Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

suinteresuotų asmenų byloje – G. T. ir S. T. atstovei Z. T., Z. T. atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei,

suinteresuoto asmens byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – G. T., S. T. (jų atstovė – Z. T.), notaras Mindaugas Vegys, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą, prašė teismo jį tenkinti.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų byloje – G. T. ir S. T. atstovė Z. T. ir jos atstovė advokatė Regina Vasiliauskienė prašė pareiškimą tenkinti.

7. Suinteresuotas asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovė prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Reikalavimas gauti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis).

12. Pareiškėjo pateiktais duomenimis nustatyta, kad S. T. ir Z. T. (duomenys neskelbtini). gimė dukra G. T., (duomenys neskelbtini). gimė dukra S. T.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9334-804/2020, nutraukta S. T. ir Z. T. santuoka. S. T. mirė (duomenys neskelbtini). G. T. ir S. T. atstovė pagal įstatymą (motina) Z. T. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių įpėdinių, kurių atstovė per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi, teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Tai, kad teismo leidimas yra būtinas tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK yra nustatytas terminas palikimui priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti (atsisakyti priimti) palikimą nepilnamečių įpėdinių, kurių atstovė pagal įstatymą per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, vardu. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti), kurį nepilnametės įpėdinės praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad jos neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis) ir todėl, kad jų atstovė pagal įstatymą dėl informacijos (teisinių žinių) stokos, neatliko aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo jį priimti), pažeistų jų interesus, todėl šis terminas atnaujintinas.

16. Minėta, kad leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis.

17. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad mirusiojo palikimą sudaro – pensijų kaupimo sąskaitoje (UAGDPB „Aviva Lietuva“) esantys 1 981,13 Eur, Swedbank AB banko sąskaitoje esatys 2,07 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, S. T. neišmokėta 229,14 Eur ligos išmoka. Palikėjo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – 2,83 Eur, bendrai S. T. skolos viršija 7 000 Eur sumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad palikėjo vardu registruotos transporto priemonės vertės pinigais nustatyti nėra galimybės, kadangi VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nenurodyta transporto priemonės pagaminimo data, atlikus savarankišką viešą paiešką nustatyta, jog palikėjo vardu buvusios registruotos transporto priemonės šiuo metu yra išregistruotos, galiojančių dokumentų joms nėra išduota, transporto priemonės nėra draustos ir neturi teisės dalyvauti eisme. Taigi, paveldimo turto balansas yra neigiamas – palikėjo įsiskolinimai viršija jo turto vertę. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, kad turto paveldėjimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atnaujintinas terminas nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties, ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečių G. T., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išduoti teismo leidimą nepilnamečių G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties dalis dėl termino priimti palikimą atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.