- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2199-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-56963-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus m. sav., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 28 d., laikotarpiu nuo 12.02 val. iki 12.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilnius, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pagrobė V. R. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir voką su PIN kodu (slaptažodžiu), tokiu būdu įgydamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis (PIN kodą – slaptažodį) ir juos laikė iki 2018 m. lapkričio 28 d. 16.08 val., kai pasinaudodamas nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir jai suteiktu PIN kodu (slaptažodžiu), AB (duomenys neskelbtini) bankui priklausančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, baigė inicijuoti finansines operacijas. Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. A., neteisėtai atlikdamas finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 28 d. d., laikotarpiu nuo 12.50 val. iki 16.08 val., (duomenys neskelbtini) bankui priklausančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo V. R. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tikrus banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą (slaptažodį), pateikė save kaip V. R. D., ir atliko (inicijavo) grynųjų pinigų išėmimo operacijas: atitinkamai – 2018 m. lapkričio 28 d. 12.50 val. - 300 eurų, 2018 m. lapkričio 28 d. 16.06 val. – 100 eurų, 2018 m. lapkričio 28 d. 16.08 val. - 100 eurų, ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai V. R. D. padarydamas bendrą – 500 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
A. A. kaltinamas vieno nesunkaus bei dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, pagal nuteistojo prašymą dėl baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo surengus bylos nagrinėjimą teisme po prokuroro pareiškime nurodyto kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. A. dėl padarytų veikų kaltu prisipažino. Parodė, kad draugavo su nukentėjusiąja V. R. D. – ji beveik nevaikščiojo, jis jai padėdavo namuose, nueidavo į parduotuvę. Įvykio laikotarpiu V. R. D. jam pasakė, kad jai reikia nuimti pinigų, nueiti į banką, nes pametė banko kortelę. Nuvažiavus į banką, jiems buvo pasakyta, kad su pasu negalima nuimti pinigų, todėl išdavė V. R. D. laikiną kortelę. Banke iš karto nuėmė 300 eurų. Po to taksi nuvežė V. R. D. namo, palydėjo ją. V. R. D. davė jam 50 eurų, paprašė nueiti į parduotuvę iškeisti pinigus. Ar buvo nuėjęs iškeisti pinigų ir ar juos atidavė nukentėjusiajai, neatsimena, bet ji sakė, kad atidavė. Banko kortelė galėjo likti pas jį, tačiau tiksliai neatsimena. Taip pat neatsimena, kaip nuėmė nuo kortelės pinigus, tačiau matė byloje esančias nuotraukas ir kaltę pripažįsta. Tikriausiai ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) g., dažnai eidavo į tą parduotuvę, žino, kur yra bankomatas, turi savo banko kortelę, todėl moka bankomatu naudotis. Kitą dieną, kai atėjo kaimynas ir prašė atiduoti V. R. D. kortelę, nerado nei kortelės, nei pinigų. Dėl patirtų galvos traumų turi atminties sutrikimų, todėl visų įvykio aplinkybių neatsimena. Papildomai parodė, kad jo pajamos – 120 eurų pašalpa, prašė skirti jam kuo švelnesnę bausmę. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. A. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. apie 17 val., jam į telefoną paskambino kaimynė V. R. D. ir paprašė pagalbos, o būtent: kitos dienos ryte kartu nuvykti iki banko ir padėti pastarajai nuimti pinigus. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 10 val., jam vėl paskambino kaimynė V. R. D. ir paklausė, ar galės kartu nuvykti iki AB (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini), padėti nusiimti pinigus. Susitiko kieme. V. R. D. prašymu iškvietė taksi automobilį, kuriuo nuvažiavo iki AB (duomenys neskelbtini) banko, esančio (duomenys neskelbtini). Banke kartu su V. R. D. nuėjo prie informacijos langelio ir banko darbuotojos paklausė, kur pateikus pasą galima nusiimti pinigus. Darbuotoja paaiškino, kad su pasu pinigų išsiimti negalima, todėl reikia kreiptis prie kito langelio, kur bus išduota laikina banko kortelė, su kuria galima bus nusiimti pinigus iš bankomato. Su V. R. D. nuėjo prie kito langelio ir pastarajai buvo išduota laikina banko kortelė. Tada kartu su V. R. D. nuėjo iki šalia esančio bankomato, kur pastarosios prašymu nuėmė – 300 eurų. Pinigus atidavė V. R. D.. Neprisimena, ar V. R. D. grąžino AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę. Po to, kartu su V. R. D. išėjo į lauką, kur iškvietė taksi automobilį, kuriuo kartu grįžo namo. Taksi automobilis sustojo prie V. R. D. namų. Išlipęs iš automobilio palydėjo V. R. D. iki namų, kadangi pastaroji sunkiai vaikšto. Bute V. R. D. jam padavė – 50 eurų ir paprašė pinigus kažkur iškeisti. Sutiko ir paėmė minėtą kupiūrą. Nuo tada nieko daugiau neprisimena, kadangi turi problemų su atmintimi. Dėl tokios savo problemos kreipėsi ir pas daktarus, buvo atliktas ne vienas jo galvos tyrimas, tačiau daktarai konkrečių priežasčių, dėl ko jam dingsta atmintis negali nustatyti. Atsimena, kad jam vėliau paskambino V. R. D. ir paklausė ar pas jį neliko AB (duomenys neskelbtini) banko kortelės. Banko kortelės neturėjo. Paskui į jo butą atėjo R., kurį atsiuntė V. R. D. ir pasakė, kad jis nuo V. R. D. sąskaitos nuėmė – 500 eurų ir paprašė grąžinti V. R. D. AB (duomenys neskelbtini) banko kortelę, tačiau jis kortelės ir pinigų neturėjo. R. pasakė, kad dėl to turės aiškintis policijos pareigūnams ir išėjo. Patikrino namus ir turimus rūbus, tačiau nei pinigų, nei minėtos AB (duomenys neskelbtini) banko kortelės nerado. Vėliau praėjus kelioms dienoms jam paskambino V. R. D. ir paprašė ateiti į pastarosios namus. V. R. D. paaiškino, kad tikrai nepamena, kaip nuėmė jos pinigus. V. R. D. pasakė, kad pinigus grąžins. Neatmeta galimybės, kad taip galėjo padaryti, nors to visiškai neprisimena. Su V. R. D. susitaikė, pastarajai atlygino žalą, grąžino – 500 eurų. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 94-96, 99).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji Vitalija R. D. parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d., pamiršusi savo AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės slaptažodį, paprašė savo pažįstamo A. A. pagalbos. A. A. paprašė nuvažiuoti į banką išsiimti naują slaptažodį ir padėti nuimti pinigus. 2018 m. lapkričio 28 d., A. A. atėjo į jos butą, iškvietė taksi automobilį ir jie nuvažiavo į AB (duomenys neskelbtini) banką. Išėmė naują AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, kadangi jai slaptažodžio niekas nepasakė. Jai buvo duotas ir naujas prisijungimo kodas. 12.02 val., tame pačiame AB (duomenys neskelbtini) banko pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos prašymu A. A. nuėmė – 300 eurų. Pinigus A. A. padavė jai, pinigus įsidėjo į rankinuką. A. A. jai pasakė, kad kortelę ir lapą su slaptažodžiu įdėjo į jos rankinuką. Taksi automobiliu grįžo namo. 2018 m. lapkričio 29 d. apie 16 val., savo rankinuke pasigedo mokėjimo kortelės. Apie 18 val., nuėjo pas kaimyną R. J., kuris per elektroninę bankininkystę patikrinęs jos sąskaitą pasakė, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nuimti jos pinigai: atitinkamai – 2018 m. lapkričio 28 d. 12.50 val. – 300 eurų, 2018 m. lapkričio 28 d. 16.06 val. – 100 eurų, bei 2018 m. lapkričio 28 d. 16.08 val. – 100 eurų. Įtaria, kad tai padarė A. A., kuris jai kortelės ir slaptažodžio negrąžino (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 30 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji V. R. D. nurodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. apie 18 val., savo bute nerado AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelės, todėl nuėjo pas kaimyną R. J.. R. J. patikrinęs elektroninės bankininkystės duomenis, nurodė, kad nuo jos sąskaitos buvo nuimti – 500 eurų. Įtaria, kad tai padarė A. A., su kuriuo 2018 m. lapkričio 28 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuiminėjo pinigus ir pastarasis jai kortelės negrąžino (b. l. 7-8).
Iš 2018 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos ir aprašytos prekybos centro „Maxima LT“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpos ir prie prekybos centro įėjimo esantis AB (duomenys neskelbtini) banko bankomatas, kuriame kaltinamasis A. A., pasinaudodamas nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele, atliko neteisėtas finansines operacijas, išgrynindamas nukentėjusiajai V. R. D. priklausančias pinigines lėšas (b. l. 12-13).
Iš 2018 m. lapkričio 27 d. 2018 m. gruodžio 4 d. nukentėjusiosios V. R. D. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, išrašo matyti, kad 2018 m. lapkričio 28 d. 12.50 val., 16.06 val., 16.08 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, pasinaudojant nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduota AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele buvo nuimti 500 eurų (b. l. 24).
2018 m. gruodžio 05 d. AB (duomenys neskelbtini) bankas raštu Nr. S/8836 pateikė tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-56963-18 nuotraukas, kurios patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. 12.50 val., 16.06 val., 16.08 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtas finansines operacijas ir piniginių lėšų – 500 eurų, priklausančių nukentėjusiajai V. R. D., išgryninimą, panaudojant nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, atliko kaltinamasis A. A. (b. l. 23-69).
2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas ir aprašytas UAB „Maxima LT“ įgalioto asmens pateiktas vaizdo įrašas, kuriuo fiksuoti kaltinamojo A. A. 2018 m. lapkričio 28 d. 12.50 val., 16.06 val., 16.08 val., apsilankymai prekybos centre „Maxima LT“, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-73).
2019 m. kovo 15 d. apžiūros protokolu apžiūrėti ir aprašyti AB (duomenys neskelbtini) banko 2018 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. SR/18/2018-29693 pateikti vaizdo įrašas bei nuotraukos, kuriuose fiksuotas aprašytas nukentėjusiosios V. R. D. ir kaltinamojo A. A. 2018 m. lapkričio 28 d. 11 val. – 12.30 val., apsilankymas AB (duomenys neskelbtini) banke, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 75-77).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. K. (M. K.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus pas nukentėjusiąją V. R. D. ir parodžius jai vaizdo filmavimo kamera užfiksuotą iš jos sąskaitos pinigus nuimantį vyrą, ji atpažino A. A. (b. l. 78).
Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis, V. R. D. 2019 m. balandžio 6 d. mirė. (b. l. 18).
Iš byloje esančio rašto matyti, kad D. T. – mirusiosios V. R. D. duktė – patvirtina, kad A. A. yra grąžinęs 500 eurų ir jokių pretenzijų ji A. A. neturi (b. l. 139).
Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas, apžiūrų protokolai – pripažintini įrodymais. Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog A. A. pareikšti kaltinimai pasitvirtino.
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. A. po to, kai su nukentėjusiąja V. D. buvo nuvykęs į AB (duomenys neskelbtini) banką ir jai padėjęs užsakyti naują banko mokėjimo kortelę bei išsiimti pinigus, šios naujai išduotos kortelės ir lapo su slaptažodžiais nukentėjusiajai negrąžino. Tokiu būdu A. A. neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis ir juos laikė, t. y. turėjo savo žinioje, kol panaudojo finansinėms operacijoms atlikti. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis negalėjo tiksliai paaiškinti priežasties, kodėl minėta V. R. D. priklausanti banko kortelė liko pas jį, tačiau jo tyčią laikyti minėtą kortelę pas save patvirtina tai, kad jis pasilikęs minėtą banko kortelę iškart ėmėsi veiksmų finansinėms operacijoms inicijuoti. Tokia tyčinė kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Nors kaltinamasis A. A. įvykio aplinkybių tiksliai neatsiminė, tačiau savo kaltę pripažino visiškai, nurodė dalį aplinkybių, kurias prisiminė. A. A. kaltę taip pat įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios V. R. D. parodymai, iš kurių nustatyta, jog iš jos banko mokėjimo kortelės be jos žinios buvo nuimti pinigai. Aplinkybes dėl pinigų išgryninimo patvirtina AB (duomenys neskelbtini) pateiktas nukentėjusiosios sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2018 m. lapkričio 28 d. per tris kartus iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo nuimta 500 eurų suma. Byloje esantys apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėta įvykio vieta bei byloje esantis vaizdo įrašas, taip pat AB (duomenys neskelbtini) pateiktos nuotraukos, patvirtina, kad A. A. kaltinime nurodytu laiku lankėsi prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir neteisėtas finansines operacijas, panaudojant nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduotą AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelę, atliko būtent kaltinamasis. Taigi minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. A. neteisėtai panaudodamas svetimą nukentėjusiosios V. R. D. vardu išduotą elektroninę priemonę bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, atliko tris finansines operacijas bendrai 500 eurų sumai. Tokiu būdu kaltinamasis tyčia neteisėtai pasinaudodamas svetima elektronine mokėjimo priemone bei jos naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir pateikęs save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės duomenų turėtoją, apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. R. D. priklausantį 500 eurų vertės turtą, todėl A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Teismas taip pat pažymi, kad skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013, Nr. 2K-126-693/2018). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatė viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą įstatymų leidėjas numatė galimybę skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas, skirdamas kaltinamajam A. A. bausmes, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis pilnai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. A. teisiamas pirmą kartą (b. l. 81), administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas nebuvo (b. l. 84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 88), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 89), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 90), nedirbantis (b. l. 85), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 86), jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 140-141), kaltinamasis yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, kaip matyti iš teismui pateiktų medicinos dokumentų išrašo kaltinamajam nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas, kojos kaulo cista ir sąnario susidėvėjimas, taip pat prostatos vėžys (b. l. 137-138), kaltinamajam nustatytas lankymasis (duomenys neskelbtini) pagal nustatytą grafiką (b. l. 142-144), kaltinamojo pajamos – tik pašalpa, kuri, kaip nurodė kaltinamasis – apie 120 eurų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, gaunamas pajamas ir sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumo. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. A. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, o už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Visų skirtinų bausmių dydžiai nustatytini mažesni už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nusikalstamos veikos, numatytos 215 straipsnio 1 dalyje, skirtina 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, kadangi BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, pagal minėtus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir skirtina subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, skiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, tikslinga nustatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laikmenos – CD, DVD diskai (4 egz.) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, dalį bausmių subendrinti apėmimo būdu, kitas bausmes subendrintini iš dalies jas sudedant, ir A. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti A. A. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – laikmenas – CD, DVD diskus (4 egz.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.