Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovės atstovui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Topagro“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad dėl jungtinės veiklos sutarčių įtakos, deklaruojant žemės sklypus rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2013 m. balandžio 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. išaiškinimais, kurie jį suklaidino.

Dėl 2016 m. pasikeitusio valdžios institucijų požiūrio į jungtinės veiklos sutarčių reikšmę deklaracijų teikimo procedūroje, jam buvo pritaikyta 27 711,92 Eur ilgalaikė sankcija, prieš tai nesudarius jokių galimybių jos išvengti, nepateikus jokių paaiškinimų ar konsultacijų. Paramos už 2016 metus neteko teisės gauti ne tik V. B., bet ir žemės sklypų valdytoja UAB „Topagro“.

Skiriant sankciją nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis 2016 m. birželio 4 d. paraišką pateikė dviem mėnesiais anksčiau, t. y. iki antrojo esminio 2016 m. rugpjūčio 4 d. ŽŪM išaiškinimo, kuriame nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis negali būti laikoma teisėtu žemės sklypo valdymo pagrindu, nebuvo pasiūlyta koreguoti deklaracijos duomenis ar atlikti kitus veiksmus, kurie leistų išvengti sankcijų.

Jei būtų laiku (iki 2017 m. kovo 14 d.) sužinojęs apie tai, kad jam nebus leista perduoti 2016 m. prisiimtų įsipareigojimų UAB „Topagro“, o paraiška bus administruojama laikant, kad žemės sklypai deklaruoti neteisėtai, būtų spėjęs pasinaudoti teisės aktų numatyta galimybe atsisakyti visos paraiškoje prašomos paramos kaip tai numato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 67¹ punktas, o sankcijos jam nebūtų pritaikytos.

Priėmus sprendimą neišmokėti paramos ir pritaikyti ilgalaikę sankciją, taip pat delsus pateikti ar visai nepateikus atsakymų į jo ir UAB „Topagro“ prašymus buvo pažeisti šie principai: konstitucinio valdžios atskaitingumo žmonėms, objektyvumo, proporcingumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo ir naujovių, atvirumo permainoms ir lygiateisiškumo, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Pažymi, kad daugelis kitų ūkininkų, vykdančių tokią pačią veiklą, jokių sankcijų nepatyrė ir gavo paramą.

Tik po 2016 m. birželio 4 d. paraiškos pateikimo, 2016 m. rugpjūčio 4 d. ŽŪM išaiškino, kad jungtinės veiklos sutartis nėra žemės sklypo valdymo pagrindas ir tik po to NMA ėmėsi veiksmų, siekiant pritaikyti atsakomybę, nors jo paraiška buvo pateikta dar iki minėto 2016 m. rugpjūčio 4 d. išaiškinimo.

Pažymi, kad jokio reikalavimo gauti sutikimą naudoti nuomojamus valstybinės žemės sklypus pagal jungtinės veiklos sutartis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės (toliau – Valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklės) nenumato.

Valdant žemės sklypą jungtinės veiklos pagrindu pagal Valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punktą rašytinis valstybinės žemės nuomotojo sutikimas neišduodamas. NMA argumentas, kad tas pats asmuo gali būti tik vienos žemės ūkio valdos narys, neturi jokios teisinės reikšmės paramos skyrimui/neskyrimui, kadangi paramos taisyklėse numatyti tik du kriterijai, t. y. žemės faktinio dirbimo ir žemės valdymo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais. Žemės ūkio valdos ir/arba valdytojo teisėtumo/neteisėtumo kriterijus vertinant paraišką dėl paramos skyrimo ar neskyrimo apskritai nenumatytas. Mano, kad jo deklaruoti laukai 2016-06-04 pateiktoje paraiškoje turėtų būti įvertinti, o išmoka už juos turėtų būti skiriama.

Paaiškina, kad pareiškėjas yra UAB „Topagro“ pagrindinis akcininkas. Nei UAB „Topagro“ sudarytose valstybinės žemės nuomos sutartyse, nei žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas valstybinės žemės sklypą naudoti kaip įnašą jungtinėje veikloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969, 6.970 straipsnių nuostatomis, turi būti pripažįstama, kad UAB „Topagro“ valstybei priklausantį žemės sklypą įnešė į bendrą veiklą, o toks veiksmas nėra tapatus valstybei priklausančio žemės sklypo perdavimui ar subnuomai. NMA šių aplinkybių nesvarstė, o vienašališkai nusprendė, kad ūkininkas V. B. žemės plotus deklaravo neteisėtai, be kita ko, nesudarė jokių sąlygų perduoti šiuos plotus deklaruoti UAB „Topagro“. Tokiu būdu nei vienas iš dviejų kooperacijos partnerių negavo išmokų už deklaruotus plotus, o vienas iš partnerių dar ir buvo nubaustas beveik 30 000 Eur dydžio sankcija, kas reiškia jo ūkininkavimo pabaigą.

Taip pat paaiškina, kad yra veiklus jaunasis ūkininkas, aktyviai veikiantis Lietuvos jaunųjų ūkininko ir jaunimo sąjungoje, yra šios sąjungos vicepirmininkas, dirba nemažai hektarų žemės visoje Lietuvos teritorijoje, yra investavęs į savo ūkį bei įsigijęs fermą Telšių rajone. Daug dirba jaunųjų ūkininkų veiklos stiprinimo linkme.

Pareiškėjas planavo nuolat plėsti ūkį, gerinti savo veiklos rezultatus ir nuolat didinti veiklos apimtis, tačiau dėl NMA skirtos ilgalaikės sankcijos tai taps nebeįmanoma.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Paaiškina, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 4 d. pateikė paraišką paramai už žemės ūkio naudmenas, kitus plotus bei gyvulius gauti. Ji buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – Taisyklės), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas (ES) 640/2014), 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 3D-112 redakcija).

2016 m. rugsėjo 1 d. NMA buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 1SD-4676-(7.22E), kuriame pateikta informacija apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai.

2016 m. lapkričio 11 d. NMA raštu Nr. 1427878 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo įpareigotas per 20 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) dėl visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo gauti prašomi dokumentai, kuriuos įvertinus nustatyta, kad žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui, t. y. pateiktais dokumentais neįrodyta valdymo teisė į laukų plotų dalis.

Kaip valdymo teisę patvirtinančius dokumentus į aukščiau nurodytus plotus, pareiškėjas pateikė dvi jungtinės veiklos sutartis sudarytas 2016 m. balandžio 10 d. bei UAB „Topagro“ sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių kopijas. Kadangi pareiškėjas įrodė turįs valdymo teisę tik į nedidelę dalį paraiškoje deklaruotų plotų, NMA 2017 m. birželio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame išsamiai motyvavo pareiškėjui pritaikytas sankcijas.

Nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nei Valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklėse nenumatyta galimybė valstybinę žemę, įnešti kaip įnašą į jungtinę veiklą. Taigi, pareiškėjas tokių sutarčių sudaryti negalėjo arba NMA turėjo pateikti NŽT sutikimą subnuomoti valstybinę žemę, todėl paraiškoje deklaruotų plotų deklaravimas Taisyklių atžvilgiu yra netinkamas.

Pažymi, kad NMA yra įstaiga, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Taigi, NMA, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. Pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas pateikti visų 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. 1427878 (išsiųstas 2016 m. gruodžio 2 d.), kuriame buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos).

Atkreipia dėmesį, kad ŽŪM 2013 m. balandžio 17 d. raštas, kuriuo pareiškėjas rėmėsi teikdamas paraišką, yra rekomendacinio pobūdžio, jame kalbama apie asmeninio ūkio žemę, o ne apie valstybinę, valdomą nuomos sutarčių pagrindu. Apie valstybinės žemės deklaravimą, valdomą nuomos sutarties pagrindu, kai sudaroma jungtinės veiklos sutartis, ŽŪM pasisakė 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte. Šiame rašte nurodyta, kad toks deklaravimas yra netinkamas. Taigi, valstybės institucijų požiūris į valstybinę žemę, valdomą nuomos sutarčių pagrindu, nepasikeitė, o pareiškėjas neteisingai interpretuoja ŽŪM raštus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio.

Pažymi, kad iš ginčijamo sprendimo turinio sankcijos skyrimo motyvai, aplinkybės ir teisinis pagrindas yra aiškūs, jame nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas pasirašytas įgalioto atstovo, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Paaiškina, kad pagal ŽŪM 2013 m. balandžio 17 d. išaiškinimą tiek pareiškėjas tiek UAB „Topagro“ manė, kad tokia žemės sklypų dirbimo forma yra teisėta ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Po ŽŪM 2016 m. rugpjūčio 4 d. išaiškinimo pareiškėjas ir UAB „Topagro“ 2016 m. rugsėjo 20 d. nutraukė jungtinės veiklos sutartį, siekdami išvengti bet kokių nuostolių ar sankcijų bei raštu kreipėsi į NMA, nurodydama, kad V. B. deklaruotus UAB „Topagro“ valdomų valstybinės žemės sklypų įsipareigojimus perduoda UAB „Topagro“, atsisako juos deklaruoti, o UAB „Topagro“ siekia šiuos plotus deklaruoti.

Tiek pareiškėjas tiek UAB „Topagro“ ne tik neteko teisės į 83 135,76 Eur dydžio paramą už sąžiningai dirbtus ir prižiūrėtus žemės sklypus į kuriuos nuolat investavo, tačiau taip pat buvo skirta tokio pat dydžio sankcija, dėl ko tolesnis žemės sklypų dirbimas tapo nuostolingu. Tokios pasekmės atsirado dėl to, kad NMA tinkamai neinformavo apie deklaracijų neatitikimą teisės aktų reikalavimams, nepasiūlė pareiškėjui perduoti įsipareigojimus UAB „Topagro“, laiku nepateikė informacijos ir atsakymų į teiktus prašymus, taip pat pareiškėjui nepasiūlė atsisakyti paraiškos. Be to, NMA, pradėjusi administracinę procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, jo tinkamai neinformavo apie jos pradžią.

NMA praleido terminą pateikti atsakymus tiek į pareiškėjo tiek į UAB „Topagro“ prašymus, o šie atsakymai galėjo tapti pagrindu atsisakyti paraiškos ir išvengti 83 135,76 Eur žalos. Be to, UAB „Topagro“ žemės sklypus deklaravusi vietoj V. B., būtų įgijusi teisę į 27 711,92 Eur išmoką ir gavusi pajamų. Dėl negautų pajamų ir sankcijų pareiškėjui ir UAB „Topagro“ padaryta turtinė žala siekia 110 847,68 Eur.

Atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio teisiniuose santykiuose egzistuoja analogija, kai teisėtai vieno asmens valdomus valstybinės žemės sklypus leidžia deklaruoti kitam asmeniui, t. y. ŽŪM 2016 m. rugsėjo 21 d. išaiškinime nurodyta, kad atvejais, kai vienas iš sutuoktinių yra sudaręs valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, o kitas iš sutuoktinių deklaruoja šios žemės naudojimą, tai nelaikytina kaip neteisėtas šios žemės naudojimas ir neteisėtas deklaravimas, todėl klausimai dėl sankcijų skyrimo šiuo atveju neturėtų būti sprendžiami. Šiuo atveju jungtinės veiklos sutarties pagrindu UAB „Topagro“ išnuomotus valstybinės žemės sklypus deklaravo V. B., kuris yra pagrindinis šios įmonės akcininkas ir atsakingas už jos veiklą, todėl negalima teigti, kad tarp jų nėra jokio ryšio. Pagal jungtinės veiklos sutartį V. B. asmeniškai padėjo įmonei, investavo lėšas ir sąžiningai dirbo žemės sklypus, prisidėdamas prie bendro tikslo – plėsti ūkį bei tinkamai jį prižiūrėti. Pažymi, kad vienam asmeniui dažnai gali būti sudėtinga atlikti tinkamą žemės sklypų priežiūrą, o kooperacija tai padeda padaryti. V. B. deklaruoti žemės sklypai buvo tinkamai apdirbti ir prižiūrėti, todėl valstybė gavo naudą, o susidariusi situacija neteisinga pareiškėjo atžvilgiu.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2017 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. BR6-158 sprendimo, kuriuo pareiškėjui skirta 27 711,92 Eur sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo taip pat įpareigojimo NMA išmokėti pareiškėjui paramą už visus 2016 m. deklaruotus plotus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 10 d. pareiškėjas ir UAB „Topagro“, atstovaujama direktoriaus M. K., sudarė kelias jungtinės veiklos sutartis pagal kurias kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo veikti bendrai, siekiant vykdyti ūkinę – komercinę veiklą (žemdirbystę) ir gauti pelno (sutarčių 1 punktas).

Vienas iš UAB „Topagro“ įnašų į bendrą veiklą pagal šias sutartis – žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. spalio 26 d., 2016 m. vasario 19 d., 2016 m. gegužės 3 d., sutartimis UAB „Topagro“ išsinuomojo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Jungtinės veiklos sutartimis pareiškėjas ir UAB „Topagro“ kooperavo savo turtą, darbą ir žinias, o valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus UAB „Topagro“ kaip turtinį įnašą įnešė į bendrą veiklą.

2016 m. birželio 4 d. pareiškėjas NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 16-1012130611-1 (toliau – Paraiška), kurioje deklaravo ir tuos žemės sklypus, kuriuos UAB „Topagro“ buvo issinuomojusi iš valstybės ir įnešusi kaip turtinį įnašą bendrai veiklai vykdyti pagal jungtinės veiklos sutartis.

2017 m. birželio 6 d. buvo priimtas Sprendimas, kuriame, įvertinus Paraiškoje nurodytas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, nuspręsta, kad pareiškėjui galutinė paramos suma, pritaikius sankcijas, yra 2 060,99 Eur.

Sankcijos skirtos dėl nustatytų pažeidimų tame tarpe ir dėl neteisingo deklaravimo, nes pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto.

Pareiškėjas mano, kad jungtinės veiklos sutartys įrodo jo teisę dirbti žemę ir ją deklaruoti. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka dėl to, kad NMA laiku nesuteikė informacijos apie Paraiškos neatitikimus paramai gauti, be to jį suklaidino ŽŪM išaiškinimai dėl jungtinės veiklos sutarčių reikšmės paramos teikimo procedūroje, todėl nustatytais terminais jis negalėjo atsisakyti paramos dėl ko patyrė nuostolius.

Ginčijamame sprendime nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruotų laukų ploto.

2016 m. rugsėjo 1 d. NMA buvo gautas NŽT 2016 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. lSD-4676-(7.22E), kuriame teikiama informacija apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai.

Remiantis rašte nurodyta informacija atsakovė pareiškėjui elektroniniu paštu 2016 m. gruodžio 2 d. išsiuntė pranešimą, kuriame nurodyta per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais). NMA, įvertinusi 2017 m. gruodžio 19 d. gautus prašomus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų plotui.

Taisyklių (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) 4.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – tai išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Tų pačių Taisyklių 4.31 papunktyje nustatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji parama už plotą ir (arba) gyvulius.

Remiantis Taisyklių 68.11 papunkčiu, NMA, gavusi visus reikiamus duomenis, apskaičiuoja galutinę tiesioginių išmokų sumą. Žalinimo išmoka mokama pagal Agentūros atliktą atitikties žalinimo reikalavimams patikrinimą.

Neteisingas deklaravimas apibrėžiamas kaip didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas (Taisyklių 4.20 papunktis).

Agentūra, skirdama išmokas pareiškėjams, turi užtikrinti, kad parama skiriama teisėtai. Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą (Taisyklių 68.4 papunktis).

Reglamento (ES) 640/2014 19 straipsnis reglamentuoja administracines nuobaudos už deklaruotą per didelį plotą, t. y. jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusios pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 % arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 % remiamo ploto. Jeigu skirtumas yra didesnis nei 20 % remiamo ploto, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama (19 straipsnio 1 dalis).

Jeigu skirtumas yra didesnis nei 50 %, su plotais susijusi pagalba arba parama už atitinkamą pasėlių grupę neskiriama. Be to, pagalbos arba paramos gavėjui taikoma papildoma nuobauda, lygi pagalbos arba paramos sumai, atitinkančiai deklaruoto ploto ir pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatyto ploto skirtumą (19 straipsnio 2 dalis).

Taisyklių 4.11 papunktyje nurodyta, kad ilgalaikė sankcija – pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų. Tų pačių Taisyklių 4.28 papunktyje nustatyta, kas sankcija – tai pareiškėjui ar paramos gavėjui taikomas paramos dydžio sumažinimas, paramos teikimo nutraukimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos, apribojimo teikti paraiškas nustatymas ir (arba) kitos poveikio priemonės už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

Kaip jau nustatyta UAB „Topagro“ išsinuomojo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, valstybinės žemės sklypus, kuriuos kaip turtinį įnašą be valstybės įgalioto atstovo (NŽT) rašytinio sutikimo įnešė į bendrą veiklą jungtinių sutarčių pagrindu.

Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, ir viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

CK 6.491 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis.

Viešojoje teisėje vadovaujamasi principu “draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT) būtų davęs išankstinį rašytinį sutikimą įnešti valstybinės žemės sklypų, išsinuomotų minėtomis valstybinės žemės nuomos sutartimis, nuomos teisę, kaip turtinį įnašą į pareiškėjo ir UAB „Topagro“ bendrą jungtinę veiklą.

Taigi, teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėjas neįrodė kontrolinių žemės sklypų, kuriuos deklaravo Paraiškoje, valdymo teisės, nes buvo pažeista tvarka nustatyta minėtame CK straipsnyje, t. y. negautas rašytinis sutikimas iš nuomotojo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, dėl išnuomotos UAB „Topagro“ valstybinės žemės suvaržymo. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo didesnį žemės ūkio naudmenų ar kitą plotą negu valdė, todėl toks deklaravimas laikytinas neteisingu Taisyklių atžvilgiu ir sankcija už neteisingą plotų deklaravimą jam pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjas skundą grindžia taip pat aplinkybėmis, kad NMA turėjo suteikti informaciją apie galimai netinkamą deklaravimą ir dėl laiku ar visai nepateiktų atsakymų į prašymus jis negalėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą. Teismas pažymi, kad ŽŪM 2013 m. balandžio 17 d., 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštai, kuriais pareiškėjas skunde remiasi, ar galimas NMA neveikimas (atsakymų į pareiškėjo prašymus nepateikimas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu pareiškėjas mano, kad dėl neteisėtų institucijų pareigūnų veiksmų jis patyrė žalą, tai savo teises gali ginti kitu būdu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad NMA Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NMA išmokėti jam paramą už visus 2016 m. deklaruotus plotus, yra išvestinis iš pirmojo, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, antrasis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Topagro“, kuris palaikė pareiškėjo skundą, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas, trečiasis suinteresuotas asmuo neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.