Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1471-479/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2S-1471-479/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“
Suinteresuotas asmuo
A. P., I. P.
Civilinė byla Nr. e2S-1471-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09524-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.1; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. P., I. P., antstolė R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „General Financing“ 2017-07-05 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pareiškime nurodoma, kad antstolė R. V. vykdo 1 586,86 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. P. išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. Pareiškėja nurodė, kad antstolė areštavo dalį skolininko sutuoktinei I. P. VSDFV Palangos skyriaus mokamos išmokos ir pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Dėl to pareiškėja teismo prašė nustatyti, kad skolininkui A. P. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės I. P. pajamų, kurias ji gauna arba gaus ateityje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-11 nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo kreipiamasi tik tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Teismas pažymėjo, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėja privalo pasinaudoti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiškėja nesilaikė bylų dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisakė priimti pareiškimą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „General Financing“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas. Apeliantė teigė, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko dar iki CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, nes turtas buvo areštuotas 2017-05-11, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusia tvarka.Teismui priėmus skundžiamą nutartį yra nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas, nes visi ankstesni antstolės atlikti vykdymo veiksmai neteko prasmės.Teismas netinkamai aiškino pasikeitusias CPK 667 straipsnio nuostatas. Apeliantės teigimu, ji neprivalo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes pagal naują CPK 667 straipsnio redakciją jame numatytus veiksmus turi pareigą atlikti antstolis ir skolininkas, o kreditorius į teismą kreipiasi tik gavęs antstolio siūlymą. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pareigą nustatyti terminą pašalinti prašymo trūkumus, o ne atsisakyti priimti šį prašymą. Teismas neįvertino, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje šiuo metu nėra numatyta CPK 667 straipsnyje nurodyta skolininko sutikimo forma, todėl CPK 667 straipsnio nuostatos negali būti tinkamai įgyvendintos.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir netinkamai taikė CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas. Apeliantė teigė, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko dar iki CPK 667 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, nes turtas buvo areštuotas 2017-05-11, todėl tolesni veiksmai taip pat turėjo būti atliekami vadovaujantis iki 2017-07-01 galiojusia tvarka. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo tris vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. P. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdydama išieškojimą antstolė areštavo dalį skolininko sutuoktinei I. P. VSDFV Palangos skyriaus mokamos išmokos ir 2017-05-11 patvarkymu Nr. S-17002372 pasiūlė išieškotojai bei bendrosios nuosavybės dalyviams per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas 2017-07-05.

Nuo 2017-07-01 įsigaliojo nauja CPK 667 straipsnio redakcija, pagal kurią antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, tai yra nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pažymėtina, kad tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas teismui pateiktas 2017-07-05, todėl spręsdamas šio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi procesinio veiksmo atlikimo metu, tai yra pareiškimo pateikimo metu, galiojančia CPK 667 straipsnio redakcija. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos nagrinėjamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2136-658/2017, 2017-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2202-413/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-781-883/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-740-278/2017 ir kt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatų.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas netinkamai aiškino pasikeitusias CPK 667 straipsnio nuostatas. Apeliantės teigimu, ji neprivalo laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes pagal naują CPK 667 straipsnio redakciją jame numatytus veiksmus turi pareigą atlikti antstolis ir skolininkas, o kreditorius į teismą kreipiasi tik gavęs antstolio siūlymą. Apeliantės nuomone, teismas šiuo atveju turėjo pareigą nustatyti terminą pašalinti prašymo trūkumus, o ne atsisakyti priimti prašymą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tvarką. Ši CPK 667 straipsnyje įtvirtinta tvarka yra imperatyvi, todėl privaloma visiems vykdymo proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2017-07-01 įsigaliojusios CPK 667 straipsnio nuostatos nenumato galimybės išieškotojai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo kol nėra atlikti veiksmai, numatyti CPK 667 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei 2017-05-11 patvarkymu Nr. S-17002372 buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių išieškotoja negalėjo kreiptis į teismą su prašymu iki 2017-07-01 ir spręsti turto dalies nustatymo klausimą pagal anksčiau galiojusią tvarką. Kadangi prašymas teismui pateiktas 2017-07-05, pareiškėja turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas tinkamai aiškino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą skolininko turto dalies nustatymo tvarką.

Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje šiuo metu nėra numatyta CPK 667 straipsnyje nurodyta skolininko sutikimo forma, todėl CPK 667 straipsnio nuostatos negali būti tinkamai įgyvendintos. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojanti nuo 2017-09-22) 12¹ priede yra patvirtinta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka forma. Taigi darytina išvada, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo tvarka gali būti tinkamai įgyvendinta.

Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius