- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-61-491/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant ją viso bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės apribojimo 8 mėnesiams, paliekant nuteistajai tuos pačius įpareigojimus.
Iš jos priteista A. O. T. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1210 Eur jos turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. S. buvo nuteista už tai, kad 2024 m. kovo 2 d. apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. O. T.: kumščiu sudavė jai du smūgius į kairę veido pusę, po to įspyrė vieną smūgį į pilvą bei po to kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į dešinį petį, taip padarydama poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kaktoje, galvos smegenų sukrėtimą, pilvo ir dešinio peties minkštųjų audinių sumušimą bei dešinio peties rotacinių sausgyslių plyšimą, dėl kurio nesunkiai sutrikdė A. O. T. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo A. G. atsakomybei.
2.1. Apeliaciniame skunde ji nesutinka su teismo išvada, kad neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Cituodama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus, teismų praktiką, nurodo, kad vien tai, jog tarp jos ir nukentėjusiosios A. O. T. nebuvo pasiektas taikus susitarimas, nes nukentėjusioji pareiškė, kad jai neatleidžia, bei faktai, kad tarp jų yra nesantaika, nesudaro pagrindo teigti, jog ji tik formaliai pripažino savo kaltę ir neišreiškė nuoširdaus gailesčio.
2.2. BK 40 straipsnyje numatyta viena iš sąlygų dėl laidavimo instituto taikymo nereikalauja visiško žalos atlyginimo – kaltininkas taip pat gali iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą ar įsipareigoti ją atlyginti. Taigi, šiuo atveju yra aktualus ne atlygintos žalos dydis, o įsipareigojimas ją atlyginti. Ji visiškai atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dar iki bylos perdavimo teismui, o dalį nukentėjusiajai padarytos žalos atlygino po pirmo teismo posėdžio todėl, kad tik per posėdį jos atstovas sutiko duoti nukentėjusiosios sąskaitos numerį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras Lukas Krivickas prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti. Pritardamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvams, prokuroras atsiliepime pažymėjo, kad S. S. viso ikiteisminio tyrimo metu neigė smurtavusi prieš nukentėjusiąją, jos neatsiprašė, nedalyvavo akistatoje, o savo formalų prisipažinimą išreiškė tik tada, kai susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Teisme formalus jos prisipažinimas buvo paremtas tik abstrakčių įvykio aplinkybių nupasakojimu, kas rodo jos kritikos stoką savo elgesiui. Nors ikiteisminis tyrimas truko ne vieną mėnesį, S. S. nedėjo jokių pastangų atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos, o ją tik labai nedidele dalimi atlygino bylos nagrinėjimo teisme metu. Tiek formalus prisipažinimas bei gailėjimasis, tiek labai nedidelės žalos atlyginimas nukentėjusiajai jau bylos nagrinėjimo teisme metu, parodo nuteistosios siekimą, kad jai būtų pritaikytas laidavimo institutas, o ne gailestį dėl savo elgesio bei norą pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinus tokį nuteistosios elgesį bei atsižvelgus į tai, jog įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, atsisakė tikrintis blaivumą, nors pripažino vartojusi alkoholio, ji buvo bausta administracine tvarka už dukros nepriežiūrą esant neblaiviai, yra labai abejotinas ir jos įstatymų laikymasis bei naujų nusikalstamų veikų nedarymas ateityje.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios A. O. T. atstovas advokatas Danius Svirinavičius prašo: nuteistosios S. S. apeliacinį skundą atmesti; išieškoti iš nuteistosios nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Nors S. S. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino iki jos bylos perdavimo teismui, tais nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra išpildyta laidavimo instituto taikymui reikalinga sąlyga. Visų pirma, S. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlyginta žala yra gan simboliška – 93 Eur. Tuo tarpu nukentėjusiajai santykinai nedidelę žalos dalį (palyginus su teismo priteista suma, kuri apeliaciniu skundu nėra ginčijama) S. S. atlygino tada, kuomet teisiamajame posėdyje galutinai suformulavo savo poziciją dėl kaltės pripažinimo bei po to siekė laidavimo instituto jai taikymo. Be to, nei nuteistoji, nei jos gynėjas neprašė duoti nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį, kol to nukentėjusiosios atstovo paprašė nuteistosios gynėjas po pirmo teismo posėdžio, kuomet išėjo iš teismo salės. Kita vertus, nuteistoji turėjo galimybę ir kitais būdais siekti atlyginti žalą nukentėjusiajai anksčiau, nes jos yra kaimynės.
4.2. Teismas nenustatė nuteistosios S. S. visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailesčio ir tai pakankamai išsamiai motyvavo skundžiamame nuosprendyje. Tai nebuvo susiję su apeliaciniame skunde akcentuojamais taikaus susitarimo tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios nebuvimu ar nukentėjusiosios neatleidimu nuteistajai, ar jų tarpusavio konfliktiškais santykiais.
4.3. Sutinka su teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šios bylos proceso metu nuteistoji S. S. stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės nepripažindama savo kaltės, ilgą laiką neatsiprašydama nukentėjusiosios. Be to, nuteistoji daug vyresnio amžiaus nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais atvejais teismų praktikoje kaltininkas paprastai nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
4.4. Pažymi, kad šiuo atveju laiduotoju norintis būti nuteistosios S. S. tėvas A. G. nėra vertas teismo pasitikėjimo. Jam turi būti žinomos S. S. problemos dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau jis nesiėmė jokių nuo jo priklausančių aplinkybių jos elgesį nukreipti teigiama linkme.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų bei iš dalies atlygino nukentėjusiajai A. O. T. padarytą neturtinę žalą. Taigi, nuteistosios teigimu, šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
5. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas buvo vertinamas, t. y. buvo sprendžiama, ar ji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnį ir perduota A. G. (jos tėvo) atsakomybėn. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad S. S. neatitinka visų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – ji savo kaltę pripažino tik teisiamajame posėdyje, nenustatytas jos nuoširdus gailestis, ji atlygino tik nedidelę nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dalį, o tai teismui leido abejoti, ar nuteistoji atlygins padarytą žalą ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji S. S. apeliaciniame skunde prašo iš naujo svarstyti jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teisėjų kolegija pakartotinai vertina, ar ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti atleidžiama nuo pasekmių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį.
6. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami jau ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar neabejotinai teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįstami teismo nustatyti esminiai faktai. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko žodžiai, jog jis prisipažįsta kaltas, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jis visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kiekvienu atveju vertinamas kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ir teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Kaltės pripažinimas privalo būti asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-153-976/2018, 2K-212-594/2024). Kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, jį gali rodyti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padėti teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-307-689/2019).
7. Šioje byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 2 d. apie 11.45 val. nuosavo namo bendrojo naudojimo kieme įvykusio konflikto tarp kaimynių A. O. T. ir S. S. metu pastaroji panaudojo fizinį smurtą prieš A. O. T., t. y. kumščiu sudavė jai du smūgius į kairę veido pusę, po to įspyrė vieną smūgį į pilvą bei kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į dešinį petį, tokiais veiksmais ji nukentėjusiajai padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų jos sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina nukentėjusiosios A. O. T., liudytojų parodymai, teismo medicinos eksperto paaiškinimai, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos.
8. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos pirmos apklausos metu 2024 m. kovo 4 d. nuteistoji S. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad konflikto su A. O. T. metu ji atstūmė ją nuo savęs, į krūtinę, bet jai nesudavė jokių smūgių kumščiu, nespyrė, jos nesužalojo (1 t., b. l. 182-183). Antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuteistoji savo kaltės nepripažino ir laikėsi savo parodymų, kuriuos davė ankstesnės apklausos metu, nurodydama, kad daugiau jokių papildomų aplinkybių neaiškins (1 t., b. l. 191). Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2024 m. birželio 14 d. vykusioje akistatoje, kurios metu dalyvavo nuteistoji, nukentėjusioji ir jų atstovai, S. S. nurodė, kad nuo akistatos veiksmo atsisako. Nuteistoji akistatos protokolą pasirašė, taip patvirtindama, jog jis buvo surašytas teisingai (1 t., b. l. 61-62). 2024 m. gruodžio 4 d. teisiamajame posėdyje S. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atliko veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte. Tačiau išsamesnių aplinkybių dėl savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją A. O. T. nuteistoji nenurodė. Negana to, nuteistoji nurodė, kad galbūt pastūmė nukentėjusiąją į petį, taip realiai savo kaltę pripažindama tik iš dalies.
9. Iš bylos matyti, kad teisiamajame posėdyje nuteistoji S. S. savo smurtinį elgesį prieš nukentėjusiąją bandė pateisinti jų nuolatiniais konfliktais ir jos išprovokavimu, nors byloje nenustatyta, kad A. O. T. įvykio metu prieš nuteistąją būtų naudojusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Tokie S. S. parodymai patvirtina, jog ji ikiteisminio tyrimo metu neprisidėjo prie greitesnio įvykio ištyrimo bei su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebendradarbiavo. Tai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad S. S. kaltės pripažinimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei gailestis nebuvo nuoširdūs, nes ji savo kaltę pripažino tik formaliai, t. y. jau byloje esant surinktiems ir teisme tiriamiems neabejotiniems jos kaltės įrodymams, ji nedavė išsamių parodymų apie įvykio aplinkybes, smūgius į nukentėjusiosios petį, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji pripažino tik dalinai. Toks nuteistosios S. S. elgesys viso proceso metu leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais ji iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos visos įvykio aplinkybės, jos prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne kritiškas savo veiksmų vertinimas ir nuoširdus gailestis dėl jų, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį suvokiant, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymo faktą, ir visiškas kaltės neigimas būtų beprasmis. Toks prisipažinimas ir gailestis laikytini deklaratyviais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos laidavimo instituto taikymui, t. y. S. S. visiško prisipažinimo ir gailesčio.
10. Pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, numatančios, kad kaltininkas turi bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistoji S. S. visiškai atlygino Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų, kurios sudarė 93,03 Eur, bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiajai atlygino dalį neturtinės žalos – 500 Eur. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į šias aplinkybes bei jas vertinti kaip S. S. siekį sušvelninti savo veiksmų pasekmes. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas dėl aptariamos sąlygos laidavimo instituto taikymui buvimo, teismas gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios. Šiuo atveju nuteistoji S. S. atlygino palyginti nedidelę padarytos neturtinės žalos sumą – 500 Eur, kai tuo tarpu tokia žala teismo buvo įvertinta 4500 Eur suma. Taigi, liko neatlyginta dar pakankamai didelė šios neturtinės žalos suma – 4000 Eur. Įvertintina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu S. S. visiškai nesidomėjo nukentėjusiosios sveikata, neieškojo būdų sušvelninti savo smurtinių veiksmų pasekmes. Be to, be nukentėjusiajai sumokėtų 500 Eur, byloje nėra duomenų, kad nuteistoji aktyviai ėmėsi priemonių nukentėjusiajai atlyginti likusią žalos dalį – nesitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo dalimis ar kitokiu abiem šalims priimtinu būdu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistosios S. S. pastangos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą nėra itin nuoširdžios. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui.
11. Teismų praktikoje pažymima, kad jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Šiuo atveju, pagal apeliacinį skundą nustačius, kad nėra aukščiau aptartų sąlygų, reikalingų taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti S. S. pagal laidavimą, visumos, kolegija atskirai nepasisako dėl A. G. tinkamumo būti laiduotoju bei dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
12. Apibendrindama teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos būtinosios S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl BK 40 straipsnio nuostatos jai negali būti taikomos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl šis skundas atmetamas.
13. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai panaikino skiriamos bausmės dydžio skaičiavimą nuo bausmės vidurkio. Kita vertus, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju nuteistajai S. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės apribojimo 1 metams bausmės, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių, švelninimui įtakos neturi. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajai buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, artimas vidurkiui (kai pagal BK 48 straipsnio 2 dalį tokia bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų). Anksčiau S. S. nebuvo teista, bet buvo bausta administracine tvarka, nėra jos atsakomybę lengvinančių, bet yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nepaisant turimų problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, ji iš esmės charakterizuojama labiau teigiamai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai S. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Ją švelninti kolegija pagrindų nenustatė.
14. Nukentėjusiosios A. O. T. atstovas advokatas D. Svirinavičius kartu su atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė teisinių paslaugų sutartį, PVM sąskaitą-faktūrą, grynųjų pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius A. O. T. patirtas 363 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
15. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji A. O. T. turėjo teisę turėti atstovą. Nukentėjusiosios atstovas advokatas D. Svirinavičius pateikė atsiliepimą į nuteistosios S. S. apeliacinį skundą, jame nurodė argumentus dėl šio skundo pagrįstumo. Šia nutartimi nuteistosios apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad prašoma nukentėjusiajai priteisti jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma – 363 Eur , yra proporcinga advokato nukentėjusiajai apeliacinio proceso metu suteiktų paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, prašoma suma išieškoma iš nuteistosios nukentėjusiajai A. O. T.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistosios S. S. apeliacinį skundą.
Išieškoti iš nuteistosios S. S. nukentėjusiajai A. O. T. 363 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinio proceso metu.