Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-354/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
AN2-57-354/2021
Teisminio proceso Nr.
4-26-3-00110-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
Institucija
Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatas
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-354/2021Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00110-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10; 21.11.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas pakeistas ir V. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, panaikinta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. V. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d. 8.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ lenkė kitą automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8, 140.1 punkte nurodytus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo tenkintas V. J. skundas ir Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimas pakeistas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, V. J. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, panaikinta. Teismas tokio savo sprendimo pagrįstumą motyvavo nurodydamas, kad Institucija formaliai įvertino byloje esantį vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog V. J. važiavo leistinu greičiu, o lenkiamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h, todėl teismas darė išvadą, kad V. J. pažeidimą galimai sąlygojo ir išprovokavo kitos transporto priemonės vairuotojo elgesys, paties V. J. manevras pavojingos situacijos nesukėlė, be to, pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, jo darbas tiesiogiai susijęs su vairavimu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą.

3.1. Skunde Institucija nurodo, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės, jog jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) vairuotoju labai apgailestauja dėl nepateisinamos jo skubos stengiantis laiku nuvykti į išvažiuojantį teismo posėdį, nes truputį vėlavo, ir kad manevras buvo visiškai saugus, niekam nesukėlė jokių nepatogumų bei tokiu elgesiu sukėlė tiek problemų sau ir darbdaviui ((duomenys neskelbtini)), nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pastebima, kad vadovaujantis tokiais argumentais, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų įstatymo leidėjo nuostatas ir dėl to pažeidėjui atsirastų nebaudžiamumo jausmas.

3.2. Skunde pažymima, kad V. J. padarė pavojingą KET pažeidimą, galintį sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad priešais jį atvažiuoja dvi transporto priemonės, taip pat jis nurodo, kad pravažiavus (duomenys neskelbtini), iš jo link pagrindinio kelio artėjo kitas automobilis, kuris jam sudarė įspūdį, jog jo vairuotojas ketina įvažiuoti į kelią, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančių, kad išvengtų staigesnio stabdymo ar kitokios pavojingos situacijos, priėmė sprendimą lenkti prieš jį važiuojantį automobilį ir taip pasitraukė nuo atvažiuojančiojo. Institucijos teigimu, galima tik daryti prielaidą, kad pažeidėjo toks manevras užkirto kelią kitai transporto priemonei, kurią aplenkė, priimti tinkamą sprendimą pasitraukti kuo arčiau kairiojo važiuojamosios kelio dalies krašto ar didinti važiavimo greitį ir pasitraukti nuo atvažiuojančios iš šalutinio kelio transporto priemonės.

3.3. Pastebima, kad teismas nutartyje pasisakė, jog lenkiamas automobilis kelyje, kur leidžiamas 90 km/val. greitis, judėjo apie 40 km/val. greičiu, daugiau nei dvigubai mažesniu, ir eismui trukdė, yra nepagrįstas, nes eismo dalyviams yra nurodomas didžiausias leidžiamas greitis keliuose, o ne pareiga nurodytu greičiu važiuoti, todėl V. J. toje kelio atkartoje privalėjo mažinti savo važiavimo greitį ir nelenkti kelio atkarpoje, kurioje draudžiama lenkti.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. prašo skundo netenkinti, kadangi apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, be to, papildomai nurodo, kad paskirtą baudą yra sumokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos apeliaciniu skundu yra keliamas apylinkės teismo sprendimo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų V. J. taikymo už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

6.1. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių.

6.2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo – kito automobilio lenkimą nereguliuojamoje sankryžoje kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kertant Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, padarymą buvo nuspręsta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir, pakeičiant Institucijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo dalį, V. J. neskirti straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

6.3. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas siejamas su administracinių nuobaudų paskirties įgyvendinimu, t. y. tuo atveju, jei paskiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą ar/ir poveikio priemonę, atsižvelgiant į visas nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės skyrimo taisykles, numatytas ANK 34 straipsnyje, būtų įgyvendinta tik viena arba dominuotų tik viena iš administracinės nuobaudos paskirčių, pvz., nubaudimas, atsiranda pagrindas svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

6.5. Pažymėtina, kad Institucija savo nesutikimą su apylinkės teismo sprendimu dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo iš esmės argumentuoja tuo, kad V. J. atliktas lenkimo manevras buvo pavojingas, bei tuo, jog V. J. darbinei veiklai vykdyti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, pažeidimo padarymas skubant į teismo posėdį, į kurį vėlavo, dėl padaryto pažeidimo sukeltos problemos sau ir darbdaviui, nėra pakankamas pagrindas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, minėti skundo argumentai šiuo atveju yra nepagrįsti, nes apylinkės teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo V. J. atžvilgiu, atsižvelgė ne į pavienes aplinkybes, o į visą kompleksą aplinkybių, individualizuojančių V. J. taikytiną atsakomybę (tiek į padarytos veikos pavojingumą ir aplinkybes, tiek į pažeidėjo elgesį praeityje, pažeidimo padarymo metu ir po pažeidimo), t. y. atsižvelgė ne tik į Institucijos skunde nurodomas. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra nustatyta viena V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. nuo pat nusižengimo padarymo prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. J. nemėgino išvengti atsakomybės, be to, už minėtos rūšies administracinius nusižengimus nebaustas, pažeidimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Akcentuotina ir tai, jog po pažeidimo padarymo V. J. sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 25), yra dirbantis vairuotoju jau 25 metus, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 8). Be kita ko, V. J. inkriminuojamą nusižengimą padarė 2020 m. rugsėjo 25 d., teisė vairuoti transporto priemones V. J. po nusižengimo padarymo nebuvo sustabdyta, t. y. jis iki pat šiol vairuoja transporto priemones, duomenų, kad V. J. būtų įvykdęs naujų administracinių nusižengimų naudojantis teise vairuoti transporto priemones, nėra, tai rodo, jog V. J. padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. Taigi, išvardytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nusprendė V. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

6.6. Apygardos teismo nuomone, šiuo atveju administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) taikymas būtų neproporcingas V. J. asmenybės ir jo padaryto nusižengimo pavojingumui ir iš esmės reikštų tik V. J. nubaudimą ir būtų nesuderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais. Be kita ko, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, iš esmės siekiama, jog pavojingą veiką padaręs asmuo toliau nedarytų naujų teisės pažeidimų, susijusių su teise vairuoti transporto priemones, todėl tokios poveikio priemonės taikymo momentas neturėtų būti itin nutolęs nuo nusižengimo padarymo momento, ir terminas nuo nusižengimo padarymo iki minimos poveikio priemonės taikymo momento neturėtų ženkliai viršyti norimo taikyti poveikio priemonės termino. Kaip jau minėta, V. J. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė dar 2020 m. rugsėjo 25 d., naujų administracinių nusižengimų iki šiol V. J. nėra padaręs, nors teise vairuoti transporto priemonėmis viso šio administracinio proceso metu naudojasi, todėl šiuo metu nuo V. J. padaryto atsitiktinio pobūdžio nusižengimo padarymo momento praėjus beveik 7 mėnesiams, jam taikyti administracinio poveikio priemonę (atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams) būtų neproporcinga, neadekvatu ir reikštų tik išimtinai V. J. nubaudimą. Kartu atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad V. J. neliko nenubaustas, nes V. J. už padarytą pavojingą administracinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda, todėl daroma išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir neskyrus V. J. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

6.7. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti teismo nutartį Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė