- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-131-300/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00019-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. J.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarimu N. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį 2 200 Eur bauda už tai, kad nuo 2018 m. sausio 30 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu N. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Apylinkės teismas nustatė, kad jis (N. J.) elgėsi teisėtai, neišsiųsdamas pranešimų kreditoriams apie ketinimą iškelti bankroto bylą, tačiau konstatavo, kad jis nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. N. J. cituoja JANĮ 8 straipsnio 1 dalies normą ir pažymi, jog pranešimo kreditoriams neišsiuntimas yra pagrindas atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokią teismų praktiką patvirtina Šiaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2.2. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatytas iki 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos, po kurio galima pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, teismas skundžiamu nutarimu neteisingai nustatė datą, kurią būtų atsiradusi pareiga kreiptis į teismą po pranešimų kreditoriams išsiuntimo.
2.3. N. J. nurodo, kad jei ir būtų pateikęs pareiškimą teismui, šie jo veiksmai nebūtų sukėlę jokių teisinių pasekmių, nes toks pareiškimas būtų buvęs atmestas. Apylinkės teismas pažeidė visuotinai pripažįstamą teisės principą impossibilium nulla obligatio est, t. y. negali būti prievolės įvykdyti tai, kas neįmanoma. ANK 120 straipsnio 1 dalis nenumato atsakomybės už JANĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nevykdymą.
2.4. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 120 straipsnio 1 dalį. Šioje normoje numatyta atsakomybė ne už pareiškimo iškelti bankroto bylą nepateikimą teismui, bet už kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Pasak apelianto, turi būti nustatytas materialus, o ne hipotetinis kreditorių teisių pažeidimas. Skundžiamu nutarimu teismas nenustatė jokio kreditorių teisių pažeidimo, tuo jis (apeliantas) ir nebuvo kaltinamas, jam nebuvo pranešta, ką konkrečiai dėl jo veiksmų kreditoriai prarado arba kaip konkrečiai pablogėjo jų padėtis. Iš bylos duomenų matyti, jog kreditorių padėtis dėl to, kad nebuvo inicijuotas bankroto procesas, niekaip nepablogėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą sudarė debitorinis įsiskolinimas. Šis įsiskolinimas iki bankroto bylos iškėlimo nesumažėjo, nepasikeitė galimybės šį įsiskolinimą išieškoti.
2.5. Teismo nustatytu laikotarpiu – nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki, kadangi bendrovės turtas buvo didesnis, nei 80 000 Eur, o skola – apie 25 000 Eur. 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su užsakovu ir būtų tęsusi veiklą, tačiau dėl COVID-19 buvo priversta sutartį nutraukti.
2.6. Apeliantas pažymi, kad administracinių nusižengimų bylų procese taikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija – asmuo gali būti pripažintas kaltu, tik pašalinus visas abejones. Nekaltumo prezumpcijos taikymas numatytas ir ANK 566 straipsnio 1 dalyje.
2.7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint debitorinį įsiskolinimą, egzistavo tikimybė, kad šis įsiskolinimas bus išieškotas ir bendrovė su kreditoriais atsiskaitys. Įstatymas nenustato termino, per kurį debitoriniai įsiskolinimai turi būti išieškoti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės turi būti įvykdytos. Apeliantas pažymi neturėjęs pagrindo manyti, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. balandžio 14 d. buvo nemoki.
2.8. Aplinkybė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti pateiktas karantino apribojimų galiojimo metu, laikytina atsakomybę lengvinančia, šių aplinkybių sąrašas ANK nėra baigtinis. Dėl to, apelianto manymu, jam paskirta bauda yra aiškiai per didelė.
Atsiliepimas
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepimu į N. J. apeliacinį skundą prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. J. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Bendrovės nemokumas nustatytas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl bendrovės nemokumo fakto administracinio nusižengimo byloje įrodinėti nereikėjo. Iškeldamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą teismas pripažino, kad bendrovė yra nemoki, negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir nėra pagrindo išvadai, jog bendrovė yra gyvybinga; byloje nebuvo duomenų apie vykdomą ūkinę-komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje.
Atsiliepimas
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Apelianto su skundu pateikta 2021 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra susijusi su apylinkės teismo nutarimu nustatytomis aplinkybėmis.
3.3. VMI surašius penkis nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei priėmus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, N. J. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, todėl jam kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti bendrovės mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Nevykdydamas šios pareigos, apeliantas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. N. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Bankroto bylos iškėlimas yra viena iš pasekmių, kylančių nemokiu tapusiam juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra numatyta pareiga juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo (juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo) procesą pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę
6. Administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas, išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas siejamas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu N. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (b. l. 69–72), todėl šiai įmonei tapus nemokiai, būtent apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju esminis klausimas, kurį apeliaciniame skunde kelia ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ar iš tiesų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią savo pareigą aiškiai suvokė.
9. 2022 m. sausio 5 d. VMI pranešė N. J. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 25–26). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal kreditorės VMI pareiškimą buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad pagal bendrovės pateiktą 2022 m. gegužės 3 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) įmonė turi turto iš viso už 80 895,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 50 384,00 Eur, o bendras atsakovės įsiskolinimo dydis sudaro 98 027,55 Eur. Iš 2022 m. gegužės 3 d. pelno (nuostolių) atskaitos nustatyta, kad praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu įmonė patyrė 40 104,00 Eur nuostolių, bendrovei teismo sprendimu už akių iš skolininkės priteistas 12 337,19 Eur dydžio įsiskolinimas. Nekilnojamojo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, įmonėje darbuotojų nėra, įsiskolinimas SODRAI siekia 972,54 Eur. Teismo nutartimi konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, nes laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad įmonė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.
10. Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad N. J. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2020 m. rugpjūčio 20 d., VMI priėmus pirmąjį nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų), šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes nuo 2020 m. kovo mėnesio ūkinės veiklos nevykdė ir pajamų, kuriomis būtų galėjusi atsiskaityti su VMI, neturėjo, t. y. buvo nemoki, įmonės finansinė padėtis nepagerėjo iki pat 2022 m. balandžio 14 d., kai Šiaulių apygardos teisme buvo gautas VMI pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Bendrovės nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, todėl atmestini apelianto argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki. Nors bendrovė nemokumo bylos iškėlimo metu ir turėjo turto už 80 895,00 Eur, tačiau ši aplinkybė, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, savaime nepatvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. – 2022 m. balandžio 14 d. laikotarpiu galėjo atsiskaityti su kreditore (VMI). Bendrovės turtą sudarė vien debitoriniai įsiskolinimai, t. y. sumos, kurias įmonė turėjo gauti iš savo debitorių už atliktus statybos darbus Norvegijoje. Teisminiai procesai dėl skolų priteisimo iš Norvegijos įmonių, kaip nurodė N. J. apylinkės teisme, nebuvo pradėti ir skolos nebuvo išieškomos. Bendrovė nedisponavo piniginėmis lėšomis ar kitokiu likvidžiu turtu, neturėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, išskyrus reikalavimo teisę į skolininkus. Pagal N. J. paaiškinimus apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 8 d. sudarė 60 000 Eur vertės sutartį su užsakovu Lietuvoje ir būtų tęsusi veiklą, tačiau dėl COVID-19 buvo priversta sutartį nutraukti. Apygardos teismo vertinimu, tokiomis nustatytomis aplinkybėmis, t. y. bendrovei realiai neveikiant ir nevykdant veiklos, neturint piniginių lėšų ir kitokio likvidaus turto bei neįgyvendinus turimos reikalavimo teisės į skolininkus, t. y. neinicijavus skolų išieškojimo iš užsienyje esančių skolininkų, N. J. tvirtinimas, esą, jis neturėjo pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki ir todėl jam nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė apelianto pozicija, neatitinkanti tikrovės. N. J. buvo žinoma, kokia yra jo vadovaujamos įmonės finansinė padėtis tuo metu, kai VMI pradėjo mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. kad įmonė yra nemoki, ir nuo tada N. J. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Kadangi VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2022 m. balandžio 14 d., apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsiradusi 2020 m. rugpjūčio 20 d. N. J. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo baigėsi 2022 m. balandžio 14 d. Bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tik įrodo faktą, kad N. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). VMI pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo N. J. buvo išaiškinta jo, kaip bendrovės vadovo, prievolė inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, kai tai privaloma padaryti pagal JANĮ, o taip pat galimybės sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pranešime taip pat buvo išaiškinta apie gresiančią administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, N. J. toliau elgėsi pasyviai ir jokių veiksmų nesiėmė. Byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos N. J. kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas. N. J., būdamas įmonės vadovu ir suprasdamas finansinės būklės sunkumą, įmonei tapus nemokia, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, teises. Nustatytos aplinkybės patvirtina N. J. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
12. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatytas realus kreditorės teisių pažeidimas. Apeliantas taip pat nurodo, kad net jei ir būtų pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui, šie jo veiksmai nebūtų sukėlę jokių teisinių pasekmių – pareiškimas būtų buvęs atmestas, nesilaikius JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinio nemokumo proceso inicijavimo tvarkos.
13. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų (nagrinėjamu atveju – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
14. N. J. vadovaujamos bendrovės nemokumo faktas, minėta, nustatytas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi. Įmonės finansinė situacija dėl jos nemokumo N. J. turėjo būti žinoma nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., VMI pradėjus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktai). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu (JANĮ 8 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteisminė nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo), yra imperatyvios. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, be kita ko ir dėl to, kad neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. N. J., bendrovei tapus nemokia, JANĮ reikalavimų nevykdė, jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti neatliko, nemokumo proceso neinicijavo, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, elgėsi pasyviai; bendrovės nemokumo procesą, įvykdydama JANĮ 9 straipsnio reikalavimus, inicijavo VMI ir pagal jos pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. J. padaryta veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.
15. Kreditorių teisių pažeidimas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
16. Apylinkės teismas byloje nenustatė N. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl, atsižvelgęs tai, kad apeliantas baustas administracine tvarka pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, už tai paskirtą baudą yra sumokėjęs, nuobauda galiojanti, skyrė N. J. už padarytą nusižengimą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią 2 200 Eur baudą.
17. Apeliantas skunde nurodo, jog ta aplinkybė, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti pateiktas karantino apribojimų galiojimo metu, vertintina kaip lengvinanti jo atsakomybę, šių aplinkybių sąrašas ANK nėra baigtinis. Dėl to, N. J. manymu, jam paskirta bauda yra aiškiai per didelė.
18. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ANK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apygardos teismo vertinimu, savaime apribojimai, paskelbus šalyje karantiną dėl COVID-19 grėsmės, netrukdė N. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapus nemokia, įvykdyti JANĮ nustatytus reikalavimus ir laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į N. J. paaiškinimus apylinkės teisme ir skunde nurodytas aplinkybes, kad jis tikėjosi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, sudarė 60 000 Eur vertės sutartį su užsakovu ir ketino tęsti veiklą, tačiau dėl pandemijos buvo priverstas sutartį nutraukti, pripažįsta, jog COVID-19 turėjo neigiamą įtaką N. J. vadovaujamos bendrovės veiklai, jos tęstinumui, finansinei būklei, todėl šią aplinkybę pripažįsta lengvinančia apelianto atsakomybę. Nustačius N. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirta bauda mažinama iki minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos – 1 400 Eur. Tokio dydžio bauda, apygardos teismo vertinimu, bus proporcinga N. J. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, atitiks teisingumo bei protingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutarimą:
pripažinti N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog COVID-19 turėjo neigiamą įtaką N. J. vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, jos tęstinumui, finansinei būklei (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis).
N. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sumažinti iki 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.