Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl sandėlio pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybėn, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LTG Infra“, uždaroji akcinė bendrovė „Geltrans“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nezinomas-sarasas/ (2020 m. balandžio 8 d. sąrašo Nr. 5). Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai dar skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į statinį, nuoroda: https://vilnius.lt/lt/finansai-irturtas/sandelio-pastatas-esantis-salia-tremtiniu-g-14a-vilniuje/. Taip pat, kaip minėta, tam, kad visi suinteresuoti asmenys galėtų aiškiai identifikuoti, kokio konkrečiai objekto pripažinimo bešeimininkiu procedūra buvo pradėta ir kurio savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos objektus, kviečiama atsiliepti, Naujosios Vilnios seniūnija užtikrino, kad ir seniūnijos informaciniame stende, ir ant paties statinio būtų pakabintas skelbimas. Informacija apie pradėtą statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems turtinių teisių į minėtą statinį, 2022 m. lapkričio 19 d. buvo skelbiama ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Pareiškėja pažymi, kad turtinių teisių į sandėlį iki šiol niekas nepareiškė. Pastatas yra suformuotame žemės sklype, adresu A. Kojelavičiaus g. 135A, Vilnius (kad. Nr. 0101/0064:0056), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas AB „LTG Infra“. AB „LTG Infra“ SD(INFRA)-1215/2022 informavo, jog pastatas bendrovei nepriklauso ir nepriklausė, jo nėra ir nebuvo bendrovės apskaitoje, taip pat AB „LTG Infra“ neturi duomenų apie šį pastatą bei jo savininkus/naudotojus. Minėtas pastatas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, nuo informacijos apie pradėtą turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros pradžios niekas nepateikė nuosavybės ar valdymo/disponavimo teises į statinius patvirtinančių dokumentų, todėl išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastatas neturi savininko, todėl laikytinas bešeimininkiu daiktu ir perduotinas Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybė, nebūdama pastato savininke, turi ribotas galimybes imtis kokių nors veiksmų, kad jis būtų prižiūrimas, tvarkingas, nekeltų grėsmės gyventojams ar jų turtui. Pareiškėjos vertinimu, jeigu šis pastatas, kuris neturi savininko bei teisėto valdytojo, nebūtų pripažintas bešeimininkiu daiktu ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, tai prieštarautų ne tik galiojantiems teisės aktų reikalavimams, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Pastatas ir toliau nebūtų prižiūrimas, pablogėjus jo būklei, keltų grėsmę aplinkiniams, tačiau nesant jo savininkų ir neperdavus jo Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, nebūtų galimybės jo tvarkyti, remontuoti ar kitaip pašalinti jo blogą būklę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2022 m. lapkričio 15 d. surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi, aktą Nr. A1017-8/22(2.14.1.55E-AD23), kuriuo be kita ko įtraukė į apskaitą apie 138 kv. m sandėlį, LKS koordinatės 591097, 6062891, WGS koordinatės 54.6941851, 25.4131262, esantį šalia Tremtinių g. 14A, Vilniuje, valstybiniame žemės sklype adresu A. Kojelavičiaus g. 135A, Vilniuje, kurio koordinatės . Ant minėtos patalpos buvo iškabinti skelbimai apie pradėtą pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Siekdama nustatyti minėto sandėlio savininkus ar kitus asmenis, turinčius teisių į minėtą daiktą, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki šiol, t. y. ilgiau nei 6 mėnesius, skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą ir kviečiami atsiliepti savininkai bei asmenys, turintys teisių į šį daiktą. Nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje papildomai skelbiamas atskiras pranešimas su nuotraukomis, kviečiantis atsiliepti savininkus ir kitus asmenis, turinčius teisių į minėtą sandėlį. Informacija apie pradėtą statinių pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius teisių į minėtą sandėlį, Naujosios Vilnios seniūnijos pastangomis yra skelbiama ir seniūnijos informaciniame stende. Kvietimas atsiliepti asmenims, turintiems teisių į šį sandėlį, 2022 m. lapkričio 19 d. buvo skelbiamas nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pagal turto perdavimo tvarką reglamentuojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 3.2 punktą daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą. Taisyklių 341 punkte reglamentuota, kad siekiant nustatyti statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, informaciniame stende ir bent kartą – nacionaliniame laikraštyje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. balandžio 24 d. raštu teismui pateiktos informacijos nustatyta, kad prašomas pripažinti bešeimininkiu turtu sandėlis ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė minėto sandėlio kadastrinių matavimų bylos dokumentų kopijas, tačiau nurodė, kad neturi duomenų apie minėtos kadastro bylos užsakovą, taip pat nepateikė duomenų apie sandėlio statybos pabaigos metus. Į teismo paklausimą apie prašomo pripažinti bešeimininkiu turtu sandėlio statybos pabaigos metus bei statytoją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo mėn. rašte nurodė, kad Inspekcija vykdydama teismo įpareigojimą, patikrinusi informacinėse dokumentų registravimo sistemose „Avilys“, „DBSIS“, bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, esančius duomenis, pranešė, kad neturi duomenų, kad dėl prašomo pripažinti bešeimininkiu sandėlio buvo surašyti administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Inspekcija neturi duomenų, jog dėl šio statinio būtų surašytas savavališkos statybos aktas (-ai), taip pat neturi duomenų apie jo statybos teisėtumą. Tačiau ta aplinkybė, kad per visą sandėlio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybų teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

Aplinkybė, ar prašomas pripažinti bešeimininkiu sandėlis pastatytas iki 1990 m. kovo 11 d., (iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais) turi esminę reikšmę sprendžiant dėl CK 4.57 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje. Bešeimininkiu negali būti pripažintas daiktas, kuris turi savininką (CK 4.57 straipsnio 1 dalis), taigi bešeimininkiu negali būti laikomas daiktas priklausantis valstybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2011, yra pažymėta, kad valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas iki galo neapskaitytas. Įrašo nebuvimas nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą savaime nereiškia, kad valstybė neturi nuosavybės teisės į daiktą. Kilus ginčui dėl valstybės teisių į daiktą būtina įvertinti nekilnojamojo daikto pobūdį bei nekilnojamojo daikto priklausomybei nustatyti reikšmingą teisinį reglamentavimą.

Iki 1990 m. kovo 11 d. visas turtas buvo valstybinis, įskaitant ir įmonių balanse esantį turtą, nes įmonės taip pat buvo valstybinės. Valstybinio turto privatizavimo teisinis reglamentavimas buvo pradėtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 28 d. priimtu Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, įsigaliojusiu tų pačių metų kovo 20 d. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kokių įmonių, įstaigų bei kito valstybinio turto pirminį privatizavimą reglamentuoja nurodytas įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, be kai kurių kitų objektų, valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi nurodytu straipsniu buvo apibrėžti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą privatizuotini objektai, taip pat turtas, kurio privatizavimas reglamentuojamas kitų įstatymų. Iš inventorizacijos bylos duomenų matyti, kad prašomas pripažinti sandėlis yra negyvenamosios sandėliavimo paskirties, todėl pagal minėtas teisės normas galėjo būti privatizuotas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie šio turto privatizaciją. Be to, privatizavimo dalyku galėjo būti tik suformuotas nekilnojamojo turto vienetas, o nagrinėjamu atveju prašomas pripažinti bešeimininkiu sandėlis nesuformuotas kaip savarankiško turto vienetas, jam nesuteiktas unikalus numeris, byloje nėra duomenų, jog šis pastatas buvo kito pastato/patalpų priklausinys.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktų kadastro bylos dokumentų apskritai nėra pagrindo daryti išvados, jog prašomas pripažinti bešeimininkiu sandėlis funkcionuoja kaip savarankiškas pastatas. Iš kadastro dokumentų byloje esančio aukšto plano matyti, kad bešeimininkiu turtu prašomas pripažinti sandėlis 5F1/p buvo vieno pastato, kurio bendras plotas 438,86 kv. m, susidedančio iš korpusų, pažymėtų indeksais 6F1/p, 4F1/p ir 5F1/p, sudėtinė dalis. Analogiška išvada darytina iš statinių išsidėstymo plano, sudaryto 1992 m. gruodžio 18 d., kuriame taip pat adresu A. Kojelavičiaus g. 147, Vilniuje, pažymėtas vienas pastatas, kurio matmenys 59,39 x 8,30 kv. m, susidedantis iš trijų korpusų, pažymėtų indeksais 6F1/p, 4F1/p ir 5F1/p.

Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklype adresu A. Kojelavičiaus g. 147, Vilniuje, esančio 148,78 kv. m bendro ploto pastato – sandėlio su rampa, adresas Tremtinių g. 14A, Vilniuje, pažymėto plane indeksu 4F1/p, statybos pabaigos metai – 1960 m. Minėtas pastatas nuo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Geltrans“ pagal 2021 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12232 (10.6 punkte žyma apie daikto registravimo ir kadastro techninės klaidos ištaisymą (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas: 2009 m. liepos 31 d. klaidų ištaisymo aktas Nr. KR-104).

Iš ginčo pastato kadastro byloje esančių pastato inventorinių žinių matyti, kad minėto dokumento sudarymo metu 1992 m. gruodžio 18 d. sandėlis 5F1/p, kurio plotas 137,15 kv. m, nurodomas kaip priklausantis žinybiniam fondui, kas sudaro pagrindą išvadai, jog kadastro duomenų fiksavimo metu prašomas pripažinti bešeimininkiu turtu sandėlis buvo neprivatizuotas.

Įvertinęs aukščiau nurodytus inventorinių planų duomenis, jog sandėlis 5F1/p buvo vieno pastato sudėtinė dalis, o kito šio pastato korpuso, plane pažymėto indeksu 4F1/p statybos pabaigos metai – 1960 m., kad 1992 m. gruodžio 18 d. kadastro duomenų fiksavimo metu sandėlis 5F1/p nurodomas kaip priklausantis žinybiniam fondui, taip pat vėliau jis nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir yra valstybiniame žemės sklype A. Kojelavičiaus g. 147, Vilniuje, teismas laiko, jog minėtas sandėlis, kurį prašoma pripažinti bešeimininkiu turtu, buvo pastatytas 1960 metais, kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog šis turtas išliko valstybės nuosavybė, todėl nėra CK 4.57 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo šį turtą pripažinti bešeimininkiu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011 yra išaiškinta, kad esant duomenų, kad valstybinis turtas nebuvo parduotas valstybinio turto privatizavimo tvarka (Valstybino turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnis), teismas turi spręsti, ar nustatyto savininko nuosavybės teisės, kurios ginčijamos butų savininkų, negali būti ginamos, pripažįstant savininko nuosavybės teisę į ginčo patalpas, nes asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų apginta ne tik pažeista, bet ir ginčijama jo teisė. Jei civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bešeimininkiu su jo perėmimo valstybės nuosavybėn tikslu yra nustatoma, kad turtas yra valstybinis, teismas gali ne patenkinti pareikšto reikalavimo, o iš esmės ir iš karto išspręsti ginčą, pripažindamas valstybės nuosavybės teisę į patalpas ir pašalinti ginčus dėl jų bešeimininkio statuso ir nepagrįsto nuosavybės teisės ginčijimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog valstybės nuosavybės teisė į prašomą pripažinti bešeimininkiu turtu sandėlį 5F1/p būtų ginčijama. Žemės sklype Kojelavičiaus g. 147, Vilniuje, esančių pastatų savininkai (valdytojai patikėjimo teise) įtraukti dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotas asmuo AB “LTG Infra” atsiliepime į pareiškimą pripažįsta, jog ginčo sandėlis suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso. UAB „Geltrans“ į pareiškimą apskritai neatsiliepė.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas laiko, jog savivaldybė be teisinio ir faktinio pagrindo pradėjo sandėlio, plane žymimo indeksu 5F1/p, pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, kada šis turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nėra duomenų apie šio turto privatizavimą. Esant tokioms aplinkybėms, savivaldybė turėjo imtis (pati ar pranešdama kompetetingoms valstybės institucijoms) patalpų suformavimo kaip savarankiško nekilnojamojo turto vieneto ir valstybės nuosavybės teisės įregistravimo viešajame nekilnojamojo turto registre veiksmų. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kliūtis valstybei įregistruoti savo nuosavybės teisę į minėtą sandėlį, taip pat jog valstybės nuosavybės teisė į minėtą turtą būtų ginčijama, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimą, pripažįstant valstybės nuosavybės teisę į minėtą turtą.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 30,24 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 537 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 30,24 EUR (trisdešimt eurų, dvidešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.