose susirado tarybos narys T. T. ir perdavė ranką rašytą sąrašiuką. Jis pasakė, kad tame sąraše yra nurodyto objekto viešosios bibliotekos objekto rangovų pavadinimai, kurie turėtų dalyvauti šio objekto viešųjų pirkimų procedūrose. Pats T. T. nesakė, kuri iš nurodytame sąraše įmonių, turėtų laimėti, bet galbūt sąraše ta įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta pirmoji ar pabraukta. Kadangi sąraše nurodytos įmonės buvo nežinomos, jis (M. B.) pradėjo jas tikrinti, žiūrėti, ar jos turi statybų atestatus. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) tame sąraše buvo nurodyta su klaida, įrašyta (duomenys neskelbtini) ar panašiai, todėl jis tikrindamas tokios įmonės nerado. Todėl su tuo sąrašiuku nuėjo pas administracijos direktorių S. K., kuriam jis pasakė, kad šį sąrašą jam davė T. T. ir paprašė, kad jis savo kanalais išsiaiškintų, kokia tai įmonė. S. K. pasiėmė tą lapelį su įmonių pavadinimais ir po dienos ar dar vėliau padavė tą patį lapelį, kuriame buvo ištaisytas pavadinimas ir parašyta (duomenys neskelbtini). Be to, ant to paties lapuko buvo dar papildomai įrašyta „20 000“ skaičiais. S. K. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) perduos 20 000 litų, kuriuos jis turės perduoti S. K. kaip įprastai. Be to, S. K. pasakė, kad su T. T. bus atsiskaityta savo ruožtu ne iš šių pinigų. Iš to M. B. suprato, kad šis rangovas iš anksto žinojo, kad jam reiks susimokėti už jam duotą objektą ir pasirašytą rangos sutartį. Po šių pokalbių UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. S. pats savo iniciatyva atvyko pas jį į savivaldybę, jo kabinetą. Tuomet su juo nuvažiavo į nurodytą objektą (būsimos bibliotekos patalpas). Ten jis apsižiūrėjo, o M. B. jo paklausė, ar jis žino, kokie reikalavimai jam yra keliami (turėdamas omenyje tarybos nario T. T. prašymą, mokestį už rangos sutartį). R. S. atsakė, kad jam viskas yra žinoma. Toliau buvo daromos tos pačios procedūros kaip ir kitais atvejais. M. B. į paraišką surašė tas įmones, kurios buvo nurodytos tame lapelyje, o po konkurso UAB (duomenys neskelbtini) tapo laimėtoja, su ja buvo pasirašyta nurodyta rangos sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) darbus pagal šią sutartį padarė tinkamai, tačiau savivaldybė už darbus nesusimokėjo. R. S. dėl to apmokėjimo daug kartų lankėsi savivaldybėje, bet jam taip ir nebuvo sumokėta, nes savivaldybė neturėjo pinigų. M. B. pats jį buvo nuvedęs pas administracijos direktorių S. K., tačiau jam taip ir nėra sumokėta iki šiol. Atitinkamai jis jam nėra perdavęs ir tų pinigų, kurie turėjo būti duoti pagal šią rangos sutartį, kaip buvo sutarta. Žinodamas, kad su juo neatsiskaityta, M. B. jo niekados neklausė dėl minėtų 20 000 litų, kuriuos jis buvo pažadėjęs.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad nematė tikslo kalbėti su T.dėl neaiškaus rangovo parašymo, nes pavaldus direktoriui, o ne T.. Su tarybos nariais reikalų neturėjo. Turi vykdyti tiesioginio vadovo įpareigojimus. Pirma informacija buvo gauta iš K. V.. Tada kreipėsi į savo tiesioginį vadovą-administracijos direktorių. Pas K. V. daugiau ir nėjo, o ėjo pas S. K., kurį apie viską informavo. Pats iš S. nieko nereikalavo. Nežino, kas jam pasakė apie 20 000 Lt.

Dėl Lopšelio-darželio „Saulutė“ M. B. paaiškino, kad ten buvo stogo remonto darbai. Darbus atliko bendrovė (duomenys neskelbtini). Kas parinko šią bendrovę, neatsimena.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b.l. 89 – 99) M. B. paaiškino, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį, tam jog rangovų ratas platesnis būtų, lopšelio – darželio „Saulutė“ stogo remonto darbų atlikimas pavestas UAB (duomenys neskelbtini), kurios pavadinimas prie darželio „Saulutė“ eilutės buvo nurodytas, kaip potencialus nugalėtojas. Rangos sutarties vertė apie 68 000 Lt. R. I. šios bendrovės direktorius perdavė kitų rangovų pavadinimų sąrašą, kuriuos reikėtų įrašyti į paraišką, t.y. taip, kaip ir kitais atvejais. Atlikus darbus, savivaldybei atsiskaičius su rangovu, anksčiau minėtos garažų bendrijos kieme, R. I. perdavė 4 000 Lt, iš kurių 1 000 Lt pasiliko sau, o 3 000 Lt perdavė administracijos direktoriui S. K..

Apklausiamas įtariamuoju (t. 1, b.l. 84), M. B. susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, aiškindamas lopšelio darželio „Saulutė“ viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad šis projektas buvo numatytas tame pačiame 2008 m. liepos mėnesio Panevėžio savivaldybės tarybos sprendime, kuriuo nutarta remontuoti visą eilę darželių. Vicemeras K. V. jam (M. B.) perdavė sąrašą įmonių, priskirdamas jas prie konkrečių objektų – darželių. Tame sąraše šalia darželio „Saulutė“ buvo nurodyta minėta įmonė UAB (duomenys neskelbtini), iš ko M. B. suprato, kad ši rangos sutartis turi būti sudaryta su šia įmone. Šią įmonę ir jos direktorių R. I. jis pažinojo jau iki šio konkurso. M. B. jam pranešė, kad R. I. nuvažiuotų į objektą ir apsižiūrėtų, ką jiems ten reiks daryti, pasiskaičiuotų sąmatą, bei nurodytų kitas įmones, kurias reiktų pakviesti į šį konkursą. Jis tą padarė, buvo užpildyta paraiška, po viešųjų pirkimo procedūrų su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis. Ši bendrovė darbus pagal šią sutartį padarė, savivaldybė pinigus šiai bendrovei už darbus sumokėjo. Po to, kai buvo bendrovei sumokėti pinigai, direktorius R. I., statydamas mašiną į garažą bendrijoje, kurioje jis (M. B.) dirbo, ar tiesiog taip atvažiavęs į garažų bendriją, jos kieme, jam perdavė apie 4000 litų, tikslios sumos nepamena. Prieš jam perduodant pinigus, prieš sudarant su juo rangos sutartį ar vykdant darbus M. B. asmeniškai jam nebuvau sakęs, kad jis turės tokį mokestį nuo rangos sutarties sumos sumokėti. Perduodamas pinigus R. I. nieko neaiškino, tačiau M. B. suprato, kad tai už darželį-lopšelį „Saulutė“, nes daugiau objektų jis tuo metu neturėjo. Tuos pinigus M. B. pasidėjo garaže, nes norėjo surinkti didesnę sumą tokių pinigų, ir tik jų surinkęs daugiau, perdavė juos S. K.. Nuo nurodytos sumos S. K. M. B. perdavė apie 3000 litų, likusius pasilikdamas sau.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. paaiškino, kad gal ir (duomenys neskelbtini) ten atliko darbus, lyg tai buvo atliekami stogo darbai pagal tarybos sprendimą. Jei tas objektas įeina į tą 2008 metų sąrašą, tai ta bendrovė buvo nurodyta prie to sąrašo. Patvirtino, kad tos bendrovės vadovas R. I. garažų bendrijoje davė 4000 Lt. Ar ta suma atitiko tuos 6 procentus nežino, nes nežino, kokia buvo sutartinė kaina, kiek davė, tiek ir gerai. Apklausoje nurodyta suma tikriausia gera. Nepamena, ar buvo kalba, kad reikės atsiskaityti, bet faktas yra, kad buvo laimėtas konkursas. Negali pasakyti, ar pats vadovas sugalvojo duoti atlygį. Iš tos duotos sumos sau pasiliko lygtai apie 1000 Lt.

Dėl Lopšelio-darželio „Žibutė“ paaiškino, kad tame objekte buvo langų ir durų keitimas. Ten dirbo bendrovė (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovas buvo A.. Sutartis buvo virš 100 000 Lt. Jo automobilyje gavo 5000 Lt. Prieš sutarties sudarymą, ar su juo buvo kalba apie tuos procentus, dabar nepamena. Atrodo, kad ta bendrovė pirmą kartą dirbo. Vadovą pažinojo. Pamena, kad lyg tai pinigai buvo paduoti jo automobilyje. G. A. dar liko skoloje, dabar tikrai nepamena. Nežino, ar derėjosi dėl duodamos pinigų sumos. Kokios kitos bendrovės teikė savo pasiūlymus negali pasakyti, reikia kelti dokumentus. Kitos bendrovės buvo parinktos A., pats jų nerinko. Iš tų 5000 Lt kiek sau pasiliko, nepamena, bet su S. K. pasidalino.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 85), susipažinęs su pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, M. B. aiškindamas lopšelio-darželio „Žibutė“ pastato remonto viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo nurodyta tame pačiame sąraše, kurį jam buvo perdavęs vicemeras K. V., ir ši bendrovė buvo nurodyta prie lopšelio-darželio „Žibutė“ pavadinimo. Tad jis suprato, kad būtent ši bendrovė turi būti parinkta kaip nugalėtoja šiam objektui. Asmeniškai pažinojo A. A., su kuriuo derino visus tuos reikalus dėl šio objekto. Sutartį pasirašiusios D. K. nepažįsta ir su ja tų reikalų nederino. A. A. pažiūrėjo objektą, pasakė kitas įmones, kurioms išsiųsti pakvietimus. Pagal tai buvo užpildyta paraiška, atliktos viešųjų pirkimų procedūros, ir su (duomenys neskelbtini) sudaryta 2008-07-10 rangos sutartis dėl lopšelio-darželio „Žibutė“ pastato langų ir durų pakeitimo. UAB (duomenys neskelbtini) pagal šią sutartį darbus atliko, savivaldybė už juos sumokėjo. Po to A. A. jam perdavė pinigų sumą – 5 000 litų. Pinigus jis perdavė savo automobilyje, kai iš savivaldybės vežė į objektą apžiūrėti padarytų darbų. Pats administracijos direktoriui S. K. už šį objektą pinigus perdavė kartu su kitomis sumomis, t.y. šią ir iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. I. perduotus pinigus. Iš šios 5 000 litų sumos S. K. perdavė 4000 litų, likusius pasiliko sau. S. K. šių pinigų atvažiavo pasiimti pas jį į namus.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patikslino, kad iš abiejų bendrovių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gautų pinigų 7000 Lt perdavė S. K. vienu kartu.

Atsakinėdamas į gynėjų klausimus M. B. paaiškino, kad kai perdavė S. K. mažesnę, nei priklausytų sumą, nepamena ar jis klausė, kodėl mažai pinigų. Atrodo, kad tokios kalbos nebuvo, nes būdavo pinigai perduodami be žodžių. S. K. perdavimo metu pinigų neperskaičiuodavo. Pinigų perdavimai S. K. buvo momentiniai, tačiau laikas nuo laiko atsiskaitydavo S. K., nes dėdavo sąrašiuke pliusus ir minusus. Tuos pliusus ir minusus dėdavo pats, o ne S. K.. Mano, kad S. K. juo pasitikėjo.

Dėl lopšelio-darželio “Žiburėlis“ paaiškino, kad tame darželyje 2008 m. buvo atliktas stogo remontas. Rangovu galėjo būti UAB (duomenys neskelbtini), vadovas buvo P. T.. Su tos bendrovės pavadinimu išėjo iš K. V. kabineto. P. T. žinojo, kaip statybininką. Ta bendrovė turėjo dar ir kitų objektų. Su tuo vadovu apie atsilyginimą už laimėjimą ar buvo kalba, dabar nepamena. Ne gali pasakyti ir kokia buvo gauta suma.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 85), susipažinęs su pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, M. B. aiškindamas lopšelio darželio „Žiburėlis“ stogo remonto viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)taip pat buvo nurodyta tame pačiame ant Tarybos sprendimo sudarytame sąraše, kurį jam (M. B.) buvo perdavęs vicemeras K. V., ir ši bendrovė buvo nurodyta prie lopšelio-darželio „Žiburėlis“ pavadinimo, tad supratęs, kad būtent ši bendrovė turi būti parinkta kaip nugalėtoja šiam objektui. Šį kartą dėl šio objekto remonto jis bendravo su bendrovės direktoriumi P. T.. Viskas vyko taip pat, kaip ir kitais tokiais atvejais, bendrovės direktorius apžiūrėjo objektą, pasakė ką kitus kviesti ir šį konkursą. Po viešųjų pirkimų procedūrų su UAB (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta 2008-08-19 rangos sutartis dėl lopšelio-darželio „Žiburėlis“ stogo remonto. Darbai pagal tą rangos sutartį buvo atlikti savivaldybė už tuos darbus sumokėjo. Tada direktorius P. T. važiuojant į objektą savo automobilyje už šią sutartį perdavė 1300 litų. Šį kartą nuo šios sumos administracijos direktoriui S. K. neperdavė nei kiek pinigų, nes tai buvo labai maža suma. Jam atiduodavo tada, kai susikaupdavo didesnė suma.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. patvirtino, kad parodymai teisingi. Patikslindamas paaiškino, kad negali pasakyti, kiek sau pinigų pasiliko. Gal buvo dalintasi su S. K., o gal ir ne, nes buvo maža suma. Negali pasakyti, ar iš viso S. K. nedavė nuo tos sumos, ar vėliau atidavė. Gavo 1300 Lt. Didesnes sumas stengdavosi kuo greičiau perduoti S. K.. Didesnė suma-tai 3000 -virš 4000 Lt. Stengėsi greičiau tais pinigais atsikratyti, perduoti S. K.. Buvo atvejų, jei mažos sumos, gal padėdavo garaže, gal savaitę ten laikydavo. Būdavo, kad iš karto savo dalį pasiimdavo. Kartais padėdavo visus pinigus ir niekam neduodavo, kai kitas rangovas duodavo, tada už viską atsiskaitydavo iš karto. Būdavo visaip.

Dėl lopšelio-darželio “Dobilas“ paaiškino, kad darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė buvo nurodyta tame raštelyje, kurį perdavė direktorius. Kiek žino, tai (duomenys neskelbtini) specializavosi langų keitime, tai kai atsirado tokie darbai, tai atsirado ir ta bendrovė. Apie dalyvavimą konkurse bendravo su S.. Jis pateikė ir kitus rangovus. Darbų suma buvo nemaža. Prieš laimint konkursą su vadovu apie procentus kalbos nebuvo, nes ta bendrovė buvo tame sąraše. Bendrovė atsiskaitė. Kiek pamena, buvo atsiskaityta vadovo ofise pasirašius sutartį. Gal apie 9000 Lt perdavė S. K., o apie 3000 Lt sau pasiliko. Kadangi ta įmonė buvo tame raštelyje, tai sau pasiliko mažiau, nei priklausytų. Apvalinimo suma būdavo šimtais ir tūkstančiais. Žino, kad (duomenys neskelbtini) esančiame ofise buvo perduota 12 000 Lt. Daugiau nei 3000 Lt gal negalėjo sau pasilikti. Nežino, kodėl buvo atsiskaityta pasirašius sutartį, bet tai buvo daroma ne jo (M. B.) iniciatyva. S. pakvietė į ofisą, parodė, ką jis dirba, kavos išgėrė, atidavė pinigus.

Dėl lopšelio-darželio „Vyturėlis“ M. B. paaiškino, kad tame darželyje dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ten pats bendravo ne su (duomenys neskelbtini) vadovu, o su R., kuris dirba savivaldybėje civilinės saugos darbuotoju. Jis buvo tarpininkas su „(duomenys neskelbtini) vadovu. Su R.dalyvaudavo pasitarimuose. Nelabai jį pažinojo. Jis kreipėsi tiesiogiai. Tame darželyje reikėjo pakeisti langus. Kad tuos darbus atliktų (duomenys neskelbtini), pats derino su direktoriumi ar tai R. derino su direktoriumi. Su R. apie konkrečią atlygio sumą kalbos nebuvo. Pokalbiai su R. rodė, kad bus atsilyginta, kas ir buvo padaryta. Kokia buvo gauta pinigų sumą, dabar negali pasakyti. Rangos sutartis galėjo būti apie 100 000 Lt. Atsiskaitė po darbų atlikimo. Atsimena, kad R. mašinoje prie savivaldybės buvo perduota suma, bet kokia-nepamena. Nežino, kokią sumą atidavė S. K., bet su juo buvo atsiskaityta.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 86) M. B., susipažinęs su jam pateiktomis rangos sutartimis ir kitais viešųjų pirkimų dokumentais, aiškindamas lopšelio-darželio „Vyturėlis“ pastato rekonstrukcijos viešojo pirkimo organizavimo aplinkybes, nurodė, kad į jį ir direktorių S. K. pastoviai kreipdavosi vienas savivaldybės darbuotojas K. R., kuris dirba civilinės saugos skyriuje, kad bendrovei (duomenys neskelbtini)būtų duota darbo. M. B. nurodė, kad pasitarė su administracijos direktoriumi S. K., kuris sutiko, kad šiai bendrovei būtų duotas darželis „Vyturėlis“. Šiuo atveju jis dėl sąmatos ir kitų galimų rangovų šiam konkursui bendravo tik su šiuo savivaldybės darbuotoju K. R., o ne su sutartį pasirašiusiu V. K.. Už šią rangos sutartį K. R. jam (M. B.) perdavė tam tikrą sumą pinigų, tačiau kiek konkrečiai jis nepamena. Atsimena tik tai, kad K. R. vieną kartą jo paprašė užvažiuoti į Aukštaičių gatvę, kur jis gyvena, ir pavežti į darbą. Kai jis įsėdo į M. B. automobilį, jis atidarė automobilio salono daiktadėžę ir į ją įdėjo pinigus. Iš tų pinigų jis 2/3 atidavė S. K., tačiau konkrečios sumos neprisimena. Jeigu gerai prisimena, K. R. pinigus perdavė irgi dar iki to laiko, kai savivaldybė pervedė pinigus pagal tą sutartį.

Pagarsinus šiuos parodymus M. B. juos patvirtino ir papildomai paaiškino, kad gal pokalbio metu R. minėjo, jog buvo pas direktorių. Pinigai buvo atiduoti mašinoje, galėjo būti tai ir jo (M. B.) mašinoje. Gal buvo dalinis apmokėjimas dar nepabaigus darbus. Dėl kitų darbų lyg tai nebuvo R. kreiptasi. Neprisimena, ar galėjo būti R. duodama 10 000 Lt. J. A. sako, kad buvo tokia suma, tai gal tokia ir buvo, nes jis gal geriau žino. Pats pinigų neskaičiuodavo, kiek davė-tiek.

D. R. pinigai nebuvo lyg tai palaidomis kupiūromis, buvo gal voke, nepamena, ar vokas buvo užklijuotas. Kiek gavo pinigų, tiek buvo dėkingas. Nepamena, kad būtų nurodęs, kiek pinigų duoti. Duodamos pinigų sumos nenurodinėjo. Vilniuje pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausiamas visais epizodais, nežino, ar protokole yra viskas surašyta. Negaliu pasakyti, ar visi žodžiai surašyti, pasirašė, nes neneigia savo parašo.

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją naudojosi Tarybos sprendimo projektu, objektų sąrašu. Kai buvo Vilniuje apklaustas, buvo suimtas. Tą tarybos sprendimą gal iš interneto turėjo, juk jis nebuvo slaptas. Pats tuo metu tikrai internetu nesinaudojo. Gal advokatas davė tą sprendimą, nes visą laiką apklausose buvo advokatas ir prokurorai. Tuo metu turėjo tik vieną lapelį - Tarybos sprendimo projektą. Užrašas - tai objekto pavadinimas, rangovas, kokiems darbams buvo skirti pinigai. Pasakymas „Pasakosiu apie aplinkybes, kurias esu pasižymėjęs“ - tai gal reiškia, kad buvo rangovo pavadinimą pasižymėjęs, bet konkrečiai kas buvo pasižymėta, nepamena. To lapuko nebeturi, nežino, kur jis yra dabar. Apklausoje užfiksuoti realūs parodymai.

Liudytoja O. C. paaiškino, kad nuo 1990 m. iki šios dienos dirba Panevėžio savivaldybės finansų ir biudžeto skyriuje. Per tuos darbo metus buvo daug biudžeto tvirtinimų. Kaltinamuosius pažįsta, tai yra vadovai. Kiekvienais metais remontuojami darželiai, ne vien tik „Riešutėlis“. Lėšos skiriamos Tarybos sprendimu. Šiuo atveju Taryba pritarė skirti lėšas darželiui „Riešutėlis“. Buvo lėšos skirtos, tačiau jų neužteko, dar buvo skiriamos papildomos. Kai biudžetas nevykdomas, tai pasirenkama tam skirti, kam labiausia reikia. Prašymus skirti lėšas rašo statybos ir statinių priežiūros skyrius. Su direktoriumi svarstoma, kokias priemones teikti tarybai. Svarstoma su meru, tada ruošiamas Tarybos sprendimo projektas, o tada svarstoma kolegijoje, po to komitetuose. Po to tvirtinama Taryboje. Administracijos direktorius dalyvauja visuose klausimuose. Taryba net nepriimtų svarstyti klausimo, jei būtų parengta tik skyriaus vedėjo. Galutinį sprendimą priima Taryba. Svarstyme ir Taryboje dalyvauja administracijos direktorius. Lėšos „Riešutėlio“ remontui buvo skiriamos prie direktoriaus S. K.. Kas vykdo darbus, finansų ir biudžeto skyriui visai neaktualu. Nežino, kas atliko „Riešutėlyje“ darbus. Už darbus atsako tas, kas prižiūri tuos darbus. Finansų ir biudžeto skyrius rašo ataskaitas, rašo Tarybai paaiškinamus raštus, kiek buvo skirta lėšų, kiek panaudota. Kiek buvo tada „Riešutėliui“ skirta lėšų, nepamena, gal 130 000 ar 200 000 Lt. Statybos priežiūros ir statinių skyrus teikia sąmatą. Pagal ją skirstomos lėšos. Lėšos paimamos iš biudžeto, nors dažnai skiriama ir iš privatizavimo lėšų, t.y. du lėšų šaltiniai.

Su M. B. kartu dirbo. Jis dirbo statybos ir statinių priežiūros skyriuje. Su M. B. buvo dalykiniai santykiai. 2007 m. pati buvo finansų skyriaus vedėja. Kiekvienas skyrius vis prašo daugiau lėšų, nes darželiai ir mokyklos yra senos, todėl lėšų vis reikia. Kiekvienais metasi buvo sudaromas sąrašas remontuojamų objektų. Tame sąraše buvo apie 10-15 milijonų litų prašoma, bet savivaldybė turi galimybę skirti daugiausia iki 500 000 Lt. Daugiau skirti pinigų turimos lėšos neleidžia. Statybinėms organizacijoms lėšas pravesdavo buhalterinės apskaitos skyrius. Jie teikia finansų skyriui paraišką, kur nurodomos prašomos lėšos, po to buhalterinės apskaitos skyrius paskirsto lėšas pagal statybines organizacijas.

Liudytojas A. E. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Buvo statinių ir statybos priežiūros skyriaus vyr. specialistu. Objektų techninė priežiūra buvo tiesioginės pareigos. Kai vyko administracijos koridoriaus darbų paslaugų pirkimai, buvo pasiųstas atlikti kokybės ir kiekius patikrinti, kai buvo jau darbų pabaiga. Įvertino darbų kokybę, kiekius. Tai buvo 2008 m. Tada buvo „Cido“ arena, nakvynės namai, globos namai, gatvės - tą rudenį buvo daug objektų. Dėl paslaugų pirkimo pirmais metais neteko užsiimti. Dėl koridoriaus remonto neteko pirkti paslaugas. Vykdė tik techninę priežiūrą. Ikiteisminio tyrimo metu rodė viešojo pirkimo paraiškos dokumentus. Prisimena, kad ten buvo jo parašas. Paraišką teikė, pasirašė, bet pats jos nedarė. Nepamena, kodėl pasirašė. Tvirtina, kad pasirašė ne savo noru, o nurodymas buvo toks, buvo paruošta paraiška ir ją pasirašė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 50 – 51) A. E. parodė, kad jis dirba Panevėžio m. savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriuje ir, nesant M. B., jį pavaduodavo. Pagal pareigybę jis vykdė statybos objektų techninę priežiūrą. Apie jo pasirašytą 2009-01-06 viešojo pirkimo paraišką dėl Panevėžio m. savivaldybės 1 ir 3 aukštų koridorių grindų remonto paaiškino, kad kaip šioje paraiškoje pasirašė nepamena, matomai, tuo laiku nebuvo skyriaus vedėjo M. B.. Jis atsimena, kad buvo atliekamas šių patalpų remontas, tačiau kada tai vyko negalėjo nurodyti.

Pagarsinus šiuo parodymus liudytojas juo patvirtino. Papildomai paaiškino, kad remontas vyko 2008 m. Žino, kad buvo vėlyvas ruduo ar žiema, bet tikslaus laiko nepamena, nes iki 40 objektų ir objektėlių per metus būna. Kas davė nurodymus patikrinti tuos kiekius, nepamena, bet kažkas iš skyriaus. Kai atėjo į tą skyrių, vedėju buvo M. B.. Iki jo suėmimo gal 1 ar 2 kartus, po 2 savaites yra jį pavadavęs, tai įėjo į mano pareigas. Apžiūrėti objektus dėl būsimų darbų pats nevažinėjo, o vykdė tik techninę priežiūrą. Skyriuje dirbo dviese. Dėl objekto savivaldybėje buvo paskirtas prieš pat objekto pabaigą, o gal kitas darbuotojas pradžioje buvo paskirtas, dabar visko nepamena. M. B. neformalių pavedimų neduodavo. Pradėjau dirbti 2008 m. pavasarį. Be jo skyriuje techninę priežiūrą atlikdavo dar vienas specialistas.. Jokių nurodymų S. K. nėra davęs. Tada jo nepažinojo, tik vėliau su juo pradėjo sveikintis.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, žino juos tik iš matymo. Nuo 1992 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas. Užsiima statybos remonto darbais. Tekdavo dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Teko dalyvauti ir savivaldybės skelbtuose konkursuose. Informaciją apie konkursus gaudavo iš savivaldybės leidinių. Darydavo sąmatą. Apie vykdomus darbus skelbdavo leidinyje kompiuteryje, kartais sužinodavo pasikalbant su kitais, iš gandų. Su kitomis bendrovėmis pasikalbėdavo, kai ką pasiderindavo dėl konkurso. Su V. R. apie tai teko kartą kalbėti. Su juo teko derinti dėl Kranto gatvėje esančios mokyklos. M. B. asmeniškai nepažįsta, tik iš laikraščių žino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo (t. 2, b.l. 54 – 58) metu D. M. parodė, kad jis palaiko draugiškus santykius su V. R., statybinės įmonės - UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2008 metais V. R. iniciatyva jo bendrovė Panevėžio m. savivaldybei keturis kartus teikė reikiamus dokumentus dėl statybos viešųjų konkursų. Konkrečių objektų nepamena, nes jo bendrovė dalyvavo formaliai, tik norėdama padėti V. R. laimėti šiuos konkursus. Pamena, kad tai buvo smulkūs mokyklų ir darželių remonto darbai. Visus kartus V. R. jam pateikė jo bendrovės vardu parengtus dokumentų projektus, o jis (D. M.) organizavo jų pasirašymą, antspaudavimą, supakavimą ir grąžino atgal V. R., kad jis juos įteiktų konkursų iniciatoriui. Už dalyvavimą konkurse V. R. jo bendrovei jokio atlygio nesiūlė, jo jie ir nereikalavo. Susipažinęs su jam pateiktais viešųjų pirkimų dokumentais, patvirtino, kad tokiu būdu jų įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) vardu buvo parengti pasiūlymai dėl Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos aktų salės ir sanitarinių mazgų kapitalinį remonto, dėl bibliotekos „Žalioji pelėda“ remonto, dėl lopšelio-darželio „Aušra“, „Vaivorykštė“ remonto.

Pagarsinus šiuos parodymus D. M. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad nesigilino kas tose objektuose remontavo - tikriausia, kad (duomenys neskelbtini). 2007-2009 m. neteko lankytis tame skyriuje, kur dirbo M. B.. Jo nepažįsta, nėra pas jį buvęs. 2007 metais nepažinojo S. K., su juo jokių reikalų neturėjo.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. Kaltinamųjų nepažįsta. Buvo statybos darbų konkursas. Direktorius paskambino, nes gal buvo tuo metu išvykęs, ir liepė pasirašyti dokumentus, kuriuos atnešė toks jaunuolis. Po kurio tai laiko sužinojo, kad tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R.. Jis atnešė dokumentus, o ji pasirašė prie direktoriaus pavardės ir uždėjo anspaudą. Dėl kokio konkurso buvo dokumentai, nežino, nes jų neskaitė. Korespondencija eidavo per jos rankas. Ateidavo iš savivaldybės pranešimai dėl dalyvavimo konkursuose, bet konkrečių pavadinimų nežino. Bendrovė dalyvaudavo konkursuose, bet juk praėjo jau daug metų, negali visko prisiminti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 62 – 64) L. J. paaiškino, kad 2008 – 2009 metais jų bendrovė Panevėžio m. savivaldybei keletą kartų teikė reikiamus dokumentus statybos darbų viešiesiems konkursams. Direktorius D. M. ją informuodavo, kad dokumentus jų vardu pateiks UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R., kuriuos jie privalo patvirtinti ir jam grąžinti. D. M. paaiškino jai, kad jų dalyvavimas yra formalus, tik tam, kad padėti laimėti konkursą V. R. įmonei. V. R. keletą kartų pateikė jų bendrovės vardu parengtus dokumentus, kuriuos ji patvirtindavo, susiūdavo ir perduodavo atgal V. R.. Susipažinusi su jai pateiktais viešųjų pirkimų dokumentais, liudytoja L. J. patvirtino, kad tokiu būdu jų įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) vardu buvo parengti pasiūlymai viešųjų darbų paslaugų pirkimui dėl Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos aktų salės ir sanitarinių mazgų kapitalinį remonto, dėl bibliotekos „Žalioji pelėda“ remonto, dėl lopšelio-darželio „Aušra“, „Vaivorykštė“ remonto.

Pagarsinus šiuos parodymus ji patvirtino, kad jie yra visiškai teisingi, kadangi tuo metu geriau prisiminė įvykius. Papildomai paaiškino, kad 2007 m. S. K. nepažinojo, jokių reikalų su juo neturėjo. M. B. nežino.

Liudytojas R. I. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Žino, kad bendrovė dirbo viename darželyje, bet pavadinimo nepamena. Už darbus tame darželyje davė M. B. 5000 ar 6000 Lt. Prieš pakviečiant į konkursą, dar nebuvo pateikęs dokumentų dėl dalyvavimo, M. B. pasakė apie pinigų davimą. Jis sakė, kad reikės duoti 6 procentus nuo sąmatos vertės. Bandė derėtis, bet sakė, kad jei nenori tiek, tai nekvies. Jis nesakė, ar tie pinigai jam asmeniškai reikalingi. Be (duomenys neskelbtini) konkurse dalyvavo ir kitos bendrovės. Dėl laimėjimo susitarė su kitomis bendrovėmis, kad jos nenumuštų kainos. M. B. patarė į kurias bendroves kreiptis. Pats dalyvaujančias bendroves taip pat žinojo. Darbai buvo gal už 100 000 Lt, nors gerai nepamena. Kitoms bendrovėms irgi padėdavo laimėti konkursus. Objektų pavadinimų nepamena, bendrovių juk daug. Yra laimėję ir be išankstinio susitarimo su kitomis bendrovėmis. Dėl stambių objektų yra skelbiami viešieji pirkimai, yra informacinės priemonės, todėl dėl stambių objektų tartis su kitomis bendrovėmis nereikėjo.

Šalies argumentai

Protokole – pareiškime, rašytame 2009-11-19 (t. 5, b.l. 1 – 2) R. I. nurodė, kad 2008 m. rudenį M. B. iš jo paėmė ne mažiau kaip 3000 Lt kyšį už tai, kad statybos bendrovė (duomenys neskelbtini) 2008 m. vasarą laimėjo Panevėžio m. savivaldybės suorganizuotą lopšelio – darželio „Saulutė“ stogo remonto darbų viešąjį pirkimą. Kyšį M. B. perdavė daugiaaukščių garažų kooperatyve.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 5,. B.l. 8 – 13) R. I., parodė, kad jis M. B. pažįsta nuo 1994-1995 m. Iš Panevėžio m. savivaldybės dar pažįsta mero pavaduoją K. V., tačiau dėl viešųjų pirkimų su juo jam neteko bendrauti. Nurodo, jog 2008 m. vasaros antroje pusėje jis susitikęs M. B. jo prašė duoti darbo UAB (duomenys neskelbtini). M. B. jam sakė, kad artimiausiu metu planuojama remontuoti lopšelį darželį „Saulutė“. M. B. pasakė, sumą, kurią planuojama skirti stogo remontui (apie 70 000 litų), bei užsiminė, kad jam turės duoti 3000 ar 4000 litų. R. I. teigia, jog suprato, kad iš jo reikalaujama kyšio už konkurso laimėjimą. Kadangi iš kitų statybininkų buvo girdėjęs, kad norint laimėti reikia duoti kyšį, todėl sutiko duoti reikalaujamą sumą, nes kitaip nebūtų laimėjęs šio konkurso. M. B. taip pat paaiškino, kad reiks surasti bendrovių, kurios „dėl akių“ sudalyvautų konkurse. Dar prieš paskelbiant konkursą buvo nuvykęs į lopšelį darželį „Saulutė“, apžiūrėjo stogą, įvertino situaciją, padarė paskaičiavimus. Tada jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. R., kurį pažinojo iš kitų konkursų, ir jam pasakė, kad reikia, kad jo bendrovė dėl akių sudalyvautų viešajame pirkime. V. R. jam buvo skolingas, nes 2008 metais jo bendrovė (duomenys neskelbtini) padėjo V. R. bendrovei (duomenys neskelbtini) ir dėl akių teikė pasiūlymą dėl „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos remonto ir nurodė didesnę kainą, taip sudarydami sąlygas (duomenys neskelbtini)laimėti šį konkursą. Buvo surašytas pasiūlymas šiam konkursui, kuris nuvežtas į savivaldybę, V. R. nuvežė į savivaldybę UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą šiam konkursui. Po kurio laiko jo bendrovė (duomenys neskelbtini) gavo kvietimą atvykti į savivaldybę pasirašyti rangos sutartį. Bendrovė atliko sutartyje numatytus darbus, o Panevėžio m. savivaldybė 2008 m. rudenį pervedė visus pinigus. Po to, kai bendrovė gavo visus pinigus už tuos darbus, nuvyko į garažų kooperatyvą, kur žinojo, kad tam tikru laiku būna M. B.. Susitikimo metu M. B. pirmiausia papriekaištavo, kad jis (R. I.) vėluoja su pinigais, aiškindamas, kad iš jo irgi reikalauja ir jam reikia dalintis. Iš to suprato, kad už M. B. savivaldybėje yra aukštesnių pareigūnų. Nenorėdamas ginčytis ir bloginti santykių M. B. perdavė 4000 litų kyšį.

Pagarsinus pareiškimą bei apklausą R. I. patvirtino, kad tiek pareiškime, tiek apklausoje išdėstyti faktai yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad buvo girdėjęs, kad duoda kyšius. Apie tai yra kalbėję su R., V. R.. Buvo kalba tik apie kyšio davimą, bet apie sumas nekalbėjo. Buvo kalba, kad reikia M. B. duoti, kad laimėti konkursą. Tuo metu nepasirodė, kad prašoma suma labai didelė. Vykstant apžiūrėti darželio „Saulutė“ M. B. nebuvo. Dabar nepamena, ar sąmatą V. R. pateikė, ar pats sudarinėjo jo bendrovės vardu. M. B. su šypsena sakė, kad jam reikia dalintis, todėl tai nepasirodė įtikinama. Kad be M. B. dalyvauja ir kiti asmenys, sužinojo tik iš spaudos. Nurodo, jog M. B. prašė 4000 Lt tai ir davė. Tuo metu statybininkai ir daugiau pinigų turėjo, nes buvo dideli atlyginimai. Vykdamas pas M. B. turėjo pasiėmęs ir daugiau pinigų dėl viso pikto.

Dėl „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos buvo su V. R. susitikę ir apkalbėjo, kad nemažinti sumos. Kas buvo paruošęs sąmatą, nepamena.

Dėl lopšelio-darželio „Gintarėlis“ paaiškino, kad dalyvavo tame konkurse.

Dėl lopšelio-darželio „Diemedis“ paaiškino, kad dalyvavo stogo remonto darbų konkurse. Detalių nepamena. Neprisimena, kas laimėjo. Įmonės vadovas (duomenys neskelbtini) galėjo tartis dėl konkurso laimėjimo, bet tiksliai to nepamena.

Dėl Lėlių vežimo teatro remonto konkurso detalių nepamena. Labai mažai yra bendravęs su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po konkurso jų nematė.

Liudytojas nurodo, kad neprisimena, ar dalyvavo konkurse dėl lopšelio–darželio „Žvaigždutė“. Dėl lopšelio-darželio „Jūratė“ žodžiu pateikė pasiūlymą-arba viešųjų pirkimų tarnybai telefonu. Kiek siūlys (duomenys neskelbtini)-nežinojo. Dėl lopšelio-darželio “Rūta“ gal buvo pateiktas pasiūlymas. Su V. R. yra kalbėjęs, bet dėl kokio darželio, nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b.l. 26 – 30) ir susipažinęs su Panevėžio m. savivaldybės viešųjų pirkimų dokumentais dėl lopšelio darželio „Žvaigžtutė“ stogo remonto, lopšelio-darželio „Rūta“ stogo remonto, lopšelio-darželio „Vyurėlis“ baseino patalpų remonto, Panevėžio m. savivaldybės 1 ir 3 aukštų koridoriaus grindų remonto, R. I. paaiškino, kad šiems konkursams visa reikiama dokumentacija galėjo būti gaunama, rengiama ir teikiama tokiomis pat analogiškomis aplinkybėmis ir išsamiai paaiškino kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes

Pagarsinus šiuo parodymus R. I. pareiškė, kad jie yra teisingi. Darželių pavadinimų neatsimena. Dėl lopšelio-darželio „Vyturėlis“ gal teikė pasiūlymus, laimėjo V. R. bendrovė. Su juo buvau susitikęs. Dėl savivaldybės koridorių remonto gal 2009 metų sausio 6 d. gavo pasiūlymą, gal buvo derinama su V. R., bet, nepamena, kad būtų kalbėjęs, jog darbai ten jau atlikti.

Dėl lopšelio-darželio „Žiburėlis detalių nepamena. Įmonės (duomenys neskelbtini)vadovas buvo P. T.. Nepamena, ar su juo derino konkursus. Su juo nėra artimi santykiai, nors pažįstami seniai.

Dėl lopšelio darželio „Žiburėlis“ apklausiamas ikiteisminio trimo metu (t. 5, b.l. 32) R. I. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymas ir lokalinė sąmata šiam viešam pirkimui yra atspausdinti jo bendrovėje, jo pasirašyti ir antspauduoti jo bendrovės antspaudu. 2008 m. vasarą jis buvo susitikęs savo pažįstamą P. T., kuris paprašė padėti jo firmai (duomenys neskelbtini)sudalyvauti savivaldybės rengiamame viešajame pirkime dėl lopšelio darželio „Žiburėlis“ stogo remonto. P. T. užsiminė, kad gavo galimybę atlikti šiuos darbus, ir kad, kaip įprasta, reikia dar kelioms firmoms pateikti pasiūlymus. Jis orientuodamasis į P. T. pateiktą sąmatą paruošė sąmatą savo bendrovės vardu, kurią paruošė pagal jų bendrovės įkainius, ir už tokius jie būtų sutikę atlikti tuos darbus. Paruoštą pasiūlymą, sąmatą P. T. prašymu jie išsiuntė į savivaldybę. Kaip praėjo viešasis pirkimas jis nesidomėjo, nes iš P. T. žinojo, kad tai jo objektas ir nesikišo į tai.

Pagarsinus šiuos parodymus R. I. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Dėl lopšelio-darželio „Riešutėlis“ stogo remonto paaiškino, kad šį konkursą laimėjo įmonė (duomenys neskelbtini). Jos vadovas yra (duomenys neskelbtini) ir jį pažįsta. Su juo yra kalbėję dėl to konkurso.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b.l. 34) R. I. detaliai papasakojo kaip L. R. paprašytas formaliai sudalyvauti lopšelio – darželio stogo remonto darbų viešajame pirkime teikė pasiūlymą savivaldybei.

Pagarsinus šiuos parodymus R. I. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Šalies argumentai

R. I. nurodo, kad kai kilo kalbos apie kyšių davimą, buvo atėjęs V. R. ir liepė apie susitarimus nieko niekam nesakyti. Tuomet jam atsakė, kad pagalvos, konkrečiai nieko nepažadėjo.

Liudytojas L. R. paaiškino, kad yra bendrovės (duomenys neskelbtini) savininkas. Kaltinamuosius žino iš matymo. Pas juos kabinetuose nėra buvęs, tik buvęs savivaldybės statybų skyriuje, bendravo su M. B. statybų klausimais. Nurodo, kad jo bendrovė dalyvaudavo konkursuose. Renovavo lopšelį-darželį „Riešutėlis“, gal „Pasaką“. Bendrovės specializacija yra stogai, tačiau daro ir apdailos darbus, tvarko fasadus. Gaudavo pakvietimus į konkursus. Jei turėdavo darbą, tai iš mandagumo pateikdavo dokumentus, tačiau pakeldavo kainą, kad nelaimėti. Kad nereikėtų vežioti į objektus techninių darbuotojų, kad patys atvažiuotų, tai M. B. yra davęs pinigų. Duotos sumos negali pasakyti, nes neturi užrašų, tokios apskaitos nevesdavo. Tyrimo metu geriau prisiminė. Nuo kelių objektų yra davęs, kad nereikėtų pačiam vežioti prižiūrėtojus, jie patys važinėjo. Nepamena, kiek buvo sumokėta. Daugiau niekam nedavė. Duodama suma nebuvo apibrėžta, sakė, kad duoti kiek gali. Apie pinigų davimą buvo kalba su M. B.. Jis sakė, kad neskiriami pinigai važinėti po objektus, sakė, gal galima paremti. Pervesti pinigus į savivaldybės biudžetą nesiūlė. Jei tą būtų siūlę, būtų paramą į biudžetą pervedęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b.l. 114 – 117) L. R. nurodė, kad M. B. jis yra davęs 28 800 litų kyšį. Kyšį jis yra davęs už lopšelio darželio „Riešutėlis“ pastato rekonstravimo konkursą – 18 000 litų, už šio lopšelio darželio stogo remonto konkursą – 6000 litų. Už laimėtą konkursą dėl Panevėžio jaunimo mokyklos pastato remonto jis M. B. davęs 2000 litų, o už laimėtą konkursą dėl lopšelio darželio „Pasaka“ – 2 800 litų. Visus pinigus jis davė M. B. per kelis sykius. Pinigus perdavė, kai gaudavo dalinį ar visą apmokėjimą už atliktus darbus tuose objektuose. Pinigus jis galėjo duoti 2008 m. antroje pusėje, tikslaus laiko neprisimena. Pinigus jis davė M. B., o apie K. V. ar S. K. įtaką šiems konkursams jis nieko nežinojo. Konkrečios kyšio sumos M. B. nenurodydavo.

Papildomai apklausiamas įtariamuoju (t. 2, b.l. 84 – 87) L. R., aiškindamas lopšelio darželio „Riešutėlis“ konkurso laimėjimo aplinkybes, nurodė, kad M. B. 2008 m. pavasarį jam pasiūlė atlikti darbus šiame objekte ir nurodė, pasiskaičiuoti, kiek reikės pinigų tų darbų atlikimui. L. R. tą padarė ir paruoštą sąmatą perdavė M. B.. Ar M. B. klausė, kokioms įmonėms siųsti pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse, ar pats nurodė kokioms firmoms siųs kvietimus, jis neatsimena. L. R. parodė, kad jis galėjo nurodyti firmas, kurioms siųsti kvietimus, tai galėjo būti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kurių vadovų prašė padėti sudalyvauti šiame konkurse. Nuvažiavęs į UAB (duomenys neskelbtini)pas P. T., jis jo paprašė sudalyvauti konkurse ir padavė jam paruoštą sąmatą. Jis pažiūrėjo sąmatą ir sutiko. Paruoštus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)pasiūlymus nuvežė į Panevėžio m. savivaldybę.

Pagarsinus šiuos parodymus L. R. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad pinigus davė ne per vieną kartą. Už kiekvieną objektą mokėjo atskirai nes iš karto negalėjo surinkti 30 000 Lt. Primetė, kad išeina apie 5 procentai.

Šalies argumentai

Savo pareiškime STT (t. 2, b.l. 65 – 67) L. R. nurodė, kad apie tai, jog norint laimėti konkursą reikia sumokėti apie 6 proc. nuo konkurso sumos savivaldybės darbuotojams, kurie organizuoja konkursą, jis buvo girdėjęs dar prieš tai kai laimėjo lopšelio darželio „Riešutėlis“ renovacijos konkursą iš kitų statybinių firmų vadovų, tačiau iš ko konkrečiai, negali nurodyti.

Pagarsinus šį jo pareiškimą L. R. pareiškė, jog jame nurodyti faktai teisingi. Tačiau teigia, jog apie 6 procentus sužinojo vėliau, kai sumokėjo. Teigia, jog nebuvo suma apibrėžta, konkreti suma nebuvo įvardinta. Kai M. B. davė tuos pinigus, jis nesakė, kad perdaug ar permažai. Nurodo, kad toje srityje dirba nuo 2008 metų. Iki to laiko tokios pinigų davimo praktikos nebuvo, o nuo 2008 m. reikėjo už objektus pinigus mokėti. M. B. sakė, kad pinigai ne jam vienam. Nežino, gal projektavimui, konkurso organizavimui. Nesidomėjo ir neklausė, kur tie pinigai eina.

Liudytojas teigia, kad po papasakoto pinigų davimo daugiau pinigų niekam nedavė. Buvo ir vėliau su M. B. susitikę, turėjo objektų, bet su M. B. apie pinigų davimą kalbos nebuvo, pinigų jam nebedavė. Gaudavo kvietimus į konkursus, jei nereikėjo objekto, tai ir nedalyvavo. Sukeldavo kainas, ir kas nori, tas tegul ir laimi. Dalyvauti visur dalyvavo, kad nedingti iš to akiračio. Su kitomis bendrovėmis kalbėdavo, ar jie dalyvauja, tačiau tarimosi su bendrovėmis nebuvo.

Nė pas vieną iš savivaldybės darbuotojų nenueidavo. Tik su M. B. yra kalbėjęs, bet tik statybos reikalais. Pas kaltinamąjį S. K. nebuvo užėjęs, neprašė jo leidimo suderinti su pasirinktais rangovais UAB (duomenys neskelbtini) V. R. ir (duomenys neskelbtini)vadovu P. T. pasiūlymams teikti.

Liudytojas S. L. paaiškino, kad 2007-2008 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo ir akcininkas. Bendrovė užsiiminėjo statybos darbais. Bendrovė pravedė Lėlių vežimo teatro renovaciją. Dalyvavo konkurse, kurį ir laimėjo. Darbai buvo tvarkingai atlikti. Kiek aš žino, tai dėl sąmatų jokių problemų nebuvo. Brolis daugiau tuo užsiiminėjo. Pinigai buvo gauti pagal sudarytą su savivaldybe sutartį. Iš savivaldybės darbuotojų jokios pagalbos nebuvo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 5 – 7) S. L. parodė, kad jis gerai pažįstamas su M. B., tad kelis sykius jam sakęs, kodėl jis nepakviečia UAB (duomenys neskelbtini) dalyvauti konkursuose, į ką šis atsakęs, kad jie skaitytų skelbimus spaudoje. 2008 m. rugpjūčio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) paštu gavo kvietimus dalyvauti viešuose pirkimuose dėl lopšelio darželio „Diemedis“ stogo remonto ir dėl Lėlių vežimo teatro pastato remonto, kuriuos jie laimėjo. Už laimėto lopšelio darželio „Diemedis“ konkursą jis niekam jokio atlygio nedavė. Po rangos sutarčių pasirašymo, jis iš savo brolio J. L. sužinojo, kad laimėti Lėlių vežimo teatro pastato remonto konkursą padėjo Panevėžio m. savivaldybės mero pavaduotoja, jo pažįstama Z. K., tačiau smulkiau brolis nepaaiškino. Pradėjus darbus Lėlių vežimo teatro pastate, S. L. susitiko su M. B., kuris jam pasakė, kad reikės atsilyginti už šį objektą, pasakydamas ne sumą, o procentus 5 ar 6 procentus. S. L. tai suprato kaip kyšio reikalavimą, suprasdamas, kad jeigu neduos negalės normaliai užbaigti šio objekto ir perspektyvoje dalyvauti konkursuose, todėl pasakė, kad kyšį duoti sutinka, tačiau duoti nesiruošė, tuo labiau tokios sumos. S. L. tikėjosi, kad M. B. šį reikalavimą pamirš, tačiau sykį jam M. B. paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti, tad S. L. suprato, kad vėl bus reikalaujama pinigų. Tuomet prieš tą susitikimą jis paėmė 5000 litų ir 2009 metais (gal vasarą) susitarė susitikti su M. B.. Jie susitiko kavinės „Eglė“ patalpose, lauko terasoje. M. B. paklausė, ar UAB (duomenys neskelbtini) gavo apmokėjimą už atliktus Lėlių vežimo teatro rekonstrukcijos darbus, jis atsakęs, kad taip, savivaldybė sumokėjo. M. B. pasakė, kad reikia atsiskaityti neįvardindamas sumos. Jis padavė 3000 litų, bet M. B. pasakė, kad per mažai. Tada padavė visus turėtus pinigus – 5000 litų ir juos jam perdavė, tuo pačiu pasakydamas, kad daugiau duoti negali, nes sunki bendrovės finansinė padėtis. Pinigus perdavė kaip kyšį M. B. reikalavimu.

Pagarsinus šiuo parodymus S. L. pareiškė, jog apklausoje neteisingai užrašyta dėl Z. K. pagalbos laimint konkursą Lėlių vežimo teatro pastato remontui. Teigia jog reikėjo užrašyti „nepadėjo“. Teigia, jog galėjo būti nepakviesti į konkursą. Todėl padėjo ne laimėti, o padėjo firmą pakviesti į konkursą. Atsisako žodžių, kad padėjo. K. gaila, nes ją už tai tampė. Ji nieko nepadėjo. Brolio klausė po konkurso, ar kas padėjo ir kodėl laimėjo. Bet žino, kad K. nepadėjo. Į ją net nebūtu kreipęsi. Niekam nieko nemokėjo prieš konkursą ir po jo niekas nieko neprašė atsilyginti. Protokole apie susitikimą su M. B. - viskas teisingai. M. B. pradėjo reikalauti pinigų po konkurso. Buvo keista, kad reikalauja pinigų tada, kai objektas buvo jau padarytas. Neduoti pinigų negalėjo, nes galvojo, kad kitaip jis nebekvies į konkursus. Jis tiesiog reikalavo, prievartavo pinigų. Pradžioje galvojo nemokėti. Po to situacija pasikeitė. Po to lyg tai dalyvavo konkursuose. Už kitus objektus nemokėjo, nes niekas neprašė. Juk už objektėlį už 20 000 Lt, tai ką ten mokėti. Siūlė M. B. 3000 Lt, tačiau sakė, kad-mažai. Po to galvojo, kad patemps gumą. Sakė M. B., kad daugiau pinigų neturi, nes jautė, kad dar bus prašoma.

M. B. nekalbėjo, kad pinigai reikalingi miesto reikmėm ar valdžiai atiduoti. Pats irgi nesidomėjo, nes nekorektiška klausti, kur, Mykolai, dėsi pinigus. Su M. B. kartu mokėsi institute, pažįstamas buvo, patikimas žmogus.

Duodamas 5000 Lt M. B., nežinojo, kad tie pinigai eina S. K.. Jei tai kas nors ir būtų pasakęs, tuo nebūtų patikėjęs. Duodamas M. B. pinigus manė, kad pinigus jis sau pasiims, juk kvaila dalintis, juk niekas nieko nežino, juk konkursas jau laimėtas, be to- ne jo dėka, nes laimėjo tvarkingai, gražiai. Su V. R. ir I. nebendraudavo, apie jokį kaltinamojo S. K. leidimą suderinti su V. R. ir R. I. pasiūlymų darbų pirkimams teikti didesne, nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina, kalbos nebuvo.

Nė į vieną savivaldybės darbuotoją nesikreipė, nes juk tik pas M. B. gali kreiptis, jei reikia. Nuėjęs į savivaldybę ir jį sutikęs, kartais pasakydavo M. B., kad šis duotų sąrašus konkursų, kad jų nepražiopsoti, tik tokia galėjo būti su juo kalba. Nė karto su M. B. nevažiavo į objektą.

Liudytojas J. L. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Lėlių vežimo teatre turėjo rekonstrukciją. Buvo atlikti apmatavimai, iki konkurso buvo pateiktos sąmatos, nes buvo toks prašymas A. M., kad jis galėtų pasiskaičiuoti, kiek renovacijai reikės pinigų. Sąmatą darė veltui, nes už tai niekas pinigų neprašė. Konkurso proceso nežino, nes jam nevadovavo. Jo funkcijos buvo kitos. Konkursą laimėti kas padėjo, nežino, gal buvo tokios sąlygos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 26 – 28) J. L. parodė, kad jis yra S. L., UAB Steiga“ generalinio direktoriaus, brolis. Jis pažįsta Z. K., kuri sykį jį pasikvietė į svečius. Jam ten nuvykus jis rado jų bendrą pažįstamą Z. K.. Z. K. jam pasakė, kad savivaldybė numačiusi skirti lėšų Lėlių vežimo teatro remontui, į ką jis atsakė, kad tai žinantis, nes apie tai jam jau buvo sakęs teatro vadovas A. M.. Z. K. irgi tai patvirtino ir nurodė, kad savivaldybė tam objektui numačiusi apie 350 000 litų ir apklausė, ar jie (UAB (duomenys neskelbtini)) nori gauti tą objektą. Jis atsakė, kad norįs ir paprašė Z. K. jiems pagelbėti laimėti šį konkursą. Į tai Z. K. atsakė, ar jie galėtų paremti jos partijos skyrių, apmokėti lankstinukus, lipdukus, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. Ji liko patenkinta ir pasakė jam, kad pasistengs dėl jų. Dar prieš konkursą apie Z. K. pažadą jis papasakojo savo broliui S. L.. Konkursui pateikė savo pasiūlymą ir lokalines sąmatas, kuriose nurodė sumą, kurią jiems pasakė Z. K.. Kaip minėtam konkursui buvo parinktos kitos bendrovės, jis nežino, jis pats tik kalbėjosi su UAB (duomenys neskelbtini) savininku V. R., kuris svarstė dalyvauti Lėlių vežimo teatro statybos darbų viešajame pirkime. Pas juos atvykęs V. R. jam pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nedalyvaus minėtame viešajame pirkime, nes darbų jis turi, o siūloma kaina per maža. V. R. žinojo, kad tiems darbams skirta 350 000 litų, tai rodė, kad jis bendrauja su kažkuo iš savivaldybės, nes žino tą sumą. Liudytojas parodė, kad 2008 m., A. M. paprašytas, kartu su UAB (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi V. A. padarė paskaičiavimus dėl Lėlių vežimo teatro remonto būsimų darbų ir juos perdavė A. M., kad jis juos pateiktų savivaldybei prašydamas finansavimo.

Pagarsinus šiuos parodymus J. L. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Savivaldybė organizavo konkursą, ir bendrovė dalyvavo. Kas dar konkurse dalyvavo, nežino. Su V. R. buvo kažkoks pokalbis, bet apie pinigų sumas, tai tikrai nežino. Pats žinojo, kokia maždaug pinigų suma, bet daugiau tai nieko. V. R. sakė, kad yra labai maža pinigų suma.

Darė pastato apmatavimus, o sąmatą darė sąmatininkas - R. S.. Ji pagal valstybinius įkainius darė sąmatas. Preliminarią sąmatą atidavė savivaldybei, kad būtų žinoma, kiek reikės pinigų. To buvo prašęs teatro direktorius. Pats sąmatą atidavė direktoriui, o kur jis ją dėjo, nežino. Su Markuckiu kalbėjo, kad nori dalyvauti konkurse, nes darė paskaičiavimus. S. M., kad konkurse įmonė dalyvaus. Z. K. nieko neprašė, jokių kalbų apie partijos parėmimą nebuvo. Ji tik paklausė, ar galėtų paremti. Brolis ne visose funkcijose dalyvauja. Jis buvo supažindintas su pirmine sąmata. Kad dalyvaus konkurse, nusprendė akcininkų susirinkime. Jie žinojo apie išankstinės sąmatos padarymą. Dėl konkurso su M. B. neteko kalbėti. Kaltinamuosius žino kaip miesto vadovus, dėl konkurso su jais neteko bendrauti.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Sieja darbiniai santykiai. Nurodo, kad daug metų rašydavo kiek reikia lėšų renovacijai. Kartą padarė sąmatą ir buvo skiriami pinigai, kuo labai džiaugėsi. Viso objekto sąmatą pačiam buvo sudėtinga padaryti, todėl tą padaryti prašė draugų, nes teatras tam pinigų neturėjo, o sąmata kainuoja tūkstančius. Todėl skambino draugams ir prašė daryti sąmatą. Per visą laiką gal 4 kartus savivaldybei teikė sąmatas. Dėl sąmatos padarymo kreipėsi į Juozą, nes jis tai padarydavo už dyką. 2008 m. pagal sąmatą buvo skirti pinigai. Tuo metu būtų apsidžiaugęs, jei tas kas darė sąmatą, būtų ir atlikęs darbus. Nežino, ar su Juozu buvo apie tai kalba. Anksčiau teatre buvo atliekami darbai nežinomų žmonių. Padarydavo darbus ne taip, kaip reikėjo, todėl būtų buvę daug mieliau bendrauti su tais, kuriuos pažįsta, nes jie žino teatro specifiką. Pats garsiai džiaugėsi, kad gavo pinigus. Visas miestas žinojo, kad gavo ir kiek gavo pinigų, nes daug metų to laukė. Konkursą darė savivaldybė. Pats ten nedalyvavo, posėdžiuose nebuvo, jo nuomonės neklausė. Teigia, jog jam buvo ne tiek svarbu kas laimės konkursą, o svarbu buvo, kad gavo pinigus. Laimėjo konkursą (duomenys neskelbtini), ji ir atlikinėjo darbus. Buvo kalėdinis laikotarpis. Kai įvyko konkursas, gal buvo perdėliojimas ar patikslinimas sąmatų. Pradžioje buvo numatyta apšiltinti sienas, perdengti stogą, sutvarkyti salę ir pirmo aukšto patalpas. Po to nebeliko pirmo aukšto, gal lėšų nebuvo. Po to raštiškai nerašė, tačiau kalbėjo visiems apie papildomų lėšų būtinumą. Buvo ir salė atremontuota ir pirmas aukštas perdažytas. Kalbama buvo su savivaldybės darbuotojais. Galiausiai viskas išsisprendė. Apie atsiskaitymą papildomais pinigais, nebuvo kalbos. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad primygtinio prašymo, kad laimėtų konkursą (duomenys neskelbtini), nebuvo, tačiau, pats to norėjo, nes tuos žmones pažinojo. Apie tai Z. K. galėjo sakyti, bet atskiro su ja susitikimo, nebuvo.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad 2008 m dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos inžiniere. Tvarkė dokumentus, kurie susiję su objektais. Suvesdavo sąmatas į programą. Pačių sąmatų nesudarinėjo. Lėlių vežimo teatras buvo pirmas objektas. Sudarant šią sąmatą buvo paimta apmokymams. Į tą objektą važiavo kartu su Juozu, tačiau teisės savarankiškai sudaryti sąmatą dar neturėjo, buvau kaip mokinė. Atlyginimas buvo fiksuotas. Už jokį pagalbinį darbą nebuvo mokama, nebuvo mokama ir už minimą sąmatą. Nežino, kas prašė tą sąmatą padaryti.

Asmeniškai M. B. nežinojo, nei su vienu savivaldybės darbuotoju neteko susitikti. Dviese su J. L. vyko į minimą objektą.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad 2008 metais su miesto savivaldybe sudarė sutartį dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems. Vykdė darbus, laimėjo viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams. Buvo 4 objektai: Vaitkaus, Nendrės, Petkevičaitės-Bitės ir Aukštaičių gatvėse. Pasiūlė dalyvauti konkurse statybos ir statinių priežiūros skyriaus vadovas, nes anksčiau jau dirbo, patiko bendrovės darbai, pretenzijų neturėjo. Neprižadėjo M. B. laimėjimo, bet toks gestas iš jo pusės buvo, t.y., kad yra galimybė ir laimėti. Prieš padavimą paraiškos buvo jo pasakyta apie 6 procentų davimą. Tai buvo naujiena, anksčiau neteko mokėti. Buvo ir anksčiau konkursuose laimėję darbus, bet ten nereikėjo mokėti. Kitais konkurse dalyvaujančiais pasirūpinti buvo M. B. kompetencija, kas dar dalyvauja konkurse, pats nežinojo. Su V. R. bendrauti neteko, nors jį žino. Tą konkursą bendrovė laimėjo. Atliko darbus, kuriuos priėmė. Pasirašė aktus ir apmokėjo už atliktus darbus. M. B. sumokėjo dalį pinigų, bet ne visą sumą, t.y. nuo 200 000 Lt 6 procentai būtų buvę 12 000 Lt, bet vienas objektas buvo nuostolingas, tai derybų keliu buvo sutarta dėl 8000 Lt. Tas pinigų perdavimas vyko per 2 kartus: kartą- prie statybos tresto, o kitą kartą-Tilvyčio g., prie kapinių. Nebuvo kalba, kam tie pinigai, ar jis pinigus su kuo nors dalinsis.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 113 – 116) A. G. parodė, kad 2008 m. jam bendraujant su Panevėžio m. savivaldybės Statinių priežiūros skyriaus vedėju M. B., pastarasis jo paklausė, ar jų bendrovė nenorėtų atlikti darbus ir kituose objektuose. Kadangi darbų trūko su tuo pasiūlymu iškart sutiko. Po šio pokalbio 2008 m. liepos mėn. jam paskambino M. B. ir pasakė, kad gali duoti darbo, davė 4 objektų (būstus, kuriuos reikia pritaikyti neįgaliesiems) sąrašą. M. B. pasakė, kad reikia tuos objektus apžiūrėti ir suskaičiuoti atliktinų darbų kiekius. Padaręs skaičiavimus A. G. juos nuvežė M. B., kuris pasakė, kad jeigu norės, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėtų konkursą dėl šių darbų atlikimo, tai reiks atsilyginti. M. B. pasakė, kad reikia dar dviejų firmų, kurios pateiktų pasiūlymus šiam konkursui ir rekomendavo tam vieną firmą – UAB (duomenys neskelbtini), davė V. R. telefoną. M. B. taip pat nurodė tų 4 objektų vertes, kiek kuriam skirta lėšų. Gavęs šiuos duomenis A. G. paskambino V. R., kuriam pasakė kokiems objektams kiek lėšų skirta, ir šis sutiko padėti laimėti, pasakęs, kad jų tie objektai nedomina. Taip pat A. G. kreipėsi į savo pažįstamą V. iš UAB (duomenys neskelbtini), kurio irgi paprašė padėti laimėti ir pastarasis sutiko. UAB (duomenys neskelbtini)parengė pasiūlymą ir šios bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu ir juos nunešė į savivaldybę. Po kurio laiko buvo gautas atsakymas, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėjo konkursą dėl šių 4 objektų. Pradėjus darbus, susitiko su M. B., kuris paaiškino, kad reiks sumokėti ne mažiau 6 proc. nuo sandorio vertės (be PVM). Jis suprato, kad M. B. reikalauja kyšio. Kadangi konkursai buvo laimėti, sutiko mokėti reikalaujamą kyšį. 2008 m. spalio mėn. jis (A. G.) iš savo asmeninių lėšų M. B. nuvežė ne mažiau kaip 4000 ir ne daugiau nei 5000 litų. Pinigus perdavė M. B. automobilyje, pasakęs, kad tai tik dalis pinigų, nes daugiau neturi. M. B. pasakė, kad mažai ir paragino greičiau mokėti visus pinigus. Po to M. B. dar skambino ir reikalavo pinigų. Tada susitikęs su M. B. dar kartą jam padavė ne mažiau 4000 ir ne daugiau 5000 litų. Gavęs pinigus M. B. pasakė, kad dar per mažai, bet kadangi vienas objektas buvo jiems nuostolingas, todėl daugiau mokėti A. G. atsisakė.

Pagarsinus šiuos parodymus A. G. patvirtino, kad jie yra teisingi, kadangi apklausoje geriau viską prisiminė.

Savivaldybės užsakymu darbus yra vykdę 2007 m., tai nuo to laiko žino ir M. B.. Į kitus savivaldybės darbuotojus neteko kreiptis. Pas S. K. nebuvo buvęs. Jis pasirašė sutartį, bet su juo neteko susitikti, nes nunešė sutartį pasirašyti statybos skyrius. M. B. dėl mokėjimo pora kartų priminė. Perduodant jam pinigus, kad jis ne vienas, kalbos nebuvo.

Liudytojas V. R. paaiškino, kad kaltinamąjį S. K. geriau žino, o K. V. yra kelis kartus matęs. Liudytojas nurodo, ,kad nepamena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu ir prašo perskaityti jo parodymus. Teigia, jog turi neįgalumo grupę, gali kai ko neprisiminti. Nurodo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovė užsiima statybos darbais. Bendrovė veikia nuo 1991 metų. Dalyvaudavo ir viešuosiuose pirkimuose. Kaip gerą specialistą jį pakviečia pakonsultuoti. Dabar jau 3 metai į savivaldybės konkursus nekviečia. Savivaldybėje pažinojo M. B.. Kažkada darė remontą, o M. B. pamatė darbus, sakė, kad geri specialistai, tai jis ir pakviesdavo dalyvauti konkursuose. M. B. žino tiek laiko, kiek jis dirba savivaldybėje. Be M. B. niekas kitas nekviesdavo į konkursus. Dabar nėra M. B. ir niekas nekviečia į konkursus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 2 b.l. 9 – 14) V. R., parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Jo bendrovė verčiasi statybos ir remonto darbais. Tad jis nuolatos domisi, seka informaciją, kokius konkursus Panevėžio miesto savivaldybė skelbia statybos ir remonto darbams. Be to, jis nuolatos lankosi Panevėžio miesto savivaldybėje, pažįsta ten dirbančius valdininkus, tame tarpe savivaldybės kapitalinės statybos skyriaus viršininką M. B..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 9 – 14) V. R. nurodė, kad kai K. V. tapo vicemeru, o S. K. – administracijos direktoriumi, vieno susitikimo su jais metu V. R. jiems pasakė, kad, kai jie dabar valdžioje, tai rengiant viešųjų pirkimų konkursus neužmirštų ir jo (turėdamas omenyje savo bendrovę (duomenys neskelbtini)). Taip pat V. R. jiems pasakė, kad jis jiems skolingas neliks. V. R. teigimu, į tai K. V. pasakė: „Tikrai neužmiršim.“ Tuo tas pokalbis konkursų tema ir baigėsi

Po kurio laiko, jau po šio paminėto pokalbio su K. V. ir S. K. dėl pakvietimo jo įmonės į konkursus, M. B. pasakė, kad rengiamas konkursas dėl Panevėžio miesto „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos sanitarinių mazgų kapitalinio remonto. Taip pat M. B. pasakė: „Mes imam 6 procentus nuo pasirašomos sutarties vertės, atmetus PVM“. Kas tie „mes“ M. B. to pokalbio metu neaiškino. M. B. jam paaiškino, kad reikalaujamus 6 procentus nuo pasirašomos sutarties vertės jis turės sumokėti tik po to, kai jo įmonė laimės viešųjų pirkimų konkursą, pasirašys sutartį, atliks darbus ir už juos gaus užmokestį iš savivaldybės. Be to, M. B. jam parodė, kokias kitas įmones planuoja kviesti šiam konkursui, tad pasakė, kad jis tų įmonių direktorių ar kitų atstovų paprašytų sudalyvauti konkurse, kad jos pateiktų pasiūlymus su didesne nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina. Tai jis įvykdė, su tų kitų įmonių vadovais perkalbėjo, jų paprašė sudalyvauti konkurse, o toks jo prašymas jiems leido akivaizdžiai suprasti, kad jis yra sutaręs šį konkursą laimėti, tad jų pasiūlymai turi būti aukštesne kaina. Detaliai su jais derinti nereikėjo, nes tarp statybininkų yra tokia praktika, kad jeigu vienas prašo kitų dalyvauti konkurse, suprantama, kad tas, kas prašo, yra sutaręs šį konkursą laimėti ir jis teiks pasiūlymą atitinkantį daugmaž savivaldybės paskelbtą to konkursą vertę (darbams skirtų pinigų sumą), o kiti, prašomi dalyvauti statybininkai teiks pasiūlymus didesne verte. Minėto konkurso atveju jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi L. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. I., kad jie teiktų savo pasiūlymus šiam konkursui. Kadangi jie pateikė tokius pasiūlymus ir jie buvo didesne kaina nei UAB (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad jie suprato, kokius siūlymus jie turėtų teikti, kad laimėtų UAB (duomenys neskelbtini), t.y. jie nekonkuravo su UAB (duomenys neskelbtini) dėl nurodyto objekto remonto darbų atlikimo.

Po viešųjų pirkimo konkurso šiam objektui laimėjimo UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį su savivaldybe tiems darbams atlikti, darbus pagal šią sutartį atliko ir gavo apmokėjimą iš savivaldybės. Po to, kai UAB (duomenys neskelbtini) pagal tą sutartį gavo pinigus iš savivaldybės, maždaug po mėnesio ar dviejų jis sumokėjo M. B. 15 000 litų. V. R. teigia, kad tokių mokėjimų buvo ir pagal kitas sutartis, todėl jis neprisiminė, kur konkrečiai perdavė būtent šią pinigų sumą, bet pinigus M. B. tokiais atvejais perduodavo arba jo automobilyje, arba nuvažiavęs į jo namus. Kai pinigus perduodavo automobilyje, jis juos įdėdavo į automobilio salono daiktadėžę. Pinigai būdavo perduodami grynais, į nieką jų neįpakuodavo. Ar M. B. su kuo nors dalinosi ir kaip dalinosi perduodamus pinigus, jis nežino. Tačiau vieną kartą, kai jis vėlavo perduoti tą 6 procentų atlygį nuo sutarties vertės, M. B. jį skubino, kad jis greičiau atiduotų tą sumą, nes „valdžia spaudžia“. Todėl jis (V. R.) suprato, kad M. B. veikia ne vienas, o su aukštesniais savivaldybės pareigūnais, vadovais.

V. R., apklausiamas nurodė, kad tokiomis pat aplinkybėmis, M. B. pareikalavus sumokėti 6 procentus nuo laimėto konkursų sutarties vertės (be PVM), paprašius kitų statybinių įmonių dėl jų dalyvavimo skelbiamuose konkursuose, jo įmonė (duomenys neskelbtini) laimėjo konkursus dėl šių objektų: viešosios bibliotekos „Žalioji pelėda“ remonto, vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“ remonto, vaikų lopšelio-darželio „Aušra“ remonto, vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“, vaikų lopšelio-darželio „Žvaigždutė“, vaikų lopšelio-darželio „Jūratė“, darželio „Rūta“, „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos stogo remonto. Už visus šiuos tokiomis pat aplinkybėmis laimėtus konkursus ir pasirašytas sutartis, UAB (duomenys neskelbtini) atlikus darbus ir gavus pinigus už juos iš savivaldybės, jis M. B. perdavė už viešosios bibliotekos „Žalioji pelėda“ remontą – 5000 litų, vaikų lopšelio-darželio „Vaivorykštė“, vaikų lopšelio-darželio „Aušra“, vaikų lopšelio-darželio „Gintarėlis“, vaikų lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ vienu sykiu perdavė 9000 litų, vaikų lopšelio-darželio „Jūratė“, darželio „Rūta“, „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos stogo remontą – 6000 litų. V. R. teigimu kyšio dydis – 6 procentai nuo sutarties – nebuvo griežtai nustatyta suma, nes pvz. paminėta 6000 litų suma tikrai buvo mažesnė suma nei 6 procentai, nes apskritai jo bendrovei tie užsakymai nebuvo pelningi, todėl jis tuo motyvu davė mažiau pinigų ir M. B. sumokėti daugiau pinigų nereikalavo. V. R. taip pat paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalyvaujant paminėtuose konkursuose dėl nurodytų objektų remonto, kai po to mokėdavo nurodytą atlygį nuo pasirašytų sutarčių vertės, jis bendraudavo ta tema tik su M. B.. Nei su S. K., nei su K. V. apie tuos konkursus ir mokėjimus už juos jis nebendravo, netgi juos labai retai susitikdavo.

Pagarsinus šiuos parodymus V. R. papildomai paaiškino, kad M. B. žinojo nuo Statybos tresto laikų. Jį pažinojo iš matymo, bet nebuvo draugai. Teigia, jog be pažinties niekas nebūtų pakvietęs į konkursą. Dabar vieši konkursai, o anksčiau - paskambina, kad atvažiuoti į savivaldybę ar telefonu pasiūlo dalyvauti konkurse. Viešai apie konkursus informacija nebuvo skelbiama. Į konkursus kartais ir nekviesdavo. Apie tai, kad nepakvietė, susižinodavo iš kitų statybininkų. Jei nekviečia, tai ir neidavo. Kas bus, jei susirinks visi rangovai ir pradės rėkauti. Pagal įstatymą užtenka ir 3 bendrovių. Jo bendrovę kviesdavo į smulkius objektus, kur niekas neidavo. Darbų sumos buvo 10-20 tūkstančių litų. Nežino, kokiais kriterijais vadovavosi kviečiant į konkursą. Negali pasakyti ar dėl pakvietimų į konkursus nuo 1991 m tik su M. B. kalbėjo, nes darbų kaulijo visų, ką tik pažinojo. Gal ir su kaltinamaisiais yra apie tai kalbėjęs, gal sakė, kodėl visų nekviečia, rimtesnių, juk aš irgi dirbti noriu. Nepamena, ar kalbėjo su kaltinamaisiais apie kvietimą. Apklausoje turi būti parašyta. Gal pasiskundė, kodėl nekviečia. Kaltinamieji nežadėjo kviesti į konkursą. Po to M. B. pasikvietė. Nežino, kaip tie konkursai buvo organizuojami. M. B. paklausdavo, ar eisi į tą ar aną objektą. Gal M. B. susitardavo su kitais, kad jo bendrovė darys darbus. Būdavo, kad ir pats dėl to tardavosi: pateiki 3 pasiūlymus ir viskas, paprašydavo žmogaus duoti pasiūlymus. To yra prašęs R., bet M. B. pats susirasdavo siūlytojus, nes jų būdavo. Buvo tokia etika, kad tu dirbi-kitas nelenda. Iš M. B. kiti žinojo, kad tame objekte dirbs (duomenys neskelbtini). Pats apie tai kolegoms nesakė, nes visi žinojo, kuriame objekte dirba. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas padėdavo. Būdavo, kad ir pats firmoms pasakydavau, kad dirbs tokiame ar tokiame objekte. Tokia buvo tada etika. Visų smulkmenų nepamena, nes jau senas laikas.

Dėl „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos V. R. paaiškino, kad ten dirbo, bet už kokią sumą buvo atlikti darbai, dabar nepamena. Nepamena, kaip gavo tą objektą Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes tada buvo artimesnis laikas, geriau prisiminė. Į tą konkursą tik M. B. galėjo pakviesti, nes jis visada kviesdavo. Nepamena, kas dar dalyvavo tame konkurse. Teigia, jog yra įbaugintas, nes perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, bijo suklysti. Dėl atsilyginimo už galimybę laimėti kalbėjo su M. B.. Jis pasikvietė ir pasakė, kad jei nori dalyvauti, reikės atsegti 6 procentus. Sutiko su tuo. Tai buvo pirmas pokalbis su M. B.. Tie procentai turėjo būti skaičiuojami nuo sumos be PVM. Gal tokia sistema jau seniai buvo įvesta. Iš pradžių dirbo smulkiuose objektuose, o vėliau buvo pakviestas į ir stambesnius. Stambiausias darbas buvo 300 000 Lt. Buvo pakilimas, rangovai buvo ieškomi, bet čia buvo garantuotas atsiskaitymas, o privatininkai nežinai, ar užmokės. Valstybinis užsakymas geras ne pagal pelningumą, bet pagal atsiskaitymą. Tuo laiku pats tik mokėsi, turėjo tik vidurinį išsilavinimą, buvo sunku ir orientuotis. Toje mokykloje darbai buvo atlikti. Davė M. B. tuos 6 procentus, bet sumos nepamena, nes reikia žiūrėti, kokia buvo sąmata .Žino, kad buvo apie 300 000 Lt objekto darbų suma. M. B. yra pinigus davęs prie Maximos, į namus jam nuvežęs. Galėjo tų pinigų ir neduoti, bet reikėtų eiti ieškoti darbo. Pasirinko lengvesnį ir patogesnį kelią, dėl to jaučiasi kaltas.

Dėl bibliotekos „Žalioji pelėda“ V. R. paaiškino, kad čia buvo ta pati schema, kitaip nebūdavo. Rangos sumos nepamena. Sumokėjo tuos pačius 6 procentus. Atiduodamų pinigų neskaičiuodavo centas į centą.

Dėl lopšelio-darželio „Aušra“ paaiškino, kad viskas vyko pagal tą pačią schemą. Nepamena, ką ten dirbo, bet jei yra parodymai paklausoje, tai reiškia ten dirbo.

Dėl lopšelių-darželių „Žvaigždutė“, „Vaivorykštė“, „Gintarėlis“ paaiškino, kad „Vaivorykštės“ tai tikrai nepamena, o „Žvaigždutė“ atrodo, kad buvo prie „Žaros“. Neatsimenu, ką ten dirbo, tačiau visas procesas (konkursas, laimėjimas, atsiskaitymas) vyko įprastai. Tas duodamas atsilyginimas kam buvo skiriamas, ar vienam M. B., ar dar kažkam nežino, o įtarimais ir pasvarstymais dalintis aš negali.

„Nevėžio“ pagrindinėje mokykloje, lopšelyje-darželyje „Rūta“, „Jūratė“ darbai buvo atliekami. Sudėjus visų objektų sumas, atrodo didelė, bet atskirai-tai sumos nedidelės, nes jo bendrovė smulkiuose objektuose dirbo. Turėjo tik iki 10 žmonių, tai M. B. nieko rimtesnio ir negalėjo duoti. Teko dalyvauti konkursuose tik tam, kad dalyvauti. Žino, kad M. B. paprašydavo atnešti pasiūlymą didesnį nei nurodyta jo suma. M. B. pasakydavo sumą ir pagal tai paskaičiuodavo didesnę sumą. Pats yra įpratęs nemokamai dirbti, bet kitas juk irgi už jo bendrovę padarydavo paskaičiavimus. Tai aišku, kad buvo tokia sistema.

Atsakinėdamas į klausimus V. R. paaiškino, kad K. V. yra matęs tik kelis kartus. Kai jis tapo vicemeru, su juo neteko bendrauti. Neprisimena, kada jis tapo vicemeru. Nurodo, kad jam norėjosi lįsti į politiką, nes ją mėgo. Bendravo su K. V. partiniuose susirinkimuose. Gal susirinkimuose kol jis ir nebuvo valdžioje, iškeldavo klausimus, kad nekviečia į konkursus. Nepamena, kuriam iš kaltinamųjų apie tai skundėsi, nes aš skundėsi visam pasauliui.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 9 – 14, 33 – 38) V. R. nurodė, kad kai K. V. tapo vicemeru, o S. K. – administracijos direktoriumi, vieno susitikimo su jais metu V. R. jiems pasakė, kad, kai jie dabar valdžioje, tai rengiant viešųjų pirkimų konkursus neužmirštų ir jo (turėdamas omenyje savo bendrovę (duomenys neskelbtini)). Taip pat V. R. jiems pasakė, kad jis jiems skolingas neliks. V. R. teigimu, į tai K. V. pasakė: „Tikrai neužmiršim.“ Tuo tas pokalbis konkursų tema ir baigėsi, jokių detalių, nei konkrečių atlygio sumų nebuvo aptarta, nes buvo kalbama apskritai apie konkursus, o ne apie kokį konkretų konkursą. Tame pokalbyje dalyvavau jis (V. R.), S. K. ir K. V., jokie kiti asmenys nedalyvavo.

Pagarsinus šiuo parodymus V. R. patvirtino, kad jie teisingi. Papildomai paaiškino, kad žodžiai „Skolingas neliksiu“ reiškia, kad parems partiją. Tačiau partijos neparėmė, nes M. B. 6 procentus paimdavo ir nieko nelikdavo, be to, jie neprašė. M. B. pasakymą „mes“, suprato, kad „Mes“ - tai valdžia ar partija. Tuo metu valdžia buvo ar V. ar S., juk meras-pagrindinis vadovas. M. B. perduoti 15 000 Lt ar buvo skirti partijos rėmimui, nežinojo, bet manė, kad pinigai buvo partijos rėmimui. Pats yra parėmęs ir invalidų draugiją, bokso turnyrą. Pinigus pervesdavo į sąskaitą. Tačiau kai atiduodi tuos 6 procentus, tai nebelieka iš ko remti. M. B. atiduodavo tuos procentus ir daugiau apie tai nesukdavo galvos. Vėliau ta partija pradėjo nebepatikti. Įtaria, kad kiekviena partija turi juodą buhalteriją, gal jiems reikia ir nelegalių pajamų.

V. R. patikino, kad 2009-11-18 parodymus (t. 2, b.l. 9 – 14) davė būdamas reabilitacijos centre ir tie parodymai yra teisingi. Teigia, jog visą laiką buvo idėjinis. Jei būtų gavęs pinigus, būtų į partijos sąskaitą įnešęs. Ar legaliai, ar nelegaliai, bet jei sakė, kad parems partiją, t.y. skolingas neliks. Rėmimo formos keitėsi. Jam buvo žinoma, kokia yra legali partijos rėmimo forma. M. B. pasakė, kad mes norime 6 procentų, tai suprato, kad mes - tai partija, gal koalicija, gal jie ten pinigus pasidalina. Tiesiog nesuko galvos, kaip jie ten dalinsis. Taip buvo paprasčiau gyventi, nereikėjo nuolat nervintis, nes buvo valstybinis užsakymas. Dabar galima įvardinti, kad tada davė kyšį, tik nežino, kur tas kyšis ėjo. Partijos posėdžiuose (kuriuose teko dalyvauti) visada buvo minima, kad partija stokoja pinigų, o rėmėjų nėra. Prisipažįsta, kad davė kyšį. Už „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos darbus davė apie 15 000 Lt. Patvirtina, kad galėjo įtarti dėl S. K. ir K. V. ir, kad galėjo būti ne tik jie. Pinigus atiduodavo M. B. ir viskas. Už „Žaliosios pelėdos“ remontą duota 5000 Lt, dėl 9000 Lt patvirtina, nes ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Dėl Lėlių vežimo teatro patvirtina, kad buvo pokalbis su K. V.. Savivaldybės koridoriaus remontą darė (duomenys neskelbtini). Buvo miesto šventė. M. B. paprašė padaryti remontą. Tą darbą atliko ant garbės žodžio. Buvo šeštadienį miesto šventė, tai bendrovė per ketvirtadienį, penktadienį tą darbą padarė. Tuo metu visiems buvo padėjėju, būti geram, kad tavęs neužmirštų, tai buvo savotiška reklama. Dėl savivaldybės remonto bendravo su M. B., nes kai kaltinamieji išėjo į valdžią, tai jų beveik nematė. Konkurso nebuvo, nes reikėjo per kelias dienas padaryti darbą. Jei pagal M. B., tai išeitų, kad pats (V. R.) pamatė savivaldybėje nudriskusį kilimą, buvo prieš svečius gėda, ir pats sugalvojo remontą. Aišku, kad M. B. sako netiesą. Nepamena, su kuo prieš pradedant darbus apie remontą kalbėjo, bet M. B. matė darbus, ten vaikščiojo. S. K. apie statybos darbus nelabai supranta, juk jis- kompiuteristas. Visą laiką statybos klausimais bendravo su M. B.. Gal ir su S. K. kalbėjo apie savivaldybės koridoriaus remontą, nors gerai nepamena, su kuo apie tai kalbėjau.

Šalies argumentai

V. R. teigia, jog nepamena, ar kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teko kalbėtis su M. B. ir kaltinamaisiais. Mano, kad neteko, nes nepamena, kada yra paskutinį kartą matęs. Jei apklausoje parašyta apie pokalbį su S. K. ir, kad kaltinamojo žodžius perdavė M. B., tai taip ir buvo. To dabar negali prisiminti, bet negali to paneigti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 9 – 14)V. R. parodė, kad kai M. B. buvo suimtas ir po to paleistas, tai jis užėjo pas jį (V. R.) ir pasiguodė, kad savivaldybės valdžia, direktorius su juo nesikalba, todėl jis paliktas likimo valiai, neturi už ką samdyti advokato, nei lėšų pragyvenimui, nes areštuotos sąskaitos, turtas, o jis nebeturi darbo. Tad M. B. paklausė, ar V. R. negalėtų nuvažiuoti pas direktorių S. K. pasikalbėti, perduoti, kad M. B. norėtų gauti nuolatinį darbą, taip jam atiduotų jų dalį, pasakė „tris tūkstančius“. Jis suprato, kad M. B. prašo jam grąžinti tą dalį, kurią jis jiems perdavęs. M. B. prašė garantijų, kad savivaldybės vadovai nuo jo nenusisuks, jeigu jam bus sunku ir paaiškės kiti kyšininkavimo epizodai. M. B. jam paminėjo (duomenys neskelbtini) epizodą, bet jis apie tai nieko nežino, nes nieko iš (duomenys neskelbtini) nepažįsta. Po šio pokalbio su M. B., po kelių dienų jis nuvažiavo vakare pas V. M., kuris yra S. K. bendrapartietis, ir paprašė jo, kad jis jam padėtų susitikti su S. K.. Tada jis kartu su V. M. nuvažiavo pas S. K. į namus. S. K. namuose jis (V. R.) su S. K. paėjo į šalį, į koridorių. Ten jis S. K. pasakė, kad M. B. skundėsi, kad jo nepriima atgal į darbą, kad jį paliko likimo valiai. S. K. pasakė, kad jis buvo pas prokurorą ir prokuroras davė leidimą M. B. grįžti į darbą, bet dar reikia sutvarkyti formalumus. Jis pasakė, kad M. B. prašo garantijų, kad esant reikalui jis nebus paliktas bėdoje. S. K. į tai atsakė: „Tikrai nepaliksim“. Dar jis pasakė, kad M. B. prašo „trijų“ ir parodė tris rankos pirštus, turėdamas omenyje tris tūkstančius litų, kuriuos M. B. paprašė grąžinti. Į tai, S. K. atsakė: „Kad tegu jis nepergyvena, viskas bus sutvarkyta, tegu turi kantrybės.“ Kadangi S. K. jo nieko daugiau neklausinėjo, į jo perduotus M. B. prašymus atsakė, V. R. suprato, kad jis supranta, apie ką eina kalba. Be to S. K. pasakė: „Perduok M. B., kad aš su juo nesutikinėsiu“. V. R. suprato, kad S. K. M. B. nepasitiki ar kažko bijo. Po šio pokalbio su S. K. jis susitiko su M. B. ir perdavė S. K. žodžius. Be to, po M. B. sulaikymo dar buvo nuvažiavęs pas R. I. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorių), kuriam pasakė, kad jeigu kas klaus, tai kad sakytų, jog su Mykolu nieko nebuvo, į ką jis atsakė :“Nieko ir nebuvo“. Dar jis buvo susitikęs L. R. (IĮ (duomenys neskelbtini) ), nes M. B. pokalbio metu buvo sakęs, kad jam neleidžiama sutikti su S.. V. R. nurodė, kad R. pasiteiravo, ar jis pažįsta S., kurio pats nepažįsta. Jis pasakė, kad pažįsta. Tada jis pasakė, kad M. B. uždrausta susitikti su S., tad įdomu kodėl. L. R. pažadėjo su S.pasikalbėti. Po kurio laiko, L. R. pasakė, kad M. B. gali nepergyventi, čia jie ne prie ko. V. R. teigia, jog nurodytus veiksmus atliko, nes norėjo pagelbėti M. B..

Atsakydamas į klausimus V. R. paaiškino, jog nepamena ar kalbėjosi su kitų bendrovių vadovais apie M. B. sulaikymą, nes atmintis labai banguota. S. pavardė man nesako, I. žino. Nepamena, ar su juo kalbėjosi apie M. B. sulaikymą. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dabar nepamena, bet jei užrašyta, kad buvo susitikęs, tai taip ir yra.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 22 – 27) V. R. parodė, kad jis L. R. prašymu, siekdamas jam padėti laimėti viešuosius konkursus, parengė ir patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) vardu parengtus pasiūlymus ir darbų sąmatas didesne nei L. R. nurodyta kaina. V. R. nurodė, kad tokius pasiūlymus rengė lopšelio darželio „Pasaka“ remonto konkursui, Jaunimo mokyklos patalpų remonto konkursui, galimai ir lopšelio darželio „Riešutėlis“ pastato rekonstravimo ir stogo remonto konkursui.

Pagarsinus šiuos parodymus V. R. paaiškino, kad „Statybų tempui“ ir kitoms bendrovėms ne savo iniciatyva davė pasiūlymus. (duomenys neskelbtini) pats dėl pasiūlymų derino. „(duomenys neskelbtini)“ vadovo nepažįsta, (duomenys neskelbtini)girdėta, bet su jais nebendravo, „(duomenys neskelbtini)“ vadovą R. žino, iš jo pirko medžiagas, I. žino, tai stambios įmonės vadovas. Nepamena, ar jis prašė pateikti pasiūlymus. „(duomenys neskelbtini)“ vadovą žinojo, su juo yra kalbėjęs apie dalyvavimą konkurse. Jis pakvietė atvykti į jo ofisą ir jis jau buvo paruošęs pasiūlymą, kurį tik pasirašė.

Šalies argumentai

V. R. nurodo, kad M. B. yra prašęs 4000 Lt paremti miesto eglei. Tada sakė, kad žinok, kad savivaldybė neužmiršta tų, kurie paremia.

Dėl Lėlių vežimo teatro remonto ar teikė pasiūlymą, nepamenu. Buvau nuvykęs į tą objektą pasižiūrėti. Kažkas tai prašė dėl to remonto, bet nepamenu. „(duomenys neskelbtini)“ direktorių pažįsta, jis galėjo prašyti dėl remonto atlikimo. Tačiau realiai net nežino, nei kas dalyvavo konkurse, nei kas laimėjo. Galėjau dalyvauti tame konkurse ir I. prašymu.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Galėjo supažindinti V. R. su K. V. ir S. K., kad V. R. atliktų kokius nors darbus, nes V. R. dažnai žmonėms rekomenduodavo, nes jis patiko kaip specialistas, kaip meistras, buvo patikimas žmogus. Su V. R. pažįstamas gal 17 metų. Jis padėjo pradėti verslą, o su V. K. ir K. V. susipažino visuomeninėje veikloje, vietinėje politikoje norėjosi būti reikalingu. Gal 2007 metais supažindino kaltinamuosius su V. R.. Tiksliai nepamena, ar juos supažindino, bet daro tokią prielaidą, nes V. R. žino kaip garbingą asmenį, kuris neapgaus, kuris laikosi duoto žodžio. Galėjo V. R. rekomenduoti kaip patarėją statybose.

Šalies argumentai

Gal 2008 metais į liudytoją kreipėsi M. B., sakydamas, kad neturi valgyti, gresia netekti darbo, paprašė suvesti su V. K., gal dėl darbo, gal pasiskolinti pinigų. Kad tame prašyme būtų kas neteisėta, nepagalvojo. Tuo pačiu metu kreipėsi ir V. R. prašydamas padėti M. B.. Todėl V. R. vežė pas S. K. į namus. Pats svetimų pokalbių stengiasi negirdėti, todėl žaidė su kompiuteriu, o jie kalbėjosi. V. R. atvažiavęs vis sakydavo, kad žmogui reikia padėti, kad nelaimė atsitiko, bet pats abejojo, kad M. B. maisto neturi. Galvojo, kad jis ar savo gobšumą demonstruoja, ar nori užsitikrinti ateitį, nes mašina gera važinėja. V. M. teigia, kad pats yra toks žmogus, kad nors ir žino, kad yra kvailinamas, bet vis tiek padeda. Gal todėl ir dirba socialinį darbą, o ne verslauja.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 52 – 53) V. M. parodė, kad su V. R. jis pažįstamas, jų santykiai artimi. Su K. V. ir S. K. jis priklauso tai pačiai partijai „Tvarka ir teisingumas“. Apie 2008 metus kažkokiame susitikime jis susitiko su S. K. ir K. V., kuriems pasakė, kad V. R. firma garbinga, gerai atlieka darbus, juo galima pasitikėti kaip žmogumi, todėl paprašė, kad jo firma – UAB (duomenys neskelbtini) esant galimybei galėtų sudalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės organizuotuose konkursuose dėl statybos darbų. Pagarsinus šiuos parodymus V. M. patvirtino, kad galėjo taip būti.

Papildomai V. M. paaiškino, jog daro prielaidą, kad kalbant su V. R., gal jis sakė, kad kam reikės darbų, gal kaimynas statysis. Tačiau nežino, kodėl apie 2007 metus reikėjo kaltinamuosius supažindinti su V. R.. Žinojo, kad V. R. firma dalyvaudavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose, tačiau, kad V. R. turėjo kažkokius tolesnius santykius su S. K. ir K. V. po supažindinimo, to negali pasakyti, nes nežino. Mano, kad to nebuvo.

2007 metais pradėjo galvoti apie renovaciją, nes dirbo socialinių paslaugų centre. M. B. dirbo statybų skyriaus vedėju. Pats apie statybas nieko nesuprato, todėl su M. B. vykdavo į seminarus, jis padėdavo. Galėjo kalbėti su M. B. apie centro renovavimą, su juo susitikdavo savivaldybėje. 2007 m. vasario 19 d. pradėjo dirbti savivaldybės įmonėje, todėl nuo to laiko su M. B. pradėjo susitikti dažniau.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad nuo 2006 metų rugpjūčio mėnesio dirba viešųjų pirkimų skyriuje. Pradžioje skyriaus nebuvo, buvo tik 2 specialistai, tame tarpe ir ji pati. Nuo 2008 m. gegužės mėnesio susikūrė skyrius, kuriame ir dabar bedirba vedėja. Yra pirkimai 3 rūšių: prekių, paslaugų ir darbų. Pagal ankstesnį įstatymą, kuris galiojo nuo 2006 metų, darbams, kurie iki 300 000 Lt, o prekėms ir paslaugoms-iki 75 000 Lt be PVM buvo supaprastinta tvarka, o visiems kitiems, kurie viršydavo tą sumą, buvo vykdomi viešųjų pirkimų konkursai. Buvo labai daug viešųjų pirkimų, kurie vykdomi pagal įstatymus. Jei darbų vertė mažesnė nei 300 000 Lt, buvo vykdoma apklausa. Pirkimo iniciatorius rašo viešojo pirkimo paraišką, yra pateikiamas apklausiamųjų sąrašas. Paraišką pasirašo pirkimo iniciatorius, buhalterinės apskaitos skyrius, kuris atsakingas už sutarties priežiūrą, visą tą paraišką patvirtina administracijos direktorius. Patvirtinta paraiška atkeliauja į viešųjų pirkimų skyrių. Skyriaus darbuotojai pagal tą paraišką išsiunčia raštus tiekėjams, ruošia pirkimo dokumentus, kviečia į apklausą, o jei yra konkursas, tai ruošia konkurso sąlygas. Viešųjų pirkimų skyrius yra tarpininkas tarp pirkimo iniciatoriaus ir tiekėjų. Kai yra didelis darbo krūvis, nėra kada analizuoti tiekėjų sąrašo, aišku, pasikalbi su iniciatoriumi, kad nebūtų vis tie patys tiekėjai, siūlai įrašyti daugiau. Šiuo metu jau yra kita tvarka, jau iniciatorius turi pateikti tiekėjų sąrašą, yra komisija, kuri iš to sąrašo burtų keliu ištraukia 3 tiekėjus, siekiant sumažinti savivaldybėje korupcijos apraiškas. 2006 m. atsirado tas įstatymas, kurį reikėjo išsiaiškinti. Būdavo, kad gaudavo paraišką ir ten buvo tiekėjai jau surašyti, būdavo ten 3-4 tiekėjai, juos ir apklausdavo. Viešųjų pirkimų skyrius tiekėjų nesiūlė. Pirkimų iniciatorius pateikdavo tiekėjų sąrašą, kuris susidarydavo iš 3-4 tiekėjų. Būdavo, kad ir 2 tik tiekėjai. Būdavo ir tokių pirkimų, kai Lietuvoje yra tik 2 tiekėjai, bet jei yra tiekėjų pakankamai, tai ne mažiau nei trys. M. B. statybos darbams būdavo pirkimų iniciatorius, nes jis dirbo statybos ir statinių priežiūros skyriuje. Statybos darbai daugiausia eidavo per jo skyrių. Jei jis iniciavo tą pirkimą, tai jis siūlė tiekėjus. Tarėsi, kad tiekėjai nesikartotų, kad įmonės būtų ne tos pačios. Jei mato, kad įmonės kartojasi, prašo kitų, kad įmonės nesikartotų. Būdavo, kad prieš pirkimą prašydavo, kad būtų kitos įmonės įtrauktos, kad būtų kažkoks pasikeitimas. Darbų pirkimai buvo tokie pat kaip ir kiti pirkimai. Tas sąrašas 2007-2008 m. kaip buvo pateikiamas, neprisimena, bet tą sąrašą pateikdavo pirkimų iniciatorius, viešųjų pirkimų skyrius nesugalvodavo, ką apklausti. Pirkimų iniciatorius oficialiai to sąrašo nepateikdavo, būdavo ir atskiri lapeliai, kuris ir būdavo byloje, jį ten ir pasilikdavo. Gal iš kokios tai bylos ir nusimetė, bet stengdavosi pasilikti.

Ar apklausos metu buvo rodomi lapeliai, firmos vardinamos, nepamena. Nepamena, kokias įmones siūlė M. B., nes daug labai pirkimų. Tų įmonių nesistengė išmokti, nes to nereikia. Nebuvo aiškinamasi, kodėl ta įmonė įrašoma, juk tik statybinės įmonės ten buvo įrašomos. “ (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) - girdėtos, bet kuri kada dalyvavo, nepamena. Nuo kada atsirado ta lapelių praktika neprisimena. Pradžioje pati buvo tik padėjėja, specialistas formavo tą lapelių praktiką. Po to pati dirbo vietoj to specialisto. Kada keitė tvarką nepamena. 2007 m. lapeliai buvo. Tvarka keistis galėjo apie 2008 metus, nes tada keitėsi įstatymas, tada buvo dar tas pats direktorius.

2007 m. buvo vykdomi pirkimai remontui. Pirkimų vykdytoją, komisiją parenka pirkimų iniciatorius, o direktorius tvirtina paraišką. Pirkimų būdą direktorius neparenka. Pagal įstatymus darė viešuosius pirkimus. Iš viešųjų pirkimų skyriaus jokia informacija tikrai neišėjo. Stengėsi laikytis tų principų: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, proporcingumo. Vykdant viešuosius pirkimus, privaloma tikrinti rangovo kvalifikaciją, o vykdant pagal komercinę praktiką, neprivaloma tikrinti kvalifikaciją, jau būna prieš tai įsitikinę, kad jie gali verstis ta veikla. Šiuo metu informacija apie laimėtojus siunčia visiems dalyvavusiems, o 2008 m. praktika buvo kita, nors gerai nepamena. Skelbiamuose konkursuose, tai visi informuojami. Ar buvo tame pačiame objekte dalies darbų pirkimai ar buvo suskaidyti į atskirus projektus, taip sumažinant pirkimų vertes ir tada pasirenkant palankesnį pirkimo būdą - tokio pirkimo nepamena. Jei būtų raštelis pridėtas prie paraiškos, būtų nurodytos 3 įmonės, tai nesvarbu, kas jas pateikia, svarbu, kad yra paraiška ir 3 apklausiamieji. Kai konkursas skelbiamas, tai ten jokių lapelių būti negali, nes išsiųsdavo tiekėjams sąlygas. Dabar sąlygos yra viešai skelbiamos internete.

Su K. V. labai mažai bendravo, jis jokio tiekėjų sąrašo nėra pateikęs. Jis ir žodžiu nėra siūlęs jokio tiekėjo.

Viešųjų pirkimų tvarka keitėsi dėl įstatymo. Dėl atrankos iš dalyvių pretenzijų nebuvo.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad nuo 2007 m. aš dirba Panevėžio miesto savivaldybėje viešųjų pirkimų skyriuje vyr. specialiste. Dirba savarankiškai, atsakingai, todėl jokios įtakos niekas nedaro, nei vadovas, nei specialistai, t.y. nei tada, nei dabar niekas nėra pasakęs, kas turi laimėti. Pati yra atsakinga už mažos vertės pirkimus. Vertės sumos keitėsi: buvo ir 80 000 Lt, ir 300 000 Lt, tai buvo pagal viešųjų pirkimų nurodymus. Pradžioje buvo sąrašas ir pagal tą sąrašą apklausia. Ateidavo paraišką, lapelyje surašytos potencialios statybinės įmonės. Po to tie sąrašai persikėlė į paraiškas, t.y. tos įmonės atsirado oficialiai, turėjo galimybę ir patys įmones prirašyti, nes buvo komisija. Tvirtino tuos sąrašus. Pasitikėjo specialistais, pasitikrino, ar tos įmonės yra registruotos. Po to dar atsirado komisija, kuri burtu keliu traukė įmones iš sąrašo, t.y. ištraukia 3 apklausiamus, tuos ir patvirtina apklausiamais.

Byloje nagrinėjam laikotarpiu pasiūlymus gaudavo raštu. Turi įmonė teisę į pasiūlymą ir neatsakyti. Pirkimas galėjo įvykti, kai yra tik vienas pasiūlymas, bet tai buvo labai retai. Buvo toks etapas, gal 2010 metais, kai buvo labai mažai pasiūlymų. Buvo. labai trumpas laiko tarpas, kai nesegdavo į bylą to dokumento kokias įmones apklausinėti. Po to labai greitai atsirado oficialus tvirtinimas, atsitiktinė atranka, buvo didelis sąrašas.

Tie lapeliai su tiekėjais nebuvo saugomi, nebuvo privalu saugoti. STT rodė lapelį. Buvo darbo pradžia, tokia buvo sistema, kuri atrodė patikima. Kas inicijuodavo pirkimą, tas lapelį su tiekėjais ir pateikdavo. Buvo tiekėjus pateikęs M. B., o S. K. ir K. V. - ne. Negali pasakyti, jei administracijos vadovas ar vicemeras būtų pateikę tokius lapelius, gal ir būtume jų paklausę, bet nei su direktoriumi, nei su K. V. to nebuvo.

2007 m. buvo daug dėl remonto viešųjų pirkimų. Niekada direktorius neparenka pirkimų vykdytoją, direktorius tik tvirtina apklausos lentelę, kurią pati ir paruošdavo įvertinusi visus pasiūlymus. Administracijos direktorius viešo pirkimo paraiškoje niekada negali parinkti palankų pirkimo būdą. Rengiant viešųjų pirkimų dokumentą, kad kas klaidintų, to nebuvo. Niekada direktorius pas save nekvietė ir nieko neliepė daryti. Klaidingą informaciją galėjo suteikti ne direktorius, o kiti darbuotojai. Savivaldybėje nebuvo organizuojami viešieji pirkimai neužtikrinant viešųjų pirkimų tikslų. Įtakos niekas nedarė. Buvo pildomos nešališkumo, konfidencialumo deklaracijos, ir garantuoja, kad buvo laikomasi viešųjų pirkimų principų. 6 kartus keitėsi viešųjų pirkimų įstatymas. Ar tada buvo privaloma išsiuntinėti kitiems rangovams laimėjusio pasiūlymus, dabar nepamena. Dabar tai daryti yra privalu.

Jei kartotųsi vienas objektas daug kartų, tai pastebėt tą skaldymą, bet tai reikia stebėti, o kasmet buvo apie 80 pirkimų. Pati asmeniškai atlieka apie 600 pirkimų per metus, įskaitant ir žodines apklausas. Faktiškai dirba automatu.Su tiekėjais netenka bendrauti.

M. B. pažįsta tik nuo savivaldybės laikų. M. B. nesakydavo, ką padaryti laimėtoju. Tik lapelyje būdavo jo parašyta, ką apklausti. Paskui atneša paraišką, sudaroma sutartis. Būdavo ir žodžiu M. B. pateikti pasiūlymai. Nė vienas administracjos direktorius nėra davęs jokių lapelių.

Liudytoja R. A. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta pagal darbą. Pati gal nuo 2007 ar 2008 m. dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybos ir statinių priežiūros skyriuje vyr. specialiste. Šiam skyriui vadovavo M. B.. Pačios darbas skyriuje buvo viešųjų pirkimų iniciavimas, sutarčių sudarymas ir kiti darbai. Buvo skiriamos lėšos, buvo nurodomi objektai i rengdavo viešiesiems pirkimams paraiškas. Surinkdavo parašus ir paraiškas, teikdavo viešųjų pirkimų skyriui. Konkursai buvo ir atviri, ir apklausas vykdė. Tai priklausė nuo objekto vertės.

Buvo paskaičiuojamos sąmatos, kartais tai darydavo mūsų skyrius, kartais ir pati skaičiuodavo. Jei buvo vykdoma apklausa, tai paraišką derino su skyriaus vedėju M. B., kuris rekomenduodavo, nes turėjo didesnę patirtį, žinojo geriau įmones, kurios turėjo reikiamus atestatus. Pagal kokius kriterijus jis rinko įmones, negali pasakyti. Paraišką visada derino su vedėju, tokia buvo tvarka. Siūlymų iš kitų savivaldybės darbuotojų, kad apklausti jų nurodytas įmones, nebuvo. M. B. tiesioginis viršininkas, su juo derino paraišką, nes tokia buvo derinimo tvarka.

2009 m. dėl savivaldybės koridoriaus remonto pati techninių dalykų neprižiūrėjo, nepamena, ar buvo koridoriai remontuojami. Buvo skiriami pinigai ir rengiama paraiška, kurią tvirtino administracijos direktorius. Pati paraiškas pateikdavo vedėjui. Pati pas direktorių neidavo.

Liudytojas S. Č. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta kaip senus partiečius. Pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2008 metų pradžioje dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, o tų pačių metų pabaigoje pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2003 metų iki šios dienos buvo ir yra viešųjų pirkimų komisijos narys. S. K. buvo administracijos direktorius, o K. V. - mero pavaduotojas. Neatsimena, kad su direktoriumi būtų kalbos apie viešuosius pirkimus, o su vicemeru - gal juokų forma.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 120 – 124) S. Č. parodė, kad jis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, taip pat Panevėžio m. savivaldybės Tarybos narys. Nuo 2002 m. jis yra pažįstamas su bendrapartiečiais K. V. ir S. K., su jais palaiko draugiškus santykius. Su M. B. jis bendrauja tik darbo reikalais. Susipažinęs su jam pateiktais duomenimis, gautais operatyvinio tyrimo metu, paaiškino, kad viename jų (2008-08-05) yra fiksuotas jo ir K. V. pokalbis, vykęs savivaldybės kabinete. Šio pokalbio pradžioje K. V. jam pasiūlė paieškoti įmonių, kurios galėtų suremontuoti Panevėžio miesto darželius, kurių remontui buvo numatytos lėšos iš privatizavimo fondo. K. V. sakė, kad gal reikia kokiai nors jo (S. Č.) pažįstamai firmai padėti, duoti suremontuoti kurį nors darželį, t.y. liudytojas suprato, kad galima rasti bendrovę, kuri galėtų laimėti viešuosius pirkimus savivaldybėje ir už tai kokiu nors būdu atsidėkotų. Tačiau konkrečiai K. V. jam nepaaiškino, kokiu būdu padėtų tokiai firmai laimėti ir kaip ji turėtų atsidėkoti. Po šio pokalbio su K. V., S. Č. buvo susitikęs su pažįstamu Gediminu iš statybinės bendrovės ir jo klausęs, ar jie nenorėtų dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose dėl darželių remonto. Iš jo S. Č. paėmė vizitinę kortelę, kurią perdavė K. V.. Kito pokalbio, kuris vyko 2009-02-25 K. V. metu, valdančiųjų savivaldybės partijos atstovų susitikimo metu liudytojas kitiems dalyvavusiems skundėsi, kad jis nerado oficialios informacijos dėl darželių remontų viešųjų pirkimų, kad yra netvarka, kai visus rangos darbų pirkimus prižiūri vienas S. K.. Jam kėlė įtarimų ir M. B. praturtėjimas, neatitikęs jo realaus uždarbio, skuboti konkursų skelbimai, bet nieko konkrečiau apie vykdomus pirkimus jis nežinojo.

Pagarsinus šiuos parodymus S. Č. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad jei remontuoji 6-10 darželių ir visiems reikalinga vienoda papildoma suma, tai atrodo keistai. Mano, kad tos sumos turėtų būti skirtingos. Šiandien galvoja, kad nėra patys didžiausi atlyginimai valstybės tarnautojų ir savivaldybės. Kyla abejonės ir nuogąstavimai, jei žmogus važinėja su nauja mašina, bet specialiai tuo nesidomėjo. Dėl informacijos apie viešuosius pirkimus dabar mano, kad gal ne toje vietoje žiūrėjo, gal nesurado kurioje vietoje buvo viešųjų pirkimų skelbimai. Neatsimena, ar buvo atsakyta dėl užfiksuotame susitikime išsakytų abejonių. Tikriausia, kad nebuvo. Ir dabar mano, kad išskirstymas po 100 000 Lt: jei remontuoji kelis darželius ir jiems reikalinga vienoda tam suma, tai kelia įtarimą. Nes nebūna, kad visur būtų vienodi darbai reikalingi, vienodai skiriami pinigai. Dėl 100 000 Lt – užtenka tik atlikti apklausą, nebūtina daryti konkursą. Jei kažkas darbus padarė, tai turi būti jiems atlyginta, bet Taryba gali perskirstyti lėšas.

M. B. buvo pakviestas į frakciją pasiaiškinti, bet ką jis kalbėjo, nepamena. Šis posėdis vyko K. V. kabinete. Mano, kad jei to kabineto buvo rodomas vienas pokalbis, tai ir kiti pokalbiai turėjo būti kamerų užfiksuoti.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta darbiniais klausimais. 2003-2011 m. buvo renkamas į Panevėžio miesto Tarybą. 2007 metais, trečios kadencijos metu, kurį tai laiką dirbo mero pavaduotoju, o mėnesį ėjo mero pareigas. 2010 m. balandžio mėnesį išstojo iš visų politinių organizacijų, pabaigė su politika ir į Tarybą nesibalotiravo.

Neužsiiminėjo viešaisiais pirkimais. Kuravo investicijas, tame tarpe ir europines, bet rangovo parinkimą, kaip politikas, turėjo žinoti, turėjo žinoti, kas laimėjo, bet į patį mechanizmą nesikišo. Pasiūlymų kištis į tai nebuvo. Rodė prokuratūroje filmą su jo (R. V.) pokalbiu su vienu iš kaltinamųjų - K. V.. Tas epizodas yra tikras, ten labai nusikeikiau. Tą kartą skambučiu pakvietė K. V., nes buvo kolegos, rūkoriai. Išėjo kalba, ar turi įmonių, kurios turėtų dirbti. Tokių įmonių nenurodė, tuo pokalbis nutrūko. Pokalbio metu sakė, kad yra vienas, bet jo iš tikrųjų nebuvo. Pats to pokalbio nepradėjo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 45 – 46, 47 – 48) R. V. susipažinęs su operatyvinių veiksmų metu K. V. kabinete fiksuotais vaizdo ir garso įrašais parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 5 d. pokalbio metu K. V. jo paklausė, gal jis (R. V.) turįs kokių nors pageidavimų ir parodė lapelį, ant kurio buvo įmonės pavadinimas, galbūt L. pavardė ir pasakė, kad tai užrašė Z. K.. Jis žinojo, kad S. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš to jis suprato, kad K. V. jo klausia, ar jis nori pasiūlyti kokią nors konkrečią įmonę, kuri dalyvautų savivaldybės finansuojamuose objektuose. Jis pasakė, kad žino vieną, tačiau realiai jokios įmonės nepasiūlė.

Kitos apklausos metu R. V. nurodė, kad K. V., kaip Panevėžio m. mero pavaduotojui, buvo pavestos kultūros, turizmo, sporto sritys, nekilnojamų kultūros vertybių apsauga. Pagal jam (K. V.) priskirtas sritis, jis neturėjo kuruoti Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų, jų organizavimo, nes ši sritis išimtinai priskirta savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, į kurią savivaldybės politikai neturi teisės kištis. K. V. pagal savo kompetenciją negalėjo kuruoti lėšų paskirstymo pagal 2008 m. liepos mėn. Tarybos sprendimą paskirti lėšas iš privatizavimo fondo įvairiems lopšeliams darželiams, nes švietimo įstaigas kuravo Z. K..

Pagarsins šiuos parodymus R. V. patikslino, kad vedė apklausą Verseckas. Prašė jo leisti pačiam rašyti, nes neturi teisinio išsilavinimo, nes Vagrio formuluotės gali rodyti išvadą, t.y. kad jis (R. V.) tai sakė. P. V. leisti įrašyti sakinį: „ mano galvoje prabėgo tūkstantis minčių, tačiau jos neįsikristalizavo į vieną mintį, iš kurios būtų galima daryti kažkokią tai galutinę išvadą.“ Kadangi ta pačia tema buvo klausiamas antrą kartą, pasakė, kad negali vertinti šitų dalykų, gali tik pasakyti, kad buvo tame pokalbyje, bet vertinti, daryti išvadas negali, nes nėra teisininkas.

K. V. kuravo sportą, kai kurie buvo projektai, jis turėjo žinoti nugalėtojus. Jei aš esu vienas iš miesto vadovų ir nežinau, kokia įmonė dirba, remontuoja, tai aš turiu būti protiškai atsilikęs, bet įtakoti, kad ji ten dirbtų, negaliu tai įtakoti.

Iš K. V. pokalbio: “gal kokią firmelę turi pasiūlyti“: yra kelios galimybės, viena, kad yra nerašyta siekiamybė, kad dirbtų vietinės įmonės, kurios moka mokesčius į tą patį biudžetą, antra, gal susiję su tuo, kad dirbtų koks nors Panevėžio smulkusis verslas, nors viešieji pirkimai to neleidžia. Pats nesakė, kad turi firmelę, pokalbio stenogramoje matosi, kad su keiksmažodžiu, paniekinamai pasakė apie tokią galimybę. Protokole yra parašyta, kad tame pokalbyje blefavo, nes politikoje apie 80 procentų yra blefas.

Atsakydamas į klausimus R. V. paaiškino, kad dėl 6 procentų nebuvo apklaustas jokio STT pareigūno. Buvo apklaustas tik Vagrio ir Versacko. Nepamena, kad būtų minėjęs apie tuos 6 procentus, nes tokios informacijos iš nieko gauti negalėjo, tokios informacijos neturėjo.

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad kaltinamuosius žino, buvo darbiniai santykiai. Apie viešuosius pirkimus nieko negali pasakyti, nes ten nedalyvavo, žinojo apie juos tik iš rytinių pokalbių vadovų pasitarimuose. Vadavo K. V., nes sirgo jo tėvai ir mirė, todėl jis buvo išvykęs. Prisimena, jog buvo atėjęs Lėlių vežimo teatro vadovas su 2 sąmatomis. Keista buvo, kad trumpas laikas, o sąmata taip išauga. Buvo nuėjusi pas vadovus ir pasakė, kad taip negalėtų būti. Kai grįžo į darbą K. V., tai jis toliau žiūrėjo ir tvarkė. Kad kas būtų prašęs proteguoti bendrovę, neprisimena, bet mano, kad to nebuvo. Daug žino įmonių Panevėžyje, viena iš jų - (duomenys neskelbtini). Jos vadovą žino, bet jo nėra sutikusi ir nėra su juo bendravusi. Vadovas - S. L.. J. L. žino per D. L.. Nežinojo, ar jis buvo vienas iš „Steigos“ vadovų, nes tuo nesidomėjo, nes tai buvo neaktualu. Niekam nepatarė, kad viena iš Lėlių vežimo teatrą galinčių remontuoti bendrovių gali būti (duomenys neskelbtini), nes tam nebuvo jokio intereso. Kad (duomenys neskelbtini) paremtų partiją, tokio pokalbio nepamena, bet nėra blogai, kad bendrovė remtų partiją. Pati iš viso buvo apmąstymuose, ar dalyvaus politikoje, prieš rinkimus buvo išvykusi iš Lietuvos, tai tuo metu nerūpėjo, kokią partiją kas kur parems.

Su J. L. nesipyksta. Pažįsta Z. K.. Pas ją teko būti, kai dalyvavo ir J. L.. Ten baliavojo, tačiau nebuvo pokalbio apie Lėlių vežimo teatrą.

Po bylos pradėjimo ar minėjo R. V. apie tuos 6 procentus, nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes nepamena tokio pokalbio. Sąrašo, kuriame būtų surašyti lopšeliai-darželiai, kas juose vykdo ir už kiek vykdo darbus, pati kaltinamojo S. K. pateikti neprašė, bet buvo toks prašymas iš R. V., mero.

Nepamena, kad M. B. ateitų, kažko klaustų, pati kažko prašytų. Buvo užsiėmusi ne tais klausimais, nes ūkiniai klausimai nelabai rūpėjo. S. L. šeimos nežino.

Kad laimėtų (duomenys neskelbtini), tokio prašymo niekam neišsakė, nes neturėjo jokio intereso. Ta firma Lėlių vežimo teatre dirba nuo neatmenamų laikų. Su visais stengėsi dirbti tiek, kiek riša darbiniai santykiai. Su M. B. darbiniai klausimai nerišdavo, jis tik ateidavo į rytinius pasitarimus. Jos pačios buvo švietimo ir socialinė sritis ir darželiais priklausė domėtis. Direktoriai skųsdavosi, kad šalta, kad neužtenka lėšų, bet jos sritis buvo ugdymas, o direktoriai, vicemerai rūpinosi ūkiniais reikalai.

Dėl Lėlių vežimo teatro remonto: buvo iš privatizavimo gautos lėšos, kurios buvo išskirstytos tam tikroms sritims. Viena iš jų buvo Lėlių vežimo teatras. K. V. apie jokias sumas, skiriamas teatrui, pati neužsiminė, nes tų sumų nežinodavo. Dėl pokalbio apie skyrimą 350 000 Lėlių vežimo teatrui-tokio fakto neprisimena. Bet Tarybos sprendime turi būti numatytos konkrečios sumos.

Liudytojas V. L. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. UAB (duomenys neskelbtini) prekiauja statybos medžiagomis, taip pat atlieka statybinių medžiagų montavimo paslaugas. Buvo atėjęs žmogus, siūlė dalyvauti savivaldybės konkursuose, jis buvo iš „Brauktės“, jo net vardo nežino, jis yra iš bendrovės kelis kartus pirkęs medžiagas. Jo vardas Alfredas buvo, pavardės nežino. Jis atsinešė pasiūlymą, užpildytą UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Sumos buvo protingos todėl pagalvojo dalyvauti, nes papildomas bus uždarbis, todėl ir sutiko. Alfredas buvo lyg ir klientas, jam buvo naudinga, pagalvojo, kad ir pačiam atsiras darbai, nes užsiima pakabinamomis lubomis. Ten buvo numatytas kažkokio tai įvažiavimo įrengimas. Ar tas dalyvavimas bus formalus, apie tai nekalbėjo. Pats pasiūlymo neruošė, o tik jį perskaitė ir pasirašė. Ten buvo gal nedidelės sumos. Kur nešė Alfredas tuos dokumentus, nematė. Negali pasakyti, ar tas pasiūlymas buvo voke. Tai buvo vienintelis atvejis, kai dalyvavo savivaldybės pasiūlytame konkurse. Stengiasi tokiuose dideliuose darbuose nedalyvauti. Turi statybines įmones ir su jomis dirba. Ruošti pasiūlymus, tam nėra specialistas. Iš savivaldybės pasiūlymo negavo, su Alfredu po to daugiau nebendravo.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Pati dirba AB „Panevėžio butų ūkis“ gamybos skyriaus vadove. Saulėtekio vid. mokyklos remonto konkurse ar dalyvavo, dabar nepamena. Su E. V. yra kartu dirbę butų ūkyje. Jis išėjo dirbti vadovu į „Merlangą“, kuris užsiėmė baldais, pastatų priežiūra. Su E. V. dėl dalyvavimo savivaldybės skelbiamame konkurse nieko nederino.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (T. 3, b.l. 134 – 135) liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba AB „Panevėžio butų ūkis“ gamybos skyriaus vadove ir kartais rengia komercinius pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų. Susipažinusi su AB „Panevėžio butų ūkis“ vardu parengtu pasiūlymu dėl „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos virtuvės remonto nurodė, kad ji parengė ji, bet kokiomis aplinkybėmis neprisimena. E. V. ji pažinojo, nes jis irgi anksčiau dirbo AB „Panevėžio butų ūkis“, tačiau vėliau išėjo ir įkūrė savo bendrovę (duomenys neskelbtini), tad ir toliau su bendravo darbiniais reikalais.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pats dirba gamybos direktoriumi UAB „Testa“, o 2007-02-08 buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žmona buvo akcininkė. Dalyvaudavo konkursuose, kartais laimėdavo. Dalyvavo gal 3-4 kartus, o laimėjo gal 2-3 kartus. Vieną kartą laimėjo remontą lopšelio-darželio „Žibutė“, suaugusių mokymo centre, Miltinio mokyklos sporto salės remontą. M. B. pasakė, kokios firmos dalyvaus konkurse.

Dėl Miltinio vidurinės mokyklos - kokios firmos dalyvavo, nepamena. Vieną kartą pats kitoms firmoms laimėti padėdavo, sukeldamas kainas, kitą kartą jos padeda. Kada rengiamas konkursas, apie tai M. B. paklausdavo, paprašydavo, kad pakviestų. Su juo yra pažįstamas seniai. Su juo pažįstamas daug seniau, nei jis pradėjo dirbti savivaldybėje. Už laimėjimą reikėjo atsiskaityti su M. B.. Jis sakydavo, kad reikia atnešti nuo sąmatinės vertės 6 procentus, be PVM. Duodavo jam pinigus už vieną objektą ne per vieną kartą. Sumų nepamena, buvo 4000-6000 Lt, suma priklausė nuo aktavimo sumos. M. B. sakė apie 6 procentus prieš laimėjimą. Kai darbo ieškai, tai tokios sąlygos ir tenkina.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 23 – 27) ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 4, b.l. 30 – 31) liudytojas A. K. yra nurodęs, kad 2008 m. liepos mėn. M. B. pasiūlė jo bendrovei – UAB (duomenys neskelbtini) atlikti darželio „Žibutė“ pastato fasado remontą. Už konkurso laimėjimą jis pareikalavo 6 proc. kyšio, t.y. įspėjo, kad už laimėjimą nuo už darbus gautos sumos privalės kokiam tai direktoriui duoti minėtą sumą. Suprato, kad direktorius tai arba jis pats (M. B.) ar tai jo vadovai, nuo kurių priklauso, kokios bendrovės laimės konkursus. Suprasdamas, kad nesutikus, jo bendrovė nelaimėtų to konkurso, jis su šiuo M. B. reikalavimu sutiko ir pažadėjo duoti kyšį už jo neteisėtą veikimą. M. B. jis taip pat pasiūlė į šį konkursą be UAB (duomenys neskelbtini) dar pakviesti UAB (duomenys neskelbtini)(A. V.), ir UAB (duomenys neskelbtini) (R. I.), kurie ir buvo pakviesti. Tuo metu jis pats A. V. ir R. I. pateikė kelis UAB (duomenys neskelbtini) parengtus sąmatų skaičiavimus su skirtingomis darbų kainomis, pagal kurias jie parengė savas sąmatas su didesnėmis kainomis. Šiuos pasiūlymus savivaldybei jie pateikė kiekvienas savarankiškai. 2008-08-28 konkursą laimėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri darbus atliko iki 2008 m. spalio mėn., o savivaldybė per kelis kartus (2008-10-10 – 2008-10-24) atsiskaitė su bendrove už atliktus darbus. Tuo laikotarpiu, apie 19 val. garažų bendrijoje Ateities g. 19, M. B. kabinete, jis M. B. perdavė jo reikalautą neteisėtą atlygį – 5600 litų už jo bendrovės laimėtą minėtą konkursą.

2009 m. pavasarį M. B. bendrovei (duomenys neskelbtini) pasiūlė atlikti Suaugusiųjų mokymo centro stogo dangos remontą. Kaip ir lopšelio darželio „Žibutė“ atveju M. B. pareikalavo sumokėti 6 proc. kyšį, o jis (M. K.) savo ruožtu, sutiko duoti tą kyšį, kai jo bendrovei bus pervesti pinigai. Jis M. B. pasiūlė į šį konkursą be jo bendrovės dar kviesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (G. S.), UAB (duomenys neskelbtini)(M. P., nes A. V. atostogavo), bei UAB (duomenys neskelbtini) (R. S.), kuriems jis pateikė kelias UAB (duomenys neskelbtini) parengtas sąmatas su skirtingomis kainomis, pagal kuriuos jie parengė savas sąmatas didesnėmis kainomis taip padėdami laimėti tą konkursą. Bendrovių parengtus pasiūlymus savivaldybei pateikė jo sūnus D. K. bei bendrovės sąmatininkas R. P.. 2009-08-26 bendrovė (duomenys neskelbtini) konkursą laimėjo, darbus atliko, o savivaldybė pervedė lėšas už atliktus darbus. 2009 m. liepos pabaigoje, apie 19 val. jis įteikė M. B. reikalautą neteisėtą atlygį – 5000 Lt už jo bendrovės laimėtą konkursą.

2008 m. vasario mėnesį būnant M. B. garažo patalpose (Ateities g. 19) jis pasiūlė bendrovei atlikti Panevėžio Miltinio mokyklos sporto salės remontą už 350 000 Lt. To pokalbio metu M. B. užsiminė, kad norėjų, jog UAB (duomenys neskelbtini) labdaros būdu suremontuotų toje garažų bendrijoje, pirmame aukšte esantį kabinetą. Suprasdamas, kad tai būtų šios bendrijos pirmininkui M. B. atlygis už minėto konkurso laimėjimo organizavimą bendrovės naudai, todėl apžiūrėjęs tas patalpas ir įvertinęs, kad išlaidų gali būti iki 7 000 Lt su tokiu pasiūlymu sutiko. Konkursą iš antro karto (pirmas konkursas neįvyko dėl pasiūlytų per didelių kainų) laimėjo UAB (duomenys neskelbtini) kadangi kitos bendrovės („(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) dalyvavo tik formaliai. Už tai laikydamasis susitarimo bendrovė suremontavo patalpas garažų bendrijoje.

A. K., susipažinęs su jam pateiktais telefoninių pokalbių įrašais, nurodė, kad juose yra fiksuoti jo ir kitų jam žinomų asmenų pokalbiai, kurių metu jis bendravo su šiais asmenimis Suaugusiųjų mokymo centro stogo remonto klausimais, t.y. su M. B. – įvairiais konkurso klausimais, su L. R., G. S., R. S. ir M. P. tarėsi dėl padėjimo laimėti konkursus, ką jie ir padarė (parengdami konkursui reikiamus dokumentus), o R. P. parengė visų šių bendrovių darbų sąmatų projektus.

Pagarsinus šiuo parodymus A. K. patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, jog garažo patalpose remontavo 2 kabinetus. M. B. buvo to garažo pirmininku. Pats (A. K.) ten automobilio nelaiko. Tą paslaugą padarė asmeniškai kooperatyvo pirmininkui M. B.. 6000-7000 Lt – tai suma buvo atlyginimas darbininkams. Garaže 2 darbininkai dirbo apie 2 mėnesius. Medžiagų kaina į tuos 6000-7000 Lt neįskaičiuota. Daug medžiagų, plastikines duris M. B. davė. Gipso profiliai nebuvo brangūs, tos medžiagos nebuvo likusios nuo mokyklos remonto. Tie 2 garaže dirbę žmonės buvo bendrovės darbininkai - tai buvo G. ir K.. Garaže tualetus remontavo ir 2 kabinetus, įrengė elektrą. Buvo jau daug išvedžiota, tik pertvarkė laidus, pakeitė rozetes. Tas medžiagas gal M. B. atnešė, nors gerai nepamena.

Apie tuos 6 procentus ėjo kalba, kai buvo „Žibutės“ remontas, o dėl Miltinio mokyklos remonto - gal ten nėjo kalba apie tuos procentus. M. B. sakė, kad reikia tų procentų direktoriui. Liudytojas nurodo, kad pats tų direktorių nepažįsta. M. B. ne direktorius buvo, jis buvo vedėjas. Jis nesakė, kas tas direktorius, ir jo neklausė. Pasiūlymus konkursui pateikdavo už kitas bendroves, jie tik mūsų paskaičiavimus paimdavo. Kai atsiskaitydavo savivaldybė, gaudavo pinigus, tada žinojo, kad reikia su M. B. atsiskaityti. Jis telefonu paskambindavo, kad ateiti pasišnekėti į garažą. Žinojo, ko ten reikia važiuoti, nes taip prieš tai buvo sutarta. Darželyje „Žibutė“ buvo įrengta virtuvės vėdinimo sistema. Nuo 121 000 Lt atitinka tie 6 procentai.

- Dėl suaugusių mokymo centro remonto: mokėjo pagal aktus, kas mėnesį. Gal anksčiau nei rugpjūčio 26 d. laimėjo konkursą, čia gal yra klaida. Reiškia, kad buvo tik 5000 Lt sumokėti. Nebuvo sumokėta 9000 Lt už vėdinimą darželyje, nes nerašė papildomų pinigų. Atsiskaitant su M. B., paduodavo jam vokelį, jis pinigų neskaičiavo. Sakė M. B., kad daugiau negaus, nes už vėdinimą bendrovei liko skolinga savivaldybė. Bendravo tik su M. B.. Nežino ar jis sau pasiliko tuos pinigus, jis nesakė, kur jis pinigus deda. Kai pasiūlo objektą, tai pasiskambini bendrovėms ir klausi, ar padės dalyvauti. Už 1-2 savaičių visi gaudavo pakvietimus. Nebuvo, kad konkurse dalyvautų kita, nei mes siūlydavome, bendrovė. Padėdavo ir kitoms bendrovėms, atneša dokumentus ir pasirašai. Nepamena, ar buvo su R. įmone (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl darželio „Pasaka“ konkurso dalyvavimo.

Su K. V. nebuvo asmeniškai pažįstamas. Kitų savivaldybės vadovų nepažinojo. R. V. pažinojo nes šeimomis draugauja. Kai tapo M. B. viršininku po Kulbio mirties, tada susitiko su juo ir paprašė objektų. Su R. V. yra pasikalbėję prie butelio dėl darbų, bet jis nedavė jokių darbų. Dėl darbų tik su M. B. yra kalbėjęs.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad kaltinamuosius žino tik iš spaudos. Pats yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Ten dirba nuo 2005 m. Yra dalyvavęs savivaldybės konkurse. Vieną yra laimėjęs, tai buvo įrengimas viešosios bibliotekos administracinio pastato, esančio Aukštaičių g. 4. Gavo konkursinę medžiagą iš statybos skyriaus, pateikė paskaičiavimus. Dėl dalyvavimo konkurse pasiūlė Š., kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jie užsiima statybos darbais. Jis ir davė medžiagą. Paskaičiavęs nunešė į statybos skyrių. Tai buvo konkuruojanti įmonė, su kuria jokių sąlygų neaptarė. Iki konkurso su savivaldybės darbuotojais nebuvo bendravęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 63 – 64, 76 – 78, 79 – 80) liudytojas R. S. nurodė, kad 2008 m. gruodžio mėn. jis ieškodamas savo bendrovei užsakymų, bendravo su V. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi), kuris jam pasiūlė sudalyvauti viešajame pirkime dėl Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos administracinių patalpų remonto, nes jo (V. Š.) įmonės finansinė situacija bloga, areštuotos sąskaitos, tad jis siūlė dalyvauti konkurse R. S. bendrovei, o jo bendrovę daliai darbų samdyti subrangovu. Iš kur V. Š. žinojo apie šį konkursą R. S. nežino, nes neklausė. V. Š. pasakė, kad reikia pateikti sąmatą ne didesnę nei 330 000 litų ir dar palikti 10 000 litų rezervą. Kam tie 10 000 litų reikalingi, V. Š. nesakė, bet R. S. suprato, kad pakišai. R. S. pasakė, kad pažįsta M. B., o V. Š. pritarė, kad reiks būtent su juo bendrauti. V. Š. jam (R. S.) buvo garantavęs, kad būtent jis laimės šį konkursą. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą šiam konkursui, jį sudariusi pagal iš savivaldybės gautas konkurso sąlygas. Jis taip pat norėjo apžiūrėti tas bibliotekos patalpas, su M. B. nuvyko ir jas apžiūrėjo iš išorės. M. B. tada jo paklausė, iš kur R. S. sužinojo apie šį konkursą. R. S. nurodė, kad iš UAB „Robvitas“ direktoriaus. Į tai M. B. atsakė, kad tokios firmos nežino, todėl jam tarpininkai nereikalingi ir jis norįs bendrauti tik su juo. M. B. garantavo, kad R. S. laimės konkursą ir pasakė, kad už konkursą reiks atsilyginti – reikės sumokėti 5 procentus nuo konkurso vertės. R. S. paskaičiavo, kad tai būtų 20 000 litų. R. S. suprato, kad M. B. reikalauja kyšio. Kadangi šis objektas jo bendrovei gavosi be pelno, M. B. žadėjo ateityje duoti kitų objektų ir tada jis galėsiąs uždirbti. R. S. jam atsakė, kad jis prašomus pinigus perduos tik tada, kai jam bus sumokėta už atliktus darbus. M. B. pažadėjo, kad sumokėta bus greit, po mėnesio po darbų užbaigimo, netgi anksčiau nei numatyta rangos sutartyje. UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta nugalėtoja. Pradėjus darbus jis susitiko su V. Š., kuris jau atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apsiėmė atlikti darbus už 37 000 litų. UAB (duomenys neskelbtini) atlikus darbus apmokėjimas negautas, apmokėta tik 1/6 reikiamos sumos, todėl M. B. jokio kyšio jis nedavė.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas R. S. patikslino, kad buvo užmiršęs, jog Š. įmonę samdė subrangovu. Jei laimėsiu, tai turėsiu paimti jo įmonę subrangovu, tokia tik buvo su Š. kalba. Apie pinigus kalbos nebuvo. Buvo kalba tik apie darbus, apie atsilyginimą kalbos nebuvo. Apie tai tik sklandė gandai. Kai apžiūrėjo patalpas, M. B. nesakė, kad tą konkursą laimės būtent UAB (duomenys neskelbtini).

Objektą baigė laiku, o atsiskaitymas buvo gerokai po metų. Neatsiskaitė taip, kaip buvo supratęs. Jei būtų laiku pinigus sumokėję vis tiek nebūtų atsiskaitęs, nes į tą dalyką nėra linkęs. Daugiau savivaldybės konkursuose nebuvo linkęs dalyvauti, nes buvo per daug nešvaru.

Liudytojas tvirtina, kad pokalbio metu su M. B. nebuvo kalbos apie pinigus, o apklausos metu, kai yra spaudimas, tai gali viską prišnekėti. Vasario 16-osios g. pasisodino, gąsdino visokiais suolais, tai gali tada bet ką sakyti.

Jei laimi konkursą, apsiklausius kitus statybininkus, nes buvo gandai dėl procentų, tada primeti tą reikiamą sumokėti sumą. Jai sąmata buvo netoli 300 000 Lt, tai paskaičiavau pagal gandus tarp statybininkų 4-6 procentus, tai ir išėjo 15 000 Lt.

Iš statybininkų gandus apie tuos 4-6 procentus sužinojo apie 2007 metus.

Š. įmonė buvo neatestuota statyboms darbams. Todėl konkurse jis negalėjo dalyvauti. Kai buvo paskelbtas konkursas, buvo nuvykęs į objektą, bet buvo tik kieme, nes neturėjo rakto. Po to direktorė to pastato davė raktą ir apžiūrėjo pastato vidų.

Nurodo, jog pažįsta Urboną iš „Auseros“, nes žaidė seniai krepšinį. T. T. nepažįsta. Kad T. T. rūpinsis lengvatomis dalyvauti konkurse, jis nesakė. Apie konkrečią pinigų sumą kalbos nebuvo.

Kokios dar tame konkurse dalyvavo bendrovės, nežino. Teko dalyvauti konkursuose tik tam, kad dalyvauti. Yra prašiusi (duomenys neskelbtini) dėl policijos objekto darbų. Iš (duomenys neskelbtini) dalyvauti konkurse prašė A. K., nes policijoje buvo keli remontai. Dėl suaugusių mokymo centro: ten K. organizavo ir prašė padalyvauti. Padėjo laimėti, nes sudarė sąmatą, kuri didesnė nei pateikta. Už UAB (duomenys neskelbtini) paskaičiavimus yra K. atvežęs, pats tik parašą padėjo.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2007-2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)ir antraeilėse pareigose dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininke. Ruošė sąmatas. Objektų į metus būna keli šimtai. Ateina vadovybė ir pasako, ar laimėjo bendrovė konkursą. Tikslas - pateikti konkursui reikiamus dokumentus, o vadovybė važiuoja į konkursus. Visada paskaičiavus, gauni rezultatą pagal kiekius, kokias naudoja medžiagas, gauni sumą, žiūri, gal pigesnę medžiagą panaudoti. Yra programa, kur yra suvestos valstybinės kainos. Būna visaip: ir didinama, ir mažinama kainą, tai daryti nurodydavo valdžia. Sudarytas sąmatas kartais reikėjo, o kartais nereikėjo pasirašyti, nes ne viena jas ir darydavo. Pagal pareigas turėjo tas sąmatas tvirtinti. Būdavo ekstrinis variantas, tai ir direktorius pasirašydavo. Buvo trys sąmatininkės, tai jei kurios nebūna, o reikia greitai, tai kita pasirašo, būna, kad ir direktorius pagal tuo metu esančią situaciją pasirašo. Sąmatos viršuje būna bendrovės pavadinimas. Sąmatos variantų darydavo daug, bet būdavo sąmatų ir be pavadinimo. Pavadinimą galima užrašyti vėliau.

Galėjo būti vienam objektui rengiama kelios sąmatos su skirtingomis sumomis. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai klausinėjo. A. K. pažįsta. Jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Kažkurį laiką pas jį dirbo.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad nuo 2004 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Bendrovė dalyvauja savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Būdavo, kad laimėdavo ir nelaimėdavo. Kas pateikdavo mažiausią kainą, tas ir laimėdavo. Nebuvo, kad derindavo su kitais tas kainas. Taip paskaičiuodavo, kad būtų pelnas. Dėl Miltinio vidurinės mokyklos remonto detalių nepamena, nes turėjo operaciją, dėl narkozės negali kai ko atsiminti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 55 – 59) liudytojas K. M. parodė, kad asmeniškai pažįsta UAB (duomenys neskelbtini) direktorių A. K.. Dėl Suaugusiųjų mokymo centro pastato stogo remonto darbų viešųjų pirkimų paaiškino, jog jo bendrovė gavo kvietimą iš Panevėžio m. savivaldybės dalyvauti šiame konkurse. UAB (duomenys neskelbtini) neturi savų stogdengių, todėl iš principo nesirengė dalyvauti šiame konkurse. Panašiu laiku pas jį atvyko UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K., kuris paprašė padėti sudalyvauti konkurse dėl šio objekto. Sutiko jam padėti, ir pagal A. K. atvežtą, programa „Sistela“ parengtą sąmatą paruošė pasiūlymą savivaldybei dalyvauti šiame konkurse, kuriame nurodė kainą, esančią A. K. pateiktoje sąmatoje. Jis paruoštus dokumentus patvirtino savo parašu ir antspaudu ir kartu su kitais dokumentais užantspauduotame voke atidavė A. K.. Kur jis šią medžiagą padėjo nežino. UAB (duomenys neskelbtini) realiai šiam konkurse nedalyvavo. Kaip A. K. laimėjo šį konkursą jam nežinoma.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas nurodė, kad apklausos metu visas šias aplinkybes nagrinėjo nuoširdžiai ir davė teisingus parodymus. Juos pilnai tvirtina.

Papildomai paaiškino, kad buvo didžiulis darbo krūvis, todėl nepamena, gal davė pasirašyti dokumentus, todėl ant dokumentų yra anspaudas ir jo parašai. Teigia, jog tos sąmatos nebuvo jo bendrovėje padarytos, nes tokios programos neturi. Būdavo, kad ir kitur būdavo paruoštos sąmatos.

Liudytojas A. U. paaiškino, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Pats dirba direktoriumi UAB „Volsera“ nuo 2001 m. Bendrovė 2007-2009 m. dalyvavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Bendrovė užsiima bendrais statybos darbais. Dideliuose konkursuose bendravo daugiau su privačiais užsakovais, o savivaldybės skelbiamuose mažai dalyvavo. Dalyvavo konkurse dėl 9 vid. mokyklos remonto. Ten iš paprasto objekto remonto pasidarė kapitalinis. Tam reikėjo jau projekto ir kiti buvo technologiniai reikalavimai. M. B. suvedžiojo kaip mažus vaikus. Turėjo darbus atlikti už sutartą sumą, o darbų beveik 1/3 padidėjo, nes atsirado papildomi darbai. Jam kyšių nedavė, nes neturėjo už ką duoti. M. B. reikalavo duoti kyšį. Tai buvo gal 2007 metais. Nepamena, kaip jis apie pinigų davimą sakė. Lopšelį - darželį darė už 3000-5000 Lt, nes prašė gelbėti. Atlygio ten nebuvo prašoma. Kalba ėjo tik apie 9 vid. mokyklą. Negalėjo eiti kalbos apie procentus, nes ten turėjo būti paprastas remontas. Apie atlygį ėjo kalba po konkurso laimėjimo. Iki konkurso ar su M. B. bendravo, negali pasakyti. Šiaip, su M. B. teko bendrauti.

Šalies argumentai

2010 m. rugsėjo 13 d. protokole – pareiškime (T. 3, b.l. 96 – 97) A. U. nurodė, kad laisvanoriškai praneša, jog 2008 m. pabaigoje, dirbant UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, M. B. pareikalavus, už viešųjų pirkimų konkurso laimėjimą, davė 5 000 Lt kyšį. Pagarsinus šiuos parodymus A. U. paaiškino, kad STT agentai laužė sakyti apie 17000-18000 Lt kyšį. Neatlaikęs spaudimo pasakė, kad jei jūs jau laužiate į kampą, tai rašykite, kad iki 5000 Lt, bet kartu nurodė, jog ir tų pinigų nedavė. Pareigūnai sakė, kad iki 33 tūkstančių nėra jokios atsakomybės. Tvirtina, jog klausė pareigūnų, kodėl turi taip sakyti, jeigu nedavė. M. B. mašinoje pasisodinęs, tai buvo po apklausos, sakė „A., kaip tu čia, juk man davei“. Jai M. B. dabar savo uodegą suka, tai tegul jis ir atsako, kad gavo.

Ar kreipėsi į M. B. dėl laimėjimo, dabar negali pasakyti, nes daug laiko praėjo. Gal ir buvo su juo kalba, kad reikės susimokėti tuos 6 procentus. Abejoja, kad pats rinko kitas bendroves į mokyklos konkursą. Gal M. B. jas pasiūlė. Sąmatas rengė kitoms bendrovėms. Atidavė sąmatas su paskaičiuota suma. Atrodo, kad ne voke buvo pateikta sąmata. A. U. patikslina, kad pateikiant dokumentus konkursui dėl kyšio dydžio derėjosi su M. B. ir nusiderėjo iki 15 000 Lt, bet atliekant darbus, buvo nenumatyti darbai, bendrovė patyrė nuostolius, todėl M. B. davė iki 5000 Lt.

Liudytojas T. T. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, nes dalyvavo kartu politinėje veikloje. 2007-2009 m. dirbo kartu miesto Taryboje. Pažįsta (duomenys neskelbtini)direktorių A. B. ir komercijos direktorių, kurio pavardės nežino. Su jais teko bendrauti, ir langus bute jie dėjo. Žino, kad jie dalyvavo savivaldybės konkursuose. Žino, kad (duomenys neskelbtini)konkurso nelaimėjo, o (duomenys neskelbtini - nežino. Žino tik, kad (duomenys neskelbtini)dalyvavo konkurse. Konkursai vyksta viešai, tai buvo informacijos suteikimas dėl vykstančių konkursų, tame nemato nieko blogo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (T. 4, b.l. 109 – 113) T. T. parodė, kad jis nuo 2007 m. pradžios yra Panevėžio m. savivaldybės tarybos narys. Jis gerai sutaria su visais tarybos nariais, tame tarpe ir su S. K. bei K. V., kurie priklauso tai pačiai partijai (Tvarkai ir teisingumui) kaip ir jis. 2007 m. UAB (duomenys neskelbtini)jam kaip privačiam asmeniui suteikė paslaugas bute, adresu (duomenys neskelbtini, įdėjo plastikinius langus. Ši paslauga kainavo iki 10 000 litų, tačiau jis jų nesumokėjo dėl materialinių sunkumų bei dėl to, kad tuometiniai direktoriais M. bei R. (pavardžių nežino) juo pasitikėjo. Kai direktoriumi tapo vaikinas, vardu S. [S. Š.], jis pradėjo domėtis, kada T. T. sumokės skolą. S. Š., žinodamas, kad T. T. yra savivaldybės Tarybos narys, pareiškė, kad bendrovė (duomenys neskelbtini)norėtų laimėti viešuosius pirkimus savivaldybėje ir pasiteiravo, ar T. T. negalėtų jam padėti. Taip pat T. T. su S. Š. diskutavo apie tai, kad konkursus laimėję statybininkai atsidėkoja duodami tam tikrą sumą pinigų nuo darbų vertės, ką atsitiktinai jau anksčiau T. T. buvo girdėjęs. T. T. žinojo, kad tuo laiku savivaldybė rengia viešuosius konkursus dėl darželių ir viešosios bibliotekos remonto, kad tie pirkimai organizuojami apklausos būdu. T. T. pažadėjo šių konkursų klausimais pasidomėti pas atsakingus savivaldybės darbuotojus ir po to jį informuoti. S. Š. žinojo, kad bibliotekos remonto kaina bus apie 330 000 litų, tad užsiminė, kad atlygis už tarpininkavimą galėtų būti apie 30 000 litų. S. Š. sakė, kad jeigu T. T. padėtų laimėti konkursą, tuomet jam nereikėtų jiems sumokėti skolos už langų įrengimą. Toks S. Š. pasiūlymas T. T. sudomino. 2008 m. rudenį T. T., kalbėdamas su K. V., jam papasakojo, kad bendrovė UAB (duomenys neskelbtini)nori dalyvauti ir laimėti savivaldybės organizuojamus statybos paslaugų viešuosius konkursus. T. T. K. V. užsiminė apie jam kilusius materialinius sunkumus bei jo skolą tai bendrovei. T. T. nurodė, kad jeigu ši bendrovė laimėtų konkursą, tai nebereikalautų iš jo skolos, samprotavo, kad yra girdėjęs, kad konkursą laimėjusi bendrovė gali materialiai atsidėkoti padėjusiam laimėti konkursą asmeniui, kad jeigu paslaugų vertė apie 300 000 litų galima gauti iki 30 000 litų atlygį. Visa tai T. T. neužilgo papasakojo ir S. K., tačiau nei su K. V., nei su S. K. tokio galima pasipelnymo galimybių išsamiau neaptarinėjo. Jie tik neprieštaravo, kad šiai siūlomai bendrovei T. T. padėtų dalyvauti konkurse. Apie tai K. V. ir S. K. T. T. pasakojo, nežinodamas į kokius savivaldybės darbuotojus šiais klausimais jam kreiptis. K. V. T. T. šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į savivaldybės statybos ir statinių priežiūros skyriaus inžinierių M. B., kuris turėjo paaiškinti visas aplinkybes. T. T. taip ir padarė ir nedelsdamas kreipėsi į M. B., kurio pasidomėjo apie konkurso tvarką. M. B. pasiūlė pateikti konkurse norinčių dalyvauti įmonių duomenis, apie ką T. T. pranešė S. Š., kuris neužilgo ant A4 formato spausdinto lapo 4 bendrovių, kurios turi dalyvauti konkurse, duomenis. Pamena, kad buvo nurodyta UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir dvi, kurių neprisimena. Šį sąrašą T. T. perdavė M. B.. Jis tikrino duomenis ir nustatė, kad konkursą turinti laimėti S. Š. įmonė neturi reikiamos licenzijos, todėl paprašė sąrašą patikslinti. Tada S. Š. pateikė kitą sąrašą, nurodydamas, kad turi laimėti bendrovė (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vadovo T. T. nepažinojo. Naują sąrašą T. T. perdavė M. B. arba S. K.. Po kurio laiko konkursą iš tiesų laimėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri darbus atliko berods iki 2009 m. pradžios, tačiau dėl lėšų stygiaus savivaldybė su paslaugų tiekėju neatsiskaitė. Jam (T. T.) už tokį tarpininkavimą niekas jokio atlygio nesiūlė ir jis jo negavo, jis iki šiol UAB (duomenys neskelbtini)yra skolingas visą sumą.

Pagarsinus šiuos parodymus T. T. patvirtino, kad jie yra teisingi. Su (duomenys neskelbtini) ir šiai dienai nėra atsiskaitęs, nes nebėra ir bendrovės, ji bankrutavusi, o dėl atsiskaitymo niekas daugiau nesikreipė. Nurodo, kad STT pareigūnai patys sudėliojo tekstą. Tuo metu neprisiminė, apie ką kalbėjo su S. K. ir K. V., nes buvo daug kalbų. Parodymuose apie faktą, kad kalba buvo, tai viskas teisingai, bet detalių nepamena. Atrodo, kad M. B. perdavė bendrovių sąrašą, bet 100 procentų teigti, kad taip buvo, negali.

Kad M. B. reikia perduoti tą sąrašą - tokio nurodymo iš kaltinamųjų nebuvo, bet pats žinojo, kad jis yra atsakingas už konkursus. Ikiteisminio tyrimo metu davė vieną telefoninio pokalbio įrašą perklausyti. To pokalbio detalių nepamena. Davė paklausyti pokalbį su K. V.. Ar tas pokalbis su tuo sąrašu susijęs, nepamena. Žino, kad bendrovių sąrašą M. B. perdavė. Ar kas nurodė tai daryti, nepamena, bet ir pats žinojo, kad jam reikia perduoti sąrašą.

Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 127 – 128) T. T. patvirtino, kad jam pateiktuose operatyvinių veiksmų protokoluose ir jų prieduose (garso ir vaizdo įrašuose) vienas iš pokalbiuose šnekėjusių asmenų yra jis, kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Kitas kalbėjęs asmuo būdavo K. V., kuris naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). S. K. telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Paaiškindamas savo ir K. V. telefoninį pokalbį, vykusį 2008-12-05 apie 8 val. 20 min., T. T. nurodė, kad K. V. pareikalavo, kad T. T. skubiai ateitų pas jį į tarnybinį kabinetą ir pateiktų rekomenduojamų įmonių, kurios turi laimėti konkursą, duomenis. Po šio telefoninio kvietimo, paaiškindamas kitą protokole fiksuotą pokalbį, T. T. nurodė, kad 2008-12-08 apie 10 val. 28 min. jis nuvyko pas K. V. į kabinetą, kur A4 formato lape įteikė K. V. bendrovių sąrašą, kuris atsakė, kad reikia ne jam, bet M. B. duoti, bei nurodė pasakyti M. B. ką rašyti. Aiškindamas kitą fiksuotą jo ir K. V. telefoninį pokalbį, vykusį 2008-12-09 13 val. 43 min., T. T. nurodė, kad jo metu K. V. jam priekaištavo dėl pateiktų duomenų, sakydamas, kad vienų neranda registre, kitų veikla apribota, todėl T. T. pažadėjo išsiaiškinti, ką ir padarė su S. Š., kuris tada nurodė, kitą turinčią laimėti įmonę – (duomenys neskelbtini), tada duomenis apie ją pateikė M. B. ar tai S. K..

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas T. T. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 4, b.l. 117 – 122) T. T. nurodė, kad po to kai jo bute buvo pakeisti langai bei įstiklintas balkonas neatsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini)nes turėjo finansinių sunkumų. Tuomet nutarė padėti šiai bendrovei sudalyvauti viešajame konkurse, kad jie nurašytų skolą. Tuo tikslu susitiko su Sauliumi ir aptarė galimybe jiems dalyvauti konkurse ir, kad už pagalba būtų užskaityta skola už langus ir dar sumokėta 20 000 Lt. Viso dėl 30 000 Lt. Diskusijos metu ant popieriaus užrašė skaičius 10 000 Lt ir 20 000 Lt. Saulius pamatė tuos kaičius ir linktelėjo galvą. Suprato, jog susitarimas įvyko.

Pagarsinus šiuos parodymus T. T. patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad „Runikos“ vadovas sutiko nurašyti skolą. Tų 20 000 Lt negavo. Tuos pinigus ketino sau pasilikti. Tuo metu ėjo kalba apie 30 000 Lt. Nebuvo kalbos, kas bus daroma su tais pinigais. Su M. B. apie 20 000 Lt nekalbėjo. Su juo apie jokius pinigus nekalbėjo.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad kaltinamuosius žino tik iš laikraščių. Pats dirba UAB „Talita“ direktoriumi. 2007-2009 m. turėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiėmė namų renovacija. Iš „Runikos“ sužinojo, nes jie gamino langus, kad bus konkursas bibliotekos remontui. Neturėjo savo sąmatų, todėl pasinaudojo kolegomis. Dalyvaudavo konkursuose, bet čia buvo pirmas viešas konkursas. Gavo atsakymą, kad pateikta kaina netinka. Iš (duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jei laimėsim, tai jie norėtų turėti subrangą dėl langų, nes jų buvo tokia specializacija. Nebuvo kalbos apie sumas, buvo pasakytos darbų apimtys, pagal programą buvo paruošta kaina. Tame konkurse dalyvavo (duomenys neskelbtini), nes su jos direktoriumi bendraudavo. Paprašė jo sąmatos ir pasiūlė jiems dalyvauti. Už tai davė subrangą. Kad reikės už laimėjimą atsiskaityti, kalbos nebuvo. Net nežinojo, kokia bus objekto kaina. Sąmata buvo apie 400 000 Lt. Tą kainą su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nederino. Tą objektą ne pats, o darbų vadovai apžiūrinėjo. Dabar parodymų nelabai pamenu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 84 – 86) V. Š. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pažinojo S. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių, kuris jį supažindino su S. Š. (bendrapavardžiu, bet ne gimine), kuris dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. S. Š. pasakė, kad gali būti objektų Panevėžyje, konkrečiai neįvardindamas kokių, o jis (V. Š.) sutiko bendradarbiauti, kad gauti tokius užsakymus. Po kurio laiko S. Š. jam (V. Š.) pasakė, kad reiks atlikti buvusio sporto dispanserio kapitalinį remontą, adresu (duomenys neskelbtini), pasakė, kad bus darbų maždaug už 330 000 litų. Taip pat S. Š. pasakė, kad už laimėtą konkursą kažkam reiks duoti kyšį (apie 10 – 20 tūkstančių litų). V. Š. suprato, kad kyšį reiks duoti konkursą organizuojančiam asmeniui iš savivaldybės. S. Š. jo paklausė, kokios dar firmos gali dalyvauti konkurse, atlikti darbus. V. Š. jam pasakė, kad jis pažįsta R. S., jo UAB (duomenys neskelbtini) ir S. Š. padavė R. S. vizitinę kortelę. Po kurio laiko jam S. Š. pasakė, kad darbus reiks atlikti bibliotekoje, adresu Aukštaičių g. 4, Panevėžys, liepė nuvažiuoti, apsižiūrėti, kokius darbus reiks padaryti, bei, kad reikia paruošti pasiūlymą su sąmatomis. V. Š. nuvažiavo apsižiūrėjo, įvertino darbų kainą. Kadangi neturėjo sąmatų rengimo programos jis nuvažiavo pas R. S., kad jis jam parengtų sąmatą bei pasakė, kad ir jis gali tame konkurse dalyvauti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo ne kokia. V. Š. pasakė R. S., kad jis atliksiąs darbų bibliotekoje (Aukštaičių g. 4, Vilnius) už 350 000 litų. Bendraudamas su R. S. jis su juo susitarė, kad R. S. pasiūlytų mažesnę kainą, o jis (V. Š.) papildomai atliks subrangos darbus. V. Š. R. S. perdavė S. Š. pasakymą, kad reiks duoti 10-20 tūkstančių atlygį už laimėtą konkursą. Po kurio laiko R. S. jam parengė komercinį pasiūlymą dėl bibliotekos, Aukštaičių g. 4, Panevėžys, remonto darbų, ir patvirtino, kad jam apklausos metu parodytas UAB (duomenys neskelbtini) komercinis pasiūlymas yra parašytas jo ranka, o prie jo yra R. S. parengta sąmata. Po kurio laiko jis gavo iš savivaldybės raštą, kad konkursą laimėjo UAB (duomenys neskelbtini). Tada su R. S. sutarė, kad jis (V. Š.) atliks dalį darbų per jo vadovaujamą įmonę „Perspektyvūs sprendimai“. Darbų atliko už 32 000 litų, tačiau su juo R. S. neatsiskaitė, nes už darbus neatsiskaitė savivaldybė. R. S. jam neįvardindamas asmens buvo kažką minėjęs, kad reiks duoti kyšį, bet kadangi nebuvo atsiskaityta už darbus kyšio niekam nedavė.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas jų nepatvirtino. Paaiškino, kad parodymų metu jam buvo daromas spaudimas, tai galėjo bet ką pasakyti. Papildomai paaiškino, kad po apklausos, kai reikėjo pasirašyti protokolą, atėjo 2 pareigūnai, pripasakojo visokių dalykų, sakė, kad visi apklaustieji pasakė, kad buvome susitarę, buvo spaudimas pasirašyti protokolą, o iš tikrųjų, tai nežinojo, kad kažkam reikia duoti. Iš Sauliaus žinojo, kad bus tas objektas, kad ten galima bus gauti darbą, kad reikia paruošti sąmatas, pasiūlyti kainą. Nebuvo tokio susitarimo dėl kainų, nes patys savo kainas nustatinėja. Sąmatą, kaip paslaugą, užsakė pas S.. Dažnai taip daro, užsakome kitose įmonėse, kurios turi tas programas. Sąmatoje būna ir galutinė suma už darbus. Nežinojo, kokią S. paruoš sąmatą. Tas, kuris kartu dalyvauja, jam būna lengviau tada, bet jis ne vienas dalyvauja konkurse. Kai jie laimėjo konkursą ir vykdė darbus, kai neatsiskaitė, tai buvo su S. kalba juoko forma, kad gal kam nors savivaldybėje reikia duoti pinigų, kad greičiau atsiskaitytų. Kuris apie tai sakė, dabar nepamena.

Liudytoja S. Š. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2007-2009 m. dirbo langų firmoje (duomenys neskelbtini) vadybininke. Paskaičiuodavo klientų pageidaujamus langus. Dirbo su privačiais klientais. Su savivaldybe reikalų neturėjo. Neteko savivaldybės konkursą laimėti, nes bendrovės kainos buvo didelės, nes profiliai buvo vokiški. Pati buvo eilinė vadybininkė. Atliko tik techninį darbą, nuolaidų negalėjo daryti. Žinojo tos dienos nuolaidą ir tokią kainą, taip ir skaičiuodavo, nes buvo filialas. Pagal Vilniaus nurodytas kainas ir skaičiuodavo. Pagal pateiktus išmatavimus, kas tik kreipdavosi, tam ir paskaičiuodavo, pasiūlydavo savo kainas.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 86 – 87) S. Š. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke ir pažinojo A. A.. Liudytoja paaiškino, kad 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) vardu surašytą pasiūlymą dėl viešojo pirkimo lopšelio darželio „Žibutė“ pastato langų ir durų keitimui pasirašė ji. A. A., 2008 metais vieną kartą kreipėsi į ją su prašymu padėti jam sudalyvauti viešųjų pirkimų konkurse Panevėžio m. savivaldybėje. Ji sutiko, pagal jo pateiktus brėžinius atliko paskaičiavimus. A. A. sakė, su kokia kaina jis dalyvaus konkurse, o ji atliko paskaičiavimus pagal UAB (duomenys neskelbtini) kainas, todėl jai suskaičiavus ši kaina buvo didesnė nei A. A. nurodyta. Ji parengtą pasiūlymą su kitais dokumentais sudėjo į voką ir jį atidavė A. A., kuris pažadėjo šiuos dokumentus nuvežti į savivaldybę. Ar po to buvo gautas atsakymas iš savivaldybės apie konkurso rezultatus, ji nežino. UAB (duomenys neskelbtini) kainos buvo didelės, todėl laimėti konkurso ji nesitikėjo.

Pagarsinus parodymus liudytoja S. Š. patikslino, kad apklausos metu jai nerodė pasiūlymo. Protokole parašyta taip, kaip buvo. Tikslina, kad nežinojo, kokias kainas A. siūlys, bet paskaičiavo savo kainas. UAB (duomenys neskelbtini) kaina gavosi didesnė nei A., nes langai buvo brangesni. Kaina yra programoje ir skaičiuodami negali jos įtakoti. Kainas pateikė pagal tos dienos programoje nurodytas kainas.

Liudytojas P. T. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Įmonė užsiima statyba ir prekyba. Yra dalyvavę ne tik savivaldybės skelbiamuose konkursuose, bet ir kituose Lietuvoje vykstančiuose konkursuose. 2008 m. dirbo lopšelyje - darželyje „Žiburėlis“. Paskambino iš savivaldybės M. B., kurį pažinojo, pasiūlė dėl kelių tai darželių pateikti komercinį pasiūlymą. Sąmatas ir kainas pateikė. Po to buvo pranešta, kad tą konkursą laimėjo. Kas dar teikė pasiūlymus, negali pasakyti. Kitų bendrovių prašymu neteko formaliai dalyvauti konkursuose.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 94 – 96) P. T. nurodė, kad jis pažįsta M. B., Panevėžio m. savivaldybės administracijos darbuotoją, atsakingą už statinių priežiūrą. Jis kelis kartus kreipėsi į jį, kad jis pakviestų UAB (duomenys neskelbtini)dalyvauti statybos darbų konkursuose. Ar šiais klausimais jis yra kalbėjęs su K. V. ir S. K. - nepamena. 2008 m. vasarą jam paskambino M. B. ir pasiūlė atlikti statybos darbus darželiuose, kur konkrečiai neprisimena. Pagal jo prašymą buvo padarytos darbų sąmatos, tarp jų ir lopšelio darželio „Žiburėlis“. Po kurio laiko, M. B. jam pasiūlė atlikti darbus lopšelyje darželyje „Žiburėlis“, pasakęs, kad konkurse turi dalyvauti ir daugiau firmų, kad konkursas įvyktų, tad paklausė, kokioms dar firmoms siųsti pakvietimus dalyvauti konkurse. P. T. pasiūlė firmas UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini), kurių vadovų A. U. ir R. I. jis (P. T.) paprašė, kad jie padėtų sudalyvauti konkurse, taip pat jiems padavė M. B. duotą sąmatą su darbų apimtimis lopšelyje darželyje „Žiburėlis“. Jie pažadėjo sudalyvauti konkurse. Tada jis pavedė UAB (duomenys neskelbtini)sąmatininkei R. P. sudaryti darbų sąmatą ir pateikė komercinį pasiūlymą Panevėžio m. savivaldybei. Po kurio laiko UAB (duomenys neskelbtini)gavo pranešimą, kad laimėjo viešųjų pirkimų konkursą ir reikia atvykti pasirašyti rangos sutartį. UAB (duomenys neskelbtini)atliko darbus pagal tą sutartį ir gavo apmokėjimą už juos. Gavus apmokėjimą jis (P. T.) susitiko su M. B., kurio metu M. B. iš jo pareikalavo kyšio už jau atliktus darbus lopšelyje darželyje „Žiburėlis“. M. B. pasakė, kad davė UAB (duomenys neskelbtini)objektą, tad dabar reikia su juo atsiskaityti bei nurodė sumą (apie 1000 litų). Kadangi tokią pinigų sumą P. T. prie savęs turėjo, nenorėdamas pyktis su M. B., jis jam perdavė tą sumą – apie 1 000 litų, galėjo būti ir 1 300 litų, t.y. tiek, kiek prašė M. B.. P. T. nurodė, kad pinigų perdavimo vietos nepamena, bet gali būti, kad juos perdavė automobilyje. Apie gautų pinigų perdavimą kitiems asmenims M. B. nieko neminėjo.

Pagarsinus šiuos parodymus P. T. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad visi kontaktai buvo tik su M. B.. Buvo kalba, kad kai baigs darbus, po pinigų gavimo, už objektų techninę priežiūrą reikės mokėti atskirai, ėjo kalba apie 1000 ar 1300 Lt. Susitikimo metu turėjo tik 1000 Lt, ir tuos pinigus atidavė. Nežino, kaip buvo su likusiais pinigais, bet po to jo įmonės nebekvietė į konkursus, gal dėl tų neatiduotų pinigų ir buvo ignoruojami.

Apie įmonės įtraukimą į kokius nors tai sąrašus, nieko nežino. Savivaldybės administracijos statinių skyrius turėjo miesto statybinių įmonių sąrašą, tai jei reikėjo paskaičiuoti kainas, tai prašydavo tų įmonių. Kur M. B. padės tuos 1000 Lt, neklausė, nes buvo nepatogu apie tai klausti. Suprato, kad mokėdamas tuos pinigus daro negerai. Tyrėjai apklausoje įvardijo duotus pinigus kaip kyšį. Mano, kad toks vertinimas yra teisingas.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2008 m. nepilnu etatu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ten darė tik sąmatas. Lopšelio – darželio „Žiburėlis“ žinomas tik pavadinimas. Šio darželio remonto sąmatą ruošė pagal P. T. nurodymą. Nėra dariusi sąmatų kitų įmonių vardu .

Liudytojas L. S. paaiškino, kad kaltinamuosius žino tik iš matymo. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovu, o 2007-2008 m. buvo tos bendrovės direktorius. Dalyvavo viename savivaldybės konkurse dėl darželio „Dobilas“ remonto. M. B. pasiūlė dalyvauti tame konkurse. Su juo buvo pažįstami. Pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaina būtų mažesnė, nei jis nurodė. Kas dar dalyvavo konkurse, negali pasakyti. Už laimėjimą atsilygino. Buvo kalba, kad reikia atsilyginti, o po laimėjimo pats iš asmeninių lėšų M. B. davė grynais apie 12 000 Lt. Davė tokią sumą, kokia buvo pasakyta. Nebuvo kalbos apie sumą nuo darbų vertės. Tuos pinigus davė M. B.. Nebuvo kalbos, kur jis tuos pinigus panaudos. Nesidomėjo, kas dar dalyvavo tame konkurse.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju (T. 6, b.l. 4 – 8), L. S. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir direktorius. 2007 m. jis AB (duomenys neskelbtini) gen. direktoriaus A. R. prašė pagelbėti gaunant darbus per viešuosius pirkimus miesto savivaldybėje. A. R. jam pažadėjo, kad jį jis rekomenduos savivaldybėje. Jis pažįsta Panevėžio m. savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją M. B., kuriam irgi buvo užsiminęs, kad bendrovė ieško rangos darbų statybos objektuose.

2008 m. pradžioje jam susitikus M. B., pastarasis pasakė, kad savivaldybė numačiusi remontuoti lopšelį-darželį „Dobilas“, kad planuojama rengti viešąjį pirkimą. M. B. jam pasakė, kad tiems darbams numatoma skirti 260 000 litų bei perdavė numatomų darbų žiniaraštį. M. B. susitikimo metu aiškiai pasakė, kad norint laimėti šį konkursą reikės sumokėti 6 procentus nuo rangos sutarties sumos. Su šiuo M. B. reikalavimu jis sutiko, nes iš kitų verslininkų buvo girdėjęs, kad norint laimėti viešąjį pirkimą savivaldybėje privaloma duoti kyšį. M. B. liepė nuvažiuoti į objektą, jį pasižiūrėti bei pasakyti dar dviejų firmų pavadinimus, kurioms būtų galima nusiųsti pakvietimus dalyvauti konkurse.

Netrukus po to pokalbio jis su M. B. apžiūrėjo lopšelį darželį „Dobilas“ ir išsiaiškino, kad jiems apsimoka imtis rangos darbų ir sumokėti reikalaujamus procentus M. B.. Po darželio apžiūros jis pažįstamiems iš UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)pasakė, kad jo bendrovė gaus remonto darbus darželyje „Dobilas“, bet prieš tai bus organizuotas viešasis pirkimas, todėl reiks dar dviejų bendrovių pasiūlymų ir sąmatų dėl minėtų darbų, ir kad savivaldybė jiems atsiųs pakvietimus. Jis jiems nurodė, kokia kaina teiks pasiūlymą UAB (duomenys neskelbtini) tam konkursui, tad paprašė jų teikti pasiūlymus didesne kaina. Minėtų bendrovių atstovai E. J., R. Š. sutiko jam padėti ir pasakė, kad pateiks pasiūlymus didesnėmis kainomis. Minėtų bendrovių pavadinimus jis pranešė M. B. ir po to šios bendrovės gavo kvietimus dalyvauti viešame pirkime.

2008 m. pavasarį Panevėžio m. savivaldybė paskelbė UAB (duomenys neskelbtini) nugalėtoja viešajame pirkime dėl lopšelio darželio „Dobilas“ remonto darbų ir su šia bendrove pasirašė rangos sutartį. Po sutarties pasirašymo bendrovė atliko darbus. Po sutarties pasirašymo, pradėjus rangos darbus jis Panevėžyje susitiko su M. B. ir jam perdavė 12 000 litų už tai, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) laimėjo šį konkursą. Pinigus jis galėjo perduoti savo ofise ar prie remontuojamo darželio, kur tiksliai neprisimena. Pinigus perdavė be jokių kalbų, M. B. juos priėmė ir jie netrukus išsiskyrė. Kur M. B. toliau dėjo tuos pinigus, ar su kuo juos dalinosi, jam nežinoma. M. B. jis sumokėjo asmeninėmis lėšomis. K. V. ir S. K. jis nepažįsta ir su jais jis neturėjo jokių reikalų. Kai darbus jie atliko, savivaldybė už juos sumokėjo.

Pagarsinus šiuos parodymus L. S. patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad pagal sumą tai tie 12 000 Lt išeina 6 procentai nuo remonto sumos. Ką kalbėjo dabar ir kas parašyta, tai praktiškai nesiskiria. Buvo kalba su E. J. ir Š., kad jie dalyvautų konkurse, kad skaičiuotų savo kainą, bet UAB (duomenys neskelbtini) kaina turi būti mažiausia. Su tų bendrovių vadovais ryšius jau apie 10 metų palaiko, tai apie derinimą kalbėti nereikėjo. Tiesiog pasakė, kad būtų gerai, kad UAB (duomenys neskelbtini) laimėtų, bet prievartos skaičiuoti mažesnę kainą jiems nebuvo daroma.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, tačiau ne asmeniškai, nėra draugai. STT buvo apklaustas dėl UAB (duomenys neskelbtini) rekomendacijos. To prašė L. S., bet kada ir prie kokių aplinkybių to nepamena. Pats dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Neprisimena, kad rekomendavo UAB (duomenys neskelbtini) kaip patikimą įmonę. Galėjo rekomenduoti tiems savivaldybėje žmonėms, kuriuos pažinojo, konkrečiau nieko negali nurodyti, nes nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 6, b.l. 19 – 20) A. R. parodė, kad į jį prieš keletą metų kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. S. su prašymu, kad jis jį rekomenduotų Panevėžio m. savivaldybėje. Kam konkrečiai jis jį rekomendavo nepamena, bet tai galėjo būti M. B., P. V., V. M., K. V., Z. K.. Rekomenduodamas jis galėjo nurodyti, kad gera įmonė, tad ją galima kviesti į organizuojamus konkursus.

Pagarsinus šiuos parodymus A. R. patvirtino, kad jie yra teisingi. Prisimena, kad L. S. prašė jį rekomenduoti, bet ar jis dalyvavo ir konkursą laimėjo, nežino. Mano, kad apklausoje išvardinti asmenys kažkiek su statybos darbais yra susiję, bet ar tiesiogiai, ar netiesiogiai, ar per kitus asmenis, to atsakyti negali. Su S. K. yra mažai bendravęs. Jo kabinete 2-3 kartus yra buvęs, todėl protokole jo pavardės ir nenurodė.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pats nuo 2002 m. yra UAB (duomenys neskelbtini)komercijos direktorius ir vienas iš akcininkų. L. S. pažįsta, jis dirba įmonėje, kuri gamina langus. Su jo bendrove nėra konkurentai, nes darbai skiriasi. STT rodė dokumentus dėl lopšelio-darželio „Dobilas“. Pats tada to darželio neprisiminė, nes tai buvo smulkus objektas. Tais 2007-2008 m. bendrovė turėjo labai daug objektų, todėl visų negali prisiminti. Gal L. S. paprašė konkurse dalyvauti, o gal gavo iš savivaldybės pakvietimą, dabar to nepamena. Juk reikia, kad konkursas vyktų, tai padedi žmogui, nes mažuose konkursuose nelabai norėjo kas dalyvauti. Dėl lopšelio-darželio „Dobilas“ buvo padarytos sąmatos ir buvo nusiųstas pasiūlymas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 6, b.l. 21 – 23) E. J. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)komercijos direktoriumi, pažįsta L. S., UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais UAB (duomenys neskelbtini)pasiūlymu lopšelio darželio „Dobilas“ remonto darbams atlikti ir jų bendrovės sudaryta lokaline sąmata tiems darbams liudytojas nurodė, kad jis šiuos dokumentus pasirašė bendrovės ofise L. S. prašymu. L. S. jam papasakojo, kad jo bendrovė (duomenys neskelbtini) gavo galimybę remontuoti lopšelį darželį „Dobilas“, bet tiems darbams bus organizuojamas viešas pirkimas, todėl reikia, kad jų bendrovė pateiktų komercinį pasiūlymą didesne kaina nei UAB (duomenys neskelbtini) siūloma kaina. Jis sutiko padėti draugui ir pasirašė tuos dokumentus su didesne minėtų darbų kaina ir paruoštus dokumentus pateikė Panevėžio m. savivaldybei, kur vyko viešas pirkimas.

Pagarsinus šiuo parodymus E. J. paaiškino, kad dėl dalyvavimo konkurse ir pasiūlymo - parodymai teisingi, bet dėl susitarimo su L. S. – tai ne. Tą apklausos dieną buvo suplanuoti dideli darbai. Pareigūnai vidury dienos pasigavo, pasisodino skyriaus viršininkas, sako, kad tu čia esu gerietis, čia reikia juos nubausti, kad jie jau prisipažino. Tada kvotėjas surašė ir davė pasirašyti. Tuo metu labai neturėjo laiko ir suprato, kad jei pradės ginčytis dėl smulkmenų, tai sugaiš visą dieną ir dar gal į Anykščius nuveš pernakvoti. Todėl ir pasirašė. Iš tikrųjų gal ir gavo dokumentus konkurse dalyvauti, to pasakyti negali, bet buvo L. S. prašymas dalyvauti tame konkurse. L. S. tikslas kviesti dalyvauti konkurse buvo tas, kad įvyktų tas konkursas. Dalyvavimas konkurse buvo pagalba, kad įvyktų konkursas, gal ir dėl laimėjimo. Buvo netiesioginė pagalba vienos bendrovės kitai.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Pats 2007-2008 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Bendrovė užsiėmė plastikinių langų gamyba ir jų montavimu. Tuo metu savivaldybės skelbiamuose konkursuose dalyvaudavo kas savaitę ne viename konkurse. 2008 m. dėl lopšelio „Dobilas“ remonto - nelabai prisimena, nes konkurse nedalyvavo kaip laimėtojai. Dėl to konkurso teikė dokumentus, bet detalių dabar nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 6, b.l. 24 – 25) R. Š. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Jis patvirtino, kad pasirašė bendrovės vardu pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime dėl lopšelio darželio „Dobilas“ remonto darbų atlikimo. Šį pasiūlymą bendrovė pateikė, nes jo to paprašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius L. S. ir jis sutiko. L. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini)vardu surašytą sąmatą, kurią jis pasirašė ir atidavė L. S. su kitais dokumentais.

Pagarsinus šiuos parodymus R. Š. patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad dabar nepamena, ar L. S. sakė konkursui jų pasiūlytą kainą. „Sistelos“ UAB (duomenys neskelbtini)neturi. Neprisimena, ar tai L. S. sąmatą pateikė. Pats tų sąmatų neruošia, tik pasirašinėja.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pats 2007-2008 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju. Bendrovė dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Pats labiau prižiūrėjo gamybą, o ne komerciją. Žino, kad pasirašinėdavo sutartis ir atlikdavo darbus. Dalyvavo konkurse dėl darbų darželyje „Vyturėlis“.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 6, b.l. 140 – 142) V. K. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotoju. 2008 pirmame ketvirtyje UAB (duomenys neskelbtini)direktorius G. A. jam paaiškino, kad K. R. tariasi su kažkokiais konkursus organizuojančiais savivaldybės darbuotojais, kad jie padėtų laimėti jų bendrovei viešųjų pirkimų konkursus. G. A. jam prasitarė, kad už tokį laimėjimą bendrovė turės duoti „otkatą“, t.y. jis suprato, kad kiek iš jų bus reikalaujama, tiek jie ir turės duoti. Detaliau apie tai jie nediskutavo, tik jis leido suprasti, kad tam neprieštarauja. Neužilgo jie gavo iš savivaldybės pasiūlymą dalyvauti viešajame pirkime lopšelio darželio „Vyturėlis“ pastato rekonstravimo darbams atlikti. Kad laimėti šį konkursą reikėjo pateikti dar dviejų bendrovių pasiūlymus, tad jis su G. A. nusprendė, kad konkurse dar dalyvaus UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini. Tolimesnį reikiamų dokumentų (tiek jų, tiek paminėtų bendrovių) parengimą ir pateikimą organizavo G. A.. Konkursą jie laimėjo, apie tai sužinojo gavę pranešimą iš savivaldybės. Jis bendrovės vardu pasirašė rangos sutartį, nes galimai G. A. buvo išvykęs. Su jokiais asmenimis šio konkurso klausimais jis pats nebendravo. Darbus bendrovė atliko, savivaldybė jiems pinigus pervedė. Ar G. A. už laimėtą konkursą su kuo nors atsiskaitė, jam nežinoma. G. A. sakė, kad viskas tvarkoje.

Pagarsinus šiuo parodymus V. K. patvirtino, kad jie yra teisingi. Konkrečiai nieko negali pasakyti, bet tarpusavyje prie butelio kalbėjo, perkeltine prasme, kad tas duoda, o tas ima. Seniai tie gandai sklandė. Gal tai buvo 2000 m. ar 2005 m, bet konkretus miestas nebuvo įvardijamas. Bendrai, buvo susidariusi nuomonė, kad jei neturi pažįstamų, tai nieko ir negausi.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodo, kad 2007-2009 m. dirbo ir buvo (duomenys neskelbtini) aktyvus akcininkas. Pradžioje centras vykdė byloje minimas statybas, o po to pastatas perėjo kitai bendrovei, tai buvo prieš 3 metus. Kas pradžioje įmonėje tuo pastatu rūpinosi, nežino, nes tuo metu turėjo apie 5-6 objektus. S. R. yra brolis. Jis buvo vienas iš vadovų. Nežino, ar jis užsiiminėjo tomis statybomis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo duota klausytis su broliu vykstančius pokalbius. Jokio kyšio nevežė. Pats asmeniškai su kaltinamaisiais nebendravo, su jais nebuvo susitikęs. Ar buvo su broliu kalba apie pinigų atvežimą ir surinkimą, dabar nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 17, b.l. 30 – 33) R. R. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Ši bendrovė prieš kelis metus nusipirko žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype buvo planuojama statyti komercinės paskirties pastatą. Buvo kreiptasi į savivaldybę dėl 7 aukštų pastato statybos, bet leidimas buvo gautas tik 5 aukštų pastatui. K. V. nepažįsta. Su juo bendraudavo jo brolis S. R.. 2008 m. spalio mėn. jam kelis sykius paskambino brolis (kuris buvo išvykęs) ir prašė surinkti pinigus, nes reikia juos kažkam perduoti. S. R. jam pasakė pinigus nuvežti prie „KTV“ pastato Nemuno gatvėje, kur išeis vyriškis vardu Kastytis, kuriam ir reiks perduoti pinigus. Jis paėmė pinigus ir su savo mašina (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku 20 val. 15 min. atvažiavo prie KTV pastato, iš kurio išėjo vyriškis, kuriam padavė nesupakuotus pinigus tiesiai į rankas. Kodėl jam perduodami pinigai R. R. neaiškino, bet, kadangi K. V. pinigus paėmė, suprato, kad dėl pinigų perdavimo su jo broliu sutarta. Apklausos metu jis patvirtino, kad operatyvinio tyrimo metu yra fiksuoti jo ir jo brolio S. R. telefoniniai pokalbiai. Liudytojas patvirtino, kad statant pastatą (duomenys neskelbtini), buvo problemos dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, kurios įrengti neleido Kelių policijos vadovas, nes nebūtų vietos autobusų apsisukimui, taip pat, kad buvo planuota pastatyti 7 ar 9 aukštų pastatą, bet savivaldybei neleidus buvo suprojektuotas 5 aukštų pastatas. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojas paaiškino, kad buvo planuojama padaryti atskirą įėjimą į butą prieš jį parduodant, bet savivaldybei neleidus buvo parduotas be pakitimų. Visus tuos klausimus sprendė jo brolis S. R..

Pagarsinus šiuos parodymus R. R. patvirtino, kad jie iš dalies teisingi. Papildomai paaiškino, kad kokia suma buvo, nepamena. STT spaudė sakyti 5000 Lt sumą. Pats neturėjo nieko bendro su tomis statybomis, todėl neturi ką pakomentuoti. Dabar tos sumos pasakyti negali, o meluoti nenori. Apklausiant STT buvo sakoma, kad jei nesurašysi, tai mėnesį laiko išvažiuosi pailsėti. Telefoniniuose pokalbiuose suma irgi nebuvo įvardinama. Nežino, iš kur pinigus paėmė, nežino, ar iš brolio, bet pinigai buvo ne bendrovės. Privažiavo prie KTV televizijos ir kažkam vokelyje perdavė Buvo prieblanda, todėl to asmens nematė. Sakė, kad privažiuoti prie televizijos ir kad sutartą valandą nusileis žmogus, jam paduoti pinigus. Stovėjo prie laiptų ir jis priėjo. Nežino, kaip jis atpažino. Pats asmeniškai to asmens nepažinojo. Pinigai buvo vokelyje, bet kokia suma buvo, neatsimena. Sumos ir dabar negali pasakyti. Faktas, kad pinigų buvo, bet negali pasakyti, kam atidavė tuos pinigus, nes tai buvo patamsyje. Kaip brolis nupasakojo tą asmenį, kuriam buvo perduoti pinigai, dabar nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus negali pakomentuoti.

Liudytojas A. U. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. K. V. ir S. K. dirbo savivaldybėje. Jis pats dirba Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėju. Tas pareigas ėjo ir 2007-2008 m. Dėl pastato (duomenys neskelbtini)paaiškino, kad tenai buvo vykdomos statybos, kurioms nebuvo išduotos sąlygos, buvo padarytas statybos pažeidimas. Pastačius dalį, statytojas R. kreipėsi į dėl padidinimo statinio aukštingumo, nes pagal projektą buvo numatyti 4 ar 5 aukštai, o jis norėjo kelti iki 7 aukštų. Buvo pasiūlyta jiems kreiptis į savivaldybę dėl naujų sąlygų išdavimo, kad galėtų daryti statinio korektūrą. Jei statytojas būtų kreipęsis į savivaldybę ir būtų prašęs tokio statinio korektūrai išduoti sąvadą, tai savivaldybė turėjo kreiptis į departamentą, kad šis išduotų sąlygas tai korektūrai, tačiau to padaryta nebuvo. Kadangi buvo ribojamas centrinėje miesto dalyje aukštingumas, gal žinodami, kad tokių sąlygų neišduos, nes tai riboja savivaldybės patvirtintas specialus planas, patvirtintas 2005 metais savivaldybės Tarybos, todėl tuo klausimu ir nesikreipė. Ar statytojai kreipėsi į savivaldybę, ar buvo savivaldybėje jiems kas nors išduota, to nežino. Santykiai tuo metu su savivaldybe nebuvo tarnybinės etikos rėmuose. Abi institucijos privalėjo laikytis tam tikrų rėmų, tačiau jei departamentas teikdavo vienokius pasiūlymus, tai savivaldybė elgdavosi atvirkščiai, buvo daromi tam tikri pažeidimai, į ką buvo reaguojama keliant ir administracines bylas. Polinkis pažeisti įstatymus iš savivaldybės pusės buvo didesnis, nei įprastai.

Tie klausimai derybų ar pokalbių keliu su savivaldybe nebuvo daromi, nes derėtis nėra tokia galimybė numatyta. Tie santykiai buvo formalizuoti tuo, kad savivaldybė kreipiasi į departamentą, o departamentas raštu atsako. Tuo laiku labai plačiai buvo eskaluojama viešoji nuomonė, buvo stengiamasi įtakoti Panevėžio teritoritorinio padalinio reputaciją per žiniasklaidą teikiant įvairią nuomonę, buvo eskaluojama atvira institucijų konfrontacija. 2008 m. ar vėliau, kai buvo patvirtintas bendrasis planas, tai įgyvendinant šio bendro plano sprendinius, buvo padarytas specialusis planas nustatyti apsaugos zonoms. Šie klausimai nagrinėjami teismuose, viena byla yra Vilniaus apygardos teisme, Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Esmė yra ta, kad buvo abejojama tokio administracijos sprendimo pagrįstumu rengti tokį planą, nes teisinis reguliavimas numato galimybę tokį planą rengti, kai savivaldybė priima sprendimą steigti saugomą teritoriją. Nepriėmus tokio sprendimo, nėra pagrindo pradėti rengti tokio specialaus planavimo. Yra išvada, kad tie veiksmai prieštarauja įstatymui. Tas ribų mažinimas ir didinimas: teritorijų planavimo dokumentų rengimo kaina tiesiogiai priklauso nuo planuojamos teritorijos kiekio, tai šiuo atveju, tos zonos apimtyje rengti apibrėžtą dokumentą, reiškia planavimo padidintą kainą. Šių ribų nustatymą reglamentuoja vyriausybės nutarimas, o ne administracijos sprendimas, kad grindžiama bendro plano sprendiniu. Tai tas sprendinys negali pakeisti įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo. Istorinių ribų pakeitimas ir statybos yra tiesiogiai susiję, nes reguliuoja aukštingumą, tūrį, užstatymo intensyvumą, tai gali įtakoti ar riboti verslo interesus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 17, b.l. 39 – 41) A. U. parodė, kad jis dirba Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėju. Liudytojas nurodė, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į Panevėžio miesto istorinės dalies teritoriją, kuri įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą ir sklypui taikomi užstatymo tankio bei aukštingumo reikalavimai. Prieš kelis metu Panevėžio m. savivaldybės Architektūros skyrius kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį padalinį dėl šio pastato projektavimo sąlygų. Jiems buvo išduotos projektavimo sąlygos, reikalaujančios laikytis 2005 m. Panevėžio m. savivaldybės patvirtinto specialaus plano reikalavimų, t.y., kad šioje teritorijoje nustatytas aukštingumas – negali viršyti greta esančio pastato aukščio. Po kurio laiko Panevėžio m. savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas S. M. vėl kreipėsi dėl statybos sąlygų pakeitimo, leidžiant pastatui (duomenys neskelbtini)padidinti aukštingumą, tačiau jam buvo atsakyta, kad sąlygos nebus keičiamos ir reikia laikytis nustatyto aukštingumo. Liudytojas nurodė, kad jau prieš tai Panevėžio m. savivaldybėje politiniame lygmenyje tenkinant verslo interesus buvo planuojama Panevėžio m. centro užstatymo perspektyva atsisakant paveldosauginių reikalavimų miesto centrinei daliai. Miesto politikai (tame tarpe ir K. V.) stengėsi įtakoti Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sprendimus derinant miesto bendrąjį planą. Po didelių svarstymų, 2008 m. kovo mėn. savivaldybė patvirtino istorines Panevėžio miesto ribas, išimant iš jų verslininkams aktualias teritorijas, tame tarpe Savanorių aikštę. Šios teritorijos ribas apibrėžia vertinimo taryba, patvirtinta Panevėžio m. savivaldybės sprendimu. Šios tarybos narė I. S. yra užsiminusi, kad priimant šį sprendimą Panevėžio m. politikai ir administracijos tarnautojai darė įtaką sprendimo priėmimui, ko pasėkoje saugoma teritorija buvo sumažinta, iš jos išimant istoriškai vertingas dalis – Savanorių aikštę ir kvartalą prie A. S. ir Birutės gatvių. Tačiau šis sprendimas nepakeitė paveldosauginių reikalavimų šioje teritorijoje, todėl Panevėžio m. savivaldybėje pradėti žygiai paskelbti tą teritoriją saugoma savivaldybės. Tokiu atveju Panevėžio m. savivaldybė įgyja pilnas teises pati nustatyti pastatų užstatymo reglamentavimą. Tuo tikslu buvo inicijuotas specialaus plano rengimas, kuriuo būtų keičiamas galiojantis paveldosauginis specialusis planas. Savivaldybės architektūros skyriaus vyr. inžinierė I. S. kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinį prašydama išduoti projektavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, nurodant pateikti dokumentus įstatymų nustatyta tvarka. Dėl neigiamo atsakymo savivaldybė su skundu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą. 2009-06-09 Panevėžio m. savivaldybės meras P. V. priėmė, liudytojo teigimu, neteisėtą potvarkį dėl Panevėžio m. saugomų teritorijų specialaus plano rengimo, o administracijos direktorius S. K. 2009-06-16 įsakymu pavedė organizuoti specialaus plano rengimą, negavus Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sąlygų šiam planui rengti. Pagal šį planą savivaldybė galėtų priimti sprendimus dėl statybų saugomoje teritorijoje pakeitimo, taip pat ir dėl pastato (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad prieš pakartotinį savivaldybės kreipimąsi dėl pastato (duomenys neskelbtini), į jį žodžiu kreipėsi S. R., kuris pasakė, kad nori padidinti minėto pastato aukštingumą, į ką A. U. atsakė, kad pagal galiojantį specialųjį planą pakeisti negalima. Tada S. R. pasakė, kad vis tiek ten pastatys norimo aukštingumo pastatą ir be Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sutikimo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), atliekant atskiro įėjimo įrengimą, taip pat turėjo būti gautas Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sutikimas ir išduotos sąlygos projektui, nes šis pastatas yra valstybės saugomas ir yra sudėtinė statinių komplekso dalis.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad asmeninių pokalbių nebuvo, bet buvo miesto savivaldybės vadovybės vizitai į departamentą, kultūros ministeriją, kur buvo išsakomos pozicijos dėl galimo paveldosauginio reguliavimo švelninimo, kad teritorinis padalinys nustato didesnius reikalavimus, nei, jų manymu, būtina. Ta informacija pasiekė iš ministerijos ir departamento vadovybės. Jeigu tai būtų tiesioginis pokalbis su savivaldybe išsakant argumentus, tai būtų normalus dalykas, bet kai bandoma patenkinti kai kurių asmenų interesus šalinant kliūtis - tai nesiskaitymas. Derybos - dalykas subtilus, jei meras ar vicemeras nuvažiuoja į departamentą ir departamento vadovui aiškina, kad nederėtų priimti kažkokių sprendimų, kad padaryti pavaldiems valstybės tarnautojams įtaką, kad jie nekeltų padidintų reikalavimų, tai gal ir atskleidžia esmę. Tačiau departamento vadovybė tai įtakai nepasidavė. Liudytojas taip pat patikslino, jog negali patvirtinti, kad S. R. vizito metu sakė, kad per kažką tai vis tiek savo pasieks.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Prieš projektuojant pastatą, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo architektų taryba, buvo pateiktos vizualizacijos, nes rimtesnius projektus pateikia tarybai, kadangi yra miesto centro detalusis planas parengtas. Tas pastatas patenka į centrinę dalį. Yra nurodytas to sklypo režimas, ten nurodyti 3-4 aukštingumas, o ten buvo pasiūlymas 6 aukštai. Pagal detaliojo plano rekomendacijas parašyta, kad galima statyti ir aukštesnius pastatus, bet tam buvo reikalinga apsvarstyti architektų taryboje. Tūris buvo sumažintas iki 5 aukštų. Projektas buvo parengtas 5 aukštų, pateiktas statybos komisijai ir buvo po to išduotas leidimas. 2007 metų spalį leidimas buvo išduotas, o kitų metų vasarą buvo prašymas parengti projektavimo sąlygas 7 aukštams. Kadangi teritorija buvo įrašyta į paveldo registrą, tai kreipėsi raštu į kultūros paveldą, kad jie išsakytų savo nuomonę. Buvo gautas atsakymas, kad parengti projektinius pasiūlymus ir su jais suderinti. Kaip pats suprato, toks projektinis pasiūlymas nebuvo parengtas, nes sąlygų dėl 7 aukštų jau neišdavė. Dėl pastato (duomenys neskelbtini)aukštingumo padidinimo kreipėsi statytojas - S. R..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 17, b.l. 64 – 65) S. M. parodė, kad 2008 m. vasarą Panevėžio miesto savivaldybėje jį susirado tuometinis vicemeras K. V. ir jo paklausė, kaip būtų galima leisti UAB (duomenys neskelbtini) padidinti statomo administracinio pastato (duomenys neskelbtini) aukštingumą nuo 5 iki 7 aukštų, į ką S. M. atsakęs, kad tam reikalinga iš Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio gauti projektavimo sąlygas dėl aukštingumo padidinimo, o be to, jie neturi galimybės leisti padidinti aukštingumą. Gali būti, kad su K. V. kartu buvo ir S. R., kuris irgi prašė padidinti aukštingumą. Tą pačią, 2008 m. vasarą pas jį į kabinetą buvo atėjusi L. P., Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja, kuri žodžiu jo klausinėjo apie tai, kaip rasti būdų ir leisti padidinti statomo administracinio pastato aukštingumą. L. P. jam išsitarė, kad ją pasiuntė K. V., kad jie rastų būdų kaip padidinti aukštingumą. Tačiau S. M. L. P. atsakė tą patį, ką ir K. V., kad tam reikalinga iš Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio gauti projektavimo sąlygas dėl aukštingumo padidinimo. S. M. taip pat parodė, kad jis patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo, bet pasirašęs atkreipė dėmesį, kad šis butas pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, todėl buvo privalu užklausti Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį padalinį, kad jis raštu pateiktų projektavimo sąlygas. Kadangi tokių sąlygų nebuvo, jų skyrius R. informavo, kad projektavimo sąlygas jie išduos gavus Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sąlygas, o jo patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas nebuvo išduotas. Kad dėl minėto buto paskirties pakeitimo ir atskiro įėjimo įrengimo jis būtų kalbėjęs su K. V. - neprisimena.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, jog jie yra teisingi, kadangi apklausos metu geriau viską atsiminė. Papildomai paaiškino, kad į kultūros ministeriją ir departamentą pačiam neteko vykti. Dėl istorinių ribų nustatymo vyko su meru V. M. ir projekto vadovu G.. Tai buvo daugiau politikų ir verslo atstovų susirūpinimas, dėl kai kurių teritorijų režimo nustatymo, kad tas planas kai kurių teritorijų neapimtų, buvo tokios diskusijos pokalbio forma. Departamente buvo komisijos nariai susirinkę. Kas Panevėžio savivaldybės poziciją išdėstė, dabar nepamena. Kai buvo tas planas svarstomas, tai architektūros salėje buvo pristatyta schema. Departamente buvo oficialus susitikimas. Pats nedalyvavo neoficialiuose, nežino ar tokie buvo.

Liudytoja L. P. paaiškino, kad kaltinamuosius žino darbiniais reikalais. Pati dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje kultūros paveldo skyriaus vedėja. Nuo 2009 metų įkurtas tas skyrius, o anksčiau buvo tik vyriausia specialiste. Tada nuolatinėje komisijoje nedalyvavo, tuo metu jos leidimo ar parašo nereikėjo. Dėl pastato (duomenys neskelbtini)yra girdėjusi, kad buvo prašymas, buvo klausiama dėl to pastato, nes pastatas buvo miesto istorinėje dalyje, buvo reikalingos Kultūros paveldo departamento sąlygos, leidimai. Todėl buvo architektui paaiškinta, kad reikia kreiptis į tą departamentą. Gal ir su vicemeru kalbėjo, dabar gerai nepamena.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (T. 17, b.l. 66 – 67) L. P. parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. ji domėjosi statomu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini). Ji matė pradėtas statybas ir savivaldybės architekto paklausė, kas ten vyksta, tada jis paaiškino, kad pastatą stato UAB (duomenys neskelbtini) ir statybos leidimai išduoti. Liudytoja nurodė, kad 2008 metais ji naudojosi telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir susipažinusi su jai pateiktu operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir garso įrašuose fiksuotais telefoniniais pokalbiais, paaiškino, kad jame yra fiksuotas jos pokalbis su K. V., kuris jos prašė užeiti pas vyr. architektą S. M. ir jam padėti išsiaiškinti, ar yra visi reikiami leidimai minėtam pastatui, adresu Savanorių a. 2A, Panevėžys. Kodėl K. V. sakė, kad S. M. reikia paspausti, ji nežino, nes jam jokios įtakos ji negali padaryti, nes jo parašas paskutinis. Po šio K. V. prašymo ji nuėjo pas S. M. ir su juo pakalbėjo apie statinio (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygas. Jie pakalbėjo, kad padidinti aukštingumo negalima be Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio sąlygų.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja iš esmės juo patvirtino ir papildomai paaiškino, kad prisiminė, jog tuo metu buvo Italijoje kai skambino vicemeras. Jis klausė, kokios yra to savanorių a. pastato galimybės, kad reikia apsišnekėti su architektu, ar galima ten aukštesnė statyba. Sakė, kad reikia duoti atsakymą savininkui, valdytojui. Duoti tokį atsakymą įėjo į jos pareigas, nes pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, jos skyrius turi kontroliuoti, ar teisingai išduodamos sąlygos. Nepamena dabar, ar buvo to pastato savininko oficialus užklausimas. Raštiškai pati neatsakinėjo. Nepamena, ar kalboje su K. V. buvo pasakymas, kad reikia architektą paspausti. Dabar pokalbio turinio nepamena. Tuo metu negalėjo nieko paspausti, nes negalėjo įtakoti nei architekto, nei kultūros paveldo departamento. Pas architektą buvo nuėjusi. Architektas klausė, ar pagal tinklų schemą galima ta statyba. Pasakė, kad reikia kultūros paveldo sutikimo.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad dirba Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriuje vyriausia specialiste. 2008 m. buvo nuolatinės statybos komisijos narys. Žino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), projektas buvo derinamas toje nuolatinėje komisijoje. Pati žiūrėjo į žemės ribas, o į aukštingumą nežiūrėjo, nes tai buvo ne jos kompetencija. Vėliau neteko dėl to projekto ką nors spręsti, prie jo grįžti.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje miesto ūkio skyriaus vedėju. Skyrius atlieka miesto priežiūrą. Pagal galiojantį Tarybos sprendimą, skyriui pavesta sudaryti sutartis, jei rengiamajam plote trūksta automobilių stovėjimo aikštelių. Jei ūkio subjektas stato pastatą, tai numatyta, kiek pastatui savame plote reikia turėti aikštelių. Jei savame plote tų aikštelių neužtenka, tai yra Tarybos sprendimas, kuriame yra nurodyta sutartis su tuo ūkio subjektu, ir jis iki tam tikro laiko turi sumokėti sumą už trūkstamas automobilių stovėjimo vietas. Tai tas ir buvo padaryta. Kiek tas pastatas turi turėti tų aikštelių, tai yra statybos techninis reglamentas, pagal kurį projektuotojas paskaičiuoja, kiek trūksta vietų. Tas ir buvo padaryta, buvo pateikta informacija, kad tame (duomenys neskelbtini)objekte buvo įrengtos atitinkamos patalpos, pagal minėtą statybos techninį reglamentą, kadangi ten buvo numatyta įrengti kažkiek tai prekybos vietų, tai pagal tai buvo padaryta sutartis, kiek trūksta vietų. Todėl su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis, tačiau kokiai sumai, nepamena. Į pastato aukštį nesigilino. 124 200 Lt - tai reali kaina. Tos vietos buvo paskaičiuotos visam plotui, bet koks buvo plotas, nepamenu.

Dėl pastato (duomenys neskelbtini) nelabai ką pamena, tik žino, kad buvo klausimas apie įrengimo vietos pakeitimą. Dėl to kreipėsi pastato savininkai. Juos nukreipė į savivaldybę rašyti naują prašymą. Dėl pastato (duomenys neskelbtini)įrengimo vietos pakeitimo su kuo kalbėjo, nepamena.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad dirba vyr. specialistu miesto ūkio skyriuje. Asmeniškai išduoda projektavimo sąlygas susisiekimo kryptyje, tikrina projektus, į pareigas įeina kelių eismo organizacija, eismo saugumas. 2008-2009 m. buvo tose pat pareigose. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) reikėjo išduoti projektavimo sąlygas. Abiejų objektų buvo pateikti prašymai. (duomenys neskelbtini)pastatui buvo išrašytos projektavimo sąlygos, taip pat ir pastatui Kranto gatvėje. Pats rengė tik sąlygas. Ten buvo tik vienas raštas, kokios sąlygos dėl projektavimo turėjo būti išpildytos. Tą raštą pats turėjo rašyti.

Dėl pastato (duomenys neskelbtini), tai pirmą kartą lyg tai nepritarė tam veiksmui, nes ten buvo sąlygos suvaržytos, išėjimas nepritaikytas, vietų nėra kur rengti, o kai buvo antrą kartą gautas toks prašymas, tai buvo atsakymas detalizuotas, t.y. kas turi būti padaryta, kad būtų leista. Buvo išvardinti reikalavimai. Pagal surašytas sąlygas buvo labai sunku išpildyti, todėl patarė to veiksmo nedaryti. Nežino, ar tos sąlygos buvo išpildytos.

Turėjo raštu kreiptis savininkas arba architektūros skyrius turėjo duoti užklausimą. Nepamena, ar iš architektūros skyriaus kas nors yra prašęs supaprastinti tas sąlygas. Tiesiogiai su savininku pats nebendravo. Bendravo tik su vedėju. Jis ypatingų prašymų neturėjo. Su K. V. jokių kalbų nebuvo.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad neteko su kaltinamaisiais bendrauti. 2008 m. rugsėjo pabaigoje iš S. R. pirko butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis parduodamas tą butą, įsipareigojo padėti įsirengti įėjimą iš gatvės pusės. Jo vis paklausdavo, kaip reikalai su tuo įėjimu. Jis vengdavo susitikti. 2009 m pradžioje jis paskambino ir pasakė, kad reikia eiti į savivaldybę parašyti prašymą, kad leistų iš gatvės pusės padaryti įėjimą. Nuėjęs ten parašė prašymą iš gatvės pusės padaryti įėjimą. Po kurio laiko paskambino S. R., pasakė užeiti į savivaldybę pas K.. Kai užėjo pas K., jis paprašė parodyti ant brėžinio, kurioje vietoje nori padaryti tą įėjimą, kam to reikia, ar tai netrukdys įvažiavimui. Dar jis pasakė, kad jei reikės keisti paskirtį, tai reikės ar pirkti, ar išsinuomoti iš savivaldybės kelias parkavimo vietas. Tuo su juo kalba ir baigėsi. Dar po kiek laiko gavo iš savivaldybės priimamojo skambutį, kad ateiti pasiimti dokumentų. Nuėjus, buvo išduotos projektavimo sąlygos. Iš jų suprato, kad turi daryti projektą ir jį suderinti su tam tikromis institucijomis. Nieko nedarė, nes tai buvo imlu laikui ir pinigams. Tai nebuvo leidimas. Suprato, kad reikės praeiti daug institucijų, kurios buvo išvardintos. Todėl suabejojo viso to realumu. Pasikonsultavo su matininku, butas ar ofisas tuo metu nelabai kam buvo įdomus, todėl nieko ir nedarė. Buvo S. R. įsipareigojimas žodžiu. Suprato, kad jis jau buvo pradėjęs tą įrengimo procedūrą.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Yra bendravęs tik su S. R.. Dėl bylos aplinkybių nieko paaiškinti negalėjo.

Liudytojas A. M. nurodo, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pats 2008-2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju. Trumpai vadavo bendrovės vadovą. Bendrovė užsiėmė statybomis. Bendrovė dalyvaudavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose, bet pats, kaip darbų vykdytojas, tuo nesirūpino. Gal ir buvo susitikęs su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. R., bet jo asmeniškai nepažinojo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 59 – 61) A. M. parodė, kad 2008 m. vasarą, kai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. M. atostogavo, jis laikinai ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas. Tuo laiku pas jį į kabinetą atvyko UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. ir pateikė jų bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu parengtus dokumentus Panevėžio m. savivaldybei dėl dalyvavimo viešųjų pirkimų konkurse ir paprašė juos skubiai patvirtinti, kadangi jis tai suderinęs su direktoriumi D. M.. Tuomet jis (A. M.) savo parašais ir bendrovės antspaudu patvirtino V. R. pateiktus dokumentus ir juos jam grąžino. Į pateiktus dokumentus nesigilino, tik vykdė direktoriaus nurodymą, todėl kokie ten buvo objektai nepamena. Susipažinęs su jam pateiktais viešųjų pirkimų dokumentais liudytojas nurodė, kad jų bendrovės vardu parengtus dokumentus dėl lopšelių darželių „Aušra“ ir Vaivorykštė“ V. R. pateikė vienu metu (2008 m. birželio pabaigoje – liepos pradžioje).

Pagarsinus šiuos parodymus A. M. patvirtino, jog jie teisingi.

Liudytojas M. P. paaiškino, jog yra UAB (duomenys neskelbtini)generalinio direktoriaus pavaduotojas, o kaltinamųjų nepažįsta. 2008-2009 m. bendrovė dalyvavo savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Bendrovėje už konkursų ruošimą yra atsakingas A. V.. Kai A. V. nebūdavo, tada pats jį pavaduodavo. Nepamena, kokius konkursus yra laimėję. Vykdant tuos konkursus, nebuvo derinami veiksmai su kitomis bendrovėmis.

Liudytojas A. A. paaiškino, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Įmonė (duomenys neskelbtini) užsiėmė langų didmenine ir mažmenine prekyba ir jų montavimu. Dalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, stebėjo konkursus. Yra laimėję vaikų darželio konkursą, kurio pavadino nepamena. Buvo skelbiamas konkursas, apie tą konkursą sužinojo gal valstybės žiniose. Detalių nepamena, nes tada ne pats vadovavo bendrovei, todėl konkursu nelabai domėjosi. Tačiau pats į savivaldybę nešė dokumentus. Konkursas buvo laimėtas. Tame konkurse dar dalyvavo 3-4 bendrovės, nes taip turi būti. Pats paprašė trijų dalyvaujančių bendrovių, kad jie pasiūlytų darbų didesnę kainą. Pats taip sugalvojo daryti. M. B. pažinojo, su juo retai bendravo. Dėl to darželio renovavimo konkurso bendravo su M. B.. Teko mokėti ir pinigus. Kada tai buvo, nepamena, bet tai buvo gal prie centrinio pašto. M. B. perdavė pinigus todėl, kad laimėjo konkursą. Jis tų pinigų nereikalavo, bet gal buvo taip daryti priimta. Mokėjo tada 5000 Lt, nes tiek pinigų turėjo. Už tokį objektą tiek ir turėjo būti mokama, už didesnį objektą daugiau gal mokama, nes duodama suma priklausė nuo objekto sumos. Tai buvo pirmas ir paskutinis konkursas. Po to bendrovė bankrutavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 79 - 81) A. A. parodė, kad jis asmeniškai pažįsta K. V. ir M. B.. 2008 m. pavasarį jis atsitiktinai susitikęs K. V. jo paprašė padėti bendrovei (duomenys neskelbtini) gauti rangos darbų iš Panevėžio miesto savivaldybės per viešuosius pirkimus. K. V. jis pasakęs, kad už tai neliks skolingas. K. V. jį išklausė ir pažadėjo padėti. Po kelių mėnesių jam paskambino M. B. ir pakvietė atvykti pas jį į skyrių. Jam ten nuvykus M. B. užsiminė, kad savivaldybė skiria 190 000 litų lopšelio darželio „Žibutė“ remonto darbams pirkti ir kad neužilgo planuoja pradėti viešųjų pirkimų procedūrą. M. B. jam pasiūlė gauti šiuos darbus, bet pareikalavo už tai atsilyginti, pasakęs, kad jis turės sumokėti 10 000 litų, kai savivaldybė sumokės už atliktus darbus. Suprato, kad turės duoti 10 000 litų kyšį, nes iš kitų statybininkų buvo girdėjęs, kad norint laimėti konkursą savivaldybėje turi duoti kyšį. Toliau M. B. jam paaiškino, kad jeigu A. A. sutinka, tai turi nuvykti į darželį apsižiūrėti kokius darbus reiks atlikti. A. A. atsakęs, kad sutinka. Apie reikalautą kyšį pasakė savo verslo partnerei ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorei G. K., kuri sutiko, kad būtų duotas kyšis. Po to, jis buvo nuvykęs į šį lopšelį darželį, kur išsimatavo ir numatė, kokius tiksliai darbus reiks atlikti ir M. B. pranešė, kad jie gali atlikti tuos darbus. M. B. pasiteiravo kokioms dar dviem patikimoms firmoms būtų galima nusiųsti kvietimus dalyvauti šiame konkurse, t.y. suprato, kad reikalingos firmos, kurios konkurse dalyvautų tik dėl akių, todėl M. B. nurodė bendroves (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis buvo nuvažiavęs į šias firmas ir jų atstovų prašė padėti laimėti šį konkursą. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pradžioje pažadėjo padėti, bet vėliau persigalvojo, pasakė, kad jie patys dalyvaus tame konkurse. UAB (duomenys neskelbtini) atstovė S. Š. taip pat pažadėjo padėti ir jam perdavė šios bendrovės vardu parengtą medžiagą sudėtą į užantspauduotą voką, pasakiusi, kad jos bendrovė teikia pasiūlymą didesne nei jo nurodyta kaina. Jos perduotą voką A. A. pats nuvežė ir atidavė į savivaldybę. UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasiūlymą ir reikiamus dokumentus parengė G. K., kuriai jis nurodė, kokiai sumai teikti pasiūlymą. UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo šį konkursą ir pasirašė rangos sutartį. Bendrovė atliko numatytus darbus lopšelyje darželyje „Žibutė“ iki 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, o savivaldybė pinigus pervedė už juos. Kai pinigai buvo pervesti, jis 2008 m. rugpjūčio pabaigoje susitiko su M. B. prie pašto, kur M. B. atvyko automobiliu. Jam atvykus A. A. įsėdo į jo automobilį ir perdavė voką, kuriame buvo 5000 litų po 200 litų, pasakydamas, kad tai dalis. Po kurio laiko M. B. jo paklausė, kur likusi dalis. M. B. pasakė, kad pinigų iš jo reikalauja, nes turi pasidalinti su dar kažkuo iš savivaldybės, bet su kuo, nepasakė. Jis pažadėjo sumokėti, bet suprastėjus verslui taip ir liko jų nesumokėjęs.

Pagarsinus šiuos parodymus A. A. patvirtino, jog jie yra teisingi. Patikslino, kad sakydamas, jog neliks skolingas turėjo galvoje, jog jei M. B. būtų reikėję langų, tai direktorė būtų jam padariusi nuolaidą, nes ne pats buvo direktorius, bet kaip akcininkas M. B. būtų užtaręs. Prieš konkursą su M. B. gal ir buvo kalba apie 10 000 Lt mokėjimą, dabar nepamena. Jei taip rašo, tai gal ir buvo. Dabar visų smulkmenų nepamena. K. V. jokios įtakos nedarė, su juo nebendravo. Tas pažadas nelikti skolingu po konkurso taip ir liko. Nežino kokia dalis iš tų 5000 Lt buvo skiriama K. V.. Su S. K. nebuvo susitikęs ir kalbėję apie konkursus. Nežino, ar pasidalino M. B. su kuo nors pinigais. M. B. nebuvo atvykęs į įmonę ir jo raginimų atsiskaityti, susimokėti nebuvo. Bendrovės pakvietimą dalyvauti konkursuose M. B. pokalbiuose nesiejo su K. V..

Liudytoja G. K. paaiškino, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. 2008-2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadove. Bendrovė tada užsiėmė plastikinių langų, garažo vartų montavimu, krovinių pervežimu. Pati buvo bendrovės direktorė, o A. buvo akcininkas. Bendrovė dalyvavo viešuose konkursuose. Yra laimėję konkursą dėl lopšelio-darželio „Žibutė“ langų keitimo. Kitų laimėtų objektų nepamena. Kas dar konkurse dalyvavo, dabar nepamena. A. buvo užsiminta, kad už konkurso laimėjimą gali tekti atsiskaityti, bet su kuo atsiskaityti ir kokiu būdu, dabar nepamena. Nepamena, ar buvo su kuo nors atsiskaityta.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (T. 5, b.l. 84 – 85) G. K. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore. Ji kartu su A. A. buvo šios bendrovės akcininkais. 2008 m. pavasarį A. A. nurodė, jog reikės remontuoti – lopšelį darželį „Žibutė“. Tuomet ji paskaičiavo kokia bus darbų vertė. A. A. sakė, jog žino, kad lopšelio darželio darbams bus skirta 190 000 litų bei pasakė, kad šio objekto laimėjimas jiems kainuos, bet kiek kainuos neįvardijo. Ji buvo girdėjusi kalbas, kad norint laimėti viešuosius pirkimus Panevėžio m. savivaldybėje reikia duoti kyšį, todėl tai jos nenustebino. UAB (duomenys neskelbtini) gavo kvietimą dalyvauti konkurse lopšelio darželio „Žibutė“ remonto darbams atlikti, ji paruošė pasiūlymą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nurodė A. A. nurodytą kainą – 190 000 litų, ir šį pasiūlymą su kitais dokumentais sudėjusi į voką ji pati nunešė į A. A. nurodytą kabinetą savivaldybėje. Po kurio laiko buvo gautas savivaldybės kvietimas pasirašyti sutartį, kurią ji pasirašė. A. A. jai vis kelis kartus kartojo, kad už laimėtą konkursą jie turės atsilyginti, minėjo, kad M. B. reiks duoti 5000 litų kyšį. UAB (duomenys neskelbtini) atlikus darbus savivaldybė pervedė dalį piniginių lėšų už lopšelio darželio „Žibutė“ objekto remonto darbus. Po kurio laiko ji iš A. A. sužinojo, kad jis jau yra davęs 5000 litų kyšį M. B., sakė, kad reiks dar papildomai sumokėti, nes M. B. reikalavo 10 000 litų, tačiau, kiek žino, likusios dalies A. A. taip ir nedavė.

Pagarsinus šiuo parodymus liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad negali pasakyti, nuo kurių metų girdėjo, kad konkursą laimėjus, reikia duoti kyšį.

Liudytojas G. A. paaiškino, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Pats iki 2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Bendrovė gamino plastikinius langus, duris, juos ir montavo. Ne kartą yra dalyvavę savivaldybės skelbiamuose konkursuose. Kiek jų buvo, nepamena. Pradėjo konkursuose dalyvauti 2002-2003 m., bet nesėkmingai. Buvo ir laimėję, bet susidūrė su tuo, kad nelaimi, nes neturi pažįstamų. Tai sakė langininkai, gamybininkai kai iš kalbos išeidavo, žiniasklaida irgi apie tai rašė, tai buvo vieša paslaptis. Buvo kelis kartus ir laimėję. Bendrovėje iki 2007 m. K. R. dirbo pavaduotoju komercijos reikalais. Po to jis išėjo dirbti į civilinės saugos tarnybą, kuri priklausė savivaldybei. Ryšiai su juo nenutrūko. Jis užvažiuodavo į bendrovę. Vieno bendravimo metu išėjo kalba, kad galima ir laimėti konkursus. K. R. pasakė, kad už laimėjimą reikės sumokėti, kam sumokėti, konkrečių pavardžių nesakė. Tačiau iš savivaldybės statybininkus kuruodavo M. B.. Jis buvo atsakingas už darbų kokybę, tai pagalvojo, kad gal pinigai yra jam skirti. Tačiau į tai nesigilino ir apie tai specialiai nesidomėjo. Kalbant apie lopšelį - darželį „Vyturėlis“, tai to objekto vertės suma buvo apie 100 000 Lt. K. R. pasakė, kad reikės sumokėti 10 000 Lt. Sumokėti reikėjo ne iki konkurso. K. R. paskambino, kad reikia į tą objektą nuvažiuoti apžiūrėti tame objekte darbus, pasakė, kad reikia įtilpti į 100 000 Lt, nurodė, ką reikia suskaičiuoti. Viską suskaičiavus, panašiai ir gavosi ta suma. Kas dar dalyvavo tame konkurse, nepamena, bet galėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitas bendroves dalyvavimui konkurse pats ieškojo, su jais derino. Kitiems dalyvaujantiems pateikė kažkokius tai skaičius, nes už juos pasiūlymų negalėjo pateikti. Pasiderindavo kainas. UAB (duomenys neskelbtini)tą konkursą laimėjo, atliko darbus, buvo atsiskaityta. Po to K. R. perdavė 10 000 Lt. Jis sakė, kad pinigai skirti tam, kas organizuoja konkursą. Pats gyvai yra matęs tik M. B.. Žinojo, kad K. R. su juo bendrauja, todėl darė prielaidą, kad jam tie pinigai buvo skirti. Kalbant su K. R., jis minėjo ir kitas pavardes, minėjo gal savivaldybės administracijos direktorių. Pokalbiuose jis konkrečiai neminėjo pavardžių tų, kam buvo skirti pinigai. K. R. pažinojo daug savivaldybės žmonių. Jis sakė, kad pažinojo savivaldybėje socialdemokratus: M., S. K., P. V., pagal partines linijas pažinojo. Jis dirbo radijuje, tai interviu imdavo. Konkrečių pavardžių, kam K. R. duos pinigus, nebuvo minima, tačiau suprato, kad pinigai buvo ne vienam, o keliems, bet pavardės nebuvo minimos.

K. R. name kažką tvarkėsi, tai atskirai, jam duris pigiau pardavė. Liudytojas nurodo, kad jo manymu iš atiduotų pinigų K. R. nieko nepriklausė. M. B. žinojo tik darbo reikalais. Tikrinant objektą, iš jo pusės dėl kyšio nebuvo užuominų. Nežino ar M. R. visus pinigus kam nors davė, ar tik dalį atidavė, ar iš viso niekam pinigų nedavė.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad 2008-2009 m. dirbo daugelyje įmonių, viena iš jų - (duomenys neskelbtini). Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi tų įvykių nebepamena.

2009-11-10 protokole pareiškime (T. 17, b.l. 3 – 4) S. R. pareiškė, jog nusprendė laisvanoriškai prisipažinti dėl kyšio davimo Panevėžio m. savivaldybės mero pavaduotojui K. V.. Nurodo, jog 2008 m. ėjo generalinio direktoriaus pareigas UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu bendrovė statė administracinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini). Buvo išduotas leidimas 5 aukštų pastatui. Norėjo pastato aukštingumą padidinti iki 7 aukštų ir tuo tikslu lankėsi pas įvairius tarnautojus savivaldybėje. Kadangi klausimas nebuvo sprendžiamas, 2008 m. spalio mėnesį nuėjo pas K. V., kuriam ir išsakė savo nusiskundimus. Taip pat jam paminėjo, kad siekia gauti leidimą buto, esančio (duomenys neskelbtini) atskirą įėjimą įrengti. Pokalbio metu K. V. paklausė „kiek gali Sauliau?“. Iš to suprato, jog jis prašo pinigų, kad problemos būtų išspręstos. Po kelių dienų gavo iš K. V. SMS žinutę, iš kurios turinio suprato, kad reikalaujama pinigų. Tuomet telefonu susiskambino su K. V.. Pokalbio metu sužinojo, jog jis 20 val. bus televizijos studijoje Nemuno g. Todėl tos pačios dienos vakare paskambino broliui R. R. ir paprašė jo nuvežti 5000 Lt K. V.. Broliui nurodė kaip atrodo K. V.. Už ką reikia perduoti pinigus broliui neaiškino. Tą patį vakarą brolis pinigus nuvežė ir perdavė K. V. 5000 Lt.

Pagarsinus šio protokolo - pareiškimo turinį S. R. parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d., (T. 17, b.l. 8 – 10) S. R. parodė, kad 2008 metais jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Kadangi jis senokai su K. V. pažįstamas, todėl, kai įmonei kilo problemų dėl statybų, tiek kitų problemų, 2008 m. spalį jam teko kreiptis pas K. V.. Problemos kilo dėl to, kad jie negalėjo gauti vieno pastato aukštingumo. K. V. atsakymas buvo galbūt galės kažkuo tai padėti. Tada jis (S. R.) per savo brolį perdavė K. V. 5000 litų už tai, kad galbūt kažkas išspręs su tuo susijusias jų problemas dėl septynių aukštų pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimo savivaldybėje. Pinigus jo brolis nuvežė ir K. V. perdavė prie pastato, adresu Nemuno 79, Panevėžys.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas taip pat patvirtino, kad jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytoju (T. 17, b.l. 11 – 16) S. R. parodė, kad jis 2007-2008 metais buvo UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, o bendrovės vienintelis akcininkas buvo jo brolis R. R.. 2007-2008 jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) rūpinosi nauja administracinio pastato statyba sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Jis rūpinosi statybos leidimo gavimu, projektu, sutarčių pasirašymu su savivaldybe derinosi dėl kompensacijos už automobilių aikšteles minėtame sklype. Susipažinęs su apklausos metu jam pateiktu operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ir jo priedu - 2008 m. spalio 8 d. vaizdo ir garso įrašu, S. R. paaiškino, kad jame yra nufilmuotas jo ir vicemero K. V. susitikimas Panevėžio m. savivaldybėje. Minėtas susitikimas ir pokalbis bei jo turinys protokole užfiksuoti teisingai. S. R. nurodė, kad 2008 metais jis susidūrė su Panevėžio m. savivaldybės darbuotojų neveiklumu sprendžiant problemas, susijusias su naujai statomo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statyba, taip pat susijusias su atskiro įėjimo įrengimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Siekdamas šias problemas išspręsti jis kreipėsi pagalbos į savo pažįstamą, Panevėžio miesto vicemerą K. V., su kuriuo ne kartą buvo susitikęs 2008 m. vasarą ir rudenį ir jam pasakojęs apie problemas dėl statybų. S. R. K. V. buvo sakęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra gavęs statybos leidimą dėl 5 aukštų administracinio pastato statybos (duomenys neskelbtini), ir kad jie nori padidinti pastato aukštingumą. 2008 m. vasarą K. V. jam pasiūlė kreiptis į Panevėžio m. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo padidinti šio pastato aukštingumą. 2008 m. spalio 8 d. S. R. eilinį sykį apsilankė Panevėžio m. savivaldybėje pas vicemerą K. V., kuriam papasakojo, kad baigiasi savivaldybės nustatytas terminas, per kurį UAB (duomenys neskelbtini) turi sumokėti piniginę kompensaciją už automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, S. R. papasakojo K. V., kad iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus negauna leidimo įrengti atskirą įėjimą jo butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nors kiti tokį įėjimą turi. Jo išklausęs K. V. jam pasakė, kad problemą dėl aikštelių jis sutvarkys, tačiau nepaaiškino, kaip. Ar jis tam turėjo įgaliojimus atidėti kompensacijos mokėjimą, S. R. nežino. Taip pat K. V. smulkiau išklausinėjo apie gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame S. R. turėjo butą, kurį S. R. buvo sutaręs parduoti su sąlyga, kad padarys atskirą įėjimą iš lauko, bet to padaryti negalėjo negavęs leidimo iš Architektūros ir urbanistikos skyriaus. K. V. pažadėjo padėti ir šią problemą išspręsti bei paklausė jo – „Kiek tu gali, S. ?“ Iš to S. R. suprato, kad iš jo reikalaujama kyšio, kad savivaldybėje būtų priimti palankūs sprendimai dėl statybos reikalų. Jis (S. R.) paklausė K. V., kokią sumą ir kam jis turėtų sumokėti, tačiau pastarasis neįvardijo kam bus skirti pinigai ir nenurodė konkrečios sumos, tačiau pažadėjo padėti. Apklausos metu susipažinęs su operatyvinio tyrimo metu fiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turiniu S. R. paaiškino, kad juose yra fiksuoti jo ir K. V. telefoniniai pokalbiai, vykę 2008 m. spalio 8 ir 9 d., kurių metu K. V. siekė susitikti su juo. 2008 m. spalio 10 d. S. R. į savo mobilaus ryšio telefoną gavo K. V. siųstą žinutę „Tai tu mane išdūrei“, iš kurios jis suprato, kad K. V. įsižeidė, kad su juo S. R. nesusitiko ir nesumokėjo reikalaujamo kyšio. Todėl bijodamas, kad nesumokėjus, jo verslas gali turėti problemų, S. R. ryžosi sumokėti reikalaujamą kyšį. Tad, 2008 m. spalio 10 d. 19 val. 11 min. jis paskambino K. V. ir pasiteiravo, kur K. V. bus apie 20 val., į ką K. V. atsakė, kad jis iki 20 val. 30 min. bus „KTV“ studijoje ir paklausė, kada jie susitiks. S. R. jam atsakė, kad su juo prie „KTV“ studijos susitiks jo brolis R.. Tada jis (S. R.) paskambino savo broliui ir nurodė jam nuvažiuoti pusę devynių vakaro prie „KTV“ studijos į susitikimą. Prieš tai jis broliui buvo užsiminęs, kad reiks vienam žmogui nuvežti ir perduoti pinigus – 5000 litų, tačiau kokiu tikslu bus perduodami pinigai nepaaiškino. K. V. paprašius paankstinti šį susitikimą, jis broliui telefonu nurodė, prie „KTV“ studijos Nemuno gatvėje nuvažiuoti 20 val. 15 min. bei paklausė, kokiu automobiliu R. R. ten važiuos, į ką šis atsakė, kad „BMW“. Tada S. R. paskambino vėl K. V. ir pasakė, kad už 10 min. prie studijos atvažiuos jo brolis, vardu R., sidabriniu „BMW, kurio numerio skaičiai „444“. Sutaręs su K. V. S. R. vėl paskambino R. R. ir liepė greičiau vežti pinigus prie „KTV“, pasakęs, kad pinigų ateis nedidelis žmogus, vardu K. R. R. nežinojo, kokiu tikslu K. V. perduodami pinigai – 5000 litų, kuriuos R. R. pasiėmė ir perdavė iš S. R. asmeninių pinigų. Po kurio laiko S. R. vėl paskambino R. R. ir pasiteiravo, ar šis nuvežė ir perdavė pinigus K. V.. R. R. patvirtino, kad perdavė.

Pagarsinus šiuos parodymus S. R. taip pat patvirtino, jog jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad apie sumą kalbos nebuvo, todėl negali atsakyti, kodėl buvo nuspręsta dėl 5000 Lt sumos. Gal tiek pinigų galėjo skirti. Niekas nesakė, kad ta problema bus išspręsta, ėjo tik kalba, kad gal bus tik pagalba. Gal buvo pažadėta spręsti problemą, o ne išspręsti. Neatsimena, ar po tos žinutės gavimo buvo apsispręsta dėl tų pinigų perdavimo. Gal buvo su broliu susitikęs ir jam perdavė tuos pinigus. Dabar nepamena, gal pinigus padavė tą pačią dieną. Nežiūrint to nebuvo duotas leidimas didinti aukštingumą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo gautas leidimas dėl atskiro įėjimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atidėtas mokėjimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės.

Eiti į STT ir pranešti apie kyšio davimą mintis nekilo. STT iniciavo protokolo -pareiškimo surašymą.

Liudytojas R. P. nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Paaiškino, jog 2008-2009 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sąmatininku. Bendrovėje rengdavo sąmatas. Bendrovės savininkas A. K. atnešdavo duomenis, liepdavo padaryti sąmatas. Paskaičiuodavo kainas trimis lygiais: žemesnėmis, aukštesnėmis ir pačiomis aukščiausiomis. Kitoms bendrovėms sąmatų nedarė. Padarytas sąmatas atiduodavo A. K.. Po to A. K. vykdavo į derybas. Kur tas sąmatas A. K. toliau dėjo, nežino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 42 – 45) R. P. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sąmatininku. Jis 2009 m. gegužės mėnesį internete rado Panevėžio m. savivaldybės paskelbtą konkursą Suaugusiųjų mokymo centro stogo rekonstrukcijos darbams atlikti. A. K. nurodė jam padaryti šio objekto sąmatą, ką jis ir padarė. Savaitės bėgyje A. K. iš kažkur tai gavo L. R. firmos (duomenys neskelbtini) parengtą sąmatą minėtam objektui su tikslesne stogo dangos kvadratūra ir žemesne kaina. A. K. pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąmatą reikia padaryti pagal šią L. R. pateiktą sąmatą. A. K. taip pat nurodė, kad viešuose pirkimuose Suaugusiųjų mokymo centro stogo rekonstrukcijai dalyvaus be jų bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) dar UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini). A. K. paliepė šių bendrovių vardu taip pat parengti sąmatas taip, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaina būtų mažiausia ir laimėtų šį konkursą. Jis tokias sąmatas parengė. Kitus dokumentus surinko A. K., kai kuriuos atvežė minėtų bendrovių vadovai. Vėliau jis (R. P.), M. M. ir kažkuris iš A. K. sūnų, nunešė parengtus pasiūlymus minėtų bendrovių vardu į savivaldybę. Vėliau UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo šį konkursą.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas K. R. nurodo, kad su kaltinamaisiais pažįstamas tik darbo reikalais. Pats savivaldybėje civilinės saugos skyriuje dirba jau 6 metai. Prieš tai dirbo UAB (duomenys neskelbtini)komercijos direktoriumi. Kai toje bendrovėje dirbo, tai su kaltinamaisiais yra turėjęs reikalų, nes jie buvo atsakingi už civilinę saugą. Su kaltinamaisiais dėl netiesioginių pareigų nėra susijęs. Buvo užėjęs pas S. K. paprašyti, ar gali (duomenys neskelbtini) laimėti konkursą. Direktorius S. K. pasakė, kad gerai. Anksčiau konkurso nebuvo laimėję.

Iš kitų miestų žino, kaip laimimas konkursas. Dėl konkursų dalyvavimo: tai nebuvo jo (K. R.) sritis. M. B. pasakė, kad direktorius pritarė. Direktorius juk turi duoti leidimą. M. B. viską dėl konkurso organizuoja. M. B. suvedė su (duomenys neskelbtini)“ šefu, o toliau jau nedalyvavo. Po konkurso buvo pasakyta M. B., kad reikia 10 000 Lt. Tada jau konkursas gal buvo laimėtas, o gal prieš konkursą. M. B. tuomet pasakė, kad pažiūrės, ką sakys savininkas. Informaciją perdavė G. A.. Po to M. B. reikalavo anuos spausti. M. B. sakė, kad jei neduos pinigų, tai priešingu atveju nepriduos objekto. Tai buvo koridoriuje vienas toks pokalbis. Po to buvo pokalbiai telefonu. Telefonu apie tai tiesiogiai nekalbėjo, bet davė suprasti apie pinigų davimą. M. B. nebuvo draugas, todėl iš jo telefonu paklausimų: „kur važiuoji“, „ką veiki“, suprato, kad tai buvo priminimas dėl pinigų. G. A. atnešė pinigus jam (K. R.), nes M. B. nenorėjo juos tiesiogiai imti iš savininko. Dabar savo tokią veiklą vertina neigiamai. Pats nešamų pinigų neskaičiavo, nes nenorėjo, kad ten būtų anspaudai, kadangi suprato, kad tai yra negeras dalykas. Duodamas G. A. pinigus, sakė, kad čia yra tiek, kiek sakyta.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 6, b.l. 135 – 137) K. R., parodė, kad jis yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus G. A. pavaduotoju (direktoriumi komercijai). 2008 m. pavasarį jis susitiko G. A., kuris jo paprašė pasidomėti Panevėžio miesto savivaldybėje galimybe UAB (duomenys neskelbtini)laimėti kokį nors viešąjį pirkimą. Po šio prašymo, jis nuėjo pas administracijos direktorių S. K., su kuriuo jį siejo geri darbiniai santykiai ir jo paprašė leisti UAB (duomenys neskelbtini) sudalyvauti kokiame nors viešajame rangos darbų pirkime ir padėti laimėti konkursą. S. K. pažadėjo padėti ir nusiuntė pas Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėją M. B.. S. K. sakė, kad M. B. jam pasakys kokiam darželiui remontuoti bus skirti pinigai ir kada vyks rangos darbų konkursas. Iš S. K. kabineto jis nuėjo pas M. B., kuriam pasakė, kad jį atsiuntė S. K.. M. B. paprašė duoti kokį nors viešąjį pirkimą. M. B. pasakė, kad pasižiūrės ir jam atsakys vėliau, t.y. suprato, kad M. B. imsis kokių nors veiksmų, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėtų kokį viešąjį pirkimą. Maždaug po mėnesio M. B. jam pasakė, kad bus lopšelio darželio „Vyturėlis“ rekonstrukcija, kuriai bus skirta 100 000 litų. M. B. jam pasiūlė, kad kas nors iš UAB (duomenys neskelbtini)nuvyktų į šį lopšelį darželį ir pasižiūrėtų, kokius darbus reiks atlikti, padarytų darbų sąmatą ir jam pateiktų. Be to, M. B. pasakė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini)direktoriaus sužinotų kokias nors dar dvi patikimas bendroves, kurias būtų galima pakviesti tam konkursui. K. R. buvo girdėjęs, kad norint laimėti viešuosius pirkimus savivaldybėje, reikia mokėti kyšį, todėl M. B. paklausė, kiek gali tekti atsilyginti už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėtų rangos darbų viešąjį pirkimą. M. B. atsakė, kad 10 000 Lt. Ar jam reiks su kuo nors dalintis tą kyšį, neminėjo. Susitikęs su G. A. perdavė jam informaciją. Po kelių dienų G. A. pasakė, kad jie buvo nuvykę į darželį, perdavė UAB (duomenys neskelbtini)parengtą numatomų atlikti darbų sąmatą bei davė sąrašą bendrovių, kurias reiktų kviesti į tą konkursą. Kokios tai buvo bendrovės nežino. G. A. pažadėjo, kad jis atsilygins kam reiks iš savivaldybės, jei tik jo bendrovė laimės šį viešąjį pirkimą. Jam perduotą darbų sąmatą K. R. nunešė į savivaldybę ir perdavė M. B. bei pasakė, tas dvi bendroves, kurias reikia kviesti į tą viešąjį pirkimą. 2008 m. vasaros pradžioje jis sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėjo viešąjį pirkimą dėl lopšelio - darželio rekonstrukcijos, G. A. pažadėjo atsilyginti, kai tik gaus iš savivaldybės pirmąjį mokėjimą. Jam asmeniškai nebuvo atsilyginta už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėjo šį konkursą. 2008 m. birželio pabaigoje ar liepos mėnesį G. A. jam perdavė 10 000 litų, kad jis (K. R.) juos perduotų kam reikia savivaldybėje kaip atlygį už laimėtą viešąjį pirkimą lopšelio darželio „Vyturėlis“ rangos darbams atlikti. Kitą dieną, anksti ryte, apie 7 val. 45-50 min. jis susitiko su M. B. aikštelėje prie Panevėžio m. apylinkės teismo ir ten jam perdavė voką su 10 000 litų, gautus iš G. A.. Perduodant pinigus jie vienas kitam nieko nesakė, tačiau jiems buvo aišku, kad tai pinigai skirti už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėjo viešąjį pirkimą Panevėžio miesto savivaldybėje.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai nurodė, kad šiuose parodymuose nėra akcentuotas M. B. raginimas duoti pinigus, bet šiaip, tai raginimas buvo.

Apie tai, kad už konkurso laimėjimą reikia mokėti kyšius buvo girdėję, apie tai rašė ir spauda. Tokias kalbas girdėjo, kai dirbo dar (duomenys neskelbtini)“. Tuos pletkus girdėjo gal 2006-2008 m., gal ir anksčiau, tačiau nežino, ar tai buvo tiesa.

Dėl šio viešojo pirkimo kreipėsi į S. K., nes jis buvo vadovas, tačiau apie pinigus su juo nekalbėjo. Kalbant su G. A., kaltinamojo S. K. pavardės, atrodo, neminėjo.

Liudytojas S. Š. paaiškino, kad 2008-2009 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Užsiiminėjo plastikinių langų prekyba, dėjimu, dalyvaudavo konkursuose ir privatiems asmenis. Neilgai buvo direktoriumi, tai buvo vienintelis savivaldybės konkursas. Detalių apie tai nepamena.

Apklausus ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b.l. 99 – 101) S. Š. parodė, kad jis nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. liepos mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi. Pradėjęs dirbti šios bendrovės direktoriumi pradėjo tikrinti skolininkų sąrašus ir pamatė, kad vienas jų yra UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo skolinga 10 000 litų už sumontuotus langus. Pagal šios įmonės dokumentus jis sužinojo, kad įmonės vadovas buvo T. T., kuriam kelis sykius paskambino. Po keleto prašymų T. T. atvyko į UAB (duomenys neskelbtini)ir paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) neveikia ir neturi lėšų atsiskaityti. Kito vizito metu T. T. jam pasakė, kad Panevėžio m. savivaldybė organizuoja viešuosius pirkimus ir pasiūlė sudalyvauti konkurse. S. Š. tokį jo pasakymą suprato taip, kad jeigu UAB (duomenys neskelbtini)sudalyvautų konkurse, už konkurso laimėjimą būtų padengiamas UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas. T. T. užsiminė, kad yra galimybė jų bendrovei laimėti konkursą ir tai sakydamas ant lapelio užrašė „20 000“. Kai jis užrašė šiuos skaičius, jis suprato, kad už jo minimą laimėjimą prašoma 20 000 litų. Nei koks tas konkursas, nei kaip jis įtakos šio konkurso rezultatus, T. T. nepaaiškino, tačiau S. Š. suprato, kad reikalaujama kyšio už galimai neteisėtus veiksmus tam, kad UAB (duomenys neskelbtini)laimėtų viešųjų pirkimų konkursą. Po kurio laiko T. T. jam atvežė konkurso sąlygas, iš kurių jis pamatė, kad tai Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos administracinių patalpų (Aukštaičių g. 4, Panevėžys) remontas, t.y. statybiniai darbai, kurie nėra UAB (duomenys neskelbtini)veiklos sritis. Tokiu būdu T. T. pažadas dėl konkurso jam buvo niekinis. Jis savo ruožtu apie šį konkursą informavo savo pažįstamą V. Š., kuriam pasakė ir apie reikalaujamą 20 000 litų kyšį už šio konkurso laimėjimą, tačiau jam nepasakė konkrečiai, kas reikalauja. Jis V. Š. pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini)negali dalyvauti tame konkurse, bet galėtų atlikti darbus, susijusius su langų pakeitimu ir montavimu. Po kurio laiko V. Š. jam pranešė, kad jis dalyvaus konkurse ir padavė duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). S. Š. gautą informaciją apie šias firmas perdavė T. T., kuriam dar pasakė, kad jo bendrovė (duomenys neskelbtini)negali dalyvauti šiame konkurse, tad surado dvi firmas, kurios sudalyvautų T. T. paminėtame konkurse. S. Š. tikėjosi, kad T. T. gaus savo prašomus 20 000 litų ir tada padengs UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau T. T. jam to nepažadėjo, tik paėmė firmų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) duomenis. Taip pat S. Š. nurodė, kad dar prieš UAB (duomenys neskelbtini) laimint minėtą konkursą, jis iš interneto sužinojo, kad T. T. yra Panevėžio m. tarybos narys. Po kurio laiko sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo minėtą konkursą, po ko V. Š. jam pasiūlė nuvažiuoti ir išsimatuoti langus tame objekte sąmatos paskaičiavimui. Kai S. Š. padarė paskaičiavimus, V. Š. jam parodė dar dviejų firmų pasiūlymus ir paklausė, ar jie gali padaryti pigiausiai. S. Š. sutiko ir pakoregavus kainą buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl langų montavimo kaip subrangovui (darbų vertė apie 30 000 litų). UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus nesumokėjo, nes kiek žino, su jais neatsiskaitė savivaldybė. Daugiau nei su V. Š., nei su R. S. apie T. T. prašytus 20 000 litų nekalbėjo. Kai UAB (duomenys neskelbtini) atliko darbus, R. S. jo (S. Š.) vis klausdavo, kada bus atsiskaityta, o jis (S. Š.) šį klausimą persakydavo T. T., kurio apie UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą daugiau nebeklausinėjo, nes suprato, kad jis prašytų 20 000 litų negavo.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas iš esmės patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas M. Č. parodė, kad dirba savivaldybėje ir kaltinamuosius pažįsta. S. K. buvo tiesioginis viršininkas, o K. V. tuo metu dirbo mero pavaduotoju. Buvo tik darbiniai santykiai. Pats dirbo Panevėžio miesto savivaldybės centralizuoto vidaus audito skyriaus viršininku.

Kai 2009 m. spalio mėnesį T. S., kuris buvo paskirtas vietoje sulaikyto M. B., atsisakė būti dėl 2 darželių projektų vadovu, ryšium su tuo, buvo pasitarimas, ką toliau daryti su tuo projektu. Pats sunkiai prisimena tą dalyką, bet žino, kad sprendė, nes buvo Europinės lėšos. Norėjo, kad tie pinigai neužstrigtų, bet sprendimo nepamena. Nepamena, kas buvo paskirtas projekto vadovu, tačiau T. S., peržvelgęs dokumentus, atsisakė būti projektų vadovu.

Raštą prokurorui J. Pupkai rengė ne pats, tačiau kadangi M. B. buvo nušalintas nuo pareigų, todėl kreipėsi į prokuratūrą su paklausimu, ar M. B. gali būti projektų vadovu. Kiek pamena, tai gavo atsakymą, kad jis gali eiti tas pareigas. Mano, kad M. B. sėkmingai pabaigė tą projektą.

Dėl kaltinimo ėmus kyšius iš rangovų atstovų

S. K. kaltinamas tuo, jog veikdamas savo paties ir K. V. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui – pastoviai daryti per M. B. iš statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sąlygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus priėmė 128 700 Lt, iš kurių M. B. gavo 38 400 Lt, o pats S. K. 90 300 Lt. K. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip organizatorius savo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui – pastoviai daryti, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus ir per laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. 29 d. iš statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sąlygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus priėmė 128 700 Lt, iš kurių M. B. gavo 38 400 Lt, o S. K. 90 300 Lt. Be to kaltinamas tuo, jog tais pačiais veiksmais K. V. piktnaudžiavo tarnyba, viršijo savo įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitos asmeninės naudos, kai nėra kyšininkavimo požymių, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos.

Kaltinamieji S. K. ir K. V. dėl šių jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad šie kaltinimai tiek S. K., tiek K. V. faktiškai grindžiami M. B., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 39¹ str. pagrindu, parodymais ir iš dalies telefoninių pokalbių bei vaizdo įrašais. Vertinant M. B. parodomus būtina tiksliai, nedviprasmiškai ir objektyviai įvertinti tų parodymų patikimumą, atsižvelgiant į tai, jog jis buvo laikomas organizuotos grupės nariu, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl tų pačių veikų yra nutrauktas. M. B. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog dalį pinigų, gautų kaip kyšį, jis perduodavo S. K.. Kitoje dalyje jo parodymai nėra tokie nuoseklūs. Vienoje iš pirmųjų apklausų, 2009 m. spalio 5 d. (T. 1, b.l. 53 – 54) M. B. nurodė, kad per 2008 – 2009 metus iš statybinių organizacijų vadovų pats gavo apie 60 000 – 90 000 Lt, o S. K. perdavė apie 120 000 – 150 000 Lt. Tai reikštų, jog per tuos metus iš rangovų jis iš viso priėmė nuo 180 000 Lt iki 240 000 Lt. Tokias pat sumas jis yra nurodęs ir savo ranka rašytame pareiškime 2009 m. rugsėjo 30 d. (T. 1, b.l. 52). 2009 m. spalio 16 d. (T. 1, b.l. 89 – 99) M. B. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis. Kaip matyti iš apklausos protokolo, apklausos metu jam buvo leista naudotis savo užrašais. Apklausos metu jis paaiškino, kad pirminių apklausų metu nurodydamas paimtų kyšių sumas jis suklydo, kadangi nebuvo tiksliai susiskaičiavęs ir nurodė jas pagal savo įsivaizdavimą. Toliau jis paaiškino, kad vėlesnių apklausų metu, kai buvo apklausinėjamas apie konkrečių objektų rangos sutartis ir gautus iš rangovų atsidėkojimus, susiskaičiavo, kad pats gavo apie 43 000 Lt, o S. K. perdavė apie 113 000 Lt. Kaip jau minėta, šios apklausos metu M. B. naudojosi savo užrašais. Iki šios apklausos jis jau buvo detaliai apklaustas prokuroro dėl visų rangos sutarčių sudarytų per tiriamą laikotarpį. Tai reiškia, kad M. B. paskaičiavimai apie gautų kyšių dydžius turėjo būti tikslūs. Papildomai apklausiamas prokuroro 2010 m. vasario 20 d. (T. 1, b.l. 103 – 104), t.y. praėjus pakankamai daug laiko nuo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, M. B. dar karta patvirtina, jog pats gavo apie 44 000 Lt kyšių ir sutinka, kad ši suma būtų konfiskuojama. Nežiūrint paties M. B. prisipažinimų apie paimtų kyšų sumą, 2010 m. gruodžio 16 d. jam pareiškiamas naujas įtarimas, kuriame nurodoma, kad M. B. įtariamas asmeniškai paėmęs 38 400 Lt kyšių, o S. K. atitinkamai perdavęs 90 300 Lt kyšių. Bendra šių kyšių suma yra 128 700 Lt. Jei tikėti M. B. parodymais, kad jis sau pasilikdavo 1/3 dalį gautos sumos, o 2/3 dalis perduodavo S. K. tai vienas trečdalis šios sumos yra 42 900 Lt. Akivaizdu, kad ši suma yra artima tai dėl kurios, kaip paimtų kyšių, ne kartą yra prisipažinęs pats M. B.. Du trečdaliai minėtos sumos yra 85 800 Lt. Tai reikštų, jog S. K. turėjo būti perduota maždaug tokia suma. Tačiau kaip jau minėta, įtarime sumos paskirstytos kitaip. Savaitės bėgyje po paskutinio įtarimo pareiškimo M. B., Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo nutartimi (T. 1, b.l. 129 – 139) buvo patvirtintas LR generalinės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. B. atžvilgiu pagal LR BK 39¹ str. 1 d. ir M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 38 400 Lt turto konfiskavimas, t.y. konfiskuota mažesnės vertės turto nei pats M. B. buvo pripažinęs gavęs nusikalstamu būdu, kaip kyšį. Visa tai verčia abejoti M. B. parodymų teisingumu ir objektyvumu. Akivaizdu, jog jis, kaip betarpiškai ėmęs kyšius iš rangovų, buvo tiesiogiai suinteresuotas nurodyti, jog pats gavo kuo mažesnę sumą. Iš aukščiau pateiktų paskaičiavimų matyti, jog ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai padėjo M. B. pasiekti sumažinti savo atsakomybę netgi labiau nei to tikėjosi pats M. B., kadangi iš jo konfiskavo mažesnę sumą nei pripažino gavęs kaip kyšį pats M. B..

Teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas M. B. stengėsi duoti parodymus analogiškus tiems, kurie užfiksuoti jo apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau išanalizavus šiuo parodymus matyti neatitikimai tiek su ankstesniais parodymais, tiek su kaltinamajame akte suformuluotu kaltinimu S. K. ir K. V.. M. B. nurodė, kad užrašų, kuriais naudojosi duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nėra išsaugojęs ir ne visuose epizoduose galėjo nurodyti tikslias sumas, tačiau absoliučioje daugumoje atveju jis nurodė tikslias sumas kiek gavo, kiek pasiliko sau ir kiek perdavė S. K.. Apibendrinus M. B. parodymus ir įvertinus paklaidas kai jis negalėjo tiksliai nurodyti sumos, kuria pasiliko sau, matyti, jog per tiriamą laikotarpį jo paties teigimu jis sau pasiliko nuo 42 600 Lt iki 44 100 Lt. Akivaizdu, kad tai yra tikrai didesnė suma nei ta dėl kurios jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Atitinkamai pagal M. B. teisme duotus parodymus (įvertinus abejones dėl tikslios sumos) S. K. jis perdavė nuo 100 500 Lt iki 104 200 Lt.

S. K. kaltinamas, kad iš M. B. paėmė 90 300 Lt kyšio. Kaip jau minėta aukščiau, tai yra daugiau nei 2/3 nuo bendros 128 700 Lt sumos. M. B. aiškindamas šį skirtumą (jo paties žodžiais tariant buvo susitarta, kad jis sau pasiliks 1/3 dalį gautų pinigų) nurodė, kad S. K. kai kuriais atvejais atidavė didesnę dalį ar visus gautus pinigus ir tai darė norėdamas jam įsiteikti. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai. Elementari logika sako, kad tam, jog būtų pasiektas norimas tikslas įsiteikti, asmuo turi žinoti ir suprasti jog jam daroma kažkokia paslauga, suteikiama kažkokia materialinė nauda. Šiuo atveju pats M. B. ne vieną kartą teisme atsakinėdamas į klausimus nurodė, jog S. K. nereikalavo iš jo konkrečių sumų, t.y. gavęs iš rangovų pinigus jis savo nuožiūra spręsdavo kada kokią dalį perduoti S. K.. Galima daryti prielaidą, kad S. K., žinodamas kokiai sumai buvo sudaryta ir apmokėta rangos sutartis, pats galėjo pasiskaičiuoti kiek turi būti duota kyšio ir tokiu būdu matyti, kada M. B. jam duodavo daugiau nei priklauso pinigų. Kaip nurodo M. B., S. K. niekada nėra kėlęs klausimo kodėl jam duodama suma yra tokia maža, ar kodėl jis nieko negauna. Iš pareikšto kaltinimo bei paties M. B. paaiškinimų matyti, kad jei S. K. kontroliavo kyšių gavimą, tai jis turėjo pagrindą kelti tokius klausimus. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų bei liudytojų paaiškinimų, UAB (duomenys neskelbtini)atliko remonto darbus 9-oje vid. mokykloje. Šeši procentai nuo rangos sutarties sudarė apie 15 000 Lt. Kaltinimas taip ir suformuluotas, kad iš šios bendrovės vadovų A. U. ir J. K. S. K. per M. B. reikalavo 15 000 Lt. Tačiau kaip matyti iš liudytojų parodymų (tai patvirtina ir M. B.), gauta buvo tik 5000 Lt. Iš jų M. B. teigimu tik 3 500 Lt jis perdavė S. K.. Darytina išvada, jog S. K. tikrai turėjo pastebėti skirtumą, nes turėjo pagrindo tikėtis gauti 10 000 Lt, tačiau pasak M. B. jokių klausimų dėl sumos S. K. nekėlė. Analogiškos situacijos ir kitais atvejais – kaltinama, kad už viešosios bibliotekos remontą iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. S. buvo reikalaujama 20 000 Lt, tačiau nesumokėta nei kiek; iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. A. už lopšelio darželio „Žibutė“ remontą buvo reikalaujama 10 000 Lt, tačiau gauta tik 5 000 Lt, o S. K. perduota 4 000 Lt; už lopšelio darželio „Žiburėlis“ remontą iš UAB (duomenys neskelbtini)vadovo P. T. buvo reikalauta 1 300 Lt ir tuos pinigus B. B. gavo, tačiau pagal jo paties paaiškinimą, visus pasiliko sau. Šiame kontekste reikšmingas epizodas dėl UAB (duomenys neskelbtini) atlikto remonto „Miltinio“ vid. m-loje. Kaip matyti iš šios bendrovės vadovo A. K. parodymų, kitų liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų, viešieji pirkimai darbų atlikimui šioje mokykloje vyko ta pačia tvarka kaip ir kituose 18 – oje kaltinamajame akte nurodytų epizodų. Apie tai, kad šį viešąjį pirkimą laimės UAB (duomenys neskelbtini) su M. B. buvo sutarta iš anksto. Kitos konkurse dalyvavusios bedrovės pasiūlymus pateikė formaliai, taip sudarydamos galimybę šiai bendrovei laimėti, todėl logiška jog ir šiuo atveju S. K. turėjo pagrindo tikėtis atitinkamo atlygio. M. B. nenurodo, kad dėl šio viešojo pirkimo jis būtų atskirai derinęs su S. K. ar K. V., prašęs jų neimti iš šios bedrovės kyšio ar panašiai. Kaip ir kitais atvejais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas už suteiktą galimybę laimėti konkursą atsilygino. Skirtumas tik tas, kad jis atsilygino ne pinigais, o nemokamai atliko darbus garažų kooperatyve, kurio pirmininku buvo M. B., patalpose. Darbų atliko už 6 000 – 7 000 Lt. Duomenų, kad už viešųjų pirkimų laimėjimą šiame objekte S. K. būtų reikalavęs savo atlygio dalies nėra. To nenurodo ir M. B.. Dėl šio epizodo M. B. yra atskirai pripažintas kaltu ir nuteistas. Kyla pagrįstas klausimas kuo šis viešasis pirkimas buvo išskirtinis, kodėl jis išskirtas iš visų kitų kaltinime nurodytų viešųjų pirkimų, kodėl organizuotos grupės (jei tokia buvo) nariai šiuo atveju M. B. leido veikti visiškai savarankiškai. Vertinant visumą įrodymų svarbus S. K. ir K. V. pareikšto kaltinimo epizodas dėl Viešosios bibliotekos remonto, kadangi iš esmės analogiškoje situacijoje padarytas priešingas vertinimas. Viešosios bibliotekos patalpų remonto darbų atlikimui buvo parinkta UAB (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini)vadovo S. Š., bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo R. S. bei liudytojo T. T. parodymų matyti, kad būtent T. T. ėmėsi veiksmų, kad šiai bendrovei būtų paskirtas šis objektas, ši bendrovė būtų pripažinta viešojo pirkimo nugalėtoja. T. T. turėjo tikslą atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini)kuriai buvo skolingas. Kadangi ši bendrovė negalėjo dalyvauti konkurse, jos vadovas šį objektą pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovui pasakė apie reikalavimą T. T. sumokėti 20 000 Lt. Dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) pripažinimo nugalėtoja T. T. tiesiogiai derino su M. B.. T. T. neigia, jog kam nors (M. B., S. K. ar K. V.) būtų žadėjęs kokį nors atlygį už tai. To nenurodo ir M. B.. Tačiau tardamasis su S. Š. T. T. iš tikrųjų reikalavo 20 000 Lt atlygio. Jo paties parodymais taip jis siekė išspręsti savo asmenines finansines problemas. T. T. šiame epizode pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Tačiau priešingai nei epizode dėl „Miltinio“ vid. m-los remonto, dėl šio epizodo kaltinimai pareikšti ir S. K. ir K. V., jog būtent jie per M. B. iš R. S. reikalavo 20 000 Lt kyšio savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad T. T. nėra pripažintas organizuotos grupės nariu. Toks iš esmės analogiškų situacijų skirtingas vertinimas gali būti vertinamas kaip tendencingumas. Kaltinimas, kad S. K. buvo perduota daugiau nei 2/3 gautų kyšių bendros sumos grindžiamas ir M. B. parodymais, jog iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo E. V. už „Saulėtekio“ vid. m-los remontą gautus 2 000 Lt ir iš to paties vadovo už lopšelio darželio „Žilvinas“ remontą gautus 2 000 Lt jis perdavė S. K., sau nepasilikdamas nieko. Tai pagal M. B. parodymus vieninteliai atvejai kai jis sau nepasiliko nei kiek pinigų. Atkreiptinas dėmesys, kad abu šie atvejai susiję su E. V., t.y. asmeniu kuris yra miręs ir nėra galimybės išsiaiškinti ar jis iš tikrųjų mokėjo M. B. ir jei taip tai kokias sumas.

Kaltinimas S. K. ir K. V. grindžiamas ir byloje esančiais telefoninių pokalbių įrašais bei garso ir vaizdo įrašais padarytais K. V. kabinete. Tiesioginių įrodymų (pokalbių) apie mokamus ar gaunamus kyšius minėtuose pokalbiuose nėra. Byloje pateiktuose įrašuose užfiksuoti įvairių asmenų, tame tarpe ir kaltinamųjų pokalbiai apie viešuosius pirkimus, apie bendroves, kurios turėtų dalyvauti tuose viešuosiuose pirkimuose ir galimai apie tai kas turėtų laimėti. K. V. pokalbyje su S. Č. 2008-08-05 (T. 19, b.l. 14 – 15) K. V. informuoja, jog yra skirti pinigai darželių remontui ir klausia ar S. Č. nenori pasiūlyti kokių nors bendrovių tų darbų atlikimui. Tą pačią dieną užfiksuotame pokalbyje (T. 19, b.l. 15 – 16) K. V. su Z. K. kalba apie bendrovę (duomenys neskelbtini). Pokalbyje K. V. sako, jog V. R. bendrovei (duomenys neskelbtini) ir taip pakankamai duoda. Analogiškas pokalbis vyksta ir su R. V. (T. 19, b.l. 16 – 17). Iš šių ir kitų pokalbių akivaizdu, jog savivaldybės administracijos darbuotojai bei tarybos nariai sprendžia kas konkrečiai turi tapti nugalėtojais viename ar kitame objekte skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose remonto darbams. Tačiau iš šių pokalbių negalima daryti išvados, kad iš numatytų nugalėtojų bus reikalaujama kyšių. Kaltinamasis K. V. dėl šių pokalbių paaiškino, kad pradėjęs eiti savo pareigas pastebėjo, jog viešuosiuose pirkimuose statybos darbams nuolatos dalyvauja tos pačios bendrovės. Jis turėjo tikslą į konkursus įtraukti kuo daugiau bendrovių, kad ir kitos, gal but mažesnės, galėtų konkuruoti, laimėti konkursus ir taip užsidirbti. Kaltinamasis S. K. nurodo, kad turėjo tokį patį tikslą. Ši, bent jau K. V., versija nėra paneigta. Iš dalies jo teiginius patvirtina ir byloje esantys pokalbių įrašai. Jau tas faktas, kad K. V. klausinėja įvairių žmonių ką jie galėtų pasiūlyti numatomiems darbams atlikti netiesiogiai rodo, jog jis siekė išplėsti tokių bendrovių skaičių, o ne protegavo vien savo pažįstamus. Jau minėtame K. V. ir R. V. pokalbyje R. V. sako „nu tai jis ir B. reiškia yra draugelis biški, nes jie nori sujungti viską į vieną. Žinai?“. Į tai K. V. atsako „ Žinau, žinau <...> bet ne, taip ne. Reikia duot mažiems irgi, kad turėtų...“. K. V. versija netiesiogiai patvirtinantis pokalbis užfiksuotas 2008-08-06 su B. (T. 19, b.l. 16 – 17). To pokalbio metu aptariami remontuotini objektai. Kalbama, kad iš karto atsirado daug prašymų iš įvairių politikų. K. V. sako M. B. – „Gerai. Tu prisimesk, prisimesk ką tu numatai, ir tada sėsim mes, aš čia surinksiu, ką jie nori nebūtinai mes turim vykdyti, nebūtinai čia nėra būtina“. Į tai M. B. atsako – „Tai aš žinau. <...> savo ratą padėliot, kad daug maž... Nei vienas neišsiveržtų per aukštai kitas taip. Kad daugmaž pusiausvyra kažkokia būtų“. Šis pokalbis rodo, kad savivaldybėje buvo įsigalėjusi tvarka kai politikai ar administracijos darbuotojai įtakoja viešuosius pirkimus, tačiau tai neįrodo, kad būtent K. V. gauna už tai kyšius. Iš cituotų pokalbių akivaizdu, jog viešieji pirkimai buvo vykdomi pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau iš K. V. pasisakymų matyti, jog jis savo įsikišimu siekė sukurti kažkokią lygiavą statybinėms bendrovėms, kad kuo daugiau jų gautų užsakymų, kad lygiau būtų paskirstomos pajamos gaunamos iš viešųjų pirkimų.

Reikšmingas pokalbis, užfiksuotas 2009-03-13 tarp S. Č. ir R. R. (T. 19, b.l. 39 – 47). Šiame pokalbyje aptarinėjami viešieji konkursai, remonto darbams, piktinamasi M. B. veiksmais. Pokalbio pabaigoje apibendrindamas S. Č. pasako „Naudojasi, daro nesąmones. V. nebuvo, niekas neprižiūrėjo, V. gal irgi praleido pro pirštus, Vadapolas nesupranta, viskas“. Iš šio pokalbio matyti, kad pašnekovai gerai informuoti apie savivaldybėje vykstančius procesus, tame tarpe ir apie viešuosius pirkimus ir jiems akivaizdu, jog M. B. nesilaiko įstatymų reikalavimų, savivaliauja ir niekas (be K. V.) jo realiai nesukontroliuoja. Pokalbyje netgi išsakoma mintis, kad reikėtų kreiptis į prokuratūrą.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės, t.y. M. B. įrašinėjo savo pokalbius su kaltinamaisiais bei liudytojais šioje byloje. Kadangi šiuos veiksmus atliko pats M. B., todėl jo pasisakymai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai. Šiuose pokalbiuose reikšmingi kitų asmenų, nežinančių apie tai, kad pokalbiai įrašinėjami pasisakymai. 2009-11-16 įvykusio pokalbio tarp M. B. ir S. K. metu (T. 20, b.l. 13 – 19) M. B. pokalbio pradžioje papasakoja, kad skundą parašė UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K. ir jis (M. B.) išsakė pretenzijas V., kadangi būtent V. prašymu šiai bendrovei buvo leista laimėti konkursą. Tolimesnio pokalbio metu M. B. sako : „ Žiūrėk, problema yra tokia, jie mane smaugia dėl šešių procentų. Sako du procentus tu ėmei, keturis atiduodavai“. Į tai S. K. atsako „Mhm. Kam atiduodavai“? Toliau M. B. kalba - <...> „Iš kur jie tokias žinias gali žinoti? Nekalbėjai su niekuo, blemba“? Į tai S. K. atsako - „Mhm. Su K.. Tik su K.“. Iš šio pokalbio galima daryti išvadą, kad S. K. buvo žinoma apie imamus kyšius, tačiau pokalbis faktiškai paneigia, jog bent dalį kyšių būtų ėmęs K. V.. Pokalbio metu S. B. klausia ar S. K. yra apie tai su kuo nors kalbėjęs. Iš paties klausimo akivaizdu, jog M. B. domisi ar apie kyšius sakė kam nors iš pašalinių asmenų. S. K. nurodo, jog kalbėjo tik su K. V.. Pokalbyje nekonkretizuotas laikas, tačiau galima suprasti, kad toks pokalbis buvo po M. B. sulaikymo. Elementari logika sako, kad jei asmuo (šiuo atveju K. V.) pats organizuoja nusikalstamą grupę kyšiams imti ir jai vadovauja, tai nėra jokio pagrindo jam pasakoti apie gaunamus kyšius. Tokią informacija galima pasakoti tik asmeniui, kuris tiesiogiai nesisijęs su tais veiksmais ir neturi pilnos informacijos.

2009-11-10 M. B. ir V. R. įrašytame pokalbyje matyti, jog jie aptarinėja per televiziją rodytas žinias apie tai, jog sulaikytas K. V.. V. R. stebisi kodėl jį (K. V.) sulaikė, kadangi jis „nesusijęs“ (T. 20, b.l. 73). 2009-11-03 užfiksuotas M. B. ir V. R. pokalbis. Šio pokalbio metu aptarinėjamos galimybės M. B. grįžti į darbą, V. R. perduoda informaciją, gautą iš S. K. dėl pinigų grąžinimo M. B.. M. B. klausia – „Nu, o tai ką pinigų neturi a ne?“. V. R. atsako – „Man jis nedavė, aš pasakiau, kad paduotų Valdui (V. M.). Gal jis atidavė tam V.? Taigi gal čia jo gal ten pinigai? Ką aš žinau“. Į tai M. B. atsako – „tai mano dalis yra ant mano galvos pakabinta. Supranti? Ar ten V. jis atidavė, ar Kastyčiui atidavė man ...“ (T. 20, b.l. 57). Iš šio pokalbio taip pat matyti, jog M. B. nežino ar kokie nors pinigai atiteko K. V..

2009-10-30 įvykusio pokalbio tarp M. B. ir V. R. (T. 20, b.l. 35) metu V. R. atpasakoja R. I. žodžius, kad bijo R. V., kadangi jis liežuvio nelaiko. Iš šio pokalbio galima daryti išvadą, kad R. V. bent jau buvo informuotas apie pažeidimus atliekant viešuosius pirkimus. Tolimesniame pokalbyje V. R. atpasakoja direktoriaus (S. K.) žodžius, kad jis pats (S. K.) tik kelias bendroves yra pasiūlęs, o didžiausią spaudimą darė būtent R. V., jis daugiausiai prirodydavo bendrovių.

Visuma aptartų įrodymų neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad bent vienu iš kaltinime nurodytų atvejų K. V. yra priėmęs bent dalį M. B. duotų kyšių. Kaltinimas suformuluotas taip, kad K. V. ir nekaltinamas pats ėmęs kyšius. Tačiau jis kaltinamas, jog veikė kaip organizatorius savo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui pastoviai daryti – kartu su M. B. sistemingai reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšio. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pareikštame kaltinime, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atskleistas motyvas, kodėl K. V., pats neimdamas kyšių turėjo siekti, kad kyšiai būtų duodami M. B., S. K. ar dar kažkam. Nesant motyvo, nėra ir subjektyvinės nusikaltimo sudėties pusės. Kaip jau yra minėta, iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei vaizdo ir garso įrašų galima daryti, jog K. V. darė tam tikrą įtaką viešiesiems pirkimams. Tačiau nėra objektyvių įrodymų, jog jis žinojo, kad M. B. ar kiti asmenys už tai ima kyšius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, viešuosius pirkimus įtakojo ne tik K. V., bet ir kiti – Z. K., R. V. bei kiti savivaldybės ar tarybos nariai. Tačiau priešingai nei K. V., tiems asmenims kaltinimai nebuvo pareikšti. Sprendžiant K. V. kaltės klausimą reikšminga ir ta aplinkybė, kad jis kaltinamas ne tik organizavęs ir vadovavęs nusikalstamai grupei, imančiai kyšius (LR BK 24 str. 4 d. ir 225 str. 3 d.), bet tais pačiais veiksmai ir piktnaudžiavęs tarnyba siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių (LR BK 228 str. 2 d.). Akivaizdu, jog šie kaltinimai yra prieštaringi. Atsakomybei pagal BK 228 str. 2 d. būtina ne tik piktnaudžiavimas tarnyba ar įgaliojimų viršijimas, dėl ko valstybė, viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ar Europos Sąjunga patiria didelės žalos, bet ir valstybės tarnautojo siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Tai reiškia, kad norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, turi būti atskleista kokią asmeninę naudą jis gavo. Apie tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog K. V. pats ėmė kyšius ar turėjo kokį nors motyvą sudaryti sąlygas kitiems imti kyšius jau yra pasisakyta. Kaltinime nenurodyta kokios kitos asmeninės naudos K. V. siekė ar gavo. Išnaudojus visas galimybes, tokių duomenų nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. Todėl laikytina, kad K. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d. sudėties. Iš K. V. pareikšto kaltinimo sudėties darytina išvada, kad kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras pats nebuvo įsitikinęs kokią nusikalstamą veiką padarė K. V. ir ar iš viso padarė nusikaltimą. Iš esmės kaltinimai šioje dalyje K. V. grindžiami vien prielaidomis. Netgi pagrindinis liudytojas M. B., nevertinant jo parodymų patikimumo, negalėjo nurodyti, jog K. V. davė kažkokius nurodymus dėl kyšių ėmimo, jų paskirstymo, dydžio ir t.t. Todėl įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, K. V. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 225 str. 3 d. bei BK 228 str. 2 d. išteisintinas neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

S. K. taip pat neigia gavęs bet kokius pinigus iš M. B.. Tokie jo parodymai iš dalies vertinami kritiškai. S. K. pareikštas kaltinimas, kad jis netiesiogiai per M. B. iš rangovų atstovų per 18 kartų reikalavo 128 700 Lt, o paėmė 90 300 Lt kyšių. Kaltinamajame akte nurodyta, kad S. K. laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2009-09-29 veikė jo paties ir K. V. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui – pastoviai daryti. Teigiama, kad jis kartu su K. V. parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis ir vadovavo, koordinavo bei vykdė organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus. Pagal šias formuluotes galima būtų suprasti, kad S. K. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius. Tačiau pareikštame kaltinime nuorodos į BK 24 str. 4 d. nėra. Toks kaltinimas jam nebuvo pareikštas (pakeistas) ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad jis laikomas bendra vykdytoju. Apie tai, kad būtent S. K. pasiūlė imti iš rangovų atstovų po 6 procentus nuo rangos sutarties sumos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė M. B.. Šis liudytojas taip pat tvirtina, kad asmeniškai perdavė S. K. dalį kaip kyšį gautų pinigų, o būtent 90 300 Lt. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, besąlygiškai remtis M. B. parodymais negalima, kadangi jis yra suinteresuotas mažinti savo atsakomybės dalį. Apkaltinamąjį nuosprendį grįsti parodymais asmens, kuris pats darė nusikaltimus ir yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, galima tik ta apimtimi kuria jo parodymus patvirtina kiti objektyvūs įrodymai.

