- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-896-798/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės STOROMA
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jorausta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės STOROMA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės STOROMA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jorausta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „MIRCON“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) STOROMA ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Jorausta“ 212 492,89 Eur skolą, 8 procentų (santrumpa – proc.) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 212 492,89 Eur sumai areštuoti atsakovei UAB „Jorausta“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas.
2. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovės reikalavimai atsakovei yra tikėtinai pagrįsti, ieškinio suma didelė. Atsakovė nesąžiningai vengia ir nepagrįstai vilkina prievolių ieškovei vykdymą ir, žinodama apie neįvykdytą prievolę ieškovei, išparduoda savo nekilnojamojo turto objektus susijusioms įmonėms (UAB „Belreal“ ir UAB ,,Arken estate“). Be to, atsakovės UAB „Jorausta“ ilgalaikis turtas sumažėjo nuo 560 771 Eur iki 503 Eur, o nuosavas kapitalas yra neigiamas (1 175 683 Eur skolinių įsipareigojimų), nuostoliai sudaro 1 315 683 Eur sumą, o mokėtinos sumos kreditoriams siekia apie 5 000 000 Eur. Atsakovės bankroto reitingas siekia 8 balų kriterijų, o vėlavimo atsiskaityti reitingas – 9 balus. Laiku netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, labiau tikėtina, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas liks neįvykdytas.
3. Atsakovė UAB „Jorausta“ atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškinys prima facie (iš pirmo žvilgsnio; preliminariai) yra nepagrįstas.
6. Teismas konstatavo, kad sudėtinga skolininkės UAB „Jorausta“ turtinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galbūt jai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Atsakovės veikla susijusi su nekilnojamojo turto vystymu, turto pardavimas su atsakove susijusiems asmenims, todėl tikėtina, yra vienas iš pagrindinių atsakovės pajamų šaltinių, vykdomos komercinės veiklos dalis. Turto perleidimas savaime negali būti laikomas atsakovės UAB „Jorausta“ nesąžiningumo įrodymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB STOROMA atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; netenkinus ieškovės prašymo visa apimtimi, prašymą tenkinti iš dalies – taikyti įrašą viešame registre dėl UAB „Jorausta“ nekilnojamojo turto: i) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; iii) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Taip pat ieškovė prašo priimti prie atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus. Nurodo šiuo atskirojo skundo argumentus:
7.1. Skundžiama nutartis priimta teismui nepasisakius dėl ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, kad dėl atsakovės jau atliktų nesąžiningų, didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, kilo reali grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai yra pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė keturiais 2023 m. gegužės mėn. nekilnojamo turto perleidimo sandoriais perleido dešimt vertingų žemės sklypų su UAB „Jorausta“ susijusiems juridiniams asmenims (UAB „Belreal“ ir UAB „Arken estate“). UAB „Belreal“ susijusi per ryšius su UAB „Jorausta“ netiesioginiu vadovu ir dalininku J. K. (atsakovės akcininkas per valdomą įmonę UAB „IN Group“). UAB „Belreal“ akcininką V. G. ir J. K. sieja ryšiai per UAB „Norvelita“ (buvę generaliniai direktoriai). Atsakovė realiai negavo atsiskaitymo už parduotą turtą, nes Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra padarytos žymos apie apribojimą UAB „Belreal“ disponuoti įsigytais žemės sklypais. UAB „Arken estate“ akcininkė yra A. K. (J. K. duktė). UAB „Jorausta“ akcininkė yra UAB „IN Group“. UAB „IN Group“ akcininkai yra V. K. ir J. K..
7.2. Nors bylos ginčo dalykas nėra atsakovės sudarytų sandorių ginčijimas, tačiau situacija atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytą skolininko nesąžiningumo prezumpciją, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar atsakovės sudaryti nekilnojamo turto perleidimo sandoriai su savo šeimos nariu (dukterimi), nėra akivaizdus UAB „Jorausta“ siekis nesąžiningai išsaugoti nekilnojamą turtą, siekiant apsunkinti atsakovės kreditorių galimybes į reikalavimų patenkinimą.
7.3. Skundžiamoje teismo nutartyje naudojamos sąvokos kaip „tikėtina“, vadinasi, teismo išvados yra neobjektyvios. Šiuo atveju vertingas turtas perleistas su atsakove susijusiems asmenims, įskaitant įmonei, kurios akcininkė yra atsakovės akcininko duktė. Tai nėra normali atsakovės veiklos forma ir vykdomos komercinės veiklos dalis. Skundžiama teismo nutartimi sudarytos galimybės atsakovei toliau nesąžiningai pardavinėti savo turtą.
7.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės be atsakovo turto arešto, gali būti įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – trys žemės sklypai, kurių vertė (119 000 Eur) yra du kartus mažesnė už ieškovės reikalavimą; dvylika žemės sklypų yra apsunkinti bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiaisiais asmenimis bei keturi objektai yra nebaigti statyti butai.
Atsiliepimas
8. Atsakovė UAB „Jorausta“ atsiliepimu parašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovės vykdoma veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto projektų vystymu, t. y. šių objektų statyba ir pirkimu–pardavimu. Iš nekilnojamojo turto objektų pardavimo komercinės veiklos atsakovė gauna nuolatines pajamas.
8.2. Ieškovės argumentai, kad atsakovė, perleisdama minėtą turtą tretiesiems asmenimis, siekia išvengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, yra nepagrįsti. Visų pirma, turtas buvo perleistas likus beveik dviem mėnesiam iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo. Antra, atsakovės turto pardavimo sandoriai nesusiję su siekiu apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Trečia, atsakovės turto pardavimas savaime negali būti laikomas nesąžiningumo įrodymu. Atsakovės sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai nesusiję su ieškovo pareikštais reikalavimais atsakovei, sandorių sudarymo metu nebuvo draudžiami bei nėra jokių duomenų, jog būtų sudaryti neįprastomis aplinkybėmis.
8.3. Tai, kad atsakovės turtas buvo perleistas su juo susijusiems asmenims yra pernelyg nutolę ir, atsižvelgiant į UAB „Jorausta“ veiklos pobūdį, savaime neįrodo jos nesąžiningo elgesio. Ieškovė neįrodė, jog sudarydama turto pardavimo sandorius atsakovė siekė šį turtą iššvaistyti, paslėpti, sunaikinti arba jį perleisti neadekvačiomis sąlygomis, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo..
Šalies argumentai
8.4. Ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas remiantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (UAB „Jorausta“ ir UAB „Belreal“ sudarytą 2023 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5064, Gyventojų registro pažymą apie J. K. ir A. K.) bei nurodo, kad nebuvo objektyvių galimybių šiuos įrodymus pateikti iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi byloje buvusiais įrodymais ir nėra nustatytų aplinkybių, jog ieškovė negalėjo pateikti įrodymų kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsisakoma priimti ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
12. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas ir 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
14. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės UAB STOROMA ieškinys dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-2567-1097/2023 yra tikėtinai pagrįstas: ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinys pareikštas laiduotojai UAB „Jorausta“ ir ieškinio faktinėms aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai.
15. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
16. Lietuvos apeliacinio teismo aktualioje praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui arba atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
17. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
18. Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės UAB „Jorausta“ nesąžiningumas jos vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, sutartiniuose santykiuose ir kt., bet galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt palankaus ieškovei UAB STOROMA teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
19. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021).
20. Ieškovės argumentai dėl atsakovės finansinės padėties blogėjimo, atitinkamai galimo nepajėgumo ateityje įvykdyti jai nepalankų teismo sprendimą, negali lemti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui konstatavimo. Be to, internetinėse svetainėse pateikiami duomenys apie įmonės kreditingumą ar kita informacija apie atskirus įmonės finansinius rodiklius, atspindi subjektyvią to asmens nuomonę ir negali būti laikoma oficialiu ir objektyviu rašytiniu įrodymu (CPK176 ir 185 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1361/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-837-407/2016).
21. Ieškovė nekvestionuoja, kad atsakovės UAB „Jorausta“ veikla yra nekilnojamo turto vystymas, taigi, ir nekilnojamojo turto objektų pardavimas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kuriais grindžia aplinkybes, jog atsakovė UAB „Jorausta“ iki bylos iškėlimo ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, t. y. 2023 m. gegužės mėn. keturiomis pirkimo–pardavimo sutartimis perleido dešimt žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), susijusiems asmenims – UAB „Belreal“ (sudaryti trys 2023 m. gegužės 30 d. sandoriai) ir UAB „Arken estate“ (sudarytas 2023 m. gegužės 17 d. sandoris). UAB „Jorausta“ akcininkė yra UAB „IN Group“, kurios akcininkai yra V. K. ir J. K.. UAB „Arken estate“ akcininkė yra A. K., kuri, kaip nurodyta atskirajame skunde ir atsakovės neginčijama, yra J. K. duktė. UAB „Belreal“ akcininkas (ir vadovas) V. G., kuris, kartu su J. K. ėjo UAB „Norvelita“ vadovų pareigas.
22. Ieškinyje nurodyta, kad UAB STOROMA ir UAB „MIRCON“ sudarė 2021 m. birželio 29 d. rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) esančio blokuotų vienbučių gyvenamųjų namų kvartalo gatvės ir gerbūvio įrengimo. Skolininkė UAB „MIRCON“ iš dalies apmokėjo ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras pagal rangos sutartį ir liko skolinga. UAB „MIRCON“ ir UAB „Jorausta“ sudarė 2022 m. rugpjūčio 16 d. laidavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė laidavo kreditorei UAB STOROMA už UAB „MIRCON“ prievoles. Ieškovė nebuvo informuota ir atsitiktinai sužinojo, kad teismas 2023 m. liepos 12 d. iškėlė bankroto bylą UAB „MIRCON“. Pagal Laidavimo sutartį bankrutuojančios UAB „MIRCON“ neįvykdytas prievoles turi vykdyti laiduotoja, kuri nuo 2023 m. liepos 12 d. žinojo apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei UAB „MIRCON“, tačiau iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos skolininkė ir (ar) laiduotoja nesusisiekė su ieškove dėl prievolių įvykdymo ir tinkamo atsiskaitymo.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. B2-2323-863/2023 ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MIRCON“ gautas (registruotas) 2023 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „MIRCON“ (įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d.).
24. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nors ieškovė UAB STOROMA pateikė objektyvius duomenis, kad atsakovė iki bylos iškėlimo perleido nekilnojamojo turto objektus tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau tokie atsakovės UAB „Jorausta“ veiksmai nevertintini kaip atsakovės nesąžiningumas ir siekis išvengti būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Visų pirma, atsakovė, sudarydama nekilnojamojo turto perleidimo sandorius su susijusiomis įmonėmis (UAB „Belreal“ , UAB „Arken estate“ ir UAB ,,Arken estate“) nežinojo (nėra įrodymų, kad žinojo), jog ateityje (civilinėje byloje Nr. e2-2567-1097/2023 ieškinys registruotas 2023 m. liepos 20 d.) ieškovė reikalaus atsakovės skolos pagal laidavimo sandorį sumokėjimo. Antra, atsakovei priklausiusių nekilnojamojo turto objektų pardavimo faktai nėra nuslėpti. Visi pirkimo–pardavimo sandoriai yra įregistruoti (išviešinti) Nekilnojamojo turto registre. Trečia, byloje nėra įrodymų kad atsakovė, įvykdžiusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sąlygas, negaus iš pirkėjų UAB „Belreal“ ir UAB „Arken estate“ lėšų, todėl galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju negalės būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Ketvirta, UAB „Jorausta“ turi kito vertingo nekilnojamojo turto ir byloje nėra duomenų (įrodymų), kad nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 20 d.) UAB „Jorausta“ ėmėsi nesąžiningų veiksmų savo likusių žemės sklypų masei sumažinti.
25. Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės galimo nesąžiningumo kaip siekio iki nagrinėjamos bylos iškėlimo pakeisti (sumažinti) savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt UAB STOROMA palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje, tačiau pažymi, jeigu atsakovė UAB „Jorausta“ bylos nagrinėjimo metu toliau savo nekilnojamojo turtą parleidinės tik (išskirtinai) suinteresuotiems asmenimis, ieškovė galės pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Taigi, atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Netenkinamas ieškovės prašymas taikyti įrašą viešame registre dėl UAB „Jorausta“ nekilnojamojo turto (trijų žemės sklypų, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančiais konkrečių turtinių sandorių ar kitų nuosavybės teises sukuriančių (pakeičiančių) aktų, kurių objektas yra atsakovei UAB „Jorausta“ priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypai). Vadinasi, ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai nesusiję su atsakovės nekilnojamojo turto objektų teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu, atitinkamai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo atveju žemės sklypai nebūtų grąžinami (grąžinti) natūra.
28. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).
29. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.