Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės “Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “Santermita” dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Nagrinėjant atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-32852-896/2016. Ši civilinė byla prijungta apžiūrai. Kreditorė, kuri šioje byloje yra ieškovė, prašė iš skolininkės, kuri šioje byloje yra atsakovė, priteisti 305,92 Eur žalą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 3,00 Eur žyminį mokestį. Iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad teismo įsakymas, kaip įsiteisėjęs, išsiųstas kreditorei dar 2017 m. vasario 6 d. Be kita ko, teismas nustatė, jog civilinėje byloje Nr. eL2-32852-896/2016 buvo gauti skolininkės prieštaravimai, kreditorei buvo nustatytas terminas pareikšti ieškinį. Nustatytu terminu ieškinys nebuvo pareikštas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 6 dalimi, pareiškimas turėjo būti laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditorei, o teismo įsakymas panaikintas.

6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pasiūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, sutiko padengti pusę kilusios žalos. Ieškovės atstovei su pasiūlymu dėl taikos sutarties nesutikus, atsakovės atstovė žalos dydžio neginčijo, žalos fakto taip pat neginčijo, tik pakartojo prašymą atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas pasibaigus sutrumpintam trijų metų ieškinio senaties terminui, kuris skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 7 d., kai įvyko draudiminis įvykis. Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios nutrūksta ieškinio senaties termino skaičiavimas, kadangi pareiškimas toje byloje laikomas nepaduotu, ieškovė nepareiškė toje byloje ieškinio nustatytu terminu.

7. Atsakovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. liepos 7 d. ieškovė, su kuria buvo sudaryta draudimo sutartis (el. b. l. 28-29), buvo informuota apie draudiminį įvykį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). 2016 m. liepos 11 d. buvo atlikta apgadinto turto apžiūra, nustatyti padaryti turto apgadinimai – apgadintas lakuotas parketas, ąžuolo / uosio smulkios lentelės, atšokę tapetai, sulietas kilimas. Apžiūros akte pažymėta, kad 2016 m. liepos 7 d. pastebėta, kad per naujai sumontuoto radiatoriaus ventilį bėga šildymo sistemos vanduo, name vykdoma renovacija, UAB “Santermita” santechnikai visuose butuose keitė radiatorius ir paliko neužsuktą ventilį, dėl ko užpildžius sistemą išsiliejo vanduo (el. b. l. 5, 6-19, 26, 30). Buvo paskaičiuotas nuostolių dydis (el. b. l. 27). Ieškovė Z. Ž. 2016 m. liepos 18 d. išmokėjo 305,92 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 4). 2016 m. liepos 29 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka (el. b. l. 25).

Dėl 2016 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymo panaikinimo civilinėje byloje

9. Kaip nurodyta šio sprendimo 4 punkte, kreditorė (šioje byloje – ieškovė) prašė iš skolininkės (šioje byloje – atsakovės) priteisti 305,92 Eur žalą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas bei 3,00 Eur žyminį mokestį. Priėmus teismo įsakymą teisme gauti skolininkės prieštaravimai, kreditorei nustatytas terminas pateikti ieškinį. Nustatytu terminu ieškinys nebuvo pateiktas, todėl, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 6 dalimi, pareiškimas turėjo būti laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas kreditorei, o teismo įsakymas panaikintas. Civilinėje byloje Nr. eL2-32852-896/2016 per klaidą buvo atžymėtas teismo įsakymo įsiteisėjimas, teismo įsakymas išsiųstas kreditorei vykdymui. Kaip ieškovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, ieškovė suprato, kad įvyko klaida, todėl gauto teismo įsakymo antstoliui nepateikė, išieškojimo nepradėjo. Šios bylos nagrinėjimo metu pareikalavus, ieškovė minėtą teismo įsakymą grąžino Kauno apylinkės teismui.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2016 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-32852-896/2016, panaikinamas, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas kreditorei.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

11. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Įstatymų leidėjo valia tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.

12. Ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties termino eigą tik tada, jeigu jis pareiškiamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinį apmokėjus pagal CPK reikalavimus žyminiu mokesčiu (išskyrus atvejus, kai nuo žyminio mokesčio atleidžia įstatymas arba teismas, kai teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą), taip pat paisant kitų CPK nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma (CPK 137 straipsnio 2 dalis). CPK nustatyta tvarka pareikštas ieškinys dokumentiniame procese (CPK XXII skyrius) arba paduotas kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK XXIII skyrius) taip pat nutraukia ieškinio senaties termino eigą, kaip ir ieškinio pareiškimas bendra ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta apžvalga).

13. Atsakovė nurodo, jog ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškinio senaties termino skaičiavimas nenutrūko, kadangi ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio nepateikė, pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas.

14. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. CK 1.130 straipsnio 4 dalyje konkrečiai nurodyta, kokiais atvejais ieškinio senaties terminas nenutraukiamas, t. y. jei ieškinys teismo paliekamas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės, taip pat jei buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Šiuo atveju CPK 439 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kreditorius per nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas panaikinamas. Pažymėtina, kad tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovė pasinaudojo teise reikšti turtinį reikalavimą ne teikiant ieškinį, bet pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškimas buvo priimtas, jo pagrindu išduotas teismo įsakymas, todėl laikytina, kad ieškovė dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka, o toks kreipimasis į teismą nutraukia ieškinio senaties termino skaičiavimą ir ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos priteisimo

16. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-415/2012).

17. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

18. Šioje byloje nustatyta, jog 2016 m. buvo vykdoma namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija. Atsakovės darbuotojai 2016 m. liepos 7 d. keitė radiatorius bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. Ž.. Butas buvo apdraustas ieškovės. Atsakovės darbuotojai, pakeitę radiatorių draudėjos bute, paliko neužveržtą ventilį. Užpildžius šildymo sistemą dėl neužveržto ventilio buvo užlietas draudėjos butas. Padaryta žala nurodyta 2016 m. liepos 11 d. turto apžiūros akte. Atsakovė nurodytų aplinkybių neneigė, neginčijo civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta jokių kitų ieškovės apdrausto buto užliejimo šaltinių, išskyrus netinkamai atliktą radiatorių keitimą. Teismas sprendžia, jog atsakovės darbuotojai netinkamai atliko radiatorių keitimą, neužtikrino radiatoriaus ventilio užveržimo, tokiais veiksmais draudėjos butui buvo padaryta žala. Teismas laiko, jog įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir kilusios žalos, nes atsakovės darbuotojams tinkamai atlikus darbus, nebūtų užlietas draudėjos butas.

20. Teismas sprendžia, jog byloje įrodytas ir kilusios žalos dydis, t. y. 305,92 Eur. Žalos dydį patvirtina byloje esančios nuotraukos, turto pažiūros aktas, pranešimas apie įvykį. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Šiuo atveju teismas laiko, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra prieštaringi, šių rašytinių įrodymų pagrįstumo atsakovė neginčijo. Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, darytina išvada, jog draudikas tinkamai nustatė žalos dydį, žalos dydžio atsakovė neginčijo nei gavusi 2016 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2‑32852-896/2016 (pateikti nemotyvuoti prieštaravimai), nei gavusi ieškinį šioje civilinėje byloje. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, draudėjai priklausantis butas buvo apgadintas, taip pat buvo sulieti baldai, kilimai, tapetai. Spręstina, jog ieškovės nurodytas ir draudėjai išmokėtas žalos dydis yra pagrįstas ir visa paskaičiuota žala turi būti priteista iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės.

21. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

22. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Valstybė šioje byloje turėjo 3,52 Eur išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 305,92 Eur (trijų šimtų penkių eurų 92 ct) žalą, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“, juridinio asmens kodas 236043660, 3,52 Eur (trijų eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2016 m. gruodžio 29 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2‑32852‑896/2016, ir kreditorės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ laikyti nepaduotu bei grąžinti kreditorei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.