Pirmiausiai kyla abejonių dėl to, kad būtent S. K. parengė nusikalstamos veikos planą ir į nusikalstamą veiką įtraukė M. B.. Apie tai, kad nėra objektyvių įrodymų, jog šiuo veiksmus atliko K. V. yra pasisakyta aukščiau. Pagal M. B. parodymus, S. K. jam pasiūlė imti iš statybinių organizacijų atstovų po dešimt procentų nuo rangos sutarties sumos. Tačiau M. B. iš karto, to paties pokalbio metu, nurodė, kad galima imti tik šešis procentus, kadangi didesnės sumos rangovai nepajėgs susimokėti. Kyla klausimas iš kur M. B. buvo taip gerai informuotas apie rangovų galimybes, jei anksčiau to klausimo nebuvo svarstęs ir tai jam buvo naujas ir netikėtas pasiūlymas. Apklausiant statybinių organizacijų atstovus, dalis jų nurodė, kad apie būtinumą sumokėti 6 procentus jie sužinojo tiesiogiai iš M. B., o kita dalis nurodė, jog tai žinojo iš kalbų, žinojo, jog yra tokia „tvarka“. Liudytojai R. I. (UAB (duomenys neskelbtini)), L. R. (UAB (duomenys neskelbtini)), A. K. (UAB (duomenys neskelbtini)), A. A. (UAB (duomenys neskelbtini)) nurodo, kad dalyvaudami konkursuose nagrinėjamu laikotarpiu iš kitų šaltinių (ne iš kaltinamųjų ar M. B.) jau žinojo, kad už laimėjimą reikia duoti kyšį M. B.. Jų teigimu tai buvo vieša paslaptis ir žinoma visiems statybų srityje dirbantiems vadovams. Bendra tendencija parodymuose tų liudytojų, kurie nurodė, jog apie reikalaujamą kyšį jie pirmą kartą sužinojo iš M. B. ir būtent nagrinėjamu laikotarpiu (2008 – 2009 metais) yra tai, kad beveik visi jie akcentuoja, jog laimėti konkursus pradėjo tik nuo 2008 metų kuomet iš jų buvo pareikalauta kyšių ir jie sutiko juos mokėti. Tačiau tokie parodymai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš Panevėžio miesto savivaldybės pareikalavus papildomų duomenų apie viešuosius pirkimus įvykusius laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. imtinai, gauta oficiali informacija apie tai, jog tuo laikotarpiu viešuosiuose pirkimuose aktyviai dalyvavo ir pakankamai daug kartų buvo pripažinti nugalėtojais bendrovės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t.y. tos bendrovės, kurių vadovai (V. R., L. R., S. L., A. G., R. S., A. K., P. T., L. S.) apklausiami teigė arba leido suprasti, kad iki 2008 metų jų bendrovės pratiškai arba nedalyvaudavo viešuosiuose pirkimuose, arba jų nelaimėdavo. Iš 2014-11-28 Panevėžio m. savivaldybės administracijos raštu Nr. 19-2914(4.22) pateiktos pažymos matyti, jog 2005 – 2007 metais su išvardintomis bendrovėmis buvo sudaryta absoliuti dauguma rangos sutarčių. Pavyzdžiui – 2005 m. su UAB (duomenys neskelbtini)sudarytos 6 sutartys bendrai 719 560 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) 5 sutartys bendrai 617 398 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 8 sutartys bendrai 500 399 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 6 sutartys bendrai 361 908 Lt sumai; 2006 metais atitinkamai su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 7 sutartys bendrai 580 988 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) 11 sutarčių bendrai 315 455 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini)6 sutartys bendrai 110 335 Lt sumai; 2007 metais su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 5 sutartys bendrai 1 047 683 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) 4 sutartys bendrai 849 887 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini) 10 sutarčių bendrai 987 363 Lt sumai, su UAB (duomenys neskelbtini)sudarytos 4 sutartys bendrai 4 049 450 Lt sumai. Su kitomis aukščiau minėtomis bendrovėmis taip pat buvo sudaryta sutarčių, tačiau mažesnis skaičius ir mažesnei sumai. Pažymoje nurodytus viešuosius pirkimus atliko miesto ūkio skyriaus kapitalinės statybos poskyris, kuriam vadovavo M. B., o nuo 2006 metų vidurio viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu, o vėliau ir pirmininku buvo taip pat M. B.. Analizuojant pažymą apie viešuosius pirkimus 2005 – 2007 metais matyti, kad kai pirkimai buvo atliekami apklausos būdu ar konkurso būdu, tiek apklausoje, tiek konkurse daugeliu atveju dalyvauja tos pačios bendrovės ir paeiliui laimi tai viena, tai kita. Ši aplinkybė svarbi vertinant ar iš tikrųjų, S. K. (ar K. V.) iniciatyva ir pastangomis buvo sukurta ir įgyvendinta viešųjų pirkimų įstatymo apėjimo schema, įgalinanti viešojo pirkimo nugalėtoju pripažinti iš anksto pasirinktą bendrovę. Apklausiami teisme bendrovių vadovai nurodė, jog M. B., pasiūlydamas jiems tapti vieno ar kito objekto rangovais kartu nurodydavo į kokias bendroves kreiptis, kad šie pateiktų formalius pasiūlymus aukštesne kaina ar liepdavo patiems pasirinkti tokias bendroves. Sudaromas įspūdis, kad toks mechanizmas buvo pradėtas taikyti tik nuo 2008 metų. Tačiau išanalizavus visumą liudytojų parodymų dėl to kyla abejonių. Nei vienas iš rangovų vadovų nenurodė, kad M. B. būtų aiškinęs kaip visa tai padaryti, kokius pasiūlymus turi pateikti nurodytos ar pasirinktos bendrovės. Akivaizdu, kad visais atvejai pasirinkto rangovo vadovui buvo aišku ką reikia daryti. Dar daugiau, iš apklaustų bendrovių vadovų paaiškinimų bei telefoninių pokalbių užfiksuotų tarp bendrovių vadovų ar darbuotojų matyti, kad visi puikiai žinojo ką ir kaip daryti. Nei vienam nekilo klausimas dėl ko kitos bendrovė atveža jiems savo sąmatą darbams viename ar kitame objekte. Niekam nėra kilę klausimų apie ką kalbama, kai iš esmės konkuruojančios bendrovės vadovas skambina ir klausia „ar galėsi padėti?“. Akivaizdu, jog visiems buvo aišku kokios pagalbos prašoma. Dar daugiau, ne vienas vadovas nurodė, kad nuo seno buvo įprasta praktika padėti kolegoms laimėti vieną ar kitą viešąjį pirkimą. Kaip nurodo liudytojai, jie nesiekdavo laimėti tame konkurse ir sąmoningai pateikdavo užaukštintą sąmatą. Tam, kad tokia schema veiktų būtina žinoti ne tik tai kokią kainą siūlo bendrovė, kuriai norima padėti, bet ir tai, kokios bendrovės kviečiamos į konkursą ar kokių bendrovių apklausa vykdoma. Iš aptartos pažymos už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. ir liudytojų pasisakymų galima daryti išvadą, jog toks mechanizmas sklandžiai veikė dar iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Tai paneigia kaltinimo teiginį, jog būtent S. K. (ar K. V.) organizavo tokią veiklą, t.y. suteikė galimybę suderinti pasiūlymus teikiamus viešojo pirkimo konkursui su kitais galimais rangovais. Aptarta situacija duoda pagrindą prielaidai, kad bent jau nuo 2005 metų vykdant viešuosius pirkimus buvo tam tikri korupciniai santykiai, tačiau ar buvo duodami kam nors kyšiai už galimybę laimėti konkursus laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 metų yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau tai kelia abejonių, jog būtent S. K. ir K. V. organizavo ir subūrė grupę sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui daryti ir į ją įtraukė M. B.. Išnaudojus visas galimybes tokia abejonė nepašalinta ir teisminio nagrinėjimo metu. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamųjų naudai.

S. K. kaltinamas tuo, kad pats arba gavęs nurodymą iš K. V. iš anksto parinkdavo busimą viešojo pirkimo nugalėtoją ir tai nurodydavo M. B.. Tačiau praktiškai nei vienas iš apklaustų rangovų vadovų nenurodė, jog galimybę laimėti kokį nors konkursą būtų iš anksto aptarinėję su S. K. ar K. V.. Apie tai, jog S. K. ir K. V. yra prašęs pagalbos laimint (kviečiant) konkursus yra nurodęs V. R.. Tačiau abejotina ar jam tokia pagalba buvo reikalinga, ar jis tikrai apie tai kalbėjo su kaltinamaisiais. Kaip matyti iš pateiktos pažymos, UAB (duomenys neskelbtini) labai sėkmingai dalyvaudavo viešuosiuose konkursuose dar iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių. Kaip jau minėta ši bendrovė 2006 metai laimėjo 11 viešųjų pirkimų, 2007 m. 10 viešųjų pirkimų. Aplamai palyginus 2005 – 2007 metais daugumos viešųjų pirkimų nugalėtojų sąrašą su bendrovių figūruojančių šioje byloje sąrašu matyti, kad jis didžiąja dalimi sutampa. Tai reiškia, kad beveik visos bendrovės, kurios neteisėtai buvo pripažintos nugalėtojomis šioje byloje nagrinėjamų viešųjų pirkimų atvejais, pastoviai laimėdavo viešuosius pirkimus ir iki S. K. pradedant eiti savo pareigas. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad šioje byloje didžioji dauguma bendrovių yra tos, kurių vadovai palaikė draugiškus santykius tiesiogiai su M. B. ir nuolatos laimėdavo konkursus bent jau nuo 2005 metų.

Kaip matyti iš Viešųjų pirkimų specialisto išvados (T. 16, b.l. 101 – 122), viešieji pirkimai rangos sutartims, kaltinamajame akte išvardintų objektų remontui, buvo atliekami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. S. K., eidamas Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbą ir jam priskirtų funkcijų vykdymą, o viešųjų pirkimų srityje būdamas atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje negalėjo nematyti ir nepastebėti, kad viešieji pirkimai atliekami pažeidžiant įstatymą. Be to iš įrašytų pokalbių galima daryti kategorišką išvada, jog jam buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų nugalėtojai parenkami iš anksto ir netgi toleravo bei palaikė tokią praktiką. Tokiu būdu nesilaikė pats ir neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, t.y. tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje. Tačiau šis faktas tiesiogiai ir neginčijamai neįrodo, kad S. K. reguliariai imdavo 2/3 gautų kyšių. Vadovautis vien M. B. parodymais, kad jis reguliariai atiduodavo 2/3 gautos kyšių sumos S. K. nėra pagrindo, kadangi šių jo parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Kaip jau minėta, M. B. yra suinteresuotas mažinti savo nusikalstamos veikos dydį. Dėl to jis gali stengtis kuo didesnę atsakomybės dalį perkelti ant kitų asmenų, šiuo atveju ant S. K.. Aukščiau aptarti faktai, kad M. B. savarankiškai spręsdavo dėl kyšio dydžio sumažinimo ar iš viso jo nereikalaudavo, kad nėra duomenų, jog jis turėdavo atsiskaityti ar pasiteisinti prieš S. K. dėl kyšio dalies perdavimo, ar kodėl iš viso nėra pinigų, kelia pagrįstų abejonių, kad jis aplamai perduodavo fiksuotą dalį kyšio S. K. ir juo labiau, kad perduodavo daugiau nei 2/3 gautos sumos. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių kritiškai įvertinus M. B. parodymus, septyniolikoje iš kaltinime nurodytų 18 –os epizodų lieka neaišku ne tik kiek jis perdavė pinigų S. K., bet ar iš viso perdavė. Dėl tų pačių priežasčių nėra objektyvių įrodymų, kad S. K. per M. B. iš rangovų reikalavo 171 700 Lt kyšio. Išnaudojus visas priemones, pašalinti šių abejonių teisminio nagrinėjimo metu nepavyko. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Galima daryti prielaidą, kad S. K. gaudavo kažkokias pinigų sumas iš M. B. galimai už tai, kad suteikia jam laisvę iš anksto parenkant viešųjų pirkimų laimėtojus ir už tai, kad nekontroliuoja atliekamų viešųjų pirkimų. Tačiau tai būtų tik prielaida, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Tačiau priimti išteisinamąjį nuosprendį taip pat nėra pagrindo.

Byloje yra pateikti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti M. B. pokalbiai su V. R., S. K. bei kitais asmenimis. 2009-10-29 (T. 20, b.l. 25 – 28) M. B. pokalbyje su V. R. kelia klausimą, kad jam būtų grąžinta pinigų dalis, kurią jis perdavė „jiems“. 2009-10-30 M. B. pokalbyje su V. R. (T. 20, b.l. 34 – 43) M. B. sukonkretina reikalavimus. Jis reikalauja, kad S. K. grąžintų (duomenys neskelbtini) dalį – 3000 Lt. V. R. pasižada perduoti tokį reikalavimą. Iš pokalbio užfiksuoto 2009-11-03 (T. 20, b.l. 55 – 59) matyti, jog V. R. perdavė M. B. reikalavimus. V. R. nurodo, jog pinigus perduos Valdas. 2009-11-06 užfiksuotame M. B. ir S. K. pokalbyje bei vaizdo įrašę (T. 20, b.l. 60 – 63) matyti, kad S. K. sakydamas „pradžiai, čia benzinui čiut, čiut“ perduoda kažką M. B.. Iš daiktų pateikimo protokolo bei apžiūros protokolo matyti, kad M. B. buvo paduoti 500 Lt (T. 20, b.l. 64 – 67). 2009-11-17 įvykusiame M. B. ir S. K. pokalbyje (T. 20, b.l. 89 – 97) užfiksuota kaip S. K. sako „imk benzinui“. Iš daiktų pateikimo protokolo ir apžiūros protokolo matyti, jog tuo metu M. B. S. K. perdavė 1000 Lt (T. 20, b.l. 98 – 101). Iš aptartų įrodymų matyti, jog S. K. iš viso M. B. perdavė 1 500 Lt. Jokių duomenų (pokalbių), kad po paskutinio perdavimo M. B. manytų, jog su juo dar nėra pilnai atsiskaityta, byloje nėra. S. K. teigia, jog pinigus M. B. davė tik iš užuojautos, iš draugiškumo, kadangi M. B. nuolatos dejavo, jog neturi iš ko gyventi. Tokie kaltinamojo aiškinimai vertinami kritiškai kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš cituotų pokalbių, M. B. reikalavo, kad jam būtų grąžinta dalis pinigų, kuriuos jis perdavė gavęs kyši iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. K.. Iš V. R. pasisakymų matyti, jog jis tokį reikalavimą perdavė S. K., o M. B. pasakė, jog pažadėta pinigus grąžinti. Iš pokalbių užfiksuotų tarp M. B. ir S. K. matyti, kad M. B. nei karto neprašo jo paskolinti pinigų ar suteikti kažkokią materialinę paramą. Todėl S. K. pasakymas pinigų perdavimo metu „imk benzinui“ vertinamas tik kaip užkoduotas jo anksčiau gauto kyšio dalies grąžinimas. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik aukščiau aptarti įrodymai, tačiau ir tai, kad pinigų padavimas ir to veiksmo metu sakomi žodžiai nesiderina su tuo metu vykstančiu pokalbiu, iškrinta iš bendros temos.

Iš aukščiau jau cituotų pokalbių galima daryti išvadą, kad tie pinigai, tai buvo dalis kyšio gauto iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovo A. K. už rangos sutartį Suaugusiųjų mokymo centro remontui. Kaltinime nurodyta, kad už šį objektą A. K. M. B. perdavė 5 000 Lt iš kurių M. B. savo ruožtu S. K. perdavė 3 500 Lt. Tačiau kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių, M. B. reikalauja, kad jam būtų grąžinti 3 000 Lt. Tai dar kartą rodo, jog jo parodymai apie kyšių davimą S. K. nėra patikimi. Iš vėlesnės įvykių eigos matyti, kad S. K. grąžina 1 500 Lt ir M. B. daugiau pretenzijų dėl pinigų grąžinimo nebereiškia. Todėl laikytina, kad S. K. realiai M. B. grąžino tiek, kiek buvo iš jo gavęs. Tai reiškia, jog visuma objektyvių įrodymų patvirtina, jog S. K. iš M. B. yra gavęs 1 500 Lt kyšio. Iš užfiksuotų pokalbių taip pat akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto parinkta kaip nugalėtoja ne kaltinamųjų iniciatyva, o pagal R. V. prašymą. Kaip jau minėta aukščiau, S. K. neabejotinai matė ir žinojo, jog viešieji pirkimai atliekami nesilaikant įstatymų reikalavimų ir kaip atsakingas asmuo tai leido ir toleravo. Akivaizdu, jog pinigai jam buvo duoti už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai vertintina kaip kyšis.

Remiantis išdėstytu kaltinimo apimtis S. K. mažinama. Iš kaltinimo šalinama, kad S. K. per M. B. sistemingai iš reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio – 6 procentų neteisėto atlygio nuo kiekvieno laimėto konkurso sumos – iš viso 171 700 Lt. Iš kaltinimo taip pat šalinama, kad jis netiesiogiai per M. B. iš rangovų atstovų UAB (duomenys neskelbtini) - V. R., L. R. firmos (duomenys neskelbtini) - L. R., UAB (duomenys neskelbtini) - S. L., UAB (duomenys neskelbtini)- A. U., UAB (duomenys neskelbtini)– A. G., UAB (duomenys neskelbtini) – E. V., UAB (duomenys neskelbtini) – R. S., UAB (duomenys neskelbtini) – R. I., UAB (duomenys neskelbtini) – A. A., UAB (duomenys neskelbtini)– P. T., UAB (duomenys neskelbtini) – L. S., UAB (duomenys neskelbtini)– G. A., priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128 700 Lt, iš kurių 88 800 Lt gavo pats. Laikytina nustatyta, kad S. K. iš M. B. už neteisėtą neveikimą – sudarymą galimybės M. B. 2009-05-07 – 2009-08-27 atlikti Suaugusiųjų mokymo centro (Šiaulių g. 60, Panevėžio m.) stogo 201.663 Lt. vertės remonto ir 8.856,48 Lt. vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai laimėti šį konkursą, priėmė 1 500 Lt kyšį. Tokia veika atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 225 str. 2 d. sudėtį. Todėl S. K. veika iš LR BK 225 str. 3 d. perkvalifikuojama į LR BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 27 d. redakcija). K. V. išteisinamas iš kaltinimo subūrus organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui - pastoviai daryti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad tokią grupę būtų subūręs ar jai vadovavo S. K.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidžiant viešųjų pirkimų įstatymą iš ankstinį rangovo statybos ar remonto darbams parinkimą tiesiogiai įtakojo M. B. ne vienas Panevėžio savivaldybės tarybos narys ar administracijos darbuotojas, o daugeliu atvejų tai nuspręsdavo savarankiškai pats M. B.. Todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d. padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

Dėl Panevėžio miesto savivaldybės pastato vestibiulio ir trečio aukšto koridoriaus remonto

S. K. kaltinamas tuo, kad eidamas savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymą, tyčia pasinaudodamas tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, neteisėtai organizavo Panevėžio miesto savivaldybės pastato trečio aukšto koridorių, patalpų ir pirmo aukšto vestibiulio grindų 22 642 Lt vertės remonto darbų viešąjį pirkimą ir tų darbų atlikimą, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Kaltinamasis S. K. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis nurodo, jog 2008 metais prieš miesto šventę buvo pastebėta, jog prastos būklės savivaldybės vestibiulis ir trečio aukšto koridorius. Kadangi buvo aišku, jog per šventę savivaldybėje lankysis daug įvairių svečių, buvo nutarta tas patalpas paremontuoti, kad nebūtų gėda prieš svečius. Jis nurodo, kad tuo klausimu pavedė užsiimti M. B.. Pats M. B. teigia, jog apie tai nieko nežinojo ir jam buvo netikėtumas, kai pamatė remontuojamas patalpas. Remontą atliko UAB (duomenys neskelbtini). Nors remontas buvo atliktas 2008 m. rugpjūčio mėnesį, bet oficialiai viešasis pirkimas buvo įformintas tik 2009 metų pradžioje. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nurodo, kad atremontuoti savivaldybės patalpas jo paprašė būtent M. B.. Jis nurodo, kad suprasdamas jog ryšium su misto švente tai reikia padaryti skubiai, remontą atliko bendrovės lėšomis. Už atliktą remontą pinigai buvo pervesti vėliau, kai buvo įforminti dokumentai.

Atsakomybei pagal BK 228 str. 1 d. būtina sąlyga yra didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kaltinamajame akte nurodoma, kad dėl S. K. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, jis parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino vykdomosios valdžios prestižą visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Toks vertinimas kelia abejonių.

Pirmiausia teigiama, kad buvo veikiama priešingais tarnybai interesais. Tačiau iš visų parodymų matyti, kad buvo siekiama pagerinti savivaldybės interjerą prieš miesto šventę. Todėl toks tikslas nelaikytinas priešingu tarnybos interesams. Kaip matyti, remonto darbų suma yra nedidelė ir pagal galiojančius įstatymus viešasis pirkimas galėjo būti padarytas apklausos būdu. S. K. teigia, kad tikėjosi, jog būtent taip M. B. ir padarė. Kaip minėta M. B. neigia iš viso žinojęs apie planuojamą remontą. Šio prieštaravimo tarp S. K. ir M. B. pašalinti nepavyko. Įvertinus tai, jog V. R. yra sakęs, kad atlikti remontą jo prašė būtent M. B., kyla pagrįstų abejonių ar jam nebuvo pavesta spręsti to klausimo. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Be abejo S. K. kaip kontroliuojantis viešųjų pirkimų sritį neabejotinai žinojo, kad darbai pradėti neatlikus viešųjų pirkimų procedūros.

Vertinant ar buvo valstybei padaryta didelė žala pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse diskredituojant valstybės tarnautojo vardą reikia atsižvelgti į pavadinių ir tų pašalinių asmenų nuomonę. M. B. akyse vargu ar tuo buvo sumenkintas vykdomosios valdžios prestižas ir diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, kadangi galimai jis pats neatliko tinkamai savo pareigų ir taip buvo sukurta ši situacija. Iš pašalinių asmenų, apie tai, kad remontas atliekamas neatlikus viešųjų pirkimų procedūros žinojo tik V. R.. Tačiau iš jo pozicijos matyti, kad jis tame nematė nieko blogo, manė, kad remontuoti būtina skubiai tam , jog nenukentėtų miesto prestižas. Įvertinus tai yra abejonė, ar minėtais veiksmais S. K. tikrai padarė didelę žalą valstybei. Kaip žinia, bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai.

Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras savo baigiamojoje kalboje šio epizodo aplamai nemini, jo neanalizuoja ir niekuo nemotyvuoja būtino požymio – didelės žalos buvimą. Darytina išvada, kad prokuroras nerado argumentų pagrįsti tokiai žalai. Tačiau jis prašo nuteisti pagal BK 228 str. 1 d. ir skirti griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad S. K. veikoje patvirtinant viešojo pirkimo procedūras dėl savivaldybės patalpų remonto nėra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d. sudėties, todėl iš šio kaltinimo jis išteisintinas.

Akivaizdu, kad S. K., 2009 metais tvirtindamas viešojo pirkimo dokumentus dėl savivaldybės patalpų remonto ir žinodamas, kad remontas jau senai atliktas pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Tačiau laikytina, kad tokia jo veika atitinka LR ATPK 171³ str. numatytą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kas S. K. iš esmės už analogiškus viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus (tik dėl nepalyginamai didesnės sumos) yra nubaustas būtent administracine tvarka (T. 20, b.l. 144 – 148).

Dėl pinigų iš S. R. priėmimo

K. V. pareikštas kaltinimas, jog jis žinodamas nurodytą S. R. tikslą padidinti UAB (duomenys neskelbtini) statomo pastato (duomenys neskelbtini) aukštingumo nuo 5 iki 7 aukštų bei gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyv. pat. paskirties) ir dėl to siekia Panevėžio miesto savivaldybės valstybės tarnautojų, tame tarpe jo, kaip Panevėžio miesto mero pavaduotojo, asmeninio palankumo, turėdamas tikslą iš S. R. gauti asmeninės naudos, 2008 m. spalio 08 d. 12 val. 25 min. tarnybiniame kabinete Nr. 342, Laisvės a. 20, Panevėžio m., atvirai kurstė S. R. (UAB (duomenys neskelbtini) generalinį direktorių) sumokėti (atsilyginti) už teikiamą pagalbą sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimą jis reikalauja to atlygio, ir 2008 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min., Nemuno g. 79 namo kieme, Panevėžio m., per R. R. iš S. R. neteisėtai priėmė reikalaujamus pinigus – 5000 litų ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 228 str. 2 d.

K. V. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad iš tikrųjų 2008-10-10 iš S. R. gavo pinigų, tačiau ne 5 000 Lt kaip nurodyta kaltinime, o 2 000 Lt ir tie pinigai niekaip nebuvo susiję su S. R. prašymais padėti jam iškilusias problemas. Teigia, kad tuo metu su S. R. juos siejo labai draugiški santykiai ir jis tuos 2 000 Lt pasiskolino rinkiminio vakarėlio kavinėje sąskaitai apmokėti. Nurodo, jog vėliau per kelis kartus tą skolą grąžino apmokėdamas už S. R. pietus, užpildamas į jo automobilį kuro ir t.t.

K. V. parodymai, kad jis iš S. R. pasiskolino tik 2 000 Lt ir vėliau juos grąžino vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Visų pirma pats S. R. nepatvirtino tos aplinkybės, kad jam buvo grąžinta bent dalis pinigų. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei vaizdo ir garso įrašų padarytų K. V. kabinete matyti, kad S. R. iš tiesų daug kartų kreipėsi į K. V., kad šis jam padėtų padidinti statomo pastato (duomenys neskelbtini) ir gauti leidimą įrengti atskirą įėjimą į butą adresu (duomenys neskelbtini). Iš operatyvinių priemonių pagalba užfiksuotų pokalbių taip pat matyti, kad K. V. dėl tų klausimų kalbasi su įvairiais savivaldybės darbuotojais, specialistais. Tačiau šie pokalbiai nepatvirtina, kad jis tai darė viršydamas savo įgaliojimus, kad būtų vertęs kurį nors darbuotoją atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Įvykiu metu K. V. buvo savivaldybės mero pavaduotoju. Viena iš funkcijų, priskirtų šiai pareigybei yra išklausyti gyventojų problemas, padėti jiems išspręsti jas. Iš pokalbių su savivaldybės darbuotojais matyti, kad jis reikalauja, jog darbuotojai tiesiog įsigilintų į problemos esmę, neatsirašinėtų formaliais atsakymais ir kruopščiai pažiūrėtų ar negalima teisėtais būdais patenkinti S. R. prašymų. Būtent visuose pokalbiuose eina pagrindinė mintis, jog reikia ieškoti teisėtų būdų. Kaip matyti iš vėlesnių įvykių ne visi savivaldybės darbuotojų sprendimai dėl S. R. prašymų buvo pakankamai motyvuoti. Iš pradžių buvo atsakyta, kad negalima įrengti atskiro įėjimo į butą Kranto gatvėje. Tačiau po K. V. paraginimo atidžiau pažiūrėti į šį klausimą buvo nustatyta, jog tokia galimybė vis tik yra, tik reikia išpildyti tam tikras sąlygas. Tai, kad tos sąlygos buvo per daug sudėtingos ir nepriimtinos S. R. dar nereiškia, jog pirminis atsakymas, kad įrengti atskirą įėjimą iš viso negalima pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Galimybę teisėtai įrengti tokį įėjimą buvo atrasta tik po K. V. įsikišimo. Todėl tokios jo veikos negalima laikyti piktnaudžiavimu tarnyba BK 228 str. prasme. Nesant šio nusikaltimo objektyviosios pusės nėra ir nusikaltimo sudėties. Todėl nėra prasmės aptarinėti kitus šio nusikaltimo požymius. Tai, kad K. V., kaip mero pavaduotojas ėmėsi spręsti savo artimo draugo problemas galima vertinti tik kaip viešų ir privačių interesų susikirtimą.

Iš 2008-10-08 K. V. kabinete įrašyto pokalbio matyti, jog S. R. kalbantis apie pastato aukštingumą ir atskiro įėjimo į butą įrengimo galimybes sako - „Ė, K.i, kiek sumokėt kur, kam? (K.V. iškelia ranką, patrina pirštus) Kiek tu įsivaizduoji? Pasakyk maždaug“. Į tai K. V. atsako – „Čia kaip gali taip, kaip tu gali taip. Ne nu, S., aš nenoriu sakyti, S., tu žinai savo galimybes. Savo galimybes žinai. <....> Nu ir viskas nu, o kada, kada gali nu?“ (T. 18, b.l. 91). Tolimesnio pokalbio metu tariamasi kada S. R. gali. Sutaria, jog kitą dieną „Rytoj“. K. V. aiškinimas, jog tai buvo pokalbis apie rinkiminės kompanijos parėmimą vertinamas kritiškai, kadangi toks užfiksuoto pokalbio turinio aiškinimas nesisieja logine seka su visu pokalbiu. 2008-10-10 K. V. išsiunčia SMS žynutę S. R. – „Tai tu mane isdurei...“ (T. 18, b.l. 98). Ši žinutė siejasi su aukščiau minėtu pokalbiu įvykusiu 2008-10-08, kadangi akivaizdu, jog tame pokalbyje buvo sutarta, jog S. R. kažką perduos kitą dieną, t.y. 1008-10-09 ir K. V. to negavęs dešimtą dieną reiškia pretenzijas. Iš tolimesnių telefoninių pokalbių matyti, jog S. R. gavęs minėto turinio žinutę skubiai imasi priemonių surinkti reikiamą sumą pinigų ir juos nuvežti K. V.. Matyti, kad tuo klausimu jis kreipiasi į brolį R. R.. Iš pokalbio tarp S. R. ir S. R. matyti, jog R. R. klausia iš kur surinkti reikiamą sumą pinigų ir vardina kiek ir iš kur paėmė, nurodo, kad „tris tūkstančius iš kasų S. iššlavė, dar iš „(duomenys neskelbtini)“ važiavo štuka“ (T. 18, b.l. 117 – 118). Vėlesnio pokalbio metu R. R. sako, kad reikiamos sumos nebus net ant septynių (T. 18, b.l. 118 – 119). Galiausiai po dvidešimtos valandos R. R. pagaliau informuoja, kad perdavė. Pokalbyje dar juokauja, jog viskas smulkiomis kupiūromis ir netgi metaliniais surinko (T. 18, b.l. 121 – 122). 2008-10-10 užfiksuotame pokalbyje tarp S. R. ir A. K. jie kalbasi apie pinigus, apie galimybę sumokėti darbininkams. Pokalbio metu S. R. teisinasi, kad šiuo metu neturi pinigų. Jis sako – „A., tiksliai nebus, žinok šiandien sukrapštėm paskutinius pinigus tiem sumokėjom už tą prastūmimą, žinai, ten kur reikėjo“. „Jo, paskutinius tūkstančius, penkis tūkstančius paskutinius sukrapštėm ...“ (T. 18, b.l. 116 – 117). Toliau pokalbis natūraliai pasisuka apie pastato aukštingumą. Visuma šių pokalbių objektyviai ir neginčijamai įrodo, kad S. R. 2008-10-08 pažadėjo duoti K. V. kažkokią sumą pinigų už jo pagalbą sprendžiant pastato aukštingumo ir atskiro įėjimo į butą klausimus. Iš minėtų pokalbių taip pat akivaizdu, jog 2008-10-10 buvo surinkta ir K. V. perduota būtent 5 000 Lt. Kaip jau minėta iš visumos pokalbių bei SMS turinio matyti, jog nuo spalio 8 d. iki pinigų įteikimo momento kalba ėjo apie tuos pačius pinigus. K. V. paaiškinimai yra prieštaringi. Komentuodamas pokalbį spalio 8 d. kabinete jis nurodo, kad kalba ėjo apie rinkiminės kompanijos parėmimą. Kaip jau minėta, akivaizdu, jog spalio 10 diena pinigai buvo įteikti vykdant spalio 8 dienos susitarimą, tačiau šiuo atveju K. V. jau nurodo, kad pinigus skolinosi ir tik 2 000 Lt. Tai reiškia, jog jis paneigia savo parodymus dėl pokalbio kabinete ir prieštarauja pats sau. Kritiškai vertinamas ir K. V. aiškinimas, kad jis tuos pinigus S. R. atidavė. Visų pirmą jis teigia grąžinęs 2 000 Lt, kai akivaizdu, jog gavo 5 000 Lt. Be to netgi 2 000 Lt tai nėra tokia suma, kurią galima netgi geriems draugams padengti (atsiskaityti) apmokant už pietus ar įpilant benzino.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad 2008-10-10 K. V. iš S. R. per R. R. priėmė 5 000 Lt už pažadėtą pagalbą sprendžiant pastato (duomenys neskelbtini) aukštingumo klausimą ir įėjimo į butą (duomenys neskelbtini) įrengimo klausimą. Kaip nurodo ir pats K. V., į jo funkcijas įėjo ir nusiskundimų dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų priėmimas iš gyventojų. Akivaizdu, jog išklausęs skundus jis turėjo į juos reaguoti, duoti privalomus nurodymus savivaldybės darbuotojams. Kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių, būtent taip K. V. ir elgėsi. Tai reiškia, jog jis turėjo pakankamai įgalinimų spręsti S. R. problemas. Kaip jau minėta aukščiau, K. V. pastangos padėti S. R. spręsti jo verslo ir asmenines problemas nelaikytini neteisėtais. Tačiau pinigų priėmimas už tai laikytinas kyšio gavimu. Todėl laikytina, jog K. V., būdamas valstybės tarnautoju priėmė iš S. R. 5 000 Lt kyšį už savo teisėtą veikimą. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 255 str. 1 d. sudėtį. Šio nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė yra švelnesnė nei BK 228 str. 2 d. – t.y. straipsnyje pagal kurį K. V. buvo pareikštas kaltinimas. Remiantis išdėstytu K. V. veika iš BK 228 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 225 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. redakcija).

Dėl bausmių skyrimo

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

S. K. ir K. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę S. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymas už šią veiką numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklą atėmimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. Duomenų, kad per laikotarpį nuo šios bylos pradėjimo būtų padaręs kitus teisės pažeidimus nėra. Nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai. Todėl skiriant bausmę atsižvelgiama ir į ilgai užtrūkusį procesą. Įvertinama ir tai, kad nusikaltimą jis įvykdė užimdamas svarbias pareigas savivaldybėje. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą minimumui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad dirba, į jo asmenines savybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas bausmę K. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įstatymas už šią veiką numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veiklą atėmimą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis. Duomenų, kad per laikotarpį nuo šios bylos pradėjimo būtų padaręs kitus teisės pažeidimus nėra. Nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai. Todėl skiriant bausmę atsižvelgiama ir į ilgai užtrūkusį procesą. Įvertinama ir tai, kad nusikaltimą jis įvykdė užimdamas svarbias pareigas savivaldybėje. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant artimą minimumui. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad dirba, į jo asmenines savybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

1 500 Lt, kuriuos M. B. perdavė tyrėjams gavęs juo iš S. K. laikytini nusikalstamos veikos rezultatu (gautu kyšiu), todėl sutinkamai su BK 72 str. reikalavimais šis turtas konfiskuotinas.

K. V. iš S. R. priėmė 5 000 Lt kyšį. Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu ir sutinkamai su BK 72 sr. reikalavimais konfiskuotini.

Civilinių ieškinių nėra.

Nuosavybės teisių apribojimą S. K., A. K., K. V. turtui panaikinti.

Daiktinius įrodymus, garso ir vaizdo medžiagą palikti prie bylos. Dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

S. K. dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 1 d., vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 27 d. redakcija) ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieniems metams. Įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme bei suėmime nuo 2009-11-19 iki 2010-01-28.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2010-01-28 nutarimu paskirtą piniginį užstatą 12 000 Lt (3 475,44 Euro) grąžinti užstato davėjais A. K., a/k (duomenys neskelbtini)

K. V. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 4 d. ir 225 str. 3 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

K. V. iš kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. (dėl viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 225 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. redakcija) (kyšio iš S. R. priėmimas) ir paskirti laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme bei suėmime nuo 2009-11-11 iki 2010-01-13.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2010-01-13 nutarimu paskirtą piniginį užstatą 12 000 Lt (3 475,44 Euro) grąžinti užstato davėjui M. V., a/k (duomenys neskelbtini)

Pinigus 1500 Lt (434,43 Euro) saugomus LR Specialiųjų tyrimų tarnybos finansų skyriuje kaip daiktinį įrodymą konfiskuoti valstybės naudai vadovaujantis BK 72 str.

Iš K. V., vadovaujantis BK 72 str. konfiskuoti Valstybės naudai 5000 Lt (1448,10 Euro) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

2010 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu (kuris vėliau buvo tęsiamas) laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jo bei jo sutuoktinės bei jo sutuoktinės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą, žemiau išvardintą turtą, priklausantį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise:

66,11 kv.m. butu su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini);0,0500 ha žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) Noreikiškių k.v..;0,0930 ha žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k.v.;201,31 kv. m. pastatu – gyvenamuoju namu, adresu Panevėžio m. sav., Panevėžio m., Mažoji gamtininkų g. 13A, unikalusis numeris 4400-2020-9024;0,0930 ha žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalusis numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k.v.

bei 2010 m. rugsėjo 03 d. prokuroro nutarimu laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. sąskaitai Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose esančias lėšas - 11 093,52 Lt. banke AB DnB NORD – panaikinti.

2010-12-10 prokuroro nutarimu laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. V. nuosavybės teisė valdomą nekilnojamą turtą – gyvenamąjį namą (registro Nr. 35/145174) ir žemės sklypą (registro Nr. 27/8698), adresu (duomenys neskelbtini) – panaikinti.

Daiktinius įrodymus – pakete Nr. 1 esančius vaizdo ir garso įrašus palikti prie bylos.

Daiktinius įrodymus – pakete Nr. 2 esančius dokumentus, paimtus kratos metu iš Panevėžio miesto savivaldybės nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Panevėžio savivaldybei. Dokumentus, paimtus iš UAB (duomenys neskelbtini)(priedas Nr. 2, sąrašas Nr. 2) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini). Dokumentus paimtus iš UAB (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2, sąrašas Nr. 3) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius