Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis švelnesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. U. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2022-01-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš M. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2054,68 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. U. nuteistas už tai, kad, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą: M. U., siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojęs psichinį smurtą, kad galėtų neutralizuoti pasipriešinimą ir su pagrobtuoju turtu pasišalinti, eidamas link parduotuvės, prie pėsčiųjų tako radęs ant žemės gulintį gelsvos spalvos popierinį voką ir jį užsidėjęs ant rankos, taip sukurdamas vaizdą, kad turi ginklą, kuriuo pagrasins pardavėjai, 2022-01-23 19.06 val., įėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią maisto prekių parduotuvę „Maisto prekės. Gėrimai“, esančią (duomenys neskelbtini) , kur nukreipęs į pardavėją D. M. voku apvyniotą ranką ir tokiu bauginančiu gestu pagrasinęs jai tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, liepė tylėti, bei persisvėręs per prekystalį ir ranka užkliuvęs už stiklinės vitrinos, ją numetė ant žemės ir sudaužė, taip padarydamas 115 eurų vertės turtinę žalą, bei sudaužė ant jos buvusius gaminius- 3 buteliukus “Imperia” brendžio 0,35 l talpos, vieno buteliuko vertė - 9,99 eurai, bendrai - 29,97 eurų vertės, 3 buteliukus degtinės “Lietuviška” 0,2 l talpos, vieno buteliuko vertė 4,99 eurai, bendrai - 14,97 eurų vertės. Po ko, sugriebęs ant prekystalio stovintį kasos aparatą ir jį numetęs ant žemės, taip jį sugadindamas ir padarė 1318,90 eurų turtinės žalos, iš kasos aparato ištraukė ir pagrobė stalčių, kuriame buvo 183,19 eurų, 295 “ (duomenys neskelbtini)” bilietai, kurio vieno bilieto vertė 1 euras, bendrai - 295 eurų vertės, 100 “ (duomenys neskelbtini)” bilietų, kurio vieno bilieto vertė 0,50 euro centų, bendrai – 50 eurų vertės. Tokiu būdu, M. U., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 528,19 eurų vertės bei sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto 1359,94 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės, o prašo švelnesnės bausmės. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptartų nuostatų nagrinėjamu atveju buvo laikytasi.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas M. U. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog padaryti vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai, nustatytos atsakomybę lengvinanti (prisipažinimas ir gailėjimasis) ir atsakomybę sunkinanti (nusikalto būdamas recidyvistas) aplinkybės, M. U. praeityje teistas 16 kartų, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos 2 mėnesiams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

7. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. U. bausmę, atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei nustatė švelnesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės terminą. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė nuteistajam dar sumažinta trečdaliu. Šiuo atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti, jog jis prisipažino, bendradarbiavo su pareigūnais, tačiau šios aplinkybės pakankamai įvertintos skundžiamame nuosprendyje, kuriame nustatyta M. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę, kuri net ir pritaikius subendrinimą, nesiekia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos šios bausmės rūšies vidurkio. Nuteistasis teigia norintis tvarkytis gyvenimą, sukurti šeimą, atlyginti žalą, tačiau akivaizdu, jog šios savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės nesulaikė apelianto nuo naujų nusikaltimų, kurie padaryti vos po poros mėnesių nuo ankstesnės bausmės atlikimo. Nuteistasis pažymi esantis jauno amžiaus, negalintis paaiškinti nusikaltimų motyvo, visgi, kaip matyti, išvadų iš savo ankstesnių teistumų, tarp kurių dauguma nusikaltimai nuosavybei, M. U. nepadarė, o nusikaltimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus apeliantui griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skirti bausmę atlikti atvirojoje įstaigoje, tačiau nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iki 2020-07-01 galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę (subendrinus bausmes), neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nuspręs nuteistojo kardomojo kalinimo vietos administracija.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. U. apeliacinį skundą atmesti.