Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo administracinio nusižengimo byloje ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skunde nurodoma, kad E. A. 2023 m. sausio 23 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos nutarimu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ( už greičio viršijimą) buvo paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. E. A. baudą sumokėjo ir tinkamai vykdė jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. E. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vairavimo mokykla) pagal 2023 m. kovo 14 d. sutartį baigė vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomą vairuotojų mokymą, jam buvo paaiškinta, kad kursus organizuojanti įmonė elektroninių ryšių priemonėmis perduoda duomenis VĮ Regitra apie papildomus mokymus lankiusius asmenis, todėl joks dokumentas jam nebuvo išduotas. Pagal 2023 m. sausio 23 d. nutarime pateiktus išaiškinimus E. A. manė, kad 2 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo, t. y. praėjus 20 dienų po nutarimo priėmimo. Tokiu principu paskaičiavęs 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminą, E. A. manė, kad terminas baigėsi 2023 m. balandžio 11 d. ir tą dieną jis gali vairuoti, kadangi buvo nurodyta, jog dėl teisės vairuoti grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančią instituciją, ką 2023 m. sausio 23 d. jis ir planavo padaryti. Neturėdamas teisinių žinių ir tokios patirties, E. A. neteisingai suprato nutarime pateiktus išaiškinimus. Skunde nurodyta, jog E. A. įvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 24 str. 3 dalyje numatytą teisės vairuoti transporto priemones, kai ji buvo atimta dėl KET pažeidimų, grąžinamo sąlygą – baigė vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomą vairuotojų mokymą. SEAKĮ nenumato jokių kitų sąlygų teisės vairuoti sugrąžinimui tokiu atveju, kai teisė vairuoti atimta ne dėl sveikatos būklės, trumpesniam nei vienerių metų terminui, ne už vairavimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2023 m. balandžio 11 d. E. A. Vilniaus vakariniame aplinkkelyje sustabdę pareigūnai paaiškino, jog nepakanka to, kad suėjo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir jis išklausė papildomus mokymus, turi galiojantį sveikatos pažymėjimą ir nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, apie teisės vairuoti grąžinimą turi būti pažymėta duomenų bazėje, o tokios atžymos nebuvo. E. A. buvo visiškai suglumintas ir pasimetęs dėl susidariusios situacijos. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir darbe, ir buityje, gailėjosi ir patyrė didelių nepatogumų dėl jos netekimo 2 mėnesiams, sąžiningai laikėsi šio apribojimo ir neįsivaizdavo, kad vairuodamas 2023 m. balandžio 11 d. daro naują pažeidimą. E. A. sustabdę pareigūnai patys pripažino, kad tai nestandartinė situacija, bet faktas tas, kad E. A. nebuvo pateikęs prašymo VĮ Regitra grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, apie teisės vairuoti grąžinimą nebuvo atžymėta duomenų bazėje, todėl E. A. buvo vertinamas kaip neturintis teisės vairuoti.

Skunde pabrėžiama, kad E. A. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir tikrai nuoširdžiai gailisi, tai rodo jo adekvatų požiūrį į padarytą pažeidimą bei jo pasekmes. Jo padaryto pažeidimo aplinkybės yra išskirtinės, pažeidimas yra visiškai atsitiktinas, įvykęs dėl nesusipratimo, o ne dėl tyčios – jis sąžiningai klydo dėl galimybės vairuoti transporto priemonę suėjus 2 mėnesių atėmimo terminui ir išklausius papildomus mokymus. Įvykio dieną E. A. vairavo saugiai, nepadarė jokių KET pažeidimų (išskyrus inkriminuotą KET 14 p.), sustabdytas buvo policijos pareigūnams vykdant reidą ir tikrinant visus vairuotojus. E. A. dabar supranta savo veiksmų neatitikimą teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tvarkai ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo turi patirti neigiamą nuobaudų poveikį, tačiau patikina, kad išvadas iš savo padaryto pažeidimo tikrai padarė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju neigiamos pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei teisingumo ir proporcingumo principus. Skunde akcentuojama, kad E. A. atveju pakankamą baudžiamąjį, auklėjamąjį ir prevencinį poveikį padarė pats patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas, paskirta ženklaus dydžio bauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas daro per didelį neigiamą poveikį apeliantui ir jo šeimai, ypač dabartinėje situacijoje, kai sutuoktinė A. A. yra nėščia, kūdikio gimimas numatomas (duomenys neskelbtini), dukra V. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklą - (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš užmiesčio, kur šeima gyvena, vaiką į mokyklą kasdien reikės vežioti, nes susisiekimas visuomeniniu transportu per sudėtingas ir per ilgai trunkantis tokio amžiaus vaikui, sutuoktinė negalės vežioti, ją pačią nėštumo būklėje bet kada gali tekti vežti į ligoninę. E. A. turi pareigą rūpintis senyvo amžiaus ir neįgaliu savo seneliu S. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), senelis jį užaugino nuo vaikystės, buvo jo globėjas, kai E. A. buvo atskirtas nuo juo nesirūpinančios motinos. E. A. šeimos pajamų ir pragyvenimo šaltinis - jo individualios veiklos pajamos ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) taip pat reikalinga teisė vairuoti. Ankstesnis 2 mėn. teisės vairuoti atėmimas E. A. turėjo ir baudžiamąjį, ir auklėjamąjį poveikį, jis patyrė ir įsisąmonino, kaip svarbu vairuoti saugiai ir nepažeidinėti KET. Skundu prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi E. A. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kartu su skundu pateikti patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes dokumentai: 2023 m. kovo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokymo sutartis (b.l.11), santuokos sudarymo įrašas (b.l.12), V. A. gimimo liudijimas ( b.l. 13), A. A. nėščiosios kortelės kopija (b.l. 14-16), prašymo duomenys dėl V. A. mokymosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 17), individualios veiklos vykdymo pažyma (b.l. 18), S. A. neįgaliojo pažymėjimas, 2005 m. vasario 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo Sprendimas ( b.l. 19-22).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje E. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

ANK 424 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Remiantis nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinių nusižengimų registro duomenimis, teisė vairuoti transporto priemones E. A. atimta nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2023 m. balandžio 11 d. (voke „asmens duomenys“).

ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Minėtina, kad šiuose teisės aktuose nėra reglamentuota atimtos teisės vairuoti transporto priemones ir paimtų dokumentų grąžinimo tvarka, tačiau, pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą reglamentuoja 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ su vėlesniais jo pakeitimais. Iš šio aprašo (2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija) 9 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą) arba praėjo 10 metų nuo paskutinio nutarimo (sprendimo) atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 ar 8 dalyje nustatytais atvejais), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) (toliau – prašymas) ir nurodytus dokumentus. 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. 12.3.1 papunktyje nustatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Administracinių nusižengimų registre patikrina, ar pareiškėjui yra pasibaigęs teisės vairuoti atėmimo terminas ir nėra sustabdyta teisė vairuoti. 20 punkte numatyta, jog VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ Regitra įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti ir jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nesant tokio sprendimo Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 11 d. VĮ „Regitra“ įgalioti darbuotojai nebuvo priėmę sprendimo grąžinti E. A. teisę vairuoti, kaip tai nustatyta 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“ 13 punkte, E. A. 2023 m. balandžio 11 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, spręsti, kad vairuodamas transporto priemonę 2023 m. balandžio 11 d., 16.40 val., Vilniuje, vakariniame aplinkkelyje E. A. teisę vairuoti transporto priemones turėjo, nėra pagrindo.

Pareiškėjas teisme tvirtino, jog jis tinkamai įvykdė visas teisės atėmimo susigrąžinimo sąlygas, vairuotojo pažymėjimas iš jo nebuvo atimtas, todėl, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasak jo, jis galėjo netrukdomai dalyvauti eisme. Teismo vertinimu, nors fiziškai vairuotojo pažymėjimas iš E. A. visą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį paimtas nebuvo, tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų teisės aktų nuostatų, tokiu atveju bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui vis tiek turėjo būti pateiktas prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, siekdamas susigrąžinti atimtą teisę vairuoti transporto priemones, pats turėjo būti suinteresuotas išsiaiškinti šios teisės susigrąžinimo tvarką, tačiau, neišsiaiškinęs šios tvarkos ir neįsitikinęs, kad teisė vairuoti jam yra sugrąžinta, vairavo transporto priemonę, tai yra elgėsi nerūpestingai.

Apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl paskirtos baudos, tačiau teigiama, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, todėl turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, leidžiančios skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip matyti, šioje teisės normoje yra įtvirtinta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų ir taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

Skundžiamu Institucijos nutarimu E. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant E. A. minėtą administracinio poveikio priemonę, administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei E. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo pagrindo, tokių pagrindų nenustatė ir teismas.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė E. A. turėtų būti neskiriama ar švelninama. Pareiškėjo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – nusižengimo padarymo aplinkybės (manė, kad teisių atėmimo terminas jau pasibaigė ir nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų), atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (nes rūpinasi sergančiu seneliu, reikės vežioti dukrą į mokyklą ((duomenys neskelbtini)), vairavimas būtinas verslui ir kt.), o taip pat kitos aplinkybės (prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, gailestis dėl to, žmona laukiasi) teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šioje byloje nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – švelninimui.

Svarbu paminėti tai, jog pagal byloje esančius duomenis matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. sistemingai daro administracinius nusižengimus, nes ne kartą baustas administracine tvarka (penkerių metų laikotarpiu baustas 19 kartų, nepaisant to, kad visos baudos yra sumokėtos, visos administracinės nuobaudos yra galiojančios, nes naujus administracinius nusižengimus jis padarė nepraėjus nė metams nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo (baudos sumokėjimo)). 2023 m. balandžio 23 d., tai yra praėjus vos 12 dienų, po to, kai E. A. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą dėl kurio yra nagrinėjama byla, jo atžvilgiu vėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl KET pažeidimo. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį E. A. charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nesilaikyti KET reikalavimų, kaip pakankamai pavojingą asmenybę vairuojant transporto priemones ir rodo, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės – vien tik baudos – savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo. Todėl šįkart, siekiant sulaikyti atsakomybėn traukiamą asmenį E. A. nuo sistemingo naujų administracinių nusižengimų darymo, būtina jam taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino E. A. padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijose numatytą minimalią baudą ir 424 straipsnio 7 dalyje numatytą minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, jos nepaskyrus ar nustačius trumpesnį terminą nei minimalus (ANK 34 straipsnio 6 dalis), nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Šiuo atveju Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ((duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir E. A. atstovo advokatės Daivos Balčiūnienės skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.