Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. L. skundą (prašymą) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutarties, kuria nuteistajam J. L. subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 60 valandų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. L. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti iki 60 valandų per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

2. Taip pat, J. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. L. paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant J. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6. Skunde nuteistasis cituoja BPK 119, 121 straipsnių, reglamentuojančių kardomųjų priemonių paskirtį, bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei BPK 131¹ straipsnio, konkrečiai reglamentuojančio vieną iš kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą, nuostatas, nurodo, kad skiriant griežčiausias kardomąsias priemones visais atvejais privalo būti apsvarstoma ir galimybė pasiekti tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ir tik joms nepasiteisinus – skirti griežtesnes. Nuteistasis prašo teismo vertinant jo pateikto prašymo pagrįstumą atsižvelgti į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, tai yra jis yra įpareigotas nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą – apykoję, kuri yra antroji pagal griežtumą kardomoji priemonė. Pasak J. L., skirdamas tokią griežtą kardomąją priemonę teismas neapsvarstė galimybės skirti švelnesnes priemones, nebuvo atskleistas intensyvios priežiūros ir jo teisės į sveikatą santykis, neatsižvelgta į jo asmenybę, šeimyninę padėtį, socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklę, darbo santykius, padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir kitas aplinkybes, nebuvo surinkta duomenų, kad tik taikant jam vieną iš griežčiausių kardomųjų priemonių bus pasiekti teismo sprendime keliami tikslai. Anot nuteistojo, neatsižvelgta į tai, kad jis yra jaunas asmuo, gali greičiau, geriau integruotis visuomeniniame gyvenime ir taip lengviau prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo jam taikant ne mažiau veiksmingas švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, nuteistojo teigimu, pagal BPK 131¹ straipsnį, intensyvi priežiūra negali viršyti 6 mėnesių, šis terminas svarbus, nes įtaisas, skleidžiantis tam tikrą dažnį, per tokį laiko tarpą gali paveikti žmogaus organizmą. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2021 m. gruodžio 2 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo funkcijos susijusios su nuolatiniu judėjimu, darbas yra gana intensyvus, o nuolatinis apykojės dėvėjimas sukelia neįprastų nepatogumų, skausmus. Taip pat nepatogumus ir skausmus dėl apykojės dėvėjimo jis patiria ir sportuodamas sporto klube bei lankydamasis vonioje, duše. Nuteistojo vertinimu, teismas, skirdamas jam intensyvią priežiūrą, neatsižvelgė į jo asmenines savybes, darbo sąlygas, funkcijas, visuomeninio gyvenimo poreikius, jo fizinę ir sveikatos būklę, neatsižvelgė, ar paskirtoji priemonė gali pakenkti jo psichologinei būklei, ar jis gali patirti sveikatos sutrikimus, negalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas (prašymas) atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą medžiagą, taip pat įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. BPK 347 straipsnis numato, kad, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai teismas, vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę.

10. Iš pateiktos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu skirdamas J. L. bausmę, jos nebendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes šis baudžiamasis įsakymas dar nebuvo įsiteisėjęs. Kadangi abu minėti teismo baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję ir vykdytini, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, subendrino pagal šiuos du neįvykdytus baudžiamuosius įsakymus nuteistajam paskirtas bausmes. J. L. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. L. minėtais baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies, kurioje numatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagrindu. Taip pat, apylinkės teismas, skundžiama nutartimi bendrindamas J. L. bausmes pagal minėtus baudžiamuosius įsakymus, tinkamai parinko ir bausmių bendrinimo būdą – skirtingais baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes bendrino dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Apylinkės teismas, bendrindamas bausmes ir taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, paskyrė teisingą ir protingą galutinę bausmę – areštą 45 paroms, tai yra prie griežtesnės 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 30 parų arešto bausmės pridėjo 2021 m. lapkričio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį (1 mėnesį laisvės apribojimo, tai yra, pakeitus bausmes, vadovaujantis BK 65 straipsnio, reglamentuojančio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nuostatomis, atitinkamai 15 parų arešto), tinkamai motyvuodamas pridedamos bausmės dalį. Taip pat teisingai į J. L. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamąjį įsakymą. Taigi nagrinėjamu atveju tiek bausmių bendrinimo būdas (dalinio sudėjimo), tiek baudžiamaisiais įsakymais paskirtų ir neatliktų bausmių dalys parinktos tinkamai, apylinkės teismo atliktas nuteistajam baudžiamaisiais įsakymais paskirtų bausmių bendrinimas neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir atitinka teismų praktiką. Be to, pats nuteistasis taip pat nei paties bausmių subendrinimo fakto, nei bendrinimo būdo ar galutinės subendrintos bausmės dydžio neginčija.

11. Apylinkės teismas, subendrinęs nuteistajam J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtas bausmes, taip pat nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. L. skirtinos subendrintos 45 parų arešto bausmės vykdymą atidėjo 9 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė įpareigojimus: būti savo namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Skundu nuteistasis J. L. taip pat neginčija BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir jam skirtų įpareigojimų, nesutinka tik su tuo, kad atidedant bausmės vykdymą jam paskirta intensyvi priežiūra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistojo manymas, kad jam paskirta intensyvi priežiūra yra per griežta priemonė, ir su tuo susiję skundo argumentai (dėl nepatogumo, skausmo ir pan. nešiojant apykoję) nesudaro pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, atidėdamas J. L. bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra, netinkamai taikė įstatymų nuostatas ir intensyvią priežiūrą paskyrė nepagrįstai.

12. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad skunde J. L. remiasi BPK 119, 121 ir 131¹ (intensyvi priežiūra) straipsniais, tačiau pažymėtina, kad šių straipsnių nuostatos reglamentuoja kardomųjų priemonių paskirtį, bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas bei vieną iš kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą. Šiuo gi atveju intensyvi priežiūra J. L. paskirta BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu ir nėra kardomoji priemonė. Be to, BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, tačiau, teismas, nusprendęs taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nuteistam arešto bausme, tokiu atveju privalo jam paskirti ir intensyvią priežiūrą, tai yra papildomą elgesio kontrolės priemonę, padedančią užtikrinti įpareigojimų vykdymo kontrolę. Galimybė neskirti intensyvios priežiūros, priešingai nei BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų pareigų, šiuo atveju teismui nenustatyta. Tokia išvada darytina ir įvertinus Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas), kuris reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas (BK 75 straipsnio 9 dalis) 28 straipsnio nuostatas. Minėto įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. L. prašymas neskirti jam intensyvios priežiūros negali būti tenkinamas.

13. Analizuojamo skundo kontekste būtina pabrėžti tai, kad skirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. L. buvo atidėtas 9 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą ir atitinkamus įpareigojimus, dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu (šiuo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė buvo bendrinama skundžiama nutartimi), tačiau J. L. minėto teismo baudžiamojo įsakymo ir juo skirtos bausmės, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo ir jo sąlygų neginčijo. Todėl šiuo atveju, ginčydamas jam paskirtą intensyvią priežiūrą, nuteistasis nepagrįstai siekia pakeisti ir įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos sąlygas, kurios savo pobūdžiu yra esminis baudžiamojo įsakymo elementas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo svarstyti bei keisti (trumpinti) skundžiama nutartimi nustatyto 9 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo termino, kadangi toks terminas jau buvo nustatytas minėtu įsiteisėjusiu 2021 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.

14. Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad pagal Probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, jeigu J. L. arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu (9 mėnesių probacijos laikotarpiu) laikysis probacijos sąlygų (teismo nustatytų įpareigojimų, bendrųjų probuojamųjų pareigų ir kt.), nedarys naujų teisės pažeidimų, tai yra, jeigu Probacijos tarnyba manys, kad jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, jog probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės jo priežiūros, J. L., jam faktiškai atlikus šiek tiek daugiau nei 6 mėnesius probacijos termino, apylinkės teismo sprendimu gali būti prieš terminą nutraukta vykdoma jo priežiūra. Dėl to, sutrumpėtų ir intensyvios priežiūros terminas.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, subendrino J. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę, taip pat, atidėdamas J. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą, tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir intensyvią priežiūrą paskyrė pagrįstai. Dėl to, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo J. L. skundą (prašymą) ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.