- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-04
- Bylos Nr.
- 2-1979/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Passat“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alterijus“
- Kategorijos
- 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens akcinės bendrovės banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Passat“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valdymo centras“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1651-460/20011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alterijus“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Passat“ bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo - akcinė bendrovė bankas „Snoras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Alterijus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Passat“ bankroto bylą dėl jo nemokumo ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Verslo valdymo centras“ (b. l. 2-4).
Atsakovas UAB „Passat“ klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė spręsti teismo nuožiūra, neprieštaravo, kad įmonės bankroto administratoriumi būtų paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“ (b. l. 130).
Tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ taip pat prašė iškelti UAB „Passat“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“ (b. l. 30-31).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovui UAB „Passat“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (b. l. 176-178).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą turi tie asmenys, kurie pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiais asmenimis, teismo nuomone, yra ieškovas arba tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, o tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų neturi visų ieškovo teisių ir pareigų (CPK 46 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju AB bankas „Snoras“ teismo nutartimi įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, konstatavo, jog jis neturi teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros.
Be to, teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu tokia teisė būtų suteikta AB bankui „Snoras“, ieškovo siūloma bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ kandidatūra yra tinkamesnė. Teismo teigimu, UAB „Verslo valdymo centras“ administruoja mažesnį skaičių bylų, o tai vertintina kaip privalumas; tiek bankroto administratorius, tiek bankrutuojanti įmonė ir didžioji dalis jos kreditorių, tarp jų pirmosios eilės, yra Klaipėdoje, o tai leidžia efektyviau ir operatyviau įgyvendinti visas su bankroto procedūromis susijusias operacijas bei turi įtakos mažesnėms administravimo išlaidoms nei trečiojo asmens pasiūlyto administratoriaus, kurio darbo vieta yra ne Klaipėdoje.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo AB bankas „Snoras“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Passat“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirti UAB „Admivita“, neperduodant šio klausimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 183-186). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas skundžiama nutartimi neteisėtai apribojo trečiojo asmens procesines teises. Skundžiamos teismo nutarties nuoroda, kad tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų neturi teisės teikti teismui svarstyti bankroto administratoriaus kandidatūros, prieštarauja CPK nuostatoms. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus šioje teisės normoje numatytas išimtis, tarp kurių nenumatyta teisė teikti teismui svarstyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Be to, apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad teisę siūlyti bankroto administratorių turi tik tie asmenys, kurie pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje įvardinti asmenys, tarp jų – bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Skundžiamoje nutartyje buvo iš esmės pažeistas CPK 267 straipsnyje numatytas draudimas priimti sąlyginius sprendimus, kadangi teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje suformulavo sąlygą, kaip būtų sprendžiamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas, jeigu trečiajam asmeniui būtų suteikta teisė siūlyti bankrutuojančios įmonės administratorių.Teismas neįvertino aplinkybės, kad pagal preliminarius duomenis tretysis asmuo yra didžiausias atsakovo kreditorius pagal sudarytas kredito sutartis, kurių įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, o pagal teismų praktiką, skiriant bankroto administratorių, atsižvelgiama į didžiausių ir pagrindinių bankrutuojančios įmonės kreditorių nuomonę.Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, trečiojo asmens siūlomas administratorius UAB „Admivita“ administruoja dideles įmones, todėl yra pakankamai patyręs perimti didelės apimties ir vertės bankrutuojančios UAB „Passat“ turtą bei efektyviai jį valdyti. Be to, teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl siūlomų administratorių darbo krūvio, neįvertinęs administratoriaus įgaliotų asmenų darbo krūvio. Taip pat pažymi, kad UAB „Admivita“ yra įsteigusi filialą Klaipėdoje, todėl darbo vietos atžvilgiu laikytina lygiaverte teismo paskirtam bankroto administratoriui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Alterijus“ prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (b. l. 191-193). Nurodo, kad tretysis asmuo įstojo į bylą ieškovo pusėje, todėl, vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis, neturėjo teisės siūlyti kitos nei ieškovas bankroto administratoriaus kandidatūros, t. y. veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Be to, pažymi, kad kreditoriaus reikalavimo dydis nėra svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo, o teismo paskirtas administratorius taip pat turi didelę patirtį, administruojant didelės apimties ir vertės bankrutavusios įmonės turtą, Įmonių bankroto valdymo departamentas jam nėra taikęs nuobaudų ar sankcijų už neoperatyvų, neskaidrų ar šališką bankroto procedūrų vykdymą bei įstatymų nesilaikymą. Juolab kad dalis dirbančiųjų UAB „Admivita“ nevykdo įmonių bankroto administravimo procedūrų ir nė vienas iš devynių UAB „Admivita“ dirbančių administratorių nėra deklaravęs savo darbo ar gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste ar regione.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
ĮBĮ apibrėžia asmenų, kurie turi teisę, o pateikdami pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei - ir pareigą, pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 5 str., 11 str. 2 d.). ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą; administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys, t. y. kreditorius (-ai), savininkas (-ai), įmonės administracijos vadovas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi įtraukė AB banką „Snoras“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kaip potencialų BUAB „Passat“ kreditorių, kuris pagal aukščiau minėtą ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatą gali siūlyti administratoriaus kandidatūrą. Be to, CPK nenumato draudimo į bankroto bylą įstojusiam trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį ar sudaryti taikos sutartį. Todėl apygardos teismas be pagrindo nurodė, kad AB bankas „Snoras“ nagrinėjamu atveju neturi teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūros.
Tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir tinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek apelianto pasiūlytų administratorių kandidatūras bei pagrįstai BUAB „Passat“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“.
ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių; be to, teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio įstatymo reikalavimų (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Taigi įstatymo leidėjas suteikė teismui, iškėlusiam įmonės bankroto bylą, prerogatyvą kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tačiau ši teismo teisė nėra absoliuti; skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar nėra ĮBĮ nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi, bei, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną aplinkybę, kuri gali neigiamai įtakoti administratoriaus patikimumą bei sukelti abejones dėl administratoriaus tinkamumo administruoti konkrečią bankrutuojančią įmonę. Be to, teismas privalo įvertinti ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso tenkinimu, kuris įpareigoja teismą imtis visų įmanomų priemonių, jog jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje būtų ginami visų potencialių kreditorių bei bankrutuojančios įmonės interesai, o bankroto procedūros būtų pradėtos vykdyti laiku ir vyktų sklandžiai bei operatyviai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti panaikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1707/2011, 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1214/2011, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2010).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad abu byloje pasiūlyti bankroto administratoriai atitiko ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasirinkti vieną iš pasiūlytų administratorių (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ĮBĮ nenustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, kuriais turi vadovautis teismas, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, o apelianto nurodyti argumentai, susiję su kandidatų į administratorius patirties ir užimtumo skirtumais, darbo vieta, administratoriaus kandidatūrą pasiūliusio kreditoriaus reikalavimo dydžiu, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo nutarties dalį, kuria paskirtas įstatymų reikalavimus atitinkantis atsakovo bankroto administratorius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Verslo valdymo centras“ bankroto administratoriaus pareigas vykdo nuo 2005 metų, be to, turi patirties, administruojant ir didelės vertės bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės turtą, teismo nutarties priėmimo metu UAB „Verslo valdymo centras“ administravo mažesnį skaičių bankroto bylų nei apelianto siūlomas kandidatas UAB „Admivita“, jo buveinės bei faktinės veiklos vieta yra Klaipėdoje, kaip ir bankrutuojančios įmonės. Tuo tarpu Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, nei vienas UAB „Admivita“ dirbantis bankroto administratorius nėra nurodęs, jog veikia Klaipėdos rajone, nors įmonė ir yra įregistravusi savo filialą Klaipėdoje. Beje, teismo paskirtas bankroto administratorius nėra baustas dėl netinkamo bankroto procedūrų vykdymo ar įstatymų nesilaikymo. Dėl pasakyto, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, reikšmingas bankroto administratoriaus paskyrimui, ir atsižvelgęs į nurodytų kriterijų visumą (pasiūlytų administratorių darbo vietas, patirtį, administruojant bankrutuojančias/bankrutavusias įmones, turinčias didelės vertės turtą, bei darbo krūvį), pagrįstai pripažino paskirtąjį administratorių tinkamiausiu kandidatu. Juolab kad į bylą nepateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti teismo paskirto administratoriaus kompetencija, gebėjimu užtikrinti sklandų ir operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, tinkamai atlikti jam ĮBĮ pavestas funkcijas bei ginti visų kreditorių ir įmonės interesus (CPK 178 str., 314 str., 338 str.).
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 267 straipsnio reikalavimus, kad, apelianto teigimu, priėmė sąlyginį sprendimą. Vadovaujantis CPK 267 straipsnio nuostatomis, neleidžiama priimti spendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą šio kodekso 262 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas įvertino abiejų pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūras, aiškiai ir konkrečiai suformulavo savo sprendimą, t. y. paskyrė bankrutuojančios įmonės administratorių, šis teismo sprendimas nėra priklausomas nuo tam tikrų ateityje galinčių (ne)atsirasti sąlygų.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo; be to, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais pakeisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Palikti iš esmės nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį.