Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 1997-11-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams 8 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-10-22 nuosprendžiu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – 1 metų pataisos darbų be laisvės atėmimo;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003-11-28 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-05-14 nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

7. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-11 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-25 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir V. A. paskirtas laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 08.30 val., gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą ir vieną smūgį į dešinį šoną D. M., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam kairės akies srities poodinę kraujosruvą, kuri pagal 2018-02-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G 601/2018 (01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. A. savo kaltės nepripažino. Parodė kartu su žmona dalyvavęs draugų vestuvėse Belmonte. Šventės vedėju buvo nukentėjusysis D. M., kurio jis iki to vakaro nepažinojo. Šventės metu momentais pabendravo su nukentėjusiuoju, išgėrė alkoholio (matė, kad nukentėjusysis alkoholį vartojo visos šventės metu, iki pat išvykstant iš Belmonto). Pasibaigus vestuvių pokyliui, ji su žmona kalbėjosi su S. K., šalimais buvo nukentėjusysis. Jam pasiūlius, visi bendrai nutarė važiuoti pas jį (kaltinamąjį) į namus dar kažkiek pašvęsti. Iš Belmonto išvažiavo paryčiais, atsimena, kad jau švito, buvo gana šviesu. Grįžo į jo ir sutuoktinės namus (duomenys neskelbtini), daugmaž po pusvalandžio ar valandos atvažiavo draugas M. (pavardės nežino), taip pat dar kažkoks M. draugas, kurio kaltinamasis nurodė nepažinojęs. Visi linksmai leido laiką, vartojo alkoholį, draugiškai bendravo (namuose šventės pratęsimas truko 2-3 valandas). Kažkuriuo momentu nukentėjusysis, kuris buvo stipriai neblaivus, pradėjo elgtis neadekvačiai, ėmė sakyti, kad kaltinamasis turėtų mokėti už tai, kad D. M. pas jį yra. Taip pat jam žmona pasakė, kad D. M. pradėjo jos klausinėti, kam ji su tokiu pirdžiumi gyvena, grabinėjo ją. Pats kaltinamasis to nematė, tačiau taip jam nurodė sutuoktinė (apie tai pasakė dar iki nukentėjusiajam išeinant iš namų). Tuomet kaltinamasis liepė nukentėjusiajam „susirinkti manatkes“ ir išeiti. Pastarasis nesiginčijo, susirinko daiktus ir nieko nesakydamas paliko jų namus (greičiausiai iš namų išėjo apie 9-10 val. ryto, tiksliai laiko negali pasakyti). Kaltinamasis pabrėžė, kad jokio konflikto namuose nebuvo, jis jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, pastarasis namus paliko nesužalotas (bent jau jokių sužalojimų kaltinamasis neatsimena). Pats kaltinamasis neneigė įvykio naktį ir ryte vartojęs alkoholį, tačiau savo veiksmus kontroliavo, aplinkybes atsimena. Po kažkiek laiko į duris paskambino pareigūnai, kas jį nustebino. Pokalbiui visi išėjo į lauką (greičiausiai namuose liko tik S.), atsakė į pareigūnų klausimus. Nukentėjusysis stovėjo toliau, už vartelių, dėl ko nematė, kaip pastarasis atrodė, ar buvo sužalotas. Neatsimena, ar pareigūnams sakė, jog nukentėjusysis jo namuose griuvinėjo (šiuo metu fakto dėl griuvimo apskritai neatsimena). Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi jokio nusikaltimo nepadarė. Mano, jog nukentėjusysis jį apkalbėjo, įsižeidęs, kad „tokia žvaigždė buvo išvaryta iš namų“ (b. l. 132-141).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. A. (kaltinamojo sutuoktinė) parodė kartu su vyru dalyvavusi draugų vestuvėse Belmonte. Šventės vedėju buvo nukentėjusysis D. M., su kuriuo momentais pabendraudavo, atsimena, jog nuėjusi į kulisus pasidarė su juo nuotrauką. Matė, jog nukentėjusysis vartojo alkoholį, buvo išgėręs. Iki to vakaro ji nukentėjusiojo nepažinojo. Apie 05 val. ryto, kai šventė buvo pasibaigusi, bendraujant su S. K., nukentėjusiuoju, jiedu su vyru pasiūlė vykti pas juos į namus ir pratęsti šventę. Gerai atsimena, kad tai buvo apie 05 val. ryto, kadangi ilgai kvietė taksi, vis negalėjo pateikti užsakymo (posėdžio metu liudytoja teismui parodė savo telefone esančią taksi kvietimo istoriją, iš kurios matyti, kad taksi kviestas nuo 2017-09-16, 05.08 iki 05.32 val.). Galiausiai taksi atvyko ir jie grįžo į jų namus (duomenys neskelbtini) (parvažiavo ji su vyru V. A., S. K. ir nukentėjusysis D. M.). Dar po kokio pusvalandžio prie jų prisijungė draugas M. (pavardės nežino) kartu su kažkokiu savo draugu. Namuose vestuvių šventės pratęsimas vyko apie 1-1,5 val., visi linksminosi, vartojo alkoholį, buvo šokama, išeidavo į lauką parūkyti. Liudytojos teigimu, nukentėjusysis buvo stipriai apgirtęs, pradėjo nerišliai kalbėti, pakito jo eisena. Jis ėmė aiškinti, kad yra didelė žvaigždė ir visi jam turėtų sumokėti už tai, kad jis svečiuojasi. Be to, jai vis kartojo, kad ji yra labai graži moteris, klausė, kam ji su tokiu ir anokiu vyru gyvena. Anot liudytojos, ji į tokius pasakymus nekreipė dėmesio, matė, kad nukentėjusysis yra išgėręs ir paisto niekus. Be to, tokius žodžius jis jai sakė dar Belmonte, tačiau ir tuomet ji į juos nereagavo, sutuoktiniui nieko nesakė, tiesiog nesureikšmino to, kadangi ir tuomet nukentėjusysis jau buvo išgėręs. Tuo tarpu namuose nukentėjusysis tokias replikas sakė ir prie stalo, kai pats vyras viską girdėjo. Matydamas tokią nukentėjusiojo būseną ir elgesį, sutuoktinis paprašė, kad jis išeitų iš jų namų. Nukentėjusysis iš pradžių nenorėjo niekur eiti, bet pakartotinai paprašytas išsikvietė taksi, kuriam atvykus apsirengė švarką, apsiavė batus ir atsisveikinęs išvažiavo (liudytoja pažymėjo pati mačiusi nukentėjusiojo išėjimo momentą). Liudytojos teigimu, jokių muštynių jų namuose nebuvo, jos vyras nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, D. M. išėjo nesužalotas. Nevyko net ir žodinis konfliktas, vyras normaliai paprašė nukentėjusiojo išeiti ir tiek (sakė, esi girtas, elgiesi neadekvačiai, važiuok namo). Po kažkiek laiko, kai ji jau buvo susiplovusi indus, į duris paskambino policija, pasakė, kad buvo muštynės, tačiau jie paaiškino, kad jų namuose jokių muštynių nebuvo. Kaip atrodė nukentėjusysis, liudytoja pažymėjo nemačiusi, kadangi pastarasis stovėjo toliau, kitoje kelio pusėje, ji iš tolo sužalojimų nematė. Dėl to, kokiu tikslu M. bendravo su nukentėjusiuoju, ar apskritai toks bendravimas vyko, liudytoja nurodė nieko nežinanti. Ji pati buvo išgėrusi alkoholio, tačiau aplinkybes atsimena. Vyras taip pat buvo išgėręs. Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja pažymėjo, kad jie surašyti teisingai (b. l. 132-141).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. A. parodė 2017-09-15 kartu su savo vyru V. A. buvusi draugų vestuvėse, kurios vyko Belmonto pramogų centre. Paryčiais ji su vyru ir jų bičiuliu S. K. bei renginio vedėju nusprendė važiuoti pas juos namo, adresu (duomenys neskelbtini). Ji iškvietė taksi ir jie visi nuvažiavo namo nurodytu adresu. Atvykus į namus, visi sėdėjo prie stalo ir vartojo alkoholį (kas tiksliai gėrė, kas ne, neprisimena). Po to ji į svečius dar pakvietė pakvietė jų su vyru pažįstamą draugą M., kuris gana greitai atvyko pas juos į namus ir jie visi kartu sėdėjo prie stalo, ramiai bendravo, šalia jos sėdėjo renginio vedėjas, kuris jai sakė „tu tokia graži, kaip tu su tokiu vyru gyveni“, tokius žodžius kartojo dažnai. Po to jie šoko, kas išeidavo į lauką parūkyt, kas į tualetą. Kažkokiu momentu ji susitiko su vestuvių renginio vedėju, kuris ją apkabino ir pasakė „vyras išgėręs eis miegoti, o gal mes kartu važiuosim“, apkabino ją už sėdmenų, bet ji neklausė ir nekreipė dėmesio, toks pokalbis vyko kelis kartus. Vyras pamatęs, jog vestuvių vedėjas lenda prie jos, pasakė šiam apsirengti ir eiti lauk iš jų namų, bet jis nenorėjo išeiti. Tada vyras dar kartą jį paragino išeiti, po ko vestuvių vedėjas pasiėmė švarkelį, apsiavė batus, jie atidarė jam duris ir pasakė išeiti. Jie atsisveikino, vedėjas išėjo, jokio konflikto nebuvo. Ji asmeniškai nematė, kad vyras būtų mušęs vestuvių vedėją. Po to jie visi buvo namie, ji pradėjo tvarkyti stalą. Po kurio laiko į domofoną paskambino policija ir ji su M. išėjo į lauką. Lauke netoli jų namų kitoje kelio pusėje pamatė su policijos pareigūnais stovintį renginio vedėją. T. M. nuėjo pas juos pakalbėti ir grįžo atgal prie jos. Jie parūkė ir nuėjo su M. namo. Ji buvo labai nustebusi, kad atvažiavo policijos pareigūnai, ką jie kalbėjo, nežino (b. l. 47).

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas S. K. parodė pažįstantis tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusįjį. Su V. A. draugauja apie 4 metus, bendrauja šeimomis. D. M. pažįsta daug laiko, abu kartu yra dirbę prie daugelio renginių, tik pastaruoju metu beveik nebendrauja, kadangi jis (S. K.) pakeitė darbovietę, dėl ko nebetenka susitikti. Kiek atsimena apie įvykį, tai po Belmonte vykusios vestuvių šventės jis ir D. M. nuvažiavo pas V. ir jo žmoną M. į namus pratęsti šventę. Kadangi buvo pavartojęs alkoholio, negali pasakyti, kokiu metu atvyko į A. namus (atrodo, buvo naktis). Atvykę visi toliau vartojo alkoholį, draugiškai bendravo (paskui atvyko dar kažkoks vaikinas). Liudytojo teigimu, jis pats buvo nemažai išgėręs, dėl ko nuėjo miegoti (kelintą valandą, negali pasakyti). Buvo tai pabudęs, tai vėl užmigęs, nelabai ką atsimena. Taip pat neatsimena to, kad būtų kilusios muštynės, susistumdymas, tik kažkuriuo metu kilo žodinis ginčas tarp D. M. ir V. A.. Dėl ko pastarieji ginčijosi, negali pasakyti. Jokių fizinių veiksmų (smūgių ir pan.) nebuvo, vyriškiai pasiginčijo, pasikeitė replikomis ir tuo viskas baigėsi. Daugiau nieko iki liudytojui nueinant miegoti neįvyko. Atsibudęs iš V. ir jo žmonos sužinojo, kad buvo atvykusi policija. V. A. pasakojo, kad D. M. pradėjo negražiai elgtis, dėl ko buvo išprašytas iš namų. Kuo konkrečiai pasireiškė nukentėjusiojo elgesys, liudytojas nurodė neklausinėjęs. Apie jokias muštynes V. A. neužsiminė. Anot liudytojo, tuo pokalbis ir baigėsi. Jis tik daugmaž po pusmečio sužinojo, kad D. M. „padavė V. į teismą“. Atsakydamas į klausimus, liudytojas S. K. nurodė niekada nepastebėjęs, jog V. A. išgėręs taptų agresyvus. Taip pat pažymėjo, kad jam nepasirodė, kad įvykio vakarą nukentėjusiojo D. M. elgesys V. A. žmonos atžvilgiu būtų kažkuo išsiskyręs, nepastebėjo, kad D. M. būtų prie pastarosios priekabiavęs ir pan. Atsimena, kad nukentėjusysis su M. A. šoko, tačiau su ja nurodė šokęs ir liudytojas. Teismui perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie surašyti teisingai (b. l. 155-161).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė 2017 m., rugsėjo mėn. (datos tiksliai neprisimena) kartu su savo draugais V. A. ir jo žmona M. buvę draugų vestuvėse, kurios vyko Belmonto pramogų centre. Vestuvių renginio vedėju buvo jam gerai pažįstamas D. M.. Prisimena, kad pasibaigus vestuvėms, jis, būdamas girtas, miegojo salėje; kai prabudo, svečiai jau buvo išsiskirstę. Po to prisimena, kad jis, V. ir jo žmona M. susitarė nuvažiuoti pas V. į svečius; tada jis dar pakvietė prisijungti prie jų kompanijos renginio vedėją D. M. Taip pat buvo dar vienas asmuo, bet neprisimena, kas jis. Jie visi nuvažiavo pas V. namo į (duomenys neskelbtini), kur toliau pratęsė šventę, sėdėjo kambaryje prie stalo ir vartojo dar alkoholio. Atsimena, kad po to buvo kažkoks ginčas tarp V. A. ir D. M., tačiau to, kad namuose būtų kilusios muštynės, tikrai to nematė. Prisimena, kad po to jis, būdamas girtas, nuėjo miegoti. Ryte prabudus V. ir M. jam pasakė, kad paryčiais į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Klausė, kas nutiko, į ką V. su M. atsakė, jog D. M. pradėjo įžūliai elgtis, maivytis, dėl ko V. išgrūdo jį iš namų. Atsimena, kad kitą dieną pas V. į namus atvažiavo jaunavedžiai, su kuriais jis kartu nuvažiavo švęsti antrą dieną vestuves. V. su M. nevažiavo, nes buvo be nuotaikos. Po tos nakties iki šiol jis (S. K.) su D. M. nebendravo ir šis jam apie jokį konfliktą nepasakojo (b. l. 49).

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. J. parodė kaltinamąjį V. A. pažįstantis keletą metų. Susipažino per vaikų ledo ritulio treniruotes, ypatingų santykių nepalaikė, buvo apsikeitę telefono numeriais, keletą kartų susitikę. Kiek dažniau internetu (per Messenger programėlę) susirašydavo su kaltinamojo žmona M., pabendraudavo dėl vaikų. Tuo tarpu nukentėjusįjį D. M. įvykio vakarą matė pirmą kartą. Liudytojo teigimu, jis įvykio naktį linksminosi mieste. Kiek atsimena, paryčiais internetu susirašė su M. A. Bendraujant ji užsiminė, kad jos namuose vyksta vakarėlis, bendru sutarimu nusprendė, kad jis atvyks į svečius. Į A. namus atvyko ryte, apie 7-8 val., atvažiavo vienas. Vėliau liudytojas patikslino atvykęs kartu su pažįstamu, kurio duomenų teisme nebeprisiminė, taip pat pažymėjo, jog galimai iki atvažiuojant pas A. jis telefonu bendravo ir su V. Kaltinamojo namuose visi draugiškai bendravo, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos, šoko, vyravo teigiama atmosfera. Vienu metu V. A. ir D. M. draugiškai galynėjosi, t. y. pastarieji, sėdėdami ant sofos, apsikabino vienas kitą, vartėsi, kvailiojo, paskui nusirito ant grindų, atsikėlė ir tuo viskas baigėsi. Viskas vyko draugiškai, tikrai ne iš pykčio, tiesiog vyrai išgėrę taip juokavo ir linksminosi. Joks konfliktas nebuvo kilęs, niekas nesimušė. Atsimena tik tai, jog kažkuriuo metu kilo kažkoks šurmulys, lengva sumaištis, tačiau tik tiek (kas ir dėl ko vyko, jam nežinoma). Mano, kad V. išprašė D. M. iš savo namų, tačiau tikrai nežino, dėl kokios priežasties. Nukentėjusiojo elgesys liudytojui nepasirodė išsiskiriantis, nepastebėjo, kad šis būtų priekabiavęs prie V. A. žmonos. Liudytojas to momento, kada D. M. išėjo iš A. namų, teigė nematęs. Tik po kurio laiko pastebėjo, kad pastarojo nebėra. Paklausus, kur yra svečias, V. ar tai M. atsakė, kad nebėra ir tiek. Liudytojas nurodė, kad iki tol, kol jis D. M. matė pas A., pastarasis nebuvo sužalotas, nematė jo pargriuvusio, išskyrus minėtą momentą, kai šis su kaltinamuoju išvirto iš sofos. Po pusvalandžio ar valandos, kai D. M. jau nebebuvo, atvyko policija. Visi išėjo aiškintis į lauką. Nukentėjusiajam veido srity buvo guzelis ar tai mėlynė (kažkas tikrai matėsi), kraujo lyg nebuvo (iki tol nei guzo, nei kraujosruvos nematė). Liudytojas bendravo su D. M., klausė, kas šiam atsitiko, o nukentėjusysis nurodė gavęs nuo V. į nosį. Paklausus, kada tai įvyko, D. M. atsakė, kad tuo metu, kai buvo viduje. Liudytojui tai pasirodė keista, nes jis nieko panašaus nematė, daro prielaidą, kad to negalėjo būti, kadangi namuose buvo draugiška ir linksma atmosfera. Paskui dar klausė nukentėjusiojo, kam reikėjo kviesti policiją, į ką D. M. atsakė, kad jis rašys pareiškimą. Daugiau reikšmingų aplinkybių liudytojas teisme nenurodė (b. l. 155-161).

2018-04-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. atpažino V. A. kaip asmenį, kuris 2017-09-16 jį sumušė (b. l. 87-89).

2018-05-03 apžiūros protokolu atlikta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) apžiūra. Iš protokolo matyti, jog skambinęs vyras nurodė, kad jį išeinantį iš (duomenys neskelbtini)sumušė šeimininkas (b. l. 85). Pats garso įrašas yra patalpintas į kompaktinį diską (b. l. 101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-02-22 specialisto išvadoje Nr. G601/2018(01) konstatuota, kad D. M. nustatyta kairės akies srities poodinė kraujosruva. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama tiriamojo ranka. Atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą sužalojimo lokalizaciją ir aprašytą makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus (b. l. 37).

Nukentėjusysis D. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1 900 Eur turtinę ir 1 00 Eur neturtinę žalą (b. l. 124-125, 126, 127).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog V. A. pareikštas kaltinimas nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajam D. M. sveikatą pasitvirtino pilna apimtimi.

Kaltinamasis V. A. savo kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Detalūs kaltinamojo parodymai yra užfiksuoti įtariamojo apklausoje bei teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 54, 132-141), taip pat išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (2 nuosprendžio lapas), todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Pastarojo parodymų esmė – stipriai neblaivus nukentėjusysis pradėjo kaltinamojo namuose elgtis neadekvačiai, t. y. teigė esąs didelė žvaigždė ir nurodė, kad jis (V. A.) susimokėtų už apsilankymą namuose, maža to, žmona pasakė, jog D. M. pradėjo ją grabinėti, klausinėjo, kam ji su tokiu senu pirdžiumi gyvena. Būtent dėl tokio elgesio nukentėjusysis ir buvo išprašytas iš namų. Pastarasis išėjo ramiai, nebuvo jokio fizinio konflikto, jis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė (b. l. 132-141). Nepaisant to, jog kaltinamasis proceso metu kaltės nuosekliai nepripažino, juo duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, nukreipta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Grįsdamas V. A. kaltę, teismas visų pirma neabejotinai remiasi nukentėjusiojo D. M. parodymais. Išsamus jo parodymų turinys yra užfiksuotas ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole, taip pat apklausus nukentėjusįjį teisme (b. l. 25-26, 132-141). Iš šių parodymų matyti, kad D. M. patvirtino, jog atvykus į A. namus pratęsti vestuvių vakarėlį, kurio metu toliau buvo vartojamas alkoholis (gėrė visi pratęsime dalyvavę asmenys), kaltinamasis V. A. palaipsniui darėsi vis agresyvesnis, gyrėsi savo kriminaline praeitimi, aiškino, jog netrukus vėl turės atlikti ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Vienu metu nei iš šio, nei iš to tarytum juokais suėmė už sprando ir nors tokiu veiksmu nei grasino, nei skausmą sukėlė, tačiau aiškiai pademonstravo esantis stiprus. Matydamas, jog atmosfera ima keistis, visi yra neblaivūs ir jis asmenų, su kuriais taip leido laiką, realiai net nepažįsta (išskyrus, S. K., tačiau šis buvo stipriai girtas ir miegojo), nusprendė, kad pats laikas važiuoti namo. Išsikvietęs taksi, nuėjo į koridorių autis batus ir, būnant pasilenkus, netikėtai sulaukė smūgių – vienas buvo suduotas į akies sritį, kliudė ir nosį, kitas – kaktos sritį ir trečiasis – dešinį šoną. Matė, kad visus tris smūgius nieko nesakydamas sudavė namo šeimininkas V. A.. Po suduotų smūgių užkaito kairė veido pusė, paakys, iš nosies nestipriai bėgo kraujas, po valandos ant kaktos iššoko gumbas. Tik išėjęs į lauką, nedelsdamas pranešė apie įvykį (b. l. 132-141). Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad jį sumušė būtent kaltinamasis V. A.. Tai, kad kaltinamasis išsyk buvo įvardintas kaip asmuo, pavartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, matyti iš apžiūros protokolo bei paties garso įrašo, kuriose užfiksuota, jog paskambinęs į BPC D. M. nurodė, kad jį išeinant sumušė namo šeimininkas (b. l. 85, 101). Tą patį nukentėjusysis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Apklausiamas kaip liudytojas A. D. parodė, jog nukentėjusysis, ant kurio veido matėsi šviežias sužalojimas, tvirtino, kad jį sumušė namo šeimininkas. V. A. išėjus į lauką, nukentėjusysis nurodė būtent į jį (b. l. 163-166). Kita policijos pareigūnė G. G., tiesa, pažymėjo esą nukentėjusysis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nesugebėjo nurodyti, kas jį sumušė, tačiau tuo pačiu liudytoja pripažino, kad visgi konkretesnes aplinkybes ji atsimena netiksliai (net ir ikiteisminio buvo apklausta ne iš karto), pati tuo metu buvo tik stažuotoja, viską iš esmės aiškinosi jos kolega A. D. (b. l. 155-161). Tokiu būdu teismas kaip tikslesniais remiasi būtent A. D., patvirtinusio, kad nukentėjusysis konkrečiai nurodė jį sužalojusį asmenį, parodymais. Be to, ir liudytojas M. J. patvirtino, kad D. M. jam aiškino, jog būnant namuose V. A. jam trenkė (b. l. 155-161).

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad po suduotų smūgių jam ištino akies sritis, o vėliau iššoko ir gumbas, patvirtina ant pastarojo objektyviai matomas sužalojimas. Sužalojimą matė tiek iškviesti policijos pareigūnai, tiek ir liudytojas M. J., pažymėjęs, kad po to, kai, policijai atvykus, visi išėjo į lauką aiškintis aplinkybių, ant nukentėjusiojo veido buvo sužalojimas (guzelis arba mėlynė), ko prieš tai jis tikrai nematė (b. l. 155-161). Nukentėjusiojo parodymus dėl į veido sritį suduoto smūgio taip pat patvirtina ir specialisto išvada, konstatavusi kairės akies srities poodinę kraujosruvą. Tokia kraujosruva objektyviai buvo išlikusi ir praėjus kelioms dienoms po įvykio (vizitas pas gydytoją tik 2017-09-22). Nustatyta, jog šis sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu svarbu ir tai, jog specialistas, įvertinęs sužalojimo lokalizaciją bei aprašytą morfologinį vaizdą, davė išvadą esant mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus (b. l. 37). Nukentėjusiojo apklausose įvardintas smūgis į šoną specialisto išvadoje neatsispinti. Matyti, kad apie tokį smūgį vizito pas gydytoją metu nukentėjusysis nieko nenurodė. Apklausiamas teisme D. M. paaiškino, kad suduotas smūgis jokių žymių nepaliko, todėl gydytojai nei šoną rodė, nei apie jį pasakojo. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis pažymėjo, kad į šoną suduotas smūgis sukėlė tik fizinį skausmą, tačiau neįvardino, kad jis būtų padaręs bent kokį sužalojimą. Įvertinus smūgio sudavimo vietą (mažiau jautri nei veidas), nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad minimas smūgis nebuvo stiprus, tikėtina, kad nepamatęs aiškių smūgio sudavimo žymių, nukentėjusysis dėl jo gydytojai galėjo nusiskundimų ir neišreikšti.

Anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis nuosekliais parodymais patvirtino patyręs iš kaltinamojo fizinį smurtą. Apie įvykį D. M. pranešė nedelsdamas, vos tik paliko A. namus. Tiek paskambinęs į BPC, tiek atvykus policijos pareigūnams jis nedvejodamas nurodė ir, kaltinamajam išėjus į lauką, netgi parodė, kad jį sumušė ne kas kitas, o būtent V. A. (tą patį aiškino ir liudytojui T. J.). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais nukentėjusiojo parodymais, laikyti juos išgalvotais ir pan. Byloje nėra nė vieno objektyvaus duomens, kad nukentėjusysis sužalojimą galėjo patirti kitomis, nei jo nurodytomis aplinkybėmis. Nors ir nėra nustatytas tikslus nukentėjusiojo išėjimo iš A. namų laikas, tačiau nekyla abejonių, kad, reaguodama į gautą iškvietimą, policija (duomenys neskelbtini) pasirodė po gana neilgo laiko. Turint galvoje, kad iki tol nukentėjusiajam dar reikėjo susisiekti su BPC, aišku, kad laiko tarpas, kada nukentėjusysis ėmėsi veiksmų, siekdamas informuoti apie patirtą smurtą, yra dar trumpesnis. Iš esmės neįtikinama, kad nukentėjusysis, kuris, anot kaltinamojo, buvo paprašytas išeiti iš namų ir į tokį prašymą sureagavo ramiai, po ko, nieko nesakydamas išėjo lauk, dėl nežinomų priežasčių būtų staiga puolęs skambinti BPC ir tvirtinti esantis sumuštas.

Neigdamas kaltę, kaltinamasis stengėsi įtikinti esą nukentėjusysis jį paprasčiausiai apkalba, pastarasis, kuris save pristatė kaip didelę žvaigždę ir dar paprašė susimokėti už apsilankymą namuose, įsižeidė dėl to, kad buvo išprašytas išeiti lauk. Tuo pačiu kaltinamasis pažymėjo ir tai, kad nukentėjusysis nederamai elgėsi su jo žmona. Nors pats savo akimis ir nematė, tačiau sutuoktinė jam pati sakė, kad svečias prie jos lindo, aiškino jai negyventi su kaltinamuoju ir pan. (b. l. 132-141). Tą patį teigė ir apklausta M. A., pažymėjusi, kad D. M. jai visą vakarą (ne tik namuose, bet ir prieš tai Belmonte vykusių vestuvių metu) kartojo, kad ji esanti labai graži moteris, stebėjosi, kam ji gyvena su kaltinamuoju, apkabinėjo ją (b. l. 132-141). Pasisakydamas dėl tokių teiginių, teismas pažymi, kad byloje surinkti duomenys neleidžia spręsti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo iššaukiantis ir provokuojantis. Neatmestina, kad būdamas neblaivus D. M. galėjo išsakyti vieną ar kitą frazę, kuri nepatiko kaltinamajam, o šiam (V. A.), taip pat jo sutuoktinei, kurie abu irgi buvo apsvaigę nuo alkoholio, dėl girtumo buvo ženkliai sudėtingiau adekvačiai reaguoti į tai. Kita vertus, nei apklaustas liudytojas S. K., nei juo labiau T. J., kuris buvo blaivesnis ir iki pat nukentėjusiajam paliekant A. namus nebuvo nuėjęs miegoti, pažymėjo, kad jiems D. M. elgesys kaltinamojo sutuoktinės atžvilgiu nepasirodė kažkuo išskirtinis ar, juo labiau, netinkamas. Kaip galima suprasti, vakarėlio metu nukentėjusysis šokdino M. A., tačiau šokę dviese su pastarąja nurodė ir S. K. bei T. J.. Taigi nė vienas asmuo, išskyrus pačią M. A., nenurodė, kad D. M. būtų priekabiavęs prie jos, to nematė netgi pats kaltinamasis. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo D. M. elgesio vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo, kas atitinkamai leistų konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Grįžtant prie liudytojų S. K. ir T. J. parodymų, matyti, kad nė vienas jų nestebėjo to momento, kada D. M. išėjo iš A. namų. S. K. tuo metu miegojo, o T. J. – buvo kažkuo kitu užsiėmęs ir tik po kurio laiko pastebėjo, kad D. M. nebėra. P. V., kur šis yra, į ką V. A. atsakė „išėjo ir viskas“ (b. l. 155-161). Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas iš nurodytų liudytojų nematė to momento, kada išėjo D. M., laikytina, kad jų parodymai toje dalyje yra neinformatyvūs ir neturi įtakos nukentėjusiojo parodymų vertinimui. Analizuojant kitą liudytojų parodymų dalį, svarbu tai, kad abu jie patvirtino, jog tarp V. A. ir D. M. buvo kilęs konfliktas. Abu tvirtino, jog konfliktas nebuvo didelis, tačiau detaliau, dėl ko šis nesutarimas kilo, pasakyti negalėjo (neatsiminė, nematė ir nesigilino), tik sutartinai tvirtino, kad ginčas į fizinius veiksmus tikrai neperėjo. Pažymėtina, kad apklausiamas teisme liudytojas T. J. apskritai nurodė naują aplinkybę – tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusias imtynes/imtyniavimą, kas, anot jo, vyko juoko forma, draugiškai, apsikabinę vienas kitą vyrai vartėsi ant sofos ir pan. (b. l. 155-161). Tenka pastebėti, kad apie tokias imtynes apklausiamas nė karto nebuvo užsiminęs netgi pats kaltinamasis (tiesa, sakydamas baigiamąją kalbą jis tokią versiją jau pamini), to nenurodė ir nukentėjusysis (pastarasis tik pažymėjo, kad vienu metu V. A., demonstruodamas savo jėgą, jį sugriebė už sprando, tačiau tokia situacija nė iš tolo neprilygsta liudytojo įvardintam draugiškam imtyniavimui ant sofos). Dėl išdėstytų priežasčių teismas liudytojų S. K. ir T. J. parodymais remiasi tik iš dalies, nustatant bendro pobūdžio aplinkybes (vakarėlio buvimo faktą, jame dalyvavusius asmenis, tai, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas ir kt., taip pat vadovautinasi ta T. J. parodymų dalimi, kurioje jis dėsto aplinkybes atvykus policijos pareigūnams).

Taigi byloje surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog išgertuvių metu kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kiek sukonfliktavę. Paties nesutarimo priežastis nėra pilnai aiški (kaltinamojo nurodytos versijos dėl lindimo prie sutuoktinės ar iššaukiančio nukentėjusiojo elgesio įrodymų visuma nepatvirtina), tačiau spręstina, kad didelio ginčo nebuvo, o labiau dviejų neblaivių asmenų trumpas aiškinimasis. Apklausiamas nukentėjusysis teigė, kad konflikto su kaltinamuoju nebuvo, tačiau šioje dalyje (išskirtinai, tik šioje) teismas nukentėjusiojo parodymais nesivadovauja, antraip, būtų nepaaiškinama, jog kaltinamasis, nesant nė menkiausio nesutarimo, būtų staiga pradėjęs smūgiuoti nukentėjusiajam. Grindžiant kaltinamojo V. A. kaltę, tikslinga dar kartą priminti liudytojo A. D. parodymus. Pažymėtina, kad apklausiamas policijos pareigūnas nurodė, jog iš pradžių paklaustas apie nukentėjusiojo sužalojimą V. A. nurodė apskritai nepažįstantis nukentėjusiojo, tačiau vėliau ėmė tvirtinti, kad šis, būdamas neblaivus, jo namuose griuvinėjo (b. l. 39-40, 163-166). Tokia nenuosekli ir kardinaliai skirtinga pirminė kaltinamojo reakcija leidžia papildomai spręsti apie pastarojo siekį neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių. Be to, paminėtina ir tai, jog liudytojas A. D. parodė, jog kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs, eidamas į nukentėjusiojo pusę, keiksnojosi, kas rodo iškiai priešišką kaltinamojo poziciją nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į surinktų, anksčiau išdėstytų, ištirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą (anaiptol, ne įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus, kuo bandė įtikinti pastarasis), konstatuoja, jog V. A. neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais 3 smūgių sudavimu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam D. M. sveikatą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Laikytina, jog nusikalstama veika buvo įvykdyta ne 00.30 val., kaip buvo nurodyta pirminiame kaltinime, o gerokai vėliau, t. y. apie 08.30 val. (2017-09-16). Bylos nagrinėjimo metu prokuroras pagrįstai prašė dėl šios aplinkybės patikslinti kaltinimą. Nusikalstamų veiksmų padarymo laikas nustatytinas pagal išrašo iš įvykių registro (ataskaitų žiūryklės) duomenis, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, pareigūno tarnybinį pranešimą.

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas V. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinami jo asmenybę charakterizuojantys duomenys: vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, praeityje ne kartą teistas (ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimus), paskutiniu nuosprendžiu (šiuo metu dar neįsiteisėjęs) jam pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalyje paskirta ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė (b. l. 55-64, 65-69), baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 70-73), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 77, 78), į Vilniaus priklausomybės centro įskaitą neįrašytas (b. l. 79).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 140 straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui. Nors įstatymo sankcija numato ir kitas bausmės rūšis, tačiau teismas nematė pagrindo jų taikymui. Parinkdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog kaltinamasis teisiamas nebe pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko, teismo vertinimu, būtent arešto bausmė yra tinkamiausia bei pilnai pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis D. M. civiliniu ieškiniu kaip tik ir prašo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra įvertinta 1 900 Eur suma, ji grindžiama už du renginius negautomis pajamomis (b. l. 124-125). Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė dvi paslaugų sutartis (Nr. 2017-09-17/0004 ir Nr. 2017-08-17/00013), kurios patvirtina susitarimus dėl renginių vedimo. Minėtos sutartys rodo, kad, atlikęs sutartas paslaugas, nukentėjusysis būtų gavęs atitinkamas pajamas. Visgi dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų D. M. neteko galimybės vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Nors pastarajam sveikata sutrikdyta nežymiai, tačiau sužalojimo vieta (veido sritis) buvo akivaizdžiai matoma. Suprantama, kad renginio vedėjas su akivaizdžiu sužalojimu bei patinimu paakyje nebuvo tai, ko užsakovas tikėjosi, dėl ko nėra pagrindo netikėti, jog nukentėjusiajam taip ir neteko vesti iš anksto suplanuotus renginius. Sakydamas baigiamąją kalbą, kaltinamasis akcentavo, jog D. M. bent jau vieno renginio (2017-09-16) nebūtų galėjęs vesti dėl savo būsenos (įvertinus nustatytą girtumą, pastarasis, anot kaltinamojo, neblaivus būtų ir renginiui prasidėjus), be to, V. A. apskritai išreiškė abejones dėl sutarčių tikrumo. Teismas tokių kaltinamojo teiginių nevertina kaip pagrįstų. Deklaratyvių teiginių išsakymas toli gražu nėra pagrindas nukentėjusiojo pateiktus dokumentus pripažinti fiktyviais. Kaip matyti, kaltinamasis nepateikė nė vieno objektyvaus duomens, rodančio, jog sutarčių turinys neatitinka tikrovės. Teismas nesiima spėlioti ir daryti prielaidas, kokia būtų buvusi nukentėjusiojo būsena 2017-09-16 numatyto renginio pradžiai, įvertinus anksčiau suvartotą alkoholį, ir ar ji būtų turėjusi įtakos jo galimybėms vesti renginį. Matyti, jog tokiu būdu kaltinamasis tiesiog bando sumenkinti savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, atitinkamai tikėdamasis išvengti pareigos atlyginti žalą. Teismas kaltinamojo iškeltoms prielaidoms didesnės reikšmės nesuteikia, šiuo atveju svarbu tai, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, tą padarė kaltinamasis, sužalojimo vieta galėjo objektyviai sukliudyti nukentėjusiajam vesti renginius ir taip gauti suplanuotas pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, reikalavimas atlyginti turtinę žalą tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui D. M. 1 900 Eur.

Kaip minėta anksčiau, civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo ir neturtinės žalos, kurią vertina 1 000 Eur suma, atlyginimo. Toks reikalavimas motyvuojamas tuo, kad teko patirti skausmą, kilo dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, buvo pažemintas (b. l. 124-125). Teismo posėdžiu metu D. M. papildomai pažymėjo, kad dėl kraujosruvos paakyje dvi savaites buvo priverstas vengti viešų renginių, kuriuose renkasi žymūs žmonės, lankosi žurnalistai (nenorėjo su tokiu sužalojimu būti nei nufotografuotas, nei pasakoti kitiems, kas atsitiko) (b. l. 132-141).

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, paminėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, turėjo nepatogumų, galiausiai jam skaudėjo. Be to, suprantama, kad dėl aiškiai matomos kraujosruvos nebuvo malonu rodytis viešumoje. Nustatydamas priteistinos analizuojamo pobūdžio žalos dydį, teismas visgi negali neatsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris nepareikalavo iš esmės jokio gydymo, liekamųjų reiškinių nekonstatuota. Kita vertus, tikslinga pažymėti, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo pilnai apdairus. Pastarasis, būdamas neblaivus, vyko toliau girtauti į namus asmenų, kurie taip pat buvo neblaivūs ir kurių D. M. iki tol nepažinojo (tik epizodiškai pabendravo vestuvių renginio metu). Tai jokiu būdu nereiškia, kad toks nukentėjusiojo apsisprendimas pasisvečiuoti suteikė teisę kaltinamajam pavartoti fizinį smurtą, tačiau suaugęs asmuo turėtų atidžiau įvertinti situaciją, ypač, kada yra vartojamas alkoholis. Dėl išdėstytų argumentų ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 400 Eur sumą.

Dėl kardomosios priemonės bei daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 nutartimi buvo pakeistos nurodytos kardomosios priemonės sąlygos (b. l. 144-145). Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. A. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 96, 144-145), palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš V. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. 1 900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) eurų turtinei ir 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.