Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja A. K., sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, Sandrai Navickienei, dalyvaujant :

nukentėjusios M. P. atstovei pagal įstatymą, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų atstovei, R. K.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovei D. D.,

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2018-12-12, gyv. J. B. 142-65, Kėdainiai, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK), 161 str. 2 d. (2018-12-01 nugirdė vaiką – dukrą M. P. gim. 2003 m.) BK 140 str. 2 d. (2018-12-01 nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas dukrai M. P. gim. 2003 m); BK 145 str. 1 d. (2018-12-01 grasinimas nužudyti sugyventinę L. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. L. 2018 m. gruodžio 1 d. nuo 19.00 val. iki 21.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įtikinėdamas dukrą M. P., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. ragindamas ją, kad reikia gerti alkoholį, kad būtų geriau, paėmęs vieną butelį 40 % stiprumo trauktinės „Dainava“, kartu su vaiku gėrė, dėl to, 2018 m. gruodžio 2 d., 00.28 val. M. P. buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas, tai yra nugirdė vaiką - dukrą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 1 d. apie 20.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, sugriebęs savo artimam šeimos nariui-nepilnametei dukrai M. P., gim. (duomenys neskelbtini) už dešinės kojos, ją laikė ir tyčia peiliu įpjovė devyniolika kartų į dešinę blauzdą, taip dėl devyniolikos pjautinių žaizdų dešinėje blauzdoje nežymiai sutrikdydamas M. P. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 1 d. apie 22.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį įrėmė savo buvusiai sugyventinei L. P. į kaklą, taip grasindamas ją nužudyti, dėl to, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

K. V. L. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 1 d. dukra atėjo į jo namus pati būdama išgėrusi, jis jos negirdė ir nežalojo. Kartu su dukra alkoholio negėrė, jis gėrė vienas. Kas sužalojo dukrą nežino, bute su dukra buvo tik dviese, iki kol atėjo L. P.. Dukra įvykio dieną, dienos metu jam skambinėjo ir primygtinai prašėsi, norėjo ateiti pas jį. Dukra pas jį atėjo jau būdama išgėrusi, jis irgi buvo išgėręs. Namuose turėjo trauktinės „Dainava“ butelį, bet gėrė vienas. Apie 21.30 val. į butą atėjo L. P.. Atėjusi į butą L. P. gėrė kartu su juo. Kas įvyko su L. P. nelabai pamena dėl girtumo. Tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Galėjo būti, kad laikydamas rankoje peilį įrėmė jį L. P. į kaklą, taip grasindamas ją nužudyti. Kaip į butą įsileido policijos pareigūnus, taip pat nepamena. Nurodė, kad jis mano, kad dukra jį apkalba, nes nenori, kad jis bendrautų su L. P.. Nurodė, kad kuomet pradėjo gerti „Dainavos“ butelį, jau iki tol buvo išgėręs 200 g. alkoholio. Buvo apsvaigęs, tačiau iki to momento, kol atėjo į butą L. P., viską gerai prisimena. Išgėrus „Dainavos“ butelį dar gėrė alaus, todėl jau kai atėjo L. P., nelabai pamena kas vyko. Neprisimena kaip L. P. skambino ir kvietė pareigūnus. Nurodė, kad kaip sužalojimai atsirado pas dukrą nežino. Nei ant dukters kojų, nei rankų, nei pačiame bute kraujo nematė. Nurodė, kad nukentėjusios L. P. civilinį ieškinį pripažįsta, o M. P. civilinio ieškinio nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo (pagal BK 145 str. 1 d.) jo kaltė padarius minėtas 3 nusikalstamas veikas visiškai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti nepilnametės nukentėjusios M. P. apklaustos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose įrengtame nepilnamečių apklausos kambaryje (104 kab.), dalyvaujant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo psichologei I. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovei D. D. ir nukentėjusios atstovei pagal įstatymą R. K. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 66–69), ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytos aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai policijos pareigūnai A. B. ir R. M.. Jos nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pats pripažino namuose turėjęs trauktinės „Dainava“ butelį, nurodė, kad gėrė vienas. Iš byloje esančio Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos ( t.1, b. l. 29-31) matyti, kad 2018-12-02, 00.02val.-00.28 val. V. L. nustatytas 2,43 promilių girtumas, M. P. nustatytas 1,55 promilių girtumas. Teismas kaltinamojo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, bei jo parodymai prieštarauja išanalizuotiems byloje įrodymams.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. gruodžio 1 d. apie 20.00 val., savo namuose, esančiuose J. B. g. 142-65, Kėdainiai, sugriebęs savo artimam šeimos nariui - nepilnametei dukrai M. P. gim. 2003-12-11 už dešinės kojos, ją laikė ir tyčia peiliu įpjovė devyniolika kartų į dešinę blauzdą, taip dėl devyniolikos pjautinių žaizdų dešinėje blauzdoje nežymiai sutrikdydamas M. P. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia savo artimam šeimos nariui - nepilnametei dukrai M. P. sugriebęs už dešinės kojos, ją laikė ir tyčia peiliu įpjovė devyniolika kartų į dešinę blauzdą, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Teismas netikėti nepilnametės nukentėjusios M. P. apklaustos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose įrengtame nepilnamečių apklausos kambaryje (104 kab.), dalyvaujant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo psichologei I. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovei D. D. ir nukentėjusios atstovei pagal įstatymą R. K. parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 66–69), ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės patvirtino apklausti liudytojai pareigūnai A. B., R. M., bei nukentėjusi L. P., patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 76-77) kurioje konstatuota, kad M. P. padaryta 19 pjautinių žaizdų dešinėje blauzdoje, kurios padarytos aštriu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė. Pjautinės žaizdos dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku 2018-12-01 ir aplinkybėmis. Pjautinės žaizdos padarytos ne mažiau kaip devyniolikos (19) poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas; bei atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 140 str. 2 d.

BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-403/2006).

Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusios atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį įrėmė savo buvusiai sugyventinei L. P. į kaklą, taip grasindamas ją nužudyti, dėl to, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Nustatyta, kad nukentėjusi išsigando, kvietė policiją, t. y. nukentėjusi išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T. y. nukentėjusi grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiai sukėlimas. Kaltinamojo agresyvų elgesį minėtą dieną patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. B., R. M., bei nukentėjusi M. P., patvirtina ir byloje išanalizuoti kiti įrodymai, bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 145 str. 1 d.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios M. P. atstovės pagal įstatymą VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų -1000 Eur sumai (2 t., b. l. 61-62), nukentėjusios M. P. interesais tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą, VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namų atstovė, R. K., teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 61-62), pareiškė civ. ieškinį ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį nepilnametės nukentėjusios M. P. interesais, prašo M. P. priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civ. ieškinį palaikė ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusios atžvilgiu padarytos dvi nusikalstamos veikos. Neturtinė žala pasireiškia fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu, patirtu išgąsčiu, pažeminimu.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė fizinį skausmą, jai nusikaltimu (BK 140 str. 2d. ) kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė išgąstį,

pažeminimą. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad koją jai skaudėjo ilgai. Po šito sužalojimo, įvykio ji jaučiausi beviltiškai, bijojo ir mamai pasakyti, buvo labai pasimetusi, nežinomybėje. Šiandien po visų tų įvykių ji jaučia labai didelę neapykantą, kurią nukreipia į visus, tiesiog nebesugeba jos valdyti. Atsirado daugybė pykčio, pyksta ant tėčio, bet tą pyktį nukreipia ant viso pasaulio ir į save. Atsirado didelis kaltės jausmas sau, kad galbūt ji kažką padarė, kad tėtis taip pasielgė. Jaučia didžiulę nežinomybę ir baimę, nes buvo sulaukusi grasinimų, vartoja šiuo metu antidepresantus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi šiuo metu fiziškai sveika, vartoja antidepresantus, ji gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini) vaiko tėviškės namuose, jie yra paskirti jos rūpintojais (2 t., b. l. 61-62), lanko mokyklą, adaptuojasi. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos A. T. kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą nėra pareiškusi civ. ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo –750 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios L. P. 500 Eur sumai (2 t., b.l. 63), kurį ji palaikė teisiamojo posėdžio metu, civ ieškinį palaikė ir nukentėjusios atstovė adv. R. Šmigelskytė, tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė išgąstį (BK 145 str. 1d.). Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo ji patyrė ir išgąstį. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, patyrė dvasinius išgyvenimus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi šiuo metu sveika, bei byloje nėra jokių įrodymų, kad paties nukentėjusios didelis neatsargumas ar kaltė padėjo žalai atsirasti. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamojo – 400 Eur, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 145 str. 1 d. iš esmės kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad 2 nusikalstamas veikas (BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d.) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytos 3 nusikalstamos veikos: 2 nesunkios ( BK 11 str.), 1 baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 2–3, 4–9); nedirba (2 t., b. l. 13–14 ), Užimtumo tarnyboje registruotas (2 t., b. l. 15), iš byloje esančios VšĮ Kėdainių PSPC informacijos matyti, kad kaltinamasis nuo 2001-01-10 yra registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje: diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto įskaitoje nėra įrašytas (2 t., b. l. 12). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 145 str. 1d. prisipažino, atsiprašė nukentėjusios, pagal BK 161 str. 2 d. ir BK 140 str. 2 d. kaltu neprisipažino, neatsiprašė nukentėjusios. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (nukentėjusios nesusitaikė). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už visas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę už baudžiamąjį nusižengimą mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, už nusikaltimus - skirti laisvės apribojimo bausmę artimą sankcijos vidurkiui. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutiktų gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; gydytis nuo alkoholizmo, bei atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį pagal BK 140 str. 2 d. į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo artimąjį šeimos narį - dukrą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d; 72² str.).

Kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnių bausmių dalį -po tris mėnesius laisvės apribojimo, nes BK 140 str. 2 d. nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė, pagal BK 161 str. 2 d. baudžiamasis nusižengimas, sunkių pasekmių nesukėlė.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str.105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 6,72 Eur pašto išlaidų, valstybei

(duomenys neskelbtini) str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusių turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusių atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (2 t., b. l. 74 ), matyti, kad nukentėjusias atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus adv. Rima Šmigelskytė, tarnyba turėjo išlaidų – 352,04 Eur, kurias teismo prašo priteisti; nukentėjusias atstovavo teisme, ruošė dokumentus – civ. ieškinius, adv. Rima Šmigelskytė, todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos –352,04 Eur valstybės naudai (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį - saugomą Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje (1 t., b l 114,115), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje (prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. ir BK 161 str. 2 d. ir nubausti jį :

- pagal BK 140 str. 2 d. – laivės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo.

- pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

- pagal BK 161 str. 2 d. – laisvės apribojimu 4 mėnesiams įpareigojant nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje ; gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti, bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnių bausmių dalį (po tris mėnesius laisvės apribojimo, nes BK 140 str. 2 d. nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė, pagal BK 161 str. 2 d. baudžiamasis nusižengimas, sunkių pasekmių nesukėlė) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį : nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje ; gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. BK 72² str. įpareigoti V. L. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose .

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-12-02, 00.02 val. iki 2018-12-03, 13.48 val. -1 parą ( BK 65, 66 str.; tvarka) .

Kardomąją priemonę šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš V. L. proceso išlaidų, –6,72 Eur, valstybei.

Priteisti iš V. L. 352,04 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 04 ct) išlaidų valstybei už nukentėjusiai M. P. ir L. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Priteisti M. P. iš V. L. -750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti .

Priteisti L. P. iš V. L. -400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį - saugomą Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje (prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.