Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-362-852/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
2S-362-852/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-32760-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
L. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Publikas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-362-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-32760-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Publikas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. L. pareikštu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Publikas“ prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, priimtą 2021 m. spalio 11 d., pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti ieškovei 20 137 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą, kurią sudaro 2 464 Eur (neatskaičius mokesčių) suma už nepanaudotas atostogas (2020, 2021 metus – 25 d. d., 25 d. d.), 3 696 Eur (neatskaičius mokesčių) suma už priverstinę pravaikštą nuo 2021 m. liepos 28 d. iki bylos išnagrinėjimo, 2 889 Eur (neatskaičius mokesčių) suma už prastovą nuo 2021 m. gegužės iki 2021 m. liepos 28 d., 6 vidutinių darbo užmokesčių, t. y. 7 392 Eur (neatskaičius mokesčių), išeitinė kompensacija už neteisėtą atleidimą iš darbo, taip pat 3 vidutinių darbo užmokesčių, t. y. 3 696 Eur dydžio, moralinė kompensacija dėl patirto mobingo darbe.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės L. L. ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė L. L. 2021 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2021 m. gruodžio 1 d. ieškiniu atsakovei UAB „Publikas“. Kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimas. Ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareiškiamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 231 straipsnio 1 dalį per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, todėl terminas pareikšti ieškinį baigėsi 2021 m. lapkričio 11 d. Teismas nurodė, kad svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė svarbia termino pateikti ieškinį praleidimo priežastimi nurodė ieškovės ilgalaikį nedarbingumą. Teismas nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. spalio 22 d. negalėjo atvykti į darbą dėl nelaimingo atsitikimo; dėl dešinio kelio skausmų ieškovei buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, be kita ko, laikotarpiais nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.; nedarbingumo laikotarpiais ieškovei rekomenduoti tempimai, mankštos bei priešuždegiminiai tepalai. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog ieškovė nurodytais laikotarpiais buvo nedarbinga, nelaikytina svarbia termino ieškiniui paduoti praleidimo priežastimi. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo, kad terminas praleistas dėl jos būsenos ar kitų nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių laiku kreiptis su ieškiniu į teismą (pvz. byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo gydyta stacionariai, ar pan.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad nedarbingumas nesutrukdė ieškovei kreiptis į Darbo ginčų komisiją, be to, nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje ieškovė turėjo įgaliotą atstovą.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė svarbių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių laiku kreiptis su ieškiniu į teismą, pagrindo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti nėra, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad dėl ieškinio dalyko ir pagrindo atitikimo procesiniams reikalavimams teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepasisako. Atsisakius priimti ieškinį, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nenagrinėjamas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė L. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį, atnaujinti terminą ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo paduoti, laikyti paduotą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui laiku. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškinio pateikimo praleidus įstatyme numatytą terminą priežastis yra objektyvi, t. y. ieškovės liga. Gauto nedarbingumo įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

6.2. Ieškovė buvo patyrusi keletą traumų, po kurių Lietuvos Respublikinėje universitetinėje ligoninėje buvo atlikta operacija, įvyko komplikacija. Po to atlikta dar viena operacija.

6.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į praleisto termino trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus elgesio protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ieškiniui paduoti ir atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 3 d. Gydytojo išrašą, skundžiamos teismo nutarties kopiją, E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2021 m. spalio 25 d. Gydytojo išrašą, 2021 m. spalio 19 d. medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą. Apeliantės teigimu, nurodyti įrodymai patvirtina ieškinio praleidimo teismui paduoti priežasčių svarbą.

9. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties kopija, E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2021 m. spalio 25 d. Gydytojo išrašas, 2021 m. spalio 19 d. medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą yra byloje, pirmosios instancijos teismas juos vertino, nelaikytini naujais ir nepriimtini kaip pertekliniai. Apeliantės teikiami nauji įrodymai – 2021 m. gruodžio 3 d. Gydytojo išrašas priimtinas ir bus vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste, įvertinus apeliantės, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies padėtį, siekiant išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti aplinkybes, reikšmingas vertinant procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2021 m. spalio 11 d. Nr. DGKS– priėmė sprendimą, kuriuo atmetė apeliantės reikalavimus atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos išieškojimo kaip nepagrįstus. Apeliantė, nesutikdama su nurodytu darbo ginčų komisijos sprendimu, 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė ieškinį pateikė praleidusi DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį teisme. Nenustatęs pagrindo išvadai, kad apeliantė terminą ieškiniui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, teismas apeliantės prašymą atnaujinti terminą ieškiniui paduoti atmetė ir atsisakė priimti ieškinį.

13. Apeliantė, prašydama atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, atskirajame skunde nurodo, kad jai buvo atliktos operacijos, ji turėjo nedarbingumą, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad terminas praleistas nežymiai.

14. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Analogiška nuostata įtvirtinta DK 231 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

17. Šioje byloje nustatyta, kad aktualus DGK sprendimas, kuriuo atmesti apeliantės reikalavimai, yra priimtas 2021 m. spalio 11 d. Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį teisme eiga prasidėjo 2021 m. spalio 12 d. ir baigėsi 2021 m. lapkričio 13 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra ginčo, kad apeliantė šioje byloje ieškinį teisme pareiškė praleidusi šį terminą. Apeliantė prašymą dėl ieškinio padavimo termino atnaujinimo bei ieškinį teismui pateikė 2021 m. gruodžio 3 d.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotoja, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Byloje nenustatyta, kad apeliantė darbo bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu ar kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės būtų elgusis nesąžiningai ar piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis. Bylos duomenys patvirtina, tą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. spalio 22 d. (sprendžiamam klausimui aktualus laikotarpis nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 22 d.) ieškovė negalėjo atvykti į darbą dėl nelaimingo atsitikimo, nuo 2021 m. spalio 26 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovei buvo atlikta nosies pertvaros operacija, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nustatytas namų rėžimas. Taigi, beveik visą laikotarpį nuo 2021 m. spalio 12 d. (kai prasidėjo termino pareikšti ieškinį teisme eiga) iki 2021 m. gruodžio 3 d. (kada kreipėsi į teismą su ieškiniu) ieškovė turėjo nedarbingumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad terminas ieškiniui pareikšti praleistas nelabai daug (20 dienų), šio termino praleidimą lėmė apeliantės nedarbingumas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovė, praleisdama terminą ieškiniui paduoti, sąžiningai klydo, jog nedarbingumo turėjimas bus laikoma svarbia aplinkybe atnaujinti terminą ieškiniui paduoti. Vadovaudamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė terminą ieškiniui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.

19. Išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės L. L. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimas perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas