Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. T. prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja J. T. prašo teismo išduoti liudijimą, suteikiantį teisę iš AB SEB banko gauti duomenis apie tai, kokią pinigų sumą ir kokia valiuta pareiškėjos sutuoktinis A. V. pagal sutartį laikė banke, pateikiant pareiškėjai jos sutuoktinio ir banko sudarytos sutarties kopiją. Pareiškėja nurodė, kad pati šių įrodymų negali gauti. Nurodė, kad jos sutuoktinis mirė 2012-11-29, o pareiškėja pagal testamentą paveldėjo visą savo sutuoktinio turtą, jai (duomenys neskelbtini)išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjos teigimu, jos sutuoktinis savo pinigines lėšas laikė AB banke SNORAS, kurio teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas. Pareiškėja kreipėsi į AB SEB banką, prašydama išmokėti mirusio sutuoktinio lėšas, tačiau bankas tai daryti atsisako, taip pat atsisako pateikti pareiškėjai duomenis, kokią pinigų sumą ir kokia valiuta pareiškėjos sutuoktinis A. V. pagal sutartį laikė banke, todėl pareiškėjai kyla sunkumų kreiptis į teismą dėl jai priklausančių sumų pagal paveldėjimo teisės liudijimą priteisimo, nurodant ieškinio dalyką.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kad toks ginčas pagal J. T. ieškinį yra nagrinėjamas teisme, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. T. ieškinio teisme nėra gauta. CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes, o po to nuspręsti, kaip šiuos įrodymus panaudoti, o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai nėra priemonė surinkti informaciją ir įrodymus galimam ieškiniui paruošti, o priemonė gauti rašytinį įrodymą jau paties teismo proceso metu. Pažymėtina, jog priklausomai nuo išreikalautų įrodymų, reikalavimai gali būti tikslinami.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos J. T. prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo netenkintinas, išaiškinant pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo kartu pateikiant prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo (CPK 199 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. T. prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.