Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir St. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas A. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo patalpas 23,01 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtas indeksu 1-7, pastato žymėjimas plane „lGlb“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėja St. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo patalpas 23,01 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1-113, pastato žymėjimas plane „lGlb“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas 1988 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 116 „Dėl leidimo vykdyti tyrinėjimo-projektavimo darbus ir žemės sklypų suteikimo“ nusprendė suteikti Butų ūkio valdybai 0,8 ha žemės sklypą Minijos g., tarp geležinkelio šakos į žvejybos uostą ir esamų „Šviesos“, „Spindulio“ ir „Žvaigždės“ garažų kooperatyvų teritorijų, kooperatiniams garažams statyti (apie 140 boksų) bei pavedė Statybos ir architektūros valdybai pažymėti suteiktų sklypų ribas, užsakovams pateikus geodezines nuotraukas (sprendimo 2.4., 3 punktai). Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1989 m. gegužės 12 sprendimu Nr. 142 „Dėl garažų kooperatyvų organizavimo“ minėtame sklype nusprendė organizuoti prie miesto Vykdomojo komiteto individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „Nendrė“ (sprendimo 1.1. punktas), kuris šiuo metu VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip Garažų savininkų bendrija „Nendrė“ (toliau tekste - ir Bendrija). Bendrijos tikslai - įgyvendinti garažų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Priėmus minėtus sprendimus,1988 metais pagal tuo metu galiojančią tvarką buvo parengtas ir su kontroliuojančiomis institucijomis, tame tarpe ir su miesto vyriausiuoju architektu, suderintas sklypo raudonųjų linijų planas, gautos reikalingos techninės sąlygos projektui rengti, jį parengus, garažai už Bendrijos narių lėšas (pajus) buvo pastatyti, pagrindiniai statybos darbai buvo baigti apie 1990 metus, šiuo metu statiniai yra inventorizuoti - UAB „Vakarų matininkas“ parengė kadastrinių matavimų bylą, statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centre, jiems kaip nekilnojamajam turtui suteikti unikalūs numeriai - pastatui, kuriuose randasi garažai, suteiktas unikalus Nr. 4400-2990-9504. Be to, prie garažų ir kitų statinių yra sutvarkyta infrastuktūra, sutvarkyti privažiavimo keliai ir teritorija, įvesta elektra bei sudarytos sutartys su kitais paslaugų teikėjais. Užbaigus garažų statybos darbus, Bendrijos nariai 1992-1993 metais pasiskirstė garažų patalpas (boksus) - Bendrijos narių 1992-07-08 susirinkime garažo patalpa Nr. 7 buvo paskirta Z. B. ir šią patalpą, kuri nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėta indeksu 1-7 , jis (duomenys neskelbtini) pardavė A. B. ir jis tapo Bendrijos nariu. Garažas Nr. 113 tuo pačiu protokolu buvo paskirtas K. J., kuris po jo mirties atiteko jo teisių perėmėjui sūnui V. J. Jis Bendrijos valdybos įgaliotinių (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo priimtas į Bendrijos narius. V. J. garažą, kuris kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 1-113, 2005-06-14 rašytine sutartimi pardavė pareiškėjai S. L., kuri šiuo garažu naudojasi iki šiol.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų tarybos Vykdomasis Komitetas 1988 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 116 „Dėl leidimo vykdyti tyrinėjimo - projektavimo darbus ir žemės sklypų suteikimo” nusprendė suteikti Butų ūkio valdybai 0,8 ha žemės sklypą Minijos g., tarp geležinkelio šakos į žvejybos uostą ir esamų „Šviesos”, „Spindulio” ir „Žvaigždės” garažų kooperatyvų teritorijų, kooperatiniams garažams statyti (apie 140 boksų) bei pavedė Statybos ir architektūros valdybai pažymėti suteiktų sklypų ribas, užsakovams pateikus geodezines nuotraukas. Klaipėdos miesto Liaudies Deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto 1989 m. gegužės 12 sprendimu Nr. 142 „Dėl garažų kooperatyvų organizavimo“ minėtame sklype nusprendė organizuoti prie miesto Vykdomojo komiteto individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „Nendrė“, kuris šiuo metu Registrų centro Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip Garažų savininkų bendrija „Nendrė“. 1992 m. liepos 8 d. GSK „Nendrė“ narių susirinkimo protokole sudarytas pirmųjų garažų savininkų sąrašas. Byloje esančios pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtina nurodytų statinių dalių įgijimo pagrindus. UAB „Vakarų matininkas“ parengė statinių kadastrinių matavimų bylą. Statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centre, jiems kaip nekilnojamajam turtui suteikti unikalūs numeriai - pastatui, kuriuose randasi garažai, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. pirkimo-pardavimo sutartys, patvirtina pareiškėjų teisėto įgijimo į statinius pagrindus. Statinių kadastrinių matavimų byla, mokėjimai už elektros energiją, žemės mokesčio nuomos paskaičiavimai, Garažų bendrijos „Nendrė“ susirinkimų protokolai, kiti duomenys patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes, kad garažų patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtomis indeksu 1G1b, nuo pat jų įsigijimo, jomis rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol pareiškėjai.

Kiti asmenys neginčijo minėtų pastatų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo daugiau kaip dešimt metų. Garažai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, numatytų CK 4.69 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, nenustatyta, todėl yra pagrindas patenkinti pareiškėjų prašymą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo patalpas 23,01 kv. m. ploto, unikalus Nr. 4400-4080-0848:5772, esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1-7, pastato žymėjimas plane „lGlb“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja St. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažo patalpas 23,01 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1-113, pastato žymėjimas plane „lGlb“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.