Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-2313-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-12Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
2S-2313-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00893-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-2313-264/2014,Proceso Nr. 2-19-3-00893-2014-2,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 95.5; 122.4; 129.1; 129.11;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1042-523/2014 pagal antstolės A. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. A. P. kreipėsi su prašymu į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose. Prašė vykdymo procese dėl skolos iš skolininko J. S. išieškojimo išieškotojų Valstybės, AB „Kauno energija“, UAB „Jurbarko komunalininkas“ naudai pakeisti po skolininko J. S. mirties skolininką į palikimą priėmusį asmenį – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolio žinioje yra vykdomosios bylos: pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2- 717-670 išduotą 2005-08-09 dėl 6 Lt išieškojimo valstybės naudai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10485 išduotą 2004-12-02 dėl 11 Lt išieškojimo valstybei, Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-454-670 išduotą 2007-05-03 dėl 6 Lt išieškojimo valstybės naudai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-137-2 išduotą 2003-05-15 dėl 1917,33 Lt išieškojimo AB „Kauno Energija“, Jurbarko šilumos tinklai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-508-1 išduotą 2001-06-22 dėl 371,43 Lt išieškojimo išieškotojui UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-439 išduotą 2004-04-05 dėl 403,94 Lt išieškojimo išieškotojui UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1048-5 išduotą 2004-11-10 dėl 1020,71Lt išieškojimo išieškotojui AB Kauno Energija, Jurbarko šilumos tinklai iš skolininko J. S.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė, o palikimą po jo mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi prašymą tenkino, Vykdomosiose bylose Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/02814/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1, Nr. 0124/09/04573/1 pakeitė skolininką iš J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojų Valstybės, AB „Kauno energija“, UAB „Jurbarko komunalininkas“ naudai. Teismas, nustatęs, kad mirusio skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika pagal išduotą 2011-01-26 paveldėjimo teisės liudijimą, sprendė, kad skolininko pakeitimas vykdomosiose bylose įmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-08-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą atmesti. Apeliantė nurodo, kad po skolininko mirties nei antstolis, nei išieškotojai neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI prie FM apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgiant į CK 5.63 str. taikymo ir aiškinimo praktiką, darytina išvada, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininko turto, nebuvo pasiektas įstatymų leidėjo tikslai – nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininko mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

A. A. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Vykdomosiose bylose turto areštas skolininko J. S. turtui buvo uždėtas. 2012-06-01 raštu Nr. (28.8-08-04) RNA- 24536 VMI prie FM kreipėsi į antstolę, kad šis būtų panaikintas. Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo (išviešinimo) procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku. Kitaip tariant, jei per 3 mėnesius nepranešta apie turimą ar jau įgyvendinamą reikalavimo teisę, įpėdiniai privalo perimti mirusiojo prievoles (skolas), jei registre iki paveldėjimo buvo išviešintas palikėjo turto areštas. 2010-01-26 raštu nr. S/011 VMI prie FM pateikta visa informacija apie antstolės A. P. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas bei skolų likučius. VMI prie FM atskirajame skunde pateikia netikslią informaciją, nurodydama, jog nei antstolis, nei kreditoriai jų neinformavo apie palikėjo skolas. Kad VMI buvo žinoma apie turimas J. S. skolas, patvirtina ir tai, kad palikimą VMI prie FM priėmė pagal antstolio R. A. G. sudarytą turto apyrašą, į kurį buvo įtrauktos visos mirusiojo J. S. skolos. Realizavę turtą VMI prie FM, neinformavo apie tai antstolio, kad tinkamai įgyvendinti LR CK 5.62 str. 3 dalies - padengti palikėjo skolas neviršydami jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, patenkinus antstolio prašymą, buvo pakeistas skolininkas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nepagrįstai nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, ir iš dalies skolininkę vykdymo procese pakeitė nesant tam pagrindo.

Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/02814/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1, Nr. 0124/09/04573/1 duomenimis nustatyta, kad antstolės A. P. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2- 717-670 išduotą 2005-08-09 dėl 6 Lt išieškojimo valstybės naudai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10485 išduotą 2004-12-02 dėl 11 Lt išieškojimo valstybei, Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-454-670 išduotą 2007-05-03 dėl 6 Lt išieškojimo valstybės naudai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-137-2 išduotą 2003-05- 15 dėl 1917,33 Lt išieškojimo AB „Kauno Energija“ filialas Jurbarko šilumos tinklai, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą nr. 2-508-1 išduotą 2001-06-22 dėl 371,43 Lt išieškojimo išieškotojui UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-439 išduotą 2004-04-05 dėl 403,94 Lt išieškojimo išieškotojui UAB „Jurbarko komunalininkas“, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1048-5 išduotą 2004-11-10 dėl 1020,71Lt išieškojimo išieškotojui AB „Kauno Energija“ filialas Jurbarko šilumos tinklai iš skolininko J. S., kuris (duomenys neskelbtini)mirė. 2004 m. liepos 26 d. turto arešto aktu ( vykdomosios bylos Nr. 0124/09/02814/1) areštuotas skolininkui priklausantis turtas, turto arešto aktas 2004 m. liepos 28 d. išviešintas viešame registre. 2010-01-26 raštu ( vykdomoji byla Nr. 0124/09/05819/1) antstolė informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie jos žinioje vykdomas vykdomąsias bylas dėl skolų iš skolininko J. S. išieškojimo, kuriose po skolininko mirties likusio turto niekas nepaveldėjo. 2011-01-26 palikimą, atsiradusį po skolininko J. S. mirties, paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė (vykdomoji byla Nr. 0124/09/05819/1). Antstolė 2012-06-25 patvarkymu panaikino skolininko turto areštą (vykdomoji byla Nr. 0124/09/05819/1).

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas negalimas tais atvejais, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas.

Teismų praktikoje aiškinant procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pripažįstama, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Visų pirma būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininko J. S. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tačiau apeliantė nesutinka, kad jai yra perėjusi prievolė atsakyti pagal pirminio skolininko prievoles UAB „Jurbarko komunalininkas“, AB „Kauno energija“ filialui Jurbarko šilumos tinklai, Valstybei. Apeliantės teigimu, skolininko (palikėjo) kreditoriai per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė reikalavimo, todėl skolininko palikimą priėmusi Lietuvos Respublikos valstybė neturi pareigos atsakyti už šią skolininko skolą.

Tam tikrus ypatumus procesinių teisių perėmimui nustato materialiosios paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009), o kartu minėtame straipsnyje nustatyti terminai sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad egzistuoja objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, skolininko J. S. kreditoriai UAB „Jurbarko komunalininkas“, AB „Kauno energija“ filialas Jurbarko šilumos tinklai ir Valstybė, kurių naudai antstolė vykdė priverstinį išieškojimą, siekdamos, kad jų reikalavimai būtų patenkinti iš palikėjo turto, taip pat turėjo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą pareikšti apie savo reikalavimą. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui kreditorių reikalavimai buvo pareikšti tinkamai, kadangi 2004-07-26 turto arešto aktas buvo išviešintas jį įregistruojant 2004-07-28 viešame registre, o apie skolininko skolas valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo žinoti tuomet kai jai 2010-01-26 raštu buvo pranešta apie antstolės kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas bei skolų skaičių. Pagal formuojamą teismų praktiką turto arešto akto išviešinimas viešame registre laikomas tinkamu pareiškimu apie reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012), tačiau sprendžiant teisių perėmimo klausimą būtina nustatyti, ar šