Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2015-12-01 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui; 2) 2016-03-03 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 11 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui; 3) 2016-03-14 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir 245 straipsnį, paskirta subendrinta 40 parų arešto bausmė. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nuteistajam V. M. bausmė, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės neatlikta dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto bausmė; 4) 2017-06-29 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 50 parų arešto; bausmę atlikęs, 5) 2017-10-09 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė 14 parų arešto, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlieka arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2017 m. spalio 11 d., apie 21.30 val., būdamas neblaivus, atėjęs į savo motinos S. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), nors jam yra paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo S. M. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, bei terorizavo ją grasindamas padegti namus bei savo šeimos narius – S. M. ir nepilnametį brolį M. M., o būtent: pasiėmęs degtukus, juos uždegdavo bei mesdavo ant lovoje buvusių patalų, siekdamas šiuos uždegti bei šaukdamas, kad visi jie, t. y. jis, nukentėjusioji bei M. M., sudegs ir neliks nė vieno gyvo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas M. M. 2017 m. spalio 11 d. įvykių teisiamajame posėdyje neprisiminė.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2017 m. spalio 11 d., būdamas neblaivus, savo namuose, savo motinos S. M. akivaizdoje, triukšmavo, elgėsi agresyviai, garsiai šaukė pasikarsiąs, uždegdamas degtukus ir mesdamas ant lovos esančios patalynės šaukė sudeginsiąs namus, jame esantį turtą, taip terorizavo savo šeimos narį motiną S. M.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši veika yra padaroma tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia savo veikos pavojingumą, jog savo veiksmais siekia sukelti išgąstį nukentėjusiajam asmeniui grasindamas jam ar sugadinti turtui, numato pasekmes ir jų siekia, o nukentėjusysis tokius grasinimus suvokia kaip realius. Pats V. M. pripažino, jog degino degtukus mesdamas juos ant lovos, ir nors tokio elgesio motyvų neprisimena dėl girtumo, išklausius nukentėjusiosios S. M. parodymų, atsižvelgus į tas aplinkybes, jog V. M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnį prieš motiną, savo brolį iki šio įvykio buvo teistas penkis kartus, teismas daro išvadą, jog V. M. savo elgesiu siekė, kad nukentėjusioji S. M. matydama, kaip jis dega degtukus ir meta juos ant lovos, išsigąstų dėl savo turto, savo ir kito sūnaus gyvybės, S. M. šį V. M. elgesį suprato kaip realų pavojų jai, turtui, teismas pripažįsta, jog V. M. terorizavo savo motiną, todėl jo veika pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Tai, kad S. M. buvo išsigandusi ir akivaizdžiai bijojo savo neblaivaus sūnaus, patvirtino teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai L. G. ir G. J..

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nelaiko kaltinamojo V. M. prisipažinimo lengvinančia aplinkybe, nes šis nors kaltę ir pripažįsta, tačiau iš jo reakcijos teisme į nukentėjusiosios S. M. parodymus, į tai, jog atsisakė atsiprašyti nukentėjusiosios dėl savo elgesio, neatrodo, jog jis gailisi dėl šios veikos padarymo. O tam, kad ši aplinkybė būtų pripažinta lengvinančia, yra būtina nustatyta, jog dėl tokio elgesio kaltinamasis gailisi. Kad jis dėl tokio elgesio nesigaili, patvirtina ir tai, jog už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką yra teisiamas šeštą kartą. Tai yra, net ir po ankstesnių teismo nuosprendžio ar baudžiamųjų įsakymų, kuriais jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius, kaltinamasis išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veika. Tačiau net ir nenustačius lengvinančios aplinkybės, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, jog kaltinamasis kaltę pripažįsta visiškai. Skiriant bausmę dėl padarytos veikos atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į asmenybę: kaltinamasis V. M. už veikas prieš motiną teisiamas nebe pirmą kartą (1 t. 44-72 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 41 – 42 b. l.), yra nedirbantis (1 t. 40-43 b. l.), seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nevengiantis vartoti alkoholio ir keliantis konfliktus (1 t. 78 b. l.), yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga V. M. skirti už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus (sulaukęs 21 m. amžiaus), kaltę dėl pačios veikos padarymo pripažįsta, realia laisvės atėmimo bausme teisiamas pirmą kartą. Kadangi kaltinamasis iš esmės kaltę pripažino, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažinama trečdaliu. Paskirta ir sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su 2017 m. spalio 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (šią bausmę atlieka nuo 2017 m. lapkričio 2 d.), tai yra 1 para arešto, ją pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 1:1 (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. spalio 11 d. 22.30 val. iki 2017 m. spalio 12 d. 14.39 val. (viena para), laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. (BK 65 – 66 straipsnio nuostatos). Paskyrus laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog V. M. nuteistas už žmogaus terorizavimą siekiant sunaikinti šio turtą, pakenkti sveikatai ar gyvybei, prieš tai V. M. ne kartą yra teistas už smurtą ir grasinimus prieš tą patį asmenį (S. M.), ankstesnės švelnesnės kardomosios priemonės (įpareigojimas gyventi skyrium) nepasiekė kardomosioms priemonėms keliamų tikslų (kaip matyti iš 2017 m. spalio 9 d. baudžiamojo įsakymo (1 t. 70-72 b.l.), jam byloje buvo paskirta ši kardomoji priemonė, kuria jis buvo įpareigotas negyventi toje vietoje, kur ir nukentėjusioji, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m, ji galiojo iki bausmės vykdymo pradžios, tai yra 2017 m. spalio 11 d.), V. M. ir toliau gyveno nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, darė naujas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją (ją terorizavo grasindamas), yra pagrindas manyti, kad grasinimus V. M. gali realizuoti, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra 2017 m. lapkričio 14 d. Kadangi kaltinamasis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalies, BVK 90 straipsnio nuostatos).

2017 m. spalio 23 d. grasinimai šeimos nariui.

Kaltinamasis V. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2017 m. spalio 23 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilės girtumas), sakydamas, kad „užmuš, sulaužys visus kaulus“ ir mojuodamas metaliniu vamzdžiu, grasino nužudyti motiną S. M. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Pats kaltinamasis V. M. dėl 2017 m. spalio 23 dienos įvykių parodė, jog ir tą dieną namus grįžo išgėręs, prie krosnies rūkė, kai į virtuvę atėjusi motina jam pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo. Tada jis susinervino, pasiėmė žarsteklį ir juo nuėjęs išdaužė langus, sugrįžęs į namus rastu metaliniu vamzdžiu pagrasino motinai, po ko brolis iškvietė policiją.

Nukentėjusioji S. M. parodė, jog 2017 m. spalio 23 d. vakare sūnus V. M. į namus grįžo neblaivus, po kurio laiko rūkė prie krosnies. Girdėjo, kaip sūnus sakė, kad turi cigarečių ir jos jis neprašysiąs. Jai atsakius, kad turėtų tas cigaretes, sūnus pradėjo siautėti, rėkti, koridoriuje nutraukė laidus. Nutraukęs laidus, pasiėmė alaus ir išėjo. Tačiau netrukus sugrįžęs pasiėmė žarsteklį bei juo pradėjo daužyti namo langus, išdaužęs grįžo į virtuvę. Ji prašė jo nedaužyti langų, tačiau šis jos neklausė, pasakė jai dingti, sakė, kad vamzdžiu sulaužys jai kaulus. Iš kur jis tą vamzdį pasiėmė, ji nematė. Ji tuo metu, kai sūnus grasino, buvo apie pusantro metro nuo jo. Po to, kai pagrasino sulaužyti jai kaulus, sūnus vamzdį numetė. Ji paėmusi vamzdį nunešė į vonią ir paslėpė. Kitas sūnus, M., iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio sūnaus V. M. agresyvaus elgesio buvo išsigandusi, galvojo, kad tuo vamzdžiu jai sūnus voš.

Liudytojas nepilnametis M. M. parodė, jog 2017 m. spalio 23 d. buvo kambaryje, kai išgirdo virtuvėje triukšmaujantį brolį V. M.. Išgirdęs triukšmą jis išėjo į kiemą. Išėjo, nes bijo brolio dėl šio elgesio. Būdamas kieme matė, kaip brolis išdaužė langų stiklus. Broliui išdaužus stiklus, paskambino į policiją.

Liudytoja policijos pareigūnė A. Ž. parodė, jog 2017 m. spalio 23 d. vakare pagal iškvietimą atvykus į (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančių M. sodybą, juos pasitiko S. M. su jaunesniu sūnumi, buvo abu išsigandę, sakė, kad kitas sūnus strypu išdaužė langus, grasina primušti. Įėję į namo vidų rado sėdintį V. M., jis buvo ramus, nesipriešino, tačiau kartu į vidų įėjusi motina teigė, jog su juo nebegali būti namuose, kad bijo. V. M. pristatė į policijos komisariatą. Į M. sodybą dėl V. M. elgesio vyko nebe pirmą kartą.

Liudytojas policijos pareigūnas N. K. parodė analogiškai liudytojos A. Ž. parodymams.

Iš įvykių registracijos policijos išrašo (2 t. 9-12 b. l.) matyti, jog pranešimas policijoje apie grasinimą gautas 2017-10-23 20.53 val., policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo 2017-10-23 21.12 val. Iš įvykio vietos apžiūros (2 t. 15-20 b. l.) matyti, jog 2017-10-23 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą, koridoriuje rastas nuplėštas laidas, prie durų į svetainę – į staktą atremtas 785 mm ilgio ir 39 mm skersmens metalinis vamzdis, svetainėje taip pat rastas ir žarsteklis, 540 mm ilgio, 10 mm storio, su mechaniniais pažeidimais ir stiklo smulkiomis šukėmis žarsteklio gale; viename iš kambarių – išdaužti trys lango stiklai, šukės mėtosi tiek kambaryje, tiek išorinėje namo pusėje; iš įvykio vietos žarsteklis ir metalinis vamzdis išimti bei perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK daiktų saugyklą (2 t. 21-22 b. l.). Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo (2 t. 23-24 b. l.) matyti, jog atvykus į įvykio vietą S. M. patvirtino, jog jos sūnus V. M. jai grasino nužudyti vamzdžiu, išdaužė namo langus, pats V. M. neneigė išdaužęs lango stiklus, tačiau neigė grasinęs. Iš blaivumo testo šaknelės matyti, jog V. M. 2017-10-23 21.48 val. nustatytas vidutinis girtumas (2,07 ‰). Iš pateiktų garso įrašo (2 t. 95-96 b. l.) matyti, jog į Bendrąjį pagalbos centrą tą 2017-10-23 d. vakarą buvo skambinta du kartus: 20.51 val. ir 21.00 val. Iš garso įrašo, daryto 20.51 val., girdėti, kaip į centrą paskambinęs jaunuolis nurodo, jog reikia policijos, pasako adresą (duomenys neskelbtini), į klausimą, kas atsitiko, parodo, jog girtas brolis išdaužė namo langą, nurodė, kad greitosios nereikia, nurodo, kad yra nepilnametis, 17 m. amžiaus, M. M.. Iš garso įrašo, daryto 21.00 val., girdėti, kaip į centrą paskambinęs akivaizdžiai neblaivus jaunuolis nori, kad, kiek galima suprasti iš jo pokalbio su operatore turinio, policija atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), nes jis išdaužė langus ir mama nori rašyti pareiškimą; į operatorės klausimus atsakinėja, nurodo, jog prieš tai skambino brolis, dabar skambina jis, teigia, jog truputį yra agresyvus, bet apsiraminęs.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, tai yra, kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-300/2013, 2K-410-693/2015, 2K-247-788/2017 ir kt.). Prokuratūra kaltinimus dėl šios veikos padarymo grindžia iš esmės nukentėjusiosios S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog V. M., užsimojęs metaliniu strypu, teigė, kad užmuš, sulaužys kaulus. Tačiau duodama parodymus teisiamajame posėdyje S. M. neteigė, jog sūnus grasino ją užmušti (parodė, jog grasino sulaužyti kaulus), apie grasinimus užmušti nepatvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. Ž. ir N. K. (parodė, jog jiems atvykus S. M. kalbėjo apie grasinimus primušti), grasinimas sužaloti nebuvo konkretus, todėl teigti, jog grasinimas užmušti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo išsakyti ar jie buvo realūs, nėra pagrindo. Be to, nustatyta, jog grasinimai motinai pasakyti po to, kai ši pasakė kaltinamajam liautis daužyti langus, tuos žodžius kaltinamasis pasakė stovėdamas už maždaug pusantro metro nuo motinos, tai sakydamas prie nukentėjusiosios nei artėjo, nei atliko kažkokius kitus veiksmus, iš kurių nukentėjusioji galėjo suprasti šį grasinimą kaip realų. Todėl teismas pripažįsta, jog kaltinamojo V. M. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje požymio (grasinimo realumo), jis yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaltinamąjį išteisinus, iš įvykio vietos paimtas žarsteklis grąžinamas nukentėjusiajai S. M., metalinis vamzdis, kaip menkavertis, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniai, teismas

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, iki 4 mėn. (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą ir sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. spalio 9 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalimi, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme santykiu 1:1, V. M. paskirti galutinę 4 mėn. 1 d. (keturių mėnesių vienos dienos) laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos (2017 m. lapkričio 14 d.).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 12 d. (vieną parą) ir laikiną sulaikymą bei suėmimą nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. M. palikti paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę panaikinti.

Kaltinamąjį V. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisinti nenustačius šios nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, kaltinamajam – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.