Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyaujant ieškovės atstovui administratoriui A. K., atsakovo atstovui adv. R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Dorika“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas sumažino savo reikalavimą ir galutinį prašomos priteisti žalos dydį nurodė- 478 261 L .(b.l. 140 ).

Dublike ieškovė palaiko ieškinyje išdėtytą poziją ir įvertino atsakovo pateiktus bylos nagrinėjimo metu finansinės atskaitomybės dokumentus (b.l.51).

Atsakovas tripliko nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad paskutinis pateiktas 2007 m. balansas įrodo, kad įmonė turėjo 521 000 Lt vertės turto. Atsakovas nurašė įmonės turtą iki 2007 m. gruodžio 31d. FNTT yra dokumentai, kuriais buvo nurašytas turtas, ant nurašymo aktų yra datos, jis tuos dokumentus įvertino, todėl mažina ieškinį iki 478 261, 21 Lt. Įmonės kreditiniai reikalavimai yra 111 000 Lt. Dar 2007 m. atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Dėl įmonės debitorių jis neturi dokumentų, pagrindinė debitorė UAB ,,Morena’’ yra bankrutavusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovei 2012-11-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla ( b.l.6). Atsakovas nuo 2006-10-18 Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip ieškovės administracijos vadovas (b.l.7-10). Byloje nustatyta, kad savo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus atsakovas įvykdė tik iškėlus šią bylą (b.l.121-133), iš administratoriaus paaiškinimo nustatyta, kad kitus dokumentus jis gavo iš FNTT. Savo reikalavimą dėl padarytos žalos dydžio ieškovė įrodinėja 2007-01-01 balansu (b.l.160), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas sudarė ir pateikė 2008-2012 m. įmonės balansus (b.l. 127-131) bei turto nurašymo aktą (b.l.43-44), kuriuo nurašė 42 753,79 Lt įmonės turtą, ir ieškovė šiuo pagrindu sumažino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovo 478 261, 21 Lt(b.l. 140).

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovės atstovas įrodinėja, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad nebuvo tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita, laiku neinicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų. Taigi atsakovo civilinė atsakomybė įrodinėjama įvairiais pagrindais, kurie pagal savo pobūdį yra susiję su atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Byloje atsakovas neįrodė, kad jis perdavė visus finansinės apskaitos dokumentus, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį įtraukti į apskaitą ir pan., nesirūpino turto išsaugojimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis; ABĮ 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Toks atsakovo, kaip vadovo, pareigų nevykdymas, tai yra įmonei priklausančio turto bei dokumentų atsakingiems asmenims neperdavimas ar tinkamo perdavimo neorganizavimas, lėmė, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei įmonės turtas buvo prarastas. Būtent dėl šios priežasties ieškovei iškėlus bankroto bylą teismo paskirtam bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas, nors tą turėjo atlikti būtent atsakovas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus įmonės vadovo veiklą ir civilinę atsakomybę reglamentuojančių įstatymų išaiškinimus, teisiškai reikšmingi faktai sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimą yra susiję su tuo, ar atskiru atveju egzistuoja faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog įmonės vadovas, organizuodamas įmonės veiklą, pagal objektyvius elgesio standartus padarė viską, kas nuo jo priklausė, tai yra savo fiduciarines pareigas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes vykdė rūpestingai, apdairiai ir protingai. Civilinė atsakomybė įmonės vadovui gali kilti tik nustačius visetą faktinių aplinkybių: vadovo netinkamo pareigų vykdymo faktą, įmonės patirtą žalą bei tiesioginį priežastinį ryšį tarp įmonės administracijos vadovo netinkamo pareigų vykdymo ir įmonės patirtos žalos. Byloje nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nevykdant įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, išsaugojimą bei perdavimą įgaliotiems asmenims iškėlus įmonei bankroto bylą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Būtent dėl tokių atsakovo veiksmų buvo prarastas ieškovui priklausęs turtas, tai yra žalos kilimą lėmė išimtinai apelianto neteisėti veiksmai – veikimas tokiu būdu, kaip analogiškomis aplinkybėmis protingas bei apdairus asmuo nebūtų veikęs (CK 6.247 straipsnis).

Dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo 2007 m.

Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar paslaugas).

Žala nėra preziumuojama (CK 6.249 straipsnis), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais, dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Kasacinio teismo yra konstatuota, jog jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams mastas (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. O žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Todėl ieškovės atstovas nepagrįstai žala bankrutuojančiai įmonei laiko tik 2007m įmonės balanse nurodytą turto vertę. Iš įmonės balansų nustatyta, kad 2007 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 415 703 Lt vertės, 2008 m. 567 340 Lt vertės, o 2009 m. – 147 340 Lt ir 2012 m. - 127 133 Lt. Todėl įrodyta byloje, kad įmonės kreditiniai reikalavimai dėl atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2007 metais neišaugo, o, priešingai, sumažėjo. Taip pat paminėti balansai įrodo, jog mažėjo ir įmonės turto vertė, todėl įvertinus tai, kad sumažėjus įmonės turto vertei sumažėjo ir jos kreditiniai reikalavimai, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai dėl 2007 m. nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonei bei kreditoriams padarytos žalos nėra susiję priežastiniu ryšiu, o atsakovo veiksmai dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo yra susiję priežastiniu ryšiu.

Dėl žalos dydžio

Ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, patirtą žalą šiuo atveju sudaro į vėliausią (2012 m. gruodžio 31 d.) įmonės balansą (b.l.131) įtraukto turto praradimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įmonės balansas yra finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau tekste ir ĮFAĮ) 3 straipsnio 4 dalis), taigi į įmonės balansą turtas įtraukiamas atsižvelgiant į jo realią vertę (ĮFAĮ 12 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų apie įmonės turėto turto vertę, juolab kad šį balansą patvirtino pats apeliantas, pagrįstumu nėra. Iš atsakovo atstovo paaiškinimo nustatyta, kad įmonės turtą sudarė statybinė įranga, kuri nusidevėjo, tačiau pats atsakovas sudarė šios įrangos nurašymo aktą, nurodydamas jame nurašomą įrangą 42 753, 79 Lt sumą, tačiau šis aktas buvo atsakovo sudarytas 2009-12-21 (b.l.43), todėl darytina išvada, kad sudarant 2012-12-31 balansą šio nurašyto turto vertė neįskaityta. 2012-12-31 įmonės balanse nurodyta ilgalaikio turto vertė 4155 Lt, tačiau jokių įrodymų dėl tokios vertės perduodamo turto atsakovas nepateikė. Pažymos apie transporto priemonių išregistravimą (b.l.132-133) įrodo, kad po 2012-12-31 balanso sudarymo išregistruoti buvo automobiliai, nurodyti 2009-12-31 nurašymo akte (b.l.43-44), todėl atsakovas pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad jis perdavė bankroto administratoriui tokį turtą ar dokumentus apie jį. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų dėl dokumentų apie paminėtame balanse nurodytas 1444 Lt vertės atsargas, išankstinius apmokėjimus ir nebaigtas vykdyti sutartis bei 117 786 Lt sumą apie įmonės debitorius perdavimo administratoriui. Iš administratoriaus paaiškinimo nustatyta, kad dokumentai apie įmonės debitorius jam nebuvo perduoti, stambiausia debitorė yra UAB ,, Morena‘‘, kuri yra bankrutavusi. Šis administratoriaus paaiškinimas atsakovo nėra paneigtas, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į įmonės debitorius dėl skolų išieškojimo. Ieškovo patirta žala laikytinos ir į balansą įtrauktos įmonės skolos, kadangi būtent apelianto neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su šių skolų neišieškojimu, tai yra administratoriui nebuvo perduoti skolas patvirtinantys dokumentai, be kurių skolininkų identifikavimas bei savalaikis skolų išieškojimas laiku objektyviai buvo negalimi, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 123 385 Lt padarytos žalos atlyginimo, nes 2012-12-31 įmonės balanse nurodytas įmonės turtas 123 385 Lt vertės, tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl šio turto ar dokumentų apie jį perdavimo administratoriui. Be to, įvertinus atsakovo pateiktus ir pasirašytus 2007 - 2009 m. balansus (b.l.16, 127-128) darytina išvada, jog juose buvo nurodyta pinigai ir pinigų ekvivalentai, tačiau jau 2010 m. balanse tokia pinigų suma yra nenurodoma ir atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl šių pinigų panaudojimo įmonėje, bet šioje byloje didesnio žalos dydžio, t.y. tokio, kurį prašo priteisti administratorius, priteisti nėra jokio pagrindo, nes įmonei padarytos žalos dydis sietinas su jai pareikštu kreditinių reikalavimų dyžiu bei administravimo išlaidomis. Iš administratoriaus paaiškinimo nustatyta, kad įmonės kreditiniai reikalavimai yra 111 000 Lt, todėl byloje įrodyta, kad atsakovo padaryta žala įmonei sutampa su jos kreditinių reikalavimų ir administravimo išlaidų dydžiu, todėl neįrodytas ieškovo nurodomas - 478 261, 21 Lt žalos dydis. Nepagrįsta administratoriaus pozicija, jog bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2012-12-31 sudarytas atsakovo balansas yra netinkamas įrodymas. Akivaizdu, jog šis balansas atspindi tikrąją atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, nurodomą įmonės turtinę padėtį, o civilinėje byloje privalo būti nustatytas teisingas ir tikslus padarytos žalos dydis, todėl nepagrįstai ieškovės atstovas sieja balanso duomenų teisingumą tik su jo pateikimu Juridinių asmenų registrui, todėl iš atsakovo ieškovei priteistini 123 385 Lt padarytos žalos atlyginimo, o kita ieškinio dalis atmestina.

Pagal CK 6.210, 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą laikotarpį palūkanos gali būti priteisiamos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Minimalius atsakovės nuostolius kompensuos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios priteistinos CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo civilinėje byloje, nes tokio dydžio procesinių palūkanų prašo ieškovė, todėl ši ieškinio dalis tenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutuojančiai UAB,, Dorika’’ iš D. Š. 123 385 Lt padarytos žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.