Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro bei nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją) laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. S. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. V. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) (kyšio iš S. R. priėmimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. K. V. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

K. V. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

K. V. dėl kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatą nuspręsta iš K. V. konfiskuoti 5000 Lt (1448,10 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, pinigus - 1500 Lt (434,43 Eur) saugomus Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos finansų skyriuje kaip daiktinį įrodymą, nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, vykdydamas tarnybines pareigas statybos ir remonto darbų viešųjų pirkimų srityje, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbą ir jam priskirtų funkcijų vykdymą (vadovauti administracijai, būti atsakingu už vidaus administravimą, reikliu, sąžiningu, nešališku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą), o viešųjų pirkimų srityje būti atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, ignoravo šias savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne tarnybos interesams, o savanaudiškais tikslais, savivaliaudamas sąmoningai neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, tokiu būdu, tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nes patvirtino neteisėtą 2009-05-07 – 2009-08-27 Y mokymo centro (duomenys neskelbiami) stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t. y.:

leido M. B. neteisėtai iš anksto parinkti ir suderinti rangovą konkurso laimėtoju, t. y. neteisėtai sudarė sąlygas ir leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V., UAB „G“ - K. M. ir UAB „SV“ - R. S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siūloma kaina; neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis (Nr. 22-6.38-541, 2009-06-03 ir Nr. 22-6.38-837, 2009-08-27), tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas (2009-07-15, 2009-09-25).

M. B. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1d. iki 22 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, x-osios garažų bendrijos patalpose (duomenys neskelbiami) iš rangovo UAB „L“ direktoriaus A. K. reikalavo duoti 5 000 Lt kyšį.

2009 m. liepos 15-30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 18.30 val., x-osios garažų bendrijos kieme (duomenys neskelbiami), M. B. iš A. K. priėmė 5 000 Lt kyšį.

Vėliau tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, S. K. priėmė iš M. B. ne mažiau kaip 1 500 Lt kyšio už savo neteisėta veikimą bei neveikimą.

- Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) (toliau – VTĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 straipsnį (pareigos);

- X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2004-01-22 X miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-12-26 – 5.8, 5.9, 5.14, 6.1, 6.3, 6.10, 7.1, 7.7 punktus, o po 2008-05-29 dienos ir pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-05-29 – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus;

- Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 straipsnio 2 dalį; 9 straipsnio 3, 4 dalis; 16 straipsnio 3 dalį; 18 straipsnio 9 dalį; 86 straipsnio 13 dalies 1 punktą; 87 straipsnio 1 dalį; 100 straipsnio 4 dalį;

- „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 (toliau –ĮKP taisyklės) 28.1, 33, 37, 38 punktus;

- „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 (toliau – VP taisyklės) 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.

Be to, S. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. – 2009 m. sausio 21 d. tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbiami), eidamas valstybės tarnautojo, X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, būdamas atsakingu už viešųjų pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, vykdydamas perkančiosios organizacijos vadovo funkcijas tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, neteisėtai organizavo X miesto savivaldybės pastato (duomenys neskelbiami) trečio aukšto koridorių, patalpų ir pirmo aukšto vestibiulio grindų 22642.00 Lt vertės remonto darbų viešąjį pirkimą ir šių darbų atlikimą, tuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

S. K. neatliko veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus - privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti pavaldinių darbą bei jiems priskirtų funkcijų vykdymą (vadovauti administracijai, būti atsakingu už vidaus administravimą, reikliu, sąžiningu, nešališku, principingu, koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų darbą, tinkamai administruoti Savivaldybės biudžeto asignavimus, atsakyti už Savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą), o viešųjų pirkimų srityje būti atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje, ignoruodamas šias pareigas, savivaliaudamas jų tinkamai nevykdė bei neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos veiklos ir valstybės tarnautojų etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo tvarkos, nustatytų pagrindinių viešųjų pirkimų principų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo) bei tikslų.

S. K. atliko veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti vykdant įgaliojimus - 2008 m. rugpjūčio mėnesį, minėtų darbų rangovu parinkdamas UAB „V“, jos direktoriui V. R. nurodydamas remonto darbus skubiai atlikti iki 2008-09-01 rangovo lėšomis (kurie nurodytam terminui ir buvo atlikti) - neteisėtai organizavo minėtus remonto darbus (be remonto darbų viešojo pirkimo, nesant Savivaldybės tarybos sprendimo atlikti remonto darbus, tarybai nepaskyrus lėšų minėtam remontui, darbų apmokėjimui nenumačius finansavimo šaltinių, nenustačius atsiskaitymo su rangovu tvarkos, nesant tarybos leidimo remonto darbus atlikti rangovo lėšomis).

Po to, siekdamas įteisinti neteisėtai organizuotus bei atliktus šiuos remonto darbus bei galimybę rangovui išmokėti lėšas už atliktus darbus, 2008-09-01 – 2009-01-21 neteisėtai organizavo minėtų darbų viešąjį pirkimą, t. y.

- atsakingiems už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą Savivaldybės administracijos specialistams (pirkimų iniciatoriui M. B., jo atstovei R. A. ir pirkimų organizatorei R. P.) davė neteisėtą nurodymą atlikti darbų viešojo pirkimo procedūras (2009-01-06 parengta viešojo pirkimo paraiška);

- rangovo atstovui V. R. netiesiogiai per pirkimų iniciatorių M. B. neteisėtai leido iš anksto parengti suvestinius numatomų darbų sąmatinės kainos skaičiavimus bei susitarti su paties pasirinktais pirkimo rangovais UAB „M“ direktoriumi E. V. ir UAB „ESC“ direktoriumi R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siūloma kaina, taip užsitikrinant numatomą konkurso laimėjimą;

- neteisėtai patvirtino (parašu ir įstaigos antspaudu) Viešojo pirkimo paraišką (2009-01-06 paruoštą pirkimo iniciatoriaus atstovės R. A.), Mažos vertės pirkimų apklausos pažymą (2009-01-14 paruoštą pirkimų organizatorės Viešųjų pirkimų vyriausiosios specialistės R. P.), pasirašė rangos sutartį Nr.22-6.38-111, 2009-01-21, - tuo rangovui neteisėtai leido tariamai pradėti (jau atliktus) remonto darbus;

- neteisėtai patvirtino 2009 metais Savivaldybėje numatomų darbų viešųjų pirkimų planą (direktoriaus įsakymu Nr. A-114, 2009-02-02), kuriame numatė šiuos jau atliktus neva planuojamus viešojo pirkimo darbus, tuo sudarė sąlygas rangovui 2009-02-04 gauti lėšas už neteisėtai atliktus darbus.

Tokiu būdu pavaldiniams davęs neteisėtus nurodymus, suklaidinęs Savivaldybės tarybos narius, neteisėtai įforminęs viešojo pirkimo procedūras, jis patvirtino tariamai teisėtai įvykusio viešojo pirkimo ir neva pagrįstai atliktų remonto darbų faktus. Dėl to į konkursą nepagrįstai pakvietus iš anksto pasirinktą rangovą, iš dalyvavimo konkurse buvo dirbtinai eliminuoti kiti rangovai ir perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

- Valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2006, Nr. 4-97; 2007, Nr. 69-2723) 3 straipsnio 1, 2 dalis (veiklos etikos principai), 15 straipsnį (pareigos);

- X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2008-05-29 – sprendimu Nr.1-17-1 – 6.1, 6.3, 6.5, 6.11, 6.16 punktus;

- Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 straipsnio 1, 2 dalis (pirkimų principai ir tikslai); 6 straipsnio (konfidencialumas) 2 dalį; 88 straipsnį (supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas);

- „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 d. 5, 6, 29, 30, 33, 38, 134 punktus.

Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, jis parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino vykdomosios valdžios prestižą visuomenėje ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, t. y. S. K. buvo kaltinamas, jog šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija.)

K. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) ir jos kolegijos nariu, būdamas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklą, atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimą ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimą, turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui pasinaudodamas savo, kaip mero pavaduotojo, tarnybine padėtimi, turima realia įtaka Savivaldybės administracijos bei jos Architektūros ir urbanistikos ir Kultūros paveldo skyrių valstybės tarnautojais siekė S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesų patenkinimo.

Jis, žinodamas, kad S. R., veikdamas UAB „JDX“ interesais, siekia padidinti UAB „JDX“ statomo pastato, (duomenys neskelbiami), aukštingumą nuo 5 iki 7 aukštų, nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. spalio 10 d. X miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. duotą pažadą visokeriopai padėti gauti statybos leidimą dėl minėto pastato aukštingumo padidinimo neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, siekė sudaryti sąlygas šiam neteisėtam sumanymui pasiekti, ieškojo teisėtų būdų kaip pakeisti draudžiančius didinti statinio aukštingumą minėtų norminių teisės aktų sprendinius, tais klausimais davė užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams L. P. (Kultūros paveldo skyriaus vedėjai) ir S. M. (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad būtų rastos galimybės minėto statinio aukštingumui padidinti.

Taip pat jis, žinodamas, kad S. R. siekia gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami) patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties), nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 19 d. X miesto savivaldybėje įgyvendindamas S. R. prašymą visokeriopai jam padėti gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties) neįvardijant konkrečių veiksmų atlikimo, ieškojo teisėtų būdų ir davė atitinkamas užduotis Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams S. K. (Administracijos direktoriui), A. K. (Ūkio skyriaus vedėjui), R. V. (Ūkio sk. vyriausiajam specialistui) ir S. M. (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui), kad jiems atitinkamai veikiant būtų parengtos palankios minėto statinio projektavimo sąlygos, išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas.

Jis, žinodamas nurodytą S. R. tikslą padidinti UAB „JDX“ statomo pastato (duomenys neskelbiami) aukštingumo nuo 5 iki 7 aukštų bei gauti statybos leidimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų perplanavimo ir atskiro įėjimo įrengimo (nekeičiant gyvenamųjų patalpų paskirties) ir dėl to siekia X miesto savivaldybės valstybės tarnautojų, tame tarpe jo, kaip X miesto mero pavaduotojo, asmeninio palankumo, 2008 m. spalio 8 d. 12 val. 25 min. tarnybiniame kabinete Nr. X, (duomenys neskelbiami), susitarė su S. R. (UAB „JDX“ generaliniu direktoriumi) priimti iš jo kyšį už teikiamą pagalbą sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimą jis reikalauja to kyšio, ir 2008 m. spalio 10 d. 20 val. 15 min., (duomenys neskelbiami) namo kieme, (duomenys neskelbiami), per R. R. iš S. R. priėmė – 5000 Lt kyšį.

Be to, K. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, X miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, būdamas atskaitingu Tarybai ir miesto bendruomenei už Savivaldybės veiklą, atsakingu už Savivaldybės institucijų savivaldos teisių bei funkcijų įgyvendinimo bendruomenės interesais užtikrinimą ir Tarybos kolegijos (valdybos), komitetų bei komisijų veiklos koordinavimą, turėdamas teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jiems priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklą, tačiau pagal savo tarnybinius įgalinimus neturėdamas teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - Savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos, tyčia, nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai dalyvaudamas Savivaldybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose statybos ir remonto darbams atlikti, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo savo įgaliojimus priešingai tarnybos interesams bei kaip nusikalstamos veikos organizatorius veikė jo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui - pastoviai daryti su S. K. (X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi) bei M. B. (X miesto savivaldybės administracijos Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėju), kurie su K. V. žinia ir pritarimu už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus – žinomai neteisėtą X miesto savivaldybės administracijoje 27 viešųjų pirkimų dėl statybos ir remonto darbų laimėjimų organizavimą iš pirkimus laimėjusių rangovų atstovų - UAB „V“ - V. R., L. R. firmos „ST“ - L. R., UAB „S“ - S. L., UAB „H“ - A. U., UAB „SV“ – R. S., UAB „ESC“ – R. I., UAB „SX“ – P. T., UAB „PK“ – A. A., UAB „B“ – A. G., UAB „M“ – E. V., UAB „L“ – A. K., UAB „LG“ – L. S., UAB „LT“ – G. A., - organizuotos grupės narių naudai sistemingai reikalavo didesnės negu 250 MGL (32500 Lt) vertės kyšio - 6 proc. neteisėto atlygio nuo kiekvieno laimėto konkurso sumos (iš viso 171700 Lt) ir per M. B. iš minėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128700 Lt, iš kurių S. K. gavo 90300 Lt, o M. B. – 38400 Lt žemiau nurodytomis aplinkybėmis.

K. V., 2007 m. vasarą, eidamas tarnybines pareigas, žinodamas, kad nuo 2008 m. X miesto savivaldybės švietimo ir kultūros objektuose numatoma organizuoti statybos ir remonto darbų viešuosius pirkimus, siekdamas iš pirkimus laimėjusių rangovų organizuotos grupės nariai sistemingai gautų neteisėtą turtinę naudą, kartu su S. K. subūrė organizuotą grupę daryti minėtą tęstinį sunkų korupcinį nusikaltimą, į kurios sudėtį įtraukė S. K. sukurstytą M. B., kartu su S. K. parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus. Siekdami nusikalstamų tikslų organizuotos grupės nariai sutarė ieškoti galinčių jiems duoti kyšius rangovų, o už tai, pasinaudojant savo kompetencijos ribose turimais administraciniais įgalinimais, sudaryti šiems palankias sąlygas laimėti jų pageidaujamus viešųjų pirkimų konkursus. Suradus darbų rangovą, iš tokio rangovo už konkurso laimėjimą M. B. turėjo pareikalauti 6 proc. minėto neteisėto atlygio, o gautas lėšas padalinti organizuotos grupės nariams - 2 proc. nuo gautos sumos pasilikti sau, o likusius pinigus perduoti S. K.. Buvo numatyta kontroliuoti, kad M. B. vadovaujamas skyrius, kaip pirkimų iniciatorius, viešojo pirkimo paraiškoje ir apklausiamų rangovų sąraše nurodytų pirkimuose turinčius dalyvauti pasirinktus rangovus, o administracijos direktoriui parinkus pirkimų vykdytoją (supaprastintų pirkimų procedūrų vykdymui pirkimų organizatorių ar komisiją) bei minėtoje paraiškoje patvirtinus laimėjimui parinktą palankų pirkimo būdą, pirkimo sąlygas bei siūlomų rangovų sąrašą, visi organizuotos grupės nariai užtikrintų, kad pirkimų procedūrų vykdytojas sudarytų palankias sąlygas numatytam rangovui laimėti konkursą (tik nurodytiems tiekėjams teikiant kvietimus dalyvauti pirkime, tik numatytojo laimėti naudai vertinant jų pasiūlymus ir tik nurodytą rangovą pripažįstant laimėtoju).

Įgyvendindamas bendrai suderintą minėtą nusikalstamos veikos planą, K. V., žinodamas, kad už neteisėtai organizuojamus viešuosius pirkimus jo suburtos organizuotos grupės nariai reikalauja ir priima kyšius už neteisėtą jų įgaliojimų vykdymą, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, pats aktyviais veiksmais siekė šių nusikalstamų tikslų įgyvendinimo, viršijo savo tarnybinius įgaliojimus atlikdamas veiksmus, kurių jis negalėjo ir neturėjo teisės atlikti – surasdavo numatomus laimėti organizuojamus viešuosius pirkimus paslaugų tiekėjus, juos arba pasiūlytus kitų organizuotos grupės narių suderindavo su S. K., apie tai tiesiogiai ar per S. K. informuodavo M. B. ir taip neteisėtai parinkdavo konkursus laimėsiančius rangovus:

2007 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, kartu su S. K. susitiko su UAB „V“ direktoriumi V. R. ir už atlygį pažadėjo jam padėti laimėti Savivaldybės organizuojamus viešuosius pirkimus;2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. perdavė su S. K. suderintą sąrašą įmonių (UAB „V“, L. R. IĮ „ST“, UAB „S“, UAB „ESC“, UAB „PK.“, UAB „SX“, UAB „H“), kurios turės laimėti konkrečius Savivaldybės skelbiamus viešuosius pirkimus, finansuojamus iš 2008 m. liepos mėnesį perskirstytų Savivaldybės privatizavimo fondo lėšų;2008 m. rugpjūčio 5 d. 13 val. 17 min. savo tarnybiniame kabinete iš X miesto savivaldybės mero pavaduotojos Z. K. gavo duomenis apie jos pageidaujamą Savivaldybės skelbiamo YYY teatro rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo laimėtoją – UAB „S“, šiuos duomenis perdavė S. K. tolimesniam neteisėtam šio konkurso organizavimui;po 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-26-7 priėmimo, tiksliau nenustatytu laiku, savo tarnybiniame kabinete organizuotos grupės nariui M. B. nurodė, kad viešąjį pirkimą X miesto viešosios bibliotekos patalpų, (duomenys neskelbiami), remonto darbams atlikti turės laimėti Tarybos nario T. T. nurodyta įmonė – UAB „SV“.

Tokiu būdu, atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus parenkant vienas ar kitas įmones viešųjų pirkimų nugalėtojais, K. V. viršijo savo tarnybinius įgaliojimus ir tuo pačiu, kaip nusikalstamos veikos organizatorius, koordinavo kitų organizuotos grupės narių S. K. ir M. B. tolimesnius veiksmus nusikalstamu būdu (už kyšius) organizuojant Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose, kitus numatytus nusikalstamus veiksmus pavesdamas atlikti kitiems organizuotos grupės nariams.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą kitas nusikaltimo bendrininkas S. K. iš K. V. gautus duomenis apie rangovus ar su juo suderintus tokio pobūdžio duomenis perduodavo M. B., kuris atlikdavo jam pavestus veiksmus (su neteisėtai parinktais rangovais iš anksto suderindavo būsimo pirkimo tvarką bei reikalaujamo neteisėto atlygio mokėjimo sąlygas, leisdavo jiems iš anksto parengti suvestinius numatomų darbų sąmatinės kainos skaičiavimus bei užsitikrinant konkurso laimėjimą susitarti su kitais pirkimo rangovais, kad savo pasiūlymus šie teiktų didesnėmis komercinėmis kainomis). S. K., atstovaudamas perkančiajai organizacijai, remdamasis iš anksto pasirinktų rangovų parengtais darbų kiekių žiniaraščiais, suderindavo apklaustinų rangovų sąrašus, neteisėtai patvirtindavo viešojo pirkimo paraiškas ir pagal žinomai suklaidintų Savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų specialistų parengtus pirkimų dokumentus neteisėtai ir nepagrįstai patvirtindavo pirkimų specialistų parengtas apklausos pažymas bei pasirašydavo rangos sutartis.

Dėl nurodytų aplinkybių viešieji pirkimai X savivaldybės administracijoje buvo organizuoti neužtikrinant pirkimo tikslų, kadangi perkančiajai organizacijai neleista įsigyti reikalingų darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas; nebuvo užtikrinamas komercine, tarnybos paslaptimi laikomos informacijos konfidencialumas ir viešųjų pirkimų pagrindiniai principai - lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo: savalaikiai nepaskelbta apie pirkimus bei neatliktos būtinos viešojo pirkimo procedūros; į konkursus nepagrįstai kviesti tik iš anksto pasirinkti rangovai, tuo dirbtinai eliminuojant iš dalyvavimo konkurse potencialius rangovus, galinčius pateikti pasiūlymus; dalyje pirkimų nebuvo daroma privaloma rangovų kvalifikacinė atranka, pranešimai dėl laimėjusio pasiūlymo išsiunčiami tik laimėjusiems rangovams, tuo pažeidžiant kitų konkurse dalyvavusių rangovų teisę ją ginti; dalies darbų tuose pačiuose objektuose pirkimai buvo neleistinai suskaidyti į atskirus projektus, taip sumažinant pirkimų vertes ir dėl to pasirenkant palankesnį pirkimo būdą.

Tokiu būdu K. V., kaip nusikalstamos veikos organizatorius, vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės bendrininkų S. K. ir M. B. veiklą, kurie:

1. 2008 m. vasario 1 - 6 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 15000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. rugsėjo 30 d. X mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netiesiogiai per M. B. iš V. R. priėmė 15.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ((duomenys neskelbiami), toliau – M. B. namuose), kur S. K. iš M. B. priėmė 11.000 Lt.;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-02-05 – 2008-03-28 „N“ pagrindinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) aktų salės ir sanitarinių mazgų 349.986 Lt vertės kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant ĮKP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai, K. V. nurodymu ir pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės direktoriui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M. ir L. R. IĮ „ST“ - L. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-05 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 8, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-307, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-01, 2008-09-24 gauti lėšas pagal ją;

2. 2008 m. vasario 1-5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 18-31 d. X mieste, M. B. automobilyje S. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per M. B. iš V. R. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3.500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. vasario 05 d. – 2008 m. kovo 28 d. viešosios bibliotekos „GGG“ ((duomenys neskelbiami)) 116.993 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t.y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino šį rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M. ir L. R. IĮ „ST“ - L. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „V“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-05 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-03-28 rangos sutartį Nr.22-6.38-308, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-05-19, 2008-07-18 gauti lėšas pagal ją.

3. 2008 m. birželio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 01 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 9000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 8 d. – 2008 m. gruodžio 1 d. X mieste ar M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)), netiesiogiai per M. B. iš V. R. priėmė 9.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami), toliau – savo tarnybinėse patalpose), kur S. K. iš M. B. priėmė 6000 Lt.;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-06-13 - 2008-08-29 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- lopšelio-darželio (toliau – l/d) „ZZZ“ ((duomenys neskelbiami)) vidaus nuotekų tinklų, prausyklos ir tualeto 14.998 Lt vertės remonto;

- l/d „VVV“ ((duomenys neskelbiami)) pastato stogo dangos 19997 Lt vertės remonto;

- l/d „ŽŽŽ“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 99998 Lt vertės remonto;

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M.; L. R. IĮ „ST“ - L. R.; UAB „ESC“ - R. I. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „V“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimo paraiškas: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-06-13; - dėl l/d „VVV“ – 2008-06-13; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-01; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-01, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ – rangovų apklausos pažymos: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-07-08; - dėl l/d „VVV“ – 2008-07-08; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-13; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-22;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „ZZZ“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-947; - dėl l/d „VVV“ – 2008-07-15 Nr. 22-6.38-948; - dėl l/d „ŽŽŽ“ – 2008-08-19 Nr. 22-6.38-1065; - dėl l/d „GXX“ – 2008-08-29 Nr. 22-6.38-1131, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „ZZZ“ – 2008-09-09; - l/d „VVV“ – 2008-08-13; - l/d „ŽŽŽ“ – 2008-10-08; - l/d „GXX“ – 2008-10-08);

4. 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. lapkričio 5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „V“ direktoriaus V. R. per M. B. reikalavo duoti 6000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 13 d. – 2008 m. gruodžio 30 d. X mieste ar M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iš V. R. priėmė 6.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-07-03 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „V“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- „N“ pagrindinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) stogo 24.984 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 86 str. 13 d. 1 p.;

- lopšelio-darželio „R“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 71.296,74 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.;

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui V. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais - L. R. IĮ „ST“ - L. R. ir UAB „ESC“ - R. I. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „V“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiškas - dėl „N“ pagrindinės mokyklos - 2008-07-03; - dėl l/d „J“ – 2008-09-17; - dėl l/d „R“ – 2008-11-05, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „V“ - rangovų apklausos pažymos - dėl „N“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-11; - dėl l/d „R“ – 2008-11-17; - dėl l/d „J“ – 2008-10-20;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis - dėl „N“ pagrindinės mokyklos – 2008-07-22 Nr.22-6.38-976; - dėl l/d „J“ - 2008-10-24 Nr.22-6.38-1362; - dėl l/d „R“ – 2008-11-25 Nr.22-6.38-1476, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už „N“ m-lą – 2008-08-13; - l/d „R“ – 2008-12-24 ; - l/d „J“ – 2008-12-30);

5. 2008 m. gegužės 20 d. – 2008 m. lapkričio 5 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo L. R. firmos „ST“ direktoriaus L. R. per M. B. reikalavo duoti 28.800 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 4 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. M. B. namuose ((duomenys neskelbiami)), netiesiogiai per M. B. iš L. R. priėmė 28.800 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 18800 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-05-20 - 2008-11-25 statybos ir remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui L. R. firmai „ST“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus:

- lopšelio-darželio „RL“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 353.893,90 Lt vertės remonto (langų, lauko durų keitimo, dalinio sienų šiltinimo), pažeidžiant VPĮ 3 str. 2 d., 9 str. 3, 4 d., 86 str. 13 d. 1 p., 87 str. 1 d., VP taisyklių 3, 28, 35 p.;

- l/d „P“ ((duomenys neskelbiami)) 57.950,68 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 p.;

- JXX mokyklos ((duomenys neskelbiami)) patalpų 71.261,57 Lt vertės remonto, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.,

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui L. R. suderinti su paties pasirinktais rangovais – UAB „V – V. R. ir UAB „SX“ – P. T. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei L. R. firmos „ST“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino viešųjų pirkimų paraiškas: - dėl l/d „RL“ - 2008-05-20; - dėl l/d „P“- 2008-06-13; - dėl JXX mokyklos – 2008-11-05, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti L. R. firmą „ST“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 34 dėl l/d „RL“ - 2008-06-04; tiekėjų apklausos pažymos: - dėl l/d „P“- 2008-06-27; - dėl JXX m-los - 2008-11-19;

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis: - dėl l/d „RL“ – 2008-06-16 Nr. 2.2-6.38-821; - dėl l/d „P“- 2008-07-03 Nr. 2.2-6.38-915; - dėl JXX m-los - 2008-11-25 Nr. 2.2-6.38-1475, tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas pagal jas (už l/d „RL“ - 2008-07-04; - l/d „P“- 2008-09-25; - JXX m-lą – 2008-12-24);

6. 2008 m. spalio 13 d. – 2008 m. gruodžio 22 d. X mieste iš rangovo UAB „S“ direktoriaus S. L. per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2009 m. gegužės mėn. UAB „XE“ lauko kavinėje ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iš S. L. priėmė 5000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-08-01 – 2008-10-13 YYY teatro ((duomenys neskelbiami)) pastato 349.925,50 Lt vertės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „S“ neteisėtai laimėti šį konkursą, t. y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui S. L. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „V“ - V. R. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „S“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-13 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „S“ (supaprastintų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 107, 2008-09-23);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-10-13 Nr. 22-6.38-1322, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-22, 2009-01-28, 2009-05-06 gauti lėšas pagal ją;

7. 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. vasario 11 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „H“ atstovų J. K. ir A. U. per M. B. reikalavo duoti 15.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugsėjo mėnesį prie degalinės ((duomenys neskelbiami)), A. U. automobilyje, per M. B. iš A. U. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-02-11 – 2008-03-28 X Y-osios vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) sporto salės ir persirengimo kambarių 349.741 Lt vertės kapitalinio remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., ĮKP taisyklių 28.1 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „H“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. U. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „Š“ - D. M., UAB „K“ - A. V. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „H“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-02-11 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „H“ (komisijos posėdžio protokolas Nr. 11, 2008-02-21);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-03-28 Nr.22-6.38-306, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-06-30, 2008-09-01 gauti lėšas pagal ją;

8. 2008 m. liepos mėnesį tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „B“ statybos darbų vadovo A. G. per M. B. reikalavo duoti 8000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio mėnesio viduryje, (duomenys neskelbiami) gatvėje ir (duomenys neskelbiami) gatvėje prie namo Nr. X, X mieste, A. G. automobilyje, per M. B. iš A. G. per du kartus gaunant po 4000 litų priėmė 8000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 5000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-07-29 - 2008-08-28 būsto pritaikymo žmonėms su negalia X mieste ((duomenys neskelbiami) - 41.379,67 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 60.352,27 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 33.081,30 Lt darbų vertės; - (duomenys neskelbiami) - 75.186,03 Lt darbų vertės) remonto darbų viešojo pirkimo konkursų organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., ĮKP taisyklių 37, 38 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „B“ neteisėtai laimėti šiuos konkursus, t. y. už tai, kad S. K. ir M. B.:

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. G. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „V“ - V. R. ir UAB „D“ – V. L. pasiūlymus darbų pirkimams teikti didesne nei UAB „B“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-07-29 viešųjų pirkimų paraiškas ((duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami); (duomenys neskelbiami)), kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „B“ - 2008-08-13 rangovų apklausos pažymos: dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami); dėl (duomenys neskelbiami);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2008-08-28: dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1118; dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1119; dėl (duomenys neskelbiami) - Nr. 22-6.38-1120; dėl (duomenys neskelbiami) – Nr. 22-6.38-1121, - tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-03 gauti lėšas pagal jas;

9. 2008 m. rugsėjo 10-30 d. UAB „M“ patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „M“ direktoriaus E. V. per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 2000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-06-13 – 2008-07-14 „S“ vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbiami)) virtuvės 85.810,55 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „M“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „ESC“ - R. I. ir AB „PBŪ“ - V. G. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „M“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-06-13 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „M“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-06-28);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-07-14 Nr.22-6.38-943, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-09-10 gauti lėšas pagal ją;

10. 2008 m. gruodžio 24 d. – 2009 m. sausio 24 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „M“ direktoriaus E. V. netiesiogiai per M. B. reikalavo ir priėmė 2.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai bei gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 2000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-11-05 – 2008-11-25 lopšelio-darželio „ŽL“ ((duomenys neskelbiami)) stogo dangos 49.472,66 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 87 str. 1 d.), tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „M“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui E. V. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IĮ „ST“ - L. R. ir UAB „SX“ - P. T. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „M“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-11-05 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „M“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-11-18);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-11-25 Nr.22-6.38-1474, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-24 gauti lėšas pagal ją;

11. 2008 m. liepos mėnesį, X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „L“ direktoriaus A. K. per M. B. reikalavo duoti 5.600 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 10-30 d. apie 18.30 val. X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iš A. K. priėmė 5.600 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar savo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4.000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-08-01 – 2008-08-28 lopšelio-darželio „ŽBB“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 121.824 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V. ir UAB „ESC“ – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-21);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-28Nr. 22-6.38-1111, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10, 2008-10-24 gauti lėšas pagal ją;

12. 2009 m. balandžio 1-22 d. X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „L“ direktoriaus A. K. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 5000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2009 m. liepos 15-30 d., apie 18.30 val., X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iš A. K. priėmė 5000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3500 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2009-05-07 – 2009-08-27 Y mokymo centro ((duomenys neskelbiami)) stogo 201.663 Lt. vertės remonto ir 8.856,48 Lt. vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „L“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šių konkursų laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ - A. V., UAB „G“ - K. M. ir UAB „SV“ - R. S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2009-05-07 ir 2009-08-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009-05-28, 2009-08-26);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartis 2009-06-03 Nr. 22-6.38-541 ir 2009-08-27 Nr. 22-6.38-837, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2009-07-15, 2009-09-25 gauti lėšas pagal ją;

13. 2008 m. gruodžio 5-19 d. XY bibliotekos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „SV“ direktoriaus R. S. per M. B. reikalavo duoti 20.000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-12-19 – 2009-01-19 YX bibliotekos ((duomenys neskelbiami)) administracinių patalpų 329900 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d., 87 str. 1 d., VP taisyklių 5 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „SV“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai T. T. prašymu, K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. S. suderinti su paties pasirinktais rangovais L. R. IĮ „ST“ - L. R. ir UAB „R“ – V. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „SV“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-12-19 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „SV“ (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr.1, 2009-01-06);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2009-01-19 Nr. 22-6.38-93, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2010-02-22 gauti lėšas pagal ją;

14. 2008 m. liepos 17-31 d. X-osios garažų bendrijos patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „ESC“ direktoriaus R. I. netiesiogiai per M. B. reikalavo duoti 4000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. spalio 10 d. – 2008 m. lapkričio 01 d., X-osios garažų bendrijos kieme ((duomenys neskelbiami)), per M. B. iš R. I. priėmė 4.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 3000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 1-18 d. organizuotą lopšelio-darželio „SXX“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 67.995 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 d., ĮKP taisyklių 3, 37 p., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „ESC“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui R. I. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „V“ - V. R. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „ESC“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „ESC“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);

- neteisėtai pasirašė 2008-08-18 rangos sutartį Nr. 22-6.38-1064, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-10-10 gauti lėšas pagal ją;

15. 2008 m. kovo 01 d. – 2008 m. gegužės 26 d. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „PK“ atstovo A. A. per M. B. reikalavo duoti 10000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. rugpjūčio 29-31 d. prie X centrinio pašto ((duomenys neskelbiami)), M. B. automobilyje, per M. B. iš A. A. priėmė 5.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose, kur S. K. iš M. B. priėmė 4000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-05-26 – 2008-07-10 lopšelio-darželio „ŽBB“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 190.000 Lt vertės remonto (langų ir durų keitimo) darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „PK“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai, K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui A. A. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „VM“ - S. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „PK“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-05-26 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „PK“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-07-01);

- neteisėtai pasirašė 2008-07-10 rangos sutartį Nr. 22-6.38-942, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-08-29, 2008-09-17 gauti lėšas pagal ją;

16. 2008 m. gruodžio 24-31 d. prie lopšelio-darželio „XŽX“ ((duomenys neskelbiami)), P. T. automobilyje iš rangovo UAB „SX“ direktoriaus P. T. per M. B. reikalavo ir priėmė 1300 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 1300 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008 m. rugpjūčio 1-19 d. lopšelio-darželio „XŽX“ ((duomenys neskelbiami)) stogo 26.736 Lt vertės remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 18 str. 9 d., tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „SX“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai K. V. pritarimu, iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui P. T. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „H“ - A. U. ir UAB „ESC atstovais – R. I. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „SX“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-08-01 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „SX“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-08-13);

- neteisėtai pasirašė rangos sutartį 2008-08-19 Nr.22-6.38-1066, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-12-23 gauti lėšas pagal ją;

17. 2008 m. sausio mėnesį, X mieste, iš rangovo UAB „LG“ atstovo L. S. per M. B. reikalavo duoti 12000 Lt kyšį organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. gegužės mėn. viduryje, UAB „LG“ patalpose ((duomenys neskelbiami)) per M. B. iš L. S. priėmė 12.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 9000 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-01-31 – 2008-04-30 lopšelio-darželio „D“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 259.974 Lt vertės rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 16 str. 3 d. tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „LG“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui L. S. suderinti su paties pasirinktu rangovu UAB „SXT“ - E. J. ir UAB „A“ – R. Š. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „LG“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-01-31, 2008-04-24 viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „LG“ (pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 9, 2008-02-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-04-30 rangos sutartį Nr. 22-6.38-52, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04, 2008-09-10 gauti lėšas pagal ją.

18. 2008 m. balandžio mėn. tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbiami)) iš rangovo UAB „LT“ direktoriaus G. A. per M. B. ir K. R. reikalavo duoti 10000 Lt kyšį savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai;

2008 m. liepos 1 - 4 d. apie 7.45 val. autotransporto stovėjimo aikštelėje prie miesto savivaldybės ((duomenys neskelbiami)), per K. R. ir M. B. iš G. A. priėmė 10.000 Lt kyšį minėtos grupės narių naudai ir gautą neteisėtą atlygį pasidalijo M. B. namuose ar tarnybinėse patalpose, kur S. K. iš M. B. priėmė 6700 Lt;

kyšininkavo už organizuotos grupės narių neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – neteisėtą 2008-04-24 – 2008-05-28 lopšelio-darželio „VT“ ((duomenys neskelbiami)) pastato 99.986,99 Lt vertės rekonstravimo darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 str. 1 d. tuo sudarant sąlygas rangovui UAB „LT“ neteisėtai laimėti šį konkursą,

- neteisėtai iš anksto parinko ir suderino rangovą šio konkurso laimėtoju;

- neteisėtai leido bendrovės atstovui G. A. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „RK“ - D. S. ir UAB „AV“ - M. C. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „LT“ siūloma kaina;

- neteisėtai patvirtino 2008-04-24 viešojo pirkimo paraišką, kurioje nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai;

- neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „LT“ (rangovų apklausos pažyma, 2008-05-12);

- neteisėtai pasirašė 2008-05-28 rangos sutartį Nr. 22-6.38-656, tuo leido rangovui atlikti darbus ir 2008-07-04 gauti lėšas pagal ją;

Tokiu būdu K. V. ir S. K. suburtos ir vadovaujamos bei jų koordinuojamos organizuotos grupės nariai S. K. ir M. B. iš paminėtų rangovų atstovų per 18 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – iš viso 128700 Lt, iš kurių S. K. gavo 90300 Lt, o M. B. – 38400 Lt neteisėto atlygio.

K. V., organizuodamas S. K. ir M. B. nusikalstamą veiką veikiant organizuota grupe, tuo pačiu pats tiesiogiai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir viršydamas turimus tarnybinius įgaliojimus, tyčia ignoravo savo teises ir pareigas, tarnybinę padėtį panaudojo ne visuomenės interesams, o savanaudiškais tikslais siekiant turtinės naudos organizuotos grupės nariams, savivaliaudamas sąmoningai ignoravo vietos savivaldos pagrindinius principus (VSĮ 4 str. - įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, neutralumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įsigytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo, savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas; kontrolės jos sudarytų ir jai atskaitingų savivaldybės vykdomųjų institucijų, jų atskaitingumo savivaldybės tarybai; tarybos narių atsakingumo ir atskaitingumo rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei), tinkamai nekoordinavo susijusio su statybos darbų viešaisiais pirkimais darbo organizavimo Savivaldybės administracijoje, taip neužtikrino, kad ši savivaldybės viešojo administravimo institucija reikiamai vykdytų įstatymus bei norminius teisės aktus (VSĮ - 21 str. 1 d. 7 p.), nesiėmė priemonių, kad X savivaldybės administracijoje būtų užkirstas kelias žinomai neteisėtai organizuojamiems vešiesiems pirkimams (VSĮ 11 str. 2 d.), sprendžiant susijusius su minėtais viešaisiais pirkimais tarnybinius klausimus privalomai nenusišalino (VSĮ - 23 str. 4 p.), priešingai, siekė, kad viešieji pirkimai būtų organizuojami būtent tokiu neteisėtu, nusikalstamu būdu ir tai pats organizavo, tuo sudarė sąlygas pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytą viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimus, pagrindinius pirkimų principus ir tikslus, tuo sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės bei valstybės interesams.

- Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) (toliau – VSĮ) 4 str., 21 str. 1 d. 7 punktą, 11 str. 2 dalį, 21 str. 1 d. 7 punktą, 23 str. 4 punktą; - VSĮ (2008, Nr. 113-4290) (po 2008-09-15 įvykdytoms veikoms) 4, 10 straipsnius, 16 str. 5 dalį, 20 str. 2 d. 10, 11 punktus;

- X miesto Savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto tarybos 2007-06-28 sprendimu Nr. 1-5-25, 7, 18, 125.7,8, 248.4 punktus; - Reglamento, 2009-01-29 patvirtinto - sprendimu Nr. 1-29-1 (po 2009-01-29 įvykdytoms veikoms) 12, 16.2.3, 18, 23.6, 82, 137.10, 266.4 str.;

- X miesto Savivaldybės sprendimo dėl Savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo (2007-04-19, Nr. 1-2-8; 2008-07-31, Nr. 1-21-4) 2 punktą;

- Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102; 2007, Nr. 114-4630; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986) 3 str. 1, 2 dalis; 6 str. 2 dalį; 9 str. 3,4 dalis; 16 str. 3 dalį; 18 str. 9 dalį; 86 str. 13 d. 1 punktą; 87 str. 1 dalį; 100 str. 4 dalį;

- „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-606, 2006-07-05 28.1, 33, 37, 38 punktus;

- „X m. savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės“, patvirtintų X m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1131, 2008-10-16 3, 5, 28, 30, 33, 35, 38, 100, 138 punktus.

Tokiais savo neteisėtais veiksmais K. V. pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, ir nebaudžiamumo sistemą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo. skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai.

Šiais veiksmais K. V. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. redakcija)

S. K. buvo kaltinamas sunkiu tęstiniu korupciniu nusikaltimu - netiesiogiai per M. B. iš kaltinime nurodytų rangovų per 18 kartų priėmus didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, iš viso 128700 Lt, iš kurių jis pats asmeniškai gavo 90300 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje, tačiau Panevėžio apygardos teismas S. K. pripažino kaltu dėl vieno iš 18 nusikalstamos veikos epizodų - dėl netiesioginio kyšio - 1500 Lt priėmimo per M. B. iš UAB „L“ atstovo A. K. už neteisėtą neveikimą - sudarymą galimybės M. B. atlikti Y mokymo centro stogo remonto ir papildomo remonto viešojo pirkimo konkurso organizavimą, ir jo veiką perkvalifikavo iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 27 d. redakcija). Panevėžio apygardos teismas pripažino, kad vertinant S. K. pareikštą kaltinimą ypatingai svarbūs M. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai, tačiau iš esmės šio asmens parodymus atmetė, jų tinkamai ir argumentuotai neišanalizavęs ir nevertinęs, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas tuo pačiu nulėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą ir neteisėtą bei nepagrįstą S. K. veikos perkvalifikavimą bei neteisingos bausmės paskyrimą.

Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimai K. V. ir S. K. yra grindžiami iš esmės tik M. B., asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais ir tik iš dalies telefoninių pokalbių įrašais, tačiau analizuojant pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus matyti, kad nustatant ir vertinant K. V. pateiktų kaltinimų pagrįstumą, didesnę reikšmę turi ne M. B. parodymai, bet operatyvinių veiksmų metu surinkti duomenys.

Įvertinus šiuos duomenis, taip pat ir kitus byloje ištirtus įrodymus, buvo aiškiai nustatyta, kokius veiksmus tiriamų įvykių kontekste atliko X miesto savivaldybės mero pavaduotojas K. V.. Jo veiksmai buvo aiškiai išdėstyti jam pateiktame kaltinime, tačiau nuosprendyje jie iš esmės neįvertinti ir dėl jų nepasisakyta, kaip ir neanalizuota tokių veiksmų įtaka vykusiems neteisėtiems viešiesiems pirkimams, juos vykdžiusiems asmenims, taip pat nevertinta, ar dėl tokių K. V. veiksmų atsirado kokia nors žala ir ji laikytina didele.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, galima teigti, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad K. V., tuo metu užėmusio aukštas X miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, veiksmai, visų pirma, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimas, dėl ko kilo didelė žala valstybei. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo nusikaltimų sudėtis buvo K. V. pateikto kaltinimo esmė.

Faktas, kad vienas ar kitas savivaldybės tarnautojas pareikšdavo pageidavimus, kad vieną ar kitą viešąjį pirkimą laimėtų jų proteguojamos bendrovės, nebūtų pats savaime nusikalstamas nenustačius priežastinio ryšio tarp „tokio pageidavimo“ ir kilusių pasekmių - neteisėtai laimėto viešojo konkurso, t. y. būtina įvertinti ne tik šių asmenų norą, kad laimėtų jų norima bendrovė, bet būtina dar nustatyti, ar būtent dėl šių asmenų veiksmų, jų daromo poveikio viešuosius pirkimus inicijuojantys, juos organizuojantys ir vykdantys asmenys priėmė neteisėtus sprendimus, sudarė neteisėtas sąlygas ir galimybes pasiūlytoms bendrovėms laimėti. Analizuojant pirmosios instancijos ištirtus įrodymus, taip pat ir tuos, kurie nurodyti ir pačiame nuosprendyje, matyti, kad nei vienas iš minėtų asmenų neturėjo galimybės tiesiogiai paveikti viešųjų pirkimų iniciatoriaus M. B., kad jis, be S. K. ar K. V. leidimo, imtų vykdyti tokius prašymus.

Nuosprendyje gan išsamiai išanalizuoti operatyvinės veiklos metu fiksuoti telefoniniai pokalbiai bei užfiksuoti vaizdo ir garso pokalbiai K. V. tarnybiniame kabinete. Šie duomenys ne tik leidžia daryti teismo nurodytą išvadą, kad viešųjų pirkimų laimėtojai iš anksto buvo pasidalijami tarp savivaldybės tarnautojų, bet atskleidžia kitą labai svarbų dalyką, kad visi valstybės tarnautojai, kurie norėdavo pasiūlyti savo norimą įmonę konkursui laimėti kreipdavosi ne į M. B., ne į administracijos direktorių S. K., bet į mero pavaduotoją K. V., kuris pagal jam priskirtas funkcijas, buvo visiškai nesusijęs su organizuojamais viešaisiais pirkimas statybų ir remonto srityje. Svarbu ir tai, kad pats mero pavaduotojas K. V. labai aktyviai domisi kitų valstybės tarnautojų pageidavimais, ar jie nenorėtų pasiūlyti savo pageidaujamų bendrovių viešiesiems pirkimams. Tai akivaizdu iš užfiksuotų ir nuosprendyje nurodytų pokalbių su S. Č., R. V., Z. K.. Būtent K. V., o ne kiti savivaldybės tarnautojai, kviečiasi M. B., t. y. jam nepavaldų savivaldybės administracijos darbuotoją, bei nurodo, kokios įmonės turi laimėti vienus ar kitus viešuosius pirkimus. Tik K. V., nors ir nebūdamas atsakingas už viešųjų pirkimų sritį, turėjo galimybę paveikti S. K. ir M. B. veiksmus taip, kad viešieji pirkimai būtų organizuoti tokiu būdu, kad juos neteisėtai laimėtų kitų savivaldybės tarnautojų pageidaujamos bendrovės. Nors teismas padaro labai reikšminą išvadą, kad M. B., jo veiksmus savivaldybėje realiai kontroliuoja tik K. V., bet į šią aplinkybę nesigilina ir nevertina, tai kokie gi ryšiai gali sieti šiuos asmenis, kad K. V. vienintelis gali kontroliuoti M. B. veiksmus, nors pastarasis jam tarnybiškai nepavaldus ir iš principo jokių jo nurodymų neturėtų vykdyti. Įvertinus šias aplinkybes galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent K. V. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir jam suteiktų įgaliojimų viršijimas buvo tokio masto, kad darė didelę žalą, kas tokius jo veiksmus leidžia vertinti jau kaip nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Bylos įrodymai, taip pat kiti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. V., ne tik kontroliavo ir koordinavo tiek S. K. veiksmus neteisėtai organizuojant viešuosius pirkimus neteisėtai sudarant galimybes juos laimėti vieniems ar kitiems asmenims ir bendrovėms, bet ir faktiškai jiems vadovavo, tai yra jie visi kartu veikė bendrai, organizuotai, siekė tų pačių neteisėtų tikslų, t. y. kad viešuosius pirkimus laimėtų būtent jų pasirinktos ar kitų asmenų pasiūlytos įmonės.

Apeliantas taip pat nesutinka su K. V. veikos perkvalifikavimu iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį. K. V. pateiktame kaltinime buvo nurodyti jo veiksmais padarytų teisės aktų pažeidimai bei išvardinti kriterijai, leidžiantys teigti, kad dėl to didelės žalos patyrė valstybė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Panevėžio apygardos teismas, iš esmės patvirtinęs kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, šį K. V. pareikštą kaltinimą pakeitė ir jo veiką perkvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad K. V. priėmė nurodytus 5000 Lt kaip kyšį už jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į paties K. V. paaiškinimus, į jo funkcijas įėjo ir nusiskundimų dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų priėmimas iš gyventojų, todėl, teismo manymu, akivaizdu, kad išklausęs skundus jis turėjo į juos reaguoti, duoti privalomus nurodymus savivaldybės darbuotojams, ką, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių jis ir darė, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo pakankamai įgalinimų spręsti S. R. problemas. Teismo išvados apie K. V. įgaliojimų apimtį ir jo teisėtą veikimą nurodytomis aplinkybėmis yra nepagrįstos ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

K. V. X m. savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-2-8 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ nustatytos veiklos sritys (funkcijos); tos pačios veiklos sritys (funkcijos) jam buvo nustatytos ir X m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1-21-4. K. V., kaip X miesto savivaldybės mero pavaduotojo, veikla niekaip nebuvo susijusi statybomis, statybų projektavimo sąlygų rengimu, statybų leidimų išdavimu ar tokios veiklos kontroliavimu. Jis, kaip mero pavaduotojas, šiais klausimais miesto gyventojų priimti negalėjo, tuo pačiu jis neturėjo įgaliojimų imtis veiksmų tokiems klausimams spręsti. Netgi jeigu tokie asmenys šiais klausimais būtų kreipėsi, jis juos turėjo nukreipti pas kitus savivaldybės vadovus ar darbuotojus, kurie turėjo reikiamus įgaliojimus tokiems klausimams spręsti. Be to, K. V., būdamas mero pavaduotoju, savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, nors turėjo teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jam priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklą, tačiau neturėjo teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad iš byloje esančios Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvados matyti, kad išduodant statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadus minėtiems objektams (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami) buvo pažeisti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Toks K. V. veikimas S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesais negali būti pripažintas teisėtu veikimu, nes toks jo veikimas buvo už jam suteiktų įgaliojimų ribų ir buvo nukreiptas į teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių S. R. reikalavimų įgyvendinimą. Nors teismas nurodo, kad K. V., duodamas atitinkamas užduotis savivaldybės administracijos tarnautojams, elgėsi teisėtai, tuo pripažindamas, kad, jis turėjo įgaliojimus duoti tokias užduotis, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad pats K. V. pripažino, kad tokių nurodymų jis duoti negalėjo, kas beje pažymėta ir nuosprendyje (20 psl.). Taigi teismas, įžvelgęs K. V. veikoje, ne piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo, bet kyšininkavimo sudėtį, jo veiką turėjo perkvalifikuoti ne į BK 225 straipsnio 1 dalį, bet į BK 225 straipsnio 2 dalį. Vertinant, kaip nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti teisingai kvalifikuoti K. V. veiksmai reikia atkreipti dėmesį dar ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios buvo nurodytos tiek kaltinime, tiek nuosprendyje išdėstytame veikos aprašyme perkvalifikavus veiką.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad K. V. ir S. R. nebuvo susitarę dėl konkrečių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti K. V., kad būtų pasiekti S. R. aktualūs tikslai, tuo labiau K. V. veikimas siekiant S. R. tikslų nebuvo tiesiogiai susietas su K. V. turimų įgaliojimų vykdymu. Tarp S. R. ir K. V. buvo bendro pobūdžio susitarimas, kad K. V., pasinaudodamas savo, kaip Tarybos nario ir mero pavaduotojo, tarnybine padėtimi, pažintimis su Tarybos, Savivaldybės administracijos bei jos Architektūros ir urbanistikos ir Kultūros paveldo skyrių valstybės tarnautojais bei realia įtaka jiems, ieškos būdų, kaip padėti pasiekti S. R. rūpimus tikslus ir būtent tai jis ir darė. Nuosprendyje nurodyta, kad 2008 m. spalio 8 d. K. V. susitarė su S. R. priimti iš jo kyšį už teikiama pagalba sprendžiant jam svarbius klausimus, nenurodydamas konkrečios pinigų sumos nei konkrečių savo veiksmų, už kurių atlikimą jis reikalauja to kyšio, ir 2008 m. spalio 10 d. per R. R. iš S. R. priėmė 5000 litų kyšį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaip kyšininkavimas pagal BK 225 straipsnį nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priima, pažada ar susitaria priimti kyšį, reikalauja ar provokuoja jį duoti už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus. Šie tarnybiniai veiksmai (ar neveikimas), už kuriuos gaunamas atlygis, turi būti aiškūs tiek kyšio ėmėjui, tiek davėjui (kasacinė byla Nr. 2K- 38/2012). Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas - įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai uždrausti, ir kt. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas byloje aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas. Kyšiu nelaikomas asmens papirkinėjimas tikintis įgyti jo palankumą, gauti kokią nors paramą, išvengti galimų nemalonumų ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-194/2013, 2K-89/2009, 2K-531/2011, 2K-38/2012, 2K-325/2012).

Apelianto nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes ir esamą teisminę praktiką, galima konstatuoti, kad Panevėžio apygardos teismas, perkvalifikuodamas K. V. veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priimtas nuosprendis šioje dalyje turėtų būti pakeistas K. V. veiką kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. taip, kaip ji buvo kvalifikuota kaltinamajame akte.

Perkvalifikavus K. V. veiką pagal pirminį kaltinimą, jam turėtų būti palikta nuosprendžiu jau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje - 5000 Lt (1448,10 Eur) turto, kaip nusikalstamos veikos rezultato, konfiskavimas valstybės naudai.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su Panevėžio apygardos teismo išvada apie kaltinimo tendencingumą, kurią teismas padarė įvertinęs, kad teismui nagrinėti perduotoje byloje kaltinimai buvo pareikšti tik S. K. ir K. V., o poveikį, kas turi laimėti viešuosius pirkimus darė ir kiti savivaldybės politikai ir tarnautojai (R. V., Z. K., T. T., P. V.). Apeliantas nurodo, kad K. V. vaidmuo ir įtaka priimamiems viešųjų pirkimų sprendimams iš esmės skyrėsi nuo kitų savivaldybės tarnautojų, kurie reiškė pageidavimus dėl viešųjų pirkimų laimėtojų. Tačiau ir šių tarnautojų veiksmuose nustačius vienų ar kitų nusikalstamų veikų požymius, jų veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, nutarė konfiskuoti 1500 Lt (434,43 Eur), kaip daiktinį įrodymą. Toks teismo sprendimas nevisiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir turėtų būti tikslinamas. Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti skiriama konkrečiam asmeniui aiškiai nurodant kokiam konfiskuotino turto tipui yra priskirtinas konfiskuojamas turtas, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nėra aiškiai nurodyta, kokiam asmeniui ši priemonė yra paskirta. Šiuo atveju, Panevėžio apygardos teismas, priimdamas sprendimą dėl 1500 Lt konfiskavimo, nenurodė kuriam nuteistajam skiria šią baudžiamojo poveikio priemonę, o taip pat netinkamai apibrėžė konfiskuotino turto tipą, šias lėšas įvardindamas bendrine sąvoka - daiktiniu įrodymu, tačiau nenurodydamas, ar šios lėšos yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šios aplinkybės iš esmės yra atskleistos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, iš kurių akivaizdu, kad minimi pinigai - 1500 Lt, yra nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) rezultatas, todėl teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis taip pat turėtų būti atitinkamai pataisyta.

Panevėžio apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nusprendė panaikinti 2010 m. gegužės 7 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į S. K. bei jo sutuoktinės A. K. vardu registruotą turtą, priklausantį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise. Apeliaciniu skundu prašoma S. K. pripažinti kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį dėl visų jam inkriminuotų kyšininkavimo epizodų, tuo pačiu jam privalomai turėtų būti paskirta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo kaltinime nurodytą visą jo gautą kyšių dalį - 90300 Lt (26152,69 Eur), kaip vykdytos nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) rezultatą, iš kurių 1500 Lt konfikuotini kaip tiesioginis nusikalstamos veikos rezultatas, paimtas ikiteisminio tyrimo metu ir saugomas STT finansų skyriuje, o likusi dalis - 88800 Lt (25718,26 Eur) iš S. K. turėtų būti išieškota BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Siekiant tinkamai užtikrinti galimą turto konfiskavimą šioje byloje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. K. priklausančias pinigines lėšas, taip pat kitą jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą turi būti taikomas iki bus įvykdytas teismo sprendimas šioje dalyje.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti ir pakeisti dalyje Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį ir priimant naują nuosprendį:

1. pakeisti nuosprendžio dalį, kuria buvo sumažinta S. K. pateikto kaltinimo apimtis ir jo veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį ir pripažinti S. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) dėl visų jam kaltinime nurodytų kyšininkavimo epizodų, pripažįstant šią veiką padarius organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir skirti jam 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;

2. pripažinus S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsniu paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant iš jo visą kaltinime nurodytą jo gautą kyšių dalį - 90300 Lt (26152,69 €), iš kurių vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti kaip tiesioginį nusikalstamos veikos rezultatą 1500 Lt (434,43 €), paimtus ikiteisminio tyrimo metu ir saugomus STT finansų skyriuje, o likusią dalį - 88800 Lt (25718,26 €) išieškoti iš S. K. vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;

3. panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu šią jo veiką perkvalifikavus pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d.,) redakcija) ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

4. pakeisti nuosprendžio dalį dėl K. V. veikos perkvalifikavimo iš BK 228 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl pinigų iš S. R. priėmimo) ir pripažinti K. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

5. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, K. V. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

6. vadovaujantis BK 75 straipsniu K. V. paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

7. siekiant užtikrinti prokuroro apeliaciniu skundu prašomą paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą (konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą) 88800 Lt (25718,26 Eur) sumai panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. ir jo sutuoktinės A. K. nekilnojamam turtui bei S. K. sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, ir pratęsti S. K. bei jo sutuoktinės A. K. laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki visiško nuosprendžio į žemiau išvardintą turtą, priklausantį jiems bendros jungtinės nuosavybės teise:

- 66,11 kv. m. butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami);

- 0,0500 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami).;

- 0,0930 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami);

- 201,31 kv. m. pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami);

- 0,0930 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbiami), unikalusis numeris (duomenys neskelbiami), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami);

bei į S. K. sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jose esančias lėšas - 11093,52 Lt. banke (duomenys neskelbiami) ;

8. kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis S. K. ir jo gynėjas prašo nuteistojo S. K. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis K. V. ir jo gynėjas prašo nuteistojo K. V. apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). Nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose BPK 320 str. 3 d. Teisėjų kolegija įvertino ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą perkvalifikavęs K. V. nusikalstamą veiką į BK 225 str. 1 d. Be to, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos teismo išvados dėl kai kurių S. K. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių neatitinka šios bylos aplinkybių. Šiose dalyse skundžiamas nuosprendis yra keičiamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, 2008 m. spalio 10 d. iš S. R. per R. R. priėmė 5000 Lt už savo teisėtą veikimą - pažadėtą pagalbą sprendžiant pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukštingumo klausimą ir atskiro įėjimo į butą, esantį (duomenys neskelbiami), įrengimo klausimą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.įstatymo redakcija).

BK 225 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui. Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo K. V. nusikalstamą veiką į BK 225 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, jog į K. V., kaip savivaldybės mero pavaduotojo, funkcijas įėjo ir nusiskundimų dėl savivaldybės darbuotojų veiksmų priėmimas iš gyventojų, į kuriuos jis turėjo reaguoti, duoti privalomus nurodymus savivaldybės darbuotojams, o tai reiškia, jog K. V. turėjo pakankamai įgalinimų spręsti S. R. verslo problemas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. V. pastangos padėti spręsti S. R. asmenines ir verslo problemas nelaikytinos neteisėtomis, tuo tarpu pinigų priėmimas už tai laikytinas kyšio gavimu. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog šios pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos.

K. V. X miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 1-2-8 „Dėl savivaldybės mero pavaduotojų veiklos sričių nustatymo“ nustatytos veiklos sritys (funkcijos): 1) rūpintis gyventojų bendrosios kultūros ugdymu, turizmo, etnokultūros puoselėjimu, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, plėtoti kūno kultūrą ir sportą; 2) planuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, kuruoti nevyriausybines organizacijas; 3)vykdyti savivaldybės mero pavedimus. Tos pačios veiklos sritys (funkcijos) jam buvo nustatytos ir X m. savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 1-21-4 (t. 28, b. l. 184, 186, - 187). Kaip matyti iš minėtų dokumentų, K. V., kaip X miesto savivaldybės mero pavaduotojo, veikla niekaip nebuvo susijusi su statybomis, statybų projektavimo sąlygų rengimu, statybų leidimų išdavimu ar tokios veiklos kontroliavimu. Jis, kaip mero pavaduotojas, šiais klausimais miesto gyventojų priimti negalėjo, tuo pačiu jis neturėjo įgaliojimų imtis veiksmų tokiems klausimams spręsti. Tuo atveju, jeigu tokie asmenys šiais klausimais būtų kreipęsi, K. V. juos privalėjo nukreipti pas kitus savivaldybės vadovus ar darbuotojus, kurie turėjo reikiamus įgaliojimus tokiems klausimams spręsti. Be to, K. V., būdamas mero pavaduotoju, savivaldybės tarybos ir jos kolegijos nariu, nors turėjo teisę (atstovaujant Tarybai, kolegijai ar merui) jam priskirtais klausimais patarti Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik per jį vadovauti savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kontroliuoti jų veiklą, tačiau neturėjo teisės tiesiogiai organizuoti ir kontroliuoti vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos institucijų valstybės tarnautojų veiklos. Tuo tarpu iš byloje esančių telefoninių pokalbių bei vaizdo ir garso įrašų, padarytų K. V. darbo kabinete, matyti, kad K. V., siekdamas patenkinti S. R. interesus, t. y. siekdamas sudaryti sąlygas pastato, esančio (duomenys neskelbiami), aukštingumui padidinti, taip pat atskiro įėjimo į butą, esantį (duomenys neskelbiami), įrengimo daugybę kartų kalbėjosi su įvairiais savivaldybės darbuotojais, specialistais, ieškojo būdų, kaip pakeisti tai draudžiančius norminių teisės aktų sprendimus, darė poveikį už tai atsakingiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš byloje esančios Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų išvados matyti, jog, išduodant statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadus minėtiems objektams (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), buvo pažeisti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Toks K. V. veikimas S. R. ir jo atstovaujamos UAB „JDX“ interesais negali būti pripažintas teisėtu veikimu, nes toks jo veikimas buvo už jam suteiktų įgaliojimų ribų ir buvo nukreiptas į teisės aktų reikalavimams prieštaraujančių S. R. reikalavimų įgyvendinimą. Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad K. V., veikdamas tokiu būdu, tokiais su atsakingų tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais savo neteisėtais veiksmais, taip pat neteisėtai priimdamas pinigus iš S. R., sudarė sąlygas atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, korupcinėms nusikalstamoms veikoms ir esminei žalai savivaldybės ir valstybės interesams, tuo pavaldinių ir pašalinių asmenų akyse kūrė savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino savivaldos prestižą ir akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias teisės pažeidimams, iškraipytos savivaldybės, kaip valstybės institucijos, funkcijos ir veiklos principai. Šioje nuteistojo K. V. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir K. V. nusikalstama veika iš BK 225 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakciją).

Motyvuojamoji dalis

Dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš M. B. už neteisėtą neveikimą – sudarymą galimybės M. B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursą, priėmė 1500 Lt kyšį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija).

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog teismas, pagrįstai kritiškai įvertinęs M. B. parodymus septyniolikoje jam pareikšto kaltinimo epizodų, visiškai be pagrindo patikėjo M. B. parodymais apie tai, jog 1500 Lt, kuriuos per du kartus jis perdavė M. B., buvo dalis kyšio, gauto iš UAB ,,L“ vadovo A. K. už rangos sutartį, tvirtina, kad tuos pinigus M. B. davė norėdamas jam padėti, kadangi tuo metu M. B. neturėjo darbo. Šie nuteistojo S. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, S. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Liudytojas M. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog bendraudamas su UAB ,,L“ vadovu A. K., paklausė, ar jo bendrovė sutiktų daryti Y mokymo centro pastato stogo remontą. A. K. sutikus, o X miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. K. pritarus, viskas buvo padaryta kaip įprastai tokiais atvejais – A. K. pasakė, ką reikėtų kviest į tą konkursą ir galiausiai jis tą konkursą laimėjo, su A. K. buvo pasirašyta rangos sutartis, vėliau buvo pasirašyta ir papildoma rangos sutartis dėl Y mokymo centro pastato stogo remonto papildomų darbų, UAB ,,L“ pagal pasirašytas rangos sutartis darbus atliko, po savivaldybės atlikto mokėjimo A. K. perdavė jam 5000 Lt, iš kurių 3500 Lt jis perdavė S. K., o 1500 Lt pasiliko sau. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, liudytojas M. B. nurodė, jog tuo metu, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl santykių su UAB ,,L“, jis paprašė V. R., kad šis pareikalautų S. K. grąžinti pinigus – 3000 Lt, kuriuos jis buvo perdavęs S. K., ryšium su UAB ,,L“ laimėtu konkursu Y mokymo centro pastato stogo remonto darbams atlikti. Liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dėl X miesto savivaldybės organizuojamų viešųjų pirkimų konkursų bendraudavo su M. B., jam mokėdavo pinigus už laimėtus konkursus, jo bendrovei UAB ,,L“ laimėjus konkursą Y mokymo centro remonto darbams atlikti ir atlikus darbus, M. B. jis sumokėjo 5000 Lt. Liudytojas V. R. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino tiksliai įvykių aplinkybių neprisimenantis, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais galima remtis. Nors liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui (BPK 276 straipsnis). V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad paleistas iš sulaikymo M. B. jam pasiguodė, jog savivaldybės valdžia, direktorius su juo nesikalba, jis paliktas likimo valiai, neturi už ką samdyti advokato, neturi lėšų pragyvenimui, nes areštuotos jo sąskaitos. Šio pokalbio metu M. B. paklausė, ar jis negalėtų nuvažiuoti pas direktorių S. K. pasikalbėti ir perduoti, kad šis grąžintų dalį pinigų, pasakė tris tūkstančius. M. B. minėjo UAB ,,L“ epizodą, M. B. prašė garantijų, kad savivaldybės vadovai nuo jo nenusisuks, jeigu paaiškės kiti kyšininkavimo epizodai. Po šio pokalbio su M. B. jis nuvažiavo pas R. K. bendrapartietį V. M. ir paprašė, jog šis jam padėtų susitikti su S. K.. Tada jis su V. M. nuvažiavo pas S. K. į namus ir ten S. K. pasakė, kad M. B. skundėsi, jog jo nepriima atgal į darbą, kad jį paliko likimo valiai. S. K. šio pokalbio metu nurodė, kad jis buvo pas prokurorą ir prokuroras davė leidimą M. B. grįžti į darbą. Tuomet jis pasakė, jog M. B. prašo garantijų, kad reikalui esant jis nebus paliktas bėdoje, S. K. į tai atsakė: ,,Tikrai nepaliksim“. Taip pat jis pasakė S. K., kad M. B. prašo ,,trijų“ ir parodė tris rankos pirštus, turėdamas omenyje tris tūkstančius, kuriuos M. B. buvo prašęs grąžinti. Į tai S. K. atsakė, jog tegul M. B. nepergyvena, viskas bus sutvarkyta, tegul turi kantrybės. Aplinkybę, jog V. R. iš tikrųjų buvo nuvykęs pas S. K. į namus ir kalbėjosi su S. K., patvirtino ir liudytoju apklaustas V. M.. Liudytojas V. M. parodė, kad M. B. tuo pačiu metu kreipėsi pagalbos ne tik į V. R., bet ir jį patį, sakydamas, jog neturi valgyti, gresia netekti darbo, paprašė suvesti su S. K.. Liudytojo teigimu, apie ką kalbėjo V. R. su S. K. pastarojo namuose jis negirdėjo, tačiau abejoja, jog M. B. kreipėsi į V. R. dėl to, kad maisto neturėjo, kadangi tuo metu prabangiu automobiliu važinėjo. Minėtus liudytojų M. B. ir V. R. parodymus patvirtina byloje esantys savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti M. B. pokalbiai su V. R., S. K. bei kitais asmenimis. Pokalbio, įvykusio 2009 m. spalio 29 d. metu M. B. sako: ,,Tegul man užgarantuoja, jeigu man bus turto areštas, ta konfiskacija ar ką, kad tiek, kiek jie gavo, tegul atiduoda, nu ir viskas, aš neturiu ar kitais būdais aš nieko prieš juos neturiu. Bet aš savais tai nedengsiu savo jų dalies“, V. R. sako: ,,Sako turi tik ,,L“, daugiau nieko neturi sako...“ (t. 20, b. l. 25 – 28). 2009 m. spalio 30 d. pokalbio metu M. B. sukonkretina reikalavimus, jis nori, kad S. K. grąžintų „L“ dalį – 3000 Lt, V. R. pasižada perduoti tokį reikalavimą pasakydamas: ,,Viskas, gerai važiuoju, aš sakysiu darbas pirmoj vietoj ir ,,L“ dalį tegul...“ (t. 20, b. l. 34 – 43). Iš pokalbio, užfiksuoto 2009 m. lapkričio 3 d. turinio galima suprasti, jog V. R. perdavė S. K. M. B. reikalavimus (t. 20, b. l. 55 – 59). Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas 2009 m. lapkričio 6 d. įvykęs M. B. ir S. K. susitikimas matyti, kad S. K., sakydamas „pradžiai, čia benzinui čiut, čiut“ perduoda kažką M. B. (t. 20, b. l. 60 – 63). Iš daiktų pateikimo bei apžiūros protokolo matyti, kad M. B. buvo paduoti 500 Lt (t. 20, b. l. 64 – 67). S. K. ir M. B. susitikimo, įvykusio 2009 m. lapkričio 17 d, metu užfiksuota, kaip S. K. sako „imk benzinui“ ir perduoda kažką M. B. (t. 20, b. l. 89 – 97). Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, jog minėto susitikimo metu M. B. S. K. perdavė 1000 Lt (t. 20, b. l. 98 – 101). Iš aptartų įrodymų matyti, jog S. K. per du kartus M. B. perdavė 1500 Lt. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistojo S. K. aiškinimus, jog minėtus pinigus - 1500 Lt jis M. B. davė tik iš užuojautos, draugiškumo, kadangi M. B. nuolatos dejavo, jog neturi iš ko gyventi. Iš pokalbių, užfiksuotų tarp M. B. ir S. K., turinio matyti, kad M. B. anksčiau nei karto nebuvo prašęs S. K. paskolinti pinigų, ar suteikti kažkokią materialinę paramą, reikalauti grąžinti pinigus M. B. pradėjo, būtent, po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai ir jis buvo sulaikytas dėl kyšio gavimo iš UAB ,,L“ vadovo A. K. už rangos sutartį Y mokymo centro remontui. Aplinkybę, jog M. B. už minėtą rangos sutartį buvo duotas 5000 Lt dydžio kyšis patvirtino ir liudytojas A. K.. Šioje dalyje nėra pagrindo abejoti M. B. parodymais apie tai, kad dalį iš A. K. gauto kyšio jis perdavė S. K., kadangi šiuos M. B. parodymus patvirtina ir kiti jau aptarti įrodymai. Paties nuteistojo S. K. veiksmai – po M. B. sulaikymo dėl vadinamojo ,,L“ epizodo, per V. R. gavęs M. B. reikalavimą grąžinti dalį iš UAB ,,L“ vadovo A. K. gauto kyšio, nedelsdamas šį M. B. prašymą įvykdė, pats asmeniškai nuveždamas ir perduodamas pinigus M. B. – leidžia daryti išvadą, kad M. B. per du kartus perduoti 1500 Lt nebuvo draugiška materialinė pagalba, bet buvo dalis gauto kyšio, kurią grąžindamas M. B., S. K. galimai siekė sušvelninti savo paties padėtį. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad visuma byloje surinktų objektyvių įrodymų patvirtina, kad S. K. yra gavęs iš M. B. 1500 Lt kyšį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad S. K. neabejotinai matė ir žinojo, jog viešieji pirkimai atliekami nesilaikant įstatymų reikalavimų ir, kaip atsakingas asmuo, tai leido bei toleravo, padarė išvadą, kad pinigai jam buvo duoti už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs S. K. kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 1500 Lt kyšio priėmimo per M. B. iš UAB ,,L“ direktoriaus A. K. už galimybę laimėti viešojo pirkimo konkursą dėl Y mokymo centro remonto, padarė neteisingas išvadas, vertindamas S. K. gauto kyšio dalies dydį. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, jog šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

Byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose įvertintais įrodymais nagrinėjamame S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos epizode nustatyta, kad S. K. perdavė M. B. 1500 Lt, kaip kyšį, kurį jis buvo gavęs iš UAB ,,L“ vadovo A. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad, remiantis iš esmės tik liudytojo M. B. parodymais, S. K. buvo pareikšti kaltinimai gavus iš M. B. 3500 Lt kyšį. Jokių kitų tiesioginių, neginčytinų ir nekeliančių abejonių įrodymų, kad, būtent, 3500 Lt M. B. perdavė S. K. už galimybę UAB ,,L“ laimėti viešojo pirkimo konkursą dėl Y mokymo centro remonto, byloje nėra. M. B., gavęs iš S. K. 1500 Lt daugiau pretenzijų ir reikalavimų dėl pinigų grąžinimo nereiškė. Šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl M. B. parodymų apie S. K. perduotų pinigų sumą, o, būtent, kad S. K. gavo ne 1500 Lt, o 3500 Lt. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) naudai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog S. K. už sudarymą galimybės M. B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sąlygas rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursą, priėmė 1500 Lt kyšį.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada pakeisti S. K. pareikštą kaltinimą, nurodant, kad kyšis S. K. buvo duotas ne už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kaip buvo nurodyta S. K. pateiktame kaltinime šiame epizode, bet už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas faktines aplinkybes S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl 1500 Lt kyšio priėmimo per M. B. iš UAB ,,L“ direktoriaus A. K. už galimybę laimėti viešojo pirkimo konkursą dėl Y mokymo centro remonto, buvo nenuoseklus. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas S. K. inkriminuotas veikas - leido M. B. neteisėtai iš anksto parinkti ir suderinti rangovą konkurso laimėtoju, t. y. neteisėtai sudarė sąlygas ir leido bendrovės atstovui A. K. suderinti su paties pasirinktais rangovais UAB „K“ – A. V., UAB „G“ – K. M. ir UAB „SV“ – R. S. pasiūlymus darbų pirkimui teikti didesne nei UAB „L“ siūloma kaina; neteisėtai patvirtino 2009 m. gegužės 7 d. ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. viešojo pirkimo paraiškas, kuriose nurodyti iš anksto pasirinkti minėti rangovai; neteisėtai leido pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras bei pirkimų laimėtoju pripažinti UAB „L“ (rangovų apklausos pažymos 2009 m. gegužės 28 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d.); neteisėtai pasirašė rangos sutartis (Nr. 22-6.38-541, 2009 m. birželio 3 d. ir Nr. 22-6.38-837, 2009 m. rugpjūčio 27 d.), tuo leido rangovui atlikti darbus ir gauti lėšas (2009 m. liepos 15 d., 2009 m. rugsėjo 25 d.) - už kurias jis gavo iš M. B. 1500 Lt kyšį įvardijo, kaip neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog S. K. priėmė iš M. B. 1500 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, šios išvados iš esmės nemotyvuodamas. Prokuroras savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog S. K., neteisėtai patvirtindamas viešojo pirkimo paraiškas, neteisėtai leisdamas pirkimų organizatorei vykdyti viešojo pirkimo procedūras, neteisėtai pasirašydamas rangos sutartis, nebuvo pasyvus nusikalstamų procesų, vykstančių savivaldybėje, stebėtojas, bet pats atliko visą eilę jo kompetencijai priskirtų veiksmų, suprasdamas tokių savo veiksmų neteisėtumą, aktyviai veikė, kad neteisėtu būdu vykdomas viešasis konkursas būtų laimėtas su juo suderinto asmens, kad būtų pasirašytos rangos sutartys ir pagal jas būtų pervesti pinigai, t. y. už kyšį neteisėtai veikė, vykdydamas savo įgaliojimus, kad būtų patenkinti kyšio davėjo interesai. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant, jog S. K. iš M. B. būtent už neteisėtą veikimą – sudarymą galimybės M. B. 2009 m. gegužės 7 d. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. atlikti Y mokymo centro stogo 201663 Lt vertės remonto ir 8856,48 Lt vertės papildomo remonto darbų viešojo pirkimo konkurso organizavimą, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalį, tuo sudarant sąlygą rangovui UAB ,,L“ neteisėtai laimėti šį konkursą, priėmė 1500 Lt kyšį. Šios aplinkybės pakeitimas S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Dėl kyšininkavimo veikiant organizuota grupe

Šioje baudžiamojoje byloje S. K. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas savo paties ir K. V. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui – pastoviai daryti per M. B. iš statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sąlygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus per 17 kartų priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį - 128700 Lt, iš kurių pats S. K. gavo 88800 Lt, t. y. S. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 3 d. (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje S. K. kaltinimo apimtį sumažino ir minėtus 17 nusikaltimo epizodų iš kaltinimo pašalino, taip pat pašalino iš kaltinimo aplinkybę, jog S. K. minėtas nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

K. V. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip organizatorius savo paties ir S. K. suburtoje organizuotoje grupėje sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui – pastoviai daryti, siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus ir per laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėnesio iki 2009 m. rugsėjo 29 d. iš statybinių organizacijų vadovų už sudaromas sąlygas jiems laimėti viešųjų pirkimų konkursus priėmė 128700 Lt, iš kurių M. B. gavo 38400 Lt, o S. K. 90300 Lt, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, be to, K. V. buvo kaltinamas tuo, jog tais pačiais veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, viršijo savo įgaliojimus siekdamas turtinės ar kitos asmeninės naudos, kai nėra kyšininkavimo požymių, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. V. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo sumažinta S. K. pareikšto kaltinimo apimtis ir jo veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 3 dalies į BK 225 straipsnio 2 dalį bei pripažinti S. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dėl visų jam kaltinime nurodytų kyšininkavimo epizodų, pripažįstant šią veiką padarius organizuota grupe, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) panaikinti ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu šią jo veiką perkvalifikavus pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, pripažinti K. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, jog, vertinant S. K. pareikštą kaltinimą, M. B. parodymai yra ypač svarbūs, šio asmens parodymus iš esmės atmetė, jų tinkamai ir argumentuotai neišanalizavęs bei neįvertinęs, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, nulėmusias neteisingą baudžiamojo įstatymo taikymą. Tuo tarpu, vertinant K. V. pateiktų kaltinimų pagrįstumą, didelę reikšmę turi operatyvinių veiksmų metu surinkti duomenys, kuriais remiantis aiškiai nustatyta, kokius veiksmus tiriamų įvykių kontekste atliko X miesto savivaldybės mero pavaduotojas K. V., šie jo veiksmai buvo aiškiai išdėstyti K. V. pateiktame kaltinime, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, anot prokuroro, jie iš esmės neįvertini ir dėl jų nepasisakyta, kaip ir neanalizuota tokių veiksmų įtaka vykusiems neteisėtiems viešiesiems pirkimams, juos vykdžiusiems asmenims, taip pat nevertinta, ar dėl tokių K. V. veiksmų atsirado kokia nors žala ir, ar ji laikytina didele.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą, vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nei viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iš bylos duomenų, iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo buvo grindžiami S. K. ir K. V. pareikšti kaltinimai, yra M. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšio priėmimo iš viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių atstovų), 2010 m. gruodžio 20 d. nutrauktas, BK 39¹ straipsnio pagrindu M. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės (asmeniui padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas) (1 t., 117 – 141 b. l.), parodymuose esantys faktiniai duomenys. Vertinant M. B. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo paties procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad yra didelis pavojus, jog bendrakaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Lietuvos teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai turėtų vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus.

Liudytojas M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, davė iš esmės nuoseklius parodymus apie tai, jog 2007 m. jam tapus X miesto savivaldybės statybos ir statinių skyriaus vedėju, su administracijos direktoriumi S. K. įvyko pokalbis apie tai, kaip iš viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujančių rangovų gauti atlygį. S. K. parodė jam įmonių sąrašą ir pasakė, jog tai patikimos firmos, su kuriomis būtų galima susitarti, kad jos sumokėtų 10 procentų nuo rangos sutarties. Jis, žinodamas statybų verslą ir sąnaudas bei norėdamas, jog darbai būtų gerai padaryti, pasakė S. K., kad 10 procentų gauti būtų sudėtinga, todėl buvo sutarta dėl 6 procentų atlygio. Po šio pokalbio su S. K., kai tik būdavo savivaldybės objektas, kurio remontui buvo skiriamos lėšos, prie nurodytos sumos būdavo prirašytas arba būdavo pasakoma žodžiu, koks turi būti rangovas. M. B. teigimu, rangovus nurodydavo S. K., o kartą buvo nurodęs ir K. V., jis pats nei į vieną viešųjų pirkimų konkursą nėra kvietęs rangovo prieš tai nesuderinęs su S. K.. Su S. K. buvo sutarta, jog iš tų gaunamų 6 procentų apie 2 procentus jis gali pasilikti sau, o kitus atiduoti, t. y. trečdalį sumos jis pasilikdavo sau, o du trečdalius privalėjo atiduoti S. K.. Anot M. B., taip ir buvo daroma, t. y. trečdalį iš rangovų gaunamos sumos jis pasilikdavo sau, o du trečdalius atiduodavo S. K.. Ar S. K. su kuo dalindavosi gautus pinigus, M. B. teigė nežinantis, kad S. K. duodavo pinigus K. V., tokių duomenų taip pat neturintis. Liudytojas nurodė, jog beveik visi konkursuose norėję dalyvauti rangovai žinojo apie tuos 6 procentus. Konkreti ir tiksli suma nebuvo skaičiuojama, kiek bendrovių vadovai jam duodavo, tiek jis ir priimdavo, o du trečdalius sumos atiduodavo S. K..

Tiek S. K., tiek K. V. viso bylos proceso metu neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, S. K. tvirtino jokioje nusikalstamoje grupuotėje nedalyvavęs, jokių pinigų už viešųjų pirkimų konkursų organizavimą niekas jam nesiūlė ir jis nėra gavęs, K. V. nurodė, kad dėl pareikšto kaltinimo epizodų, susijusių su X savivaldybėje vykdytais viešųjų pirkimų konkursais, pinigų gavimu, negalintis nieko paaiškinti, kadangi su tuo nėra susijęs. Apeliacinės instancijos teisme S. K. parodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu jis turėjo įgaliojimus pasirašyti paraiškas, tačiau už Viešųjų pirkimų skyrių atsakingas nebuvo, jis pasirašydavo galutinį sutarties variantą, kuris prieš tai jau su visais kitais specialistais buvo suderintas. S. K. teigimu, būdamas X miesto savivaldybės administracijos direktoriumi jis negaudavo kokių nors konkrečių nusiskundimų iš viešųjų pirkimų konkursų dalyvių dėl M. B. veiklos, nors girdėdavo gandus, jog kažkas vyksta ne taip, kad nuo seno yra M. B. proteguojamų statybinių organizacijų ratelis, į kurį kitoms bendrovėms patekti sunku. Tada buvo imtasi priemonių, kad tas bendrovių ratelis būtų išardytas ir konkursuose galėtų dalyvauti kuo daugiau įmonių. K. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog X miesto savivaldybėje eidamas vicemero pareigas jis turėjo daugybę įgaliojimų, kuravo daugybę sričių, be to, jis buvo ir savivaldybės tarybos narys, o savivaldybės tarybos narys privalo domėtis visais klausimais ir žinoti situaciją visose srityse. R. V. teigimu, jis negalėjo vykdyti funkcijų viešųjų pirkimų srityje, šias funkcijas vykdo Viešųjų pirkimų skyrius, M. B. taip pat jam nebuvo tiesiogiai pavaldus, tačiau kai buvo vykdomi viešieji pirkimai, susiję su jo kuruojamomis sritimis, jis pasikviesdavo M. B., klausdavo, kaip viskas vyksta. R. V. tvirtina, kad nurodymų, kokias įmones kviesti į konkursus, jis M. B. neduodavo, tačiau pasiūlęs vieną ar kitą įmonę gal ir buvo, kadangi jokie įstatymai nedraudžia pasiūlyti kokias įmones kviesti dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse.

Byloje liudytojais apklausus statybinių bendrovių atstovus - AB ,,V“ direktorių V. R., L. R. IĮ ,,ST“ direktorių L. R., UAB ,,S“ direktorių S. L., UAB ,,H“ direktorių A. U., UAB ,,B“ statybos darbų vadovą A. G., UAB ,,M“ direktorių E. V., UAB ,,L“ direktorių A. K., UAB ,,SV“ direktorių R. S., UAB ,,ESC“ direktorių R. I., UAB ,,PK“ atstovą A. A., UAB ,,SX“ direktorių P. T., UAB ,,LG“ atstovą L. S., UAB ,,LT“ direktorių G. A. – dalis jų nurodė, kad apie būtinumą sumokėti 6 procentus jie sužinojo tiesiogiai iš M. B., kita dalis liudytojų teigė, jog apie tai žinojo iš kalbų, žinojo, kad yra tokia tvarka, jog už laimėtą savivaldybės organizuojamą viešųjų pirkimų konkursą reikės duoti kyšį M. B.. Tačiau į esmės nei vienas iš apklaustų rangovų vadovų nenurodė, kad apie galimybę laimėti kokį nors X miesto savivaldybės rengiamą konkursą iš anksto būtų kalbėję ir aptarinėję su S. K. ar K. V., taip pat nei vienas iš liudytojų neparodė, kad su S. K. ar K. V. būtų kalbėję apie pinigų mokėjimą už galimybę dalyvauti konkursuose ir juos laimėti, ar bent vienas iš liudytojų būtų mokėjęs pinigus S. K. ar K. V.. Vienintelis V. R., UAB ,,V“ direktorius, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai K. V. tapo X miesto savivaldybės vicemeru, o S. K. – administracijos direktoriumi, vieno susitikimo metu jis jiems pasakė, jog, kadangi jie dabar valdžioje, tai rengiant viešųjų pirkimų konkursus neužmirštų ir jo (turėdamas omenyje savo bendrovę ,,V“), taip pat pasakė, kad skolingas neliks. V. R. teigimu, į šį jo prašymą K. V. atsakė, kad tikrai neužmirš, tuo tas pokalbis ir baigėsi.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama visa eilė operatyvinių veiksmų – panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo vykdoma K. V., S. Č., A. K. naudojamų mobilaus ryšio telefonų telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas, panaudojant technines priemones specialia tvarka buvo vykdomas K. V. veiksmų ir pokalbių fiksavimas jo tarnybiniame kabinete, esančiame X miesto savivaldybėje, taip pat buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės, kurių metu M. B. įrašinėjo pokalbius su S. K. ir kitais asmenimis. Tačiau, susipažinus su minėtų operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuotų pokalbių, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai išanalizavo, turiniu, matyti, jog tiesioginių pasisakymų, išsireiškimų, žodžių ar atskirų frazių apie reikalaujamus, mokamus ar gaunamus kyšius neužfiksuota. Byloje pateiktuose įrašuose užfiksuoti įvairių asmenų, tame tarpe ir S. K. bei K. V., pokalbiai apie viešuosius pirkimus, apie bendroves, kurios turėtų dalyvauti tuose viešųjų pirkimų konkursuose ir galimai apie tai, kas turėtų laimėti vieną ar kitą konkursą. K. V. pokalbyje su S. Č. 2008 m. rugpjūčio 5 d. (t. 19, b. l. 14 – 15) K. V. informuoja, jog yra skirti pinigai darželių remontui ir klausia, ar S. Č. nenori pasiūlyti kokių nors bendrovių tų darbų atlikimui. Tą pačią dieną užfiksuotame pokalbyje (t. 19, b. l. 15 – 16) K. V. su savivaldybės darbuotoja Z. K. kalba apie bendrovę „S“, taip pat mini V. R. bendrovę „V“, kuri, pasak K. V., ir taip pakankamai gavo. Pokalbio su savivaldybės darbuotoju R. V. metu (t. 19, b. l. 16 – 17) K. V. klausia, ar R. V. turi kokių nors pageidavimų dėl bendrovių, pasako, jog reikia įtraukti ir mažas ir bendroves. Šių ir kitų pokalbių turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog X miesto savivaldybėje buvo įsigalėjusi tvarka, kad savivaldybės administracijos darbuotojai bei tarybos nariai įtakodavo viešuosius pirkimus, spręsdavo, kas konkrečiai turi tapti nugalėtojais viename ar kitame objekte skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose remonto darbams. Tačiau byloje esančiuose pokalbiuose neužfiksuoti K. V., S. K. ar kitų asmenų pasakymai apie tai, kad iš savivaldybės rengiamų viešųjų pirkimų konkursų laimėtojų yra reikalaujama, ar ateityje bus reikalaujama atlygio, arba, kad koks nors atlygis už konkursų laimėjimus buvo gautas.

Išanalizavus aptartų faktinių duomenų visetą, matyti, kad įrodymų, patvirtinančių M. B. parodymus apie tai, jog S. K. reguliariai iš rangovų už jiems sudaromas sąlygas laimėti viešųjų pirkimų konkursus per M. B. imdavo 2/3 gautų kyšių ir tokiu būdu per 17 kartų iš rangovų gavo 88800 Lt dydžio kyšį, byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančios Viešųjų pirkimų specialisto išvados, viešieji pirkimai rangos sutartims, kaltinamajame akte išvardintų objektų remontui, buvo atliekami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. S. K., eidamas X savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, privalėdamas tinkamai organizuoti ir koordinuoti administracijos darbą ir jam priskirtų funkcijų vykdymą, o viešųjų pirkimų srityje būdamas atsakingu už pirkimų vykdymą vadovaujamoje institucijoje negalėjo nematyti ir nepastebėti, kad viešieji pirkimai atliekami pažeidžiant įstatymą. Be to iš įrašytų pokalbių galima daryti kategorišką išvada, jog jam buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų nugalėtojai parenkami iš anksto ir netgi toleravo bei palaikė tokią praktiką. Tokiu būdu nesilaikė pats ir neužtikrino, kad jo vadovaujamoje institucijoje būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymu nustatytų valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, konfidencialumo bei nešališkumo reikalavimų, pagrindinių pirkimų principų ir pirkimų tikslų, t. y. tyčia neatliko Savivaldybės administracijos direktoriaus valstybės tarnautojo funkcijų, kurias jis privalėjo atlikti vykdant įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje (t. 16, b. l. 101 – 122). Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti neginčytinos išvados, jog S. K. reguliariai imdavo 2/3 kyšių, kuriuos M. B. gaudavo iš rangovų. Tuo labiau, nėra jokių neginčytinų faktinių duomenų, kad su kyšių gavimu iš statybų bendrovių vadovų kaip nors buvo susijęs K. V..

S. K. ir K. V. buvo kaltinami tuo, kad sunkų nusikaltimą – kyšininkavimą jie padarė veikdami organizuota grupe, kurią patys ir subūrė bei, kurios organizatoriumi buvo K. V., kuris siekdamas turtinės naudos organizuotos grupės nariams, parengė organizuotos grupės veiklos planą, grupės nariams paskirstė užduotis, vadovavo bei koordinavo organizuotos grupės ilgai trunkančius neteisėtus veiksmus.

Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Atribojant organizuotą grupę nuo paprasto bendrininkavimo, reikia atsižvelgti į kaltininkų organizuotumo lygį, kuris nustatomas įvertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybes. Jomis gali būti grupės pastovumas, veiklos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis funkcijomis ir pan. Organizuotumas pasireiškia tiksliu nusikaltimo planavimu, apimančiu aiškų objekto nustatymą, nusikaltimo padarymo būdų ir priemonių parinkimą, optimaliai reikalingo asmenų skaičiaus nusikaltimo padarymui suradimą, griežtą vaidmenų tarp bendrininkų paskirstymą, aiškų kiekvieno bendrininko funkcijų apibrėžimą, nusikaltimo padarymo vietos ir laiko nustatymą ir pan. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatoriumi laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis tokio bendrininko požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai, vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia, verbuoja asmenis, dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų įvykdymo būdus, priemones, paskirsto vaidmenis bendrininkams, nustato tarpusavio ryšius ir pan. Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas.

Šioje baudžiamojoje byloje nesurinkus pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, kad S. K. ir K. V. reikalavo, gavo ar kitokiais veiksmais ar neveikimu dalyvavo sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje – kyšininkavimo, padaryme, nėra pagrindo svarstyti ir S. K. bei K. V. dalyvavimo organizuotos grupės, suburtos minėtam sunkiam nusikaltimui – kyšininkavimui daryti, veikloje.

Kaip matyti iš kaltinamojo akto, S. K. buvo kaltinamas tęstinės, daugiaepizodės nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje padarymu, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai sumažino S. K. pareikšto kaltinimo apimtį, iš kaltinimo pašalindamas septyniolika S. K. inkriminuoto nusikaltimo epizodų. Teisingos yra pirmosios instancijos teismo išvados dėl K. V. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, be to, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

Nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo ir toje dalyje, kurioje prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybos įgaliojimų viršijimo viešųjų pirkimų statybos ir remonto darbams organizavime) panaikinti ir vadovaujantis BPK 256 straipsniu šią jo veiką perkvalifikavus pagal įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, pripažinti K. V. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Kaip jau buvo minėta, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų, vaizdo įrašų, taip pat kitų faktinių duomenų matyti, jog K. V., būdamas X miesto savivaldybės mero pavaduotoju, darė tam tikrą įtaką savivaldybėje vykdomiems viešiesiems pirkimams, su kitais savivaldybės darbuotojais spręsdamas, kokios statybinės bendrovės turėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau byloje nėra duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad K. V. žinojo apie gaunamus kyšius. Dėl K. V. veikos – kišimosi į viešųjų pirkimų konkursų organizavimą savivaldybėje, pasiūlant statybų bendroves – pavojingi padariniai, kurie yra būtini, norint asmens veiką kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1dalį, neatsirado, t. y. minėta K. V. veika didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui nebuvo padaryta. Nenustačius K. V. veikoje visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jis negali būti pripažintas kaltu ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Dėl bausmių skyrimo

Perkvalifikavus nuteistojo K. V. nusikalstamą veiką į BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas K. V..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriamas arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. K. V. praeityje neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, nėra duomenų, kad per gana ilgą laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujus teisės pažeidimus. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad K. V., užimdamas atsakingas pareigas X miesto savivaldybėje, padarė korupcinio pobūdžio nusikaltimą, nuteistajam parenkama bausmės rūšis - laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą bausmės minimumui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs K. V. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 1 dalį, taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu K. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 228 straipsnio 2 dalį, taip pat yra visos baudžiamojo įstatymo numatytos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. K. V. padaryta nusikalstama veika, už šios nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė, nuteistojo asmenybė atitinka visas būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas. K. V. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, neprieštarauja, išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 str. nuteistajam K. V. prašoma ir prokuroro apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (S. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai), į S. K. asmenybę charakterizuojančius požymius (S. K. anksčiau neteistas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam S. K. parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas artimą minimumui. Pirmosios instancijos teismas S. K. atžvilgiu taip pat taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nuteistajam S. K. paskirtą bausmę keisti, ją švelninti arba griežtinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendį pakeisti.

K. V. nusikalstamą veiką iš BK 225 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 228 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją) ir paskirti K. V. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., nuteistajam K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti K. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį ir joje nustatyti, kad nuteistasis S. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarė priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų S. K. ir K. V. apeliacinius skundus atmesti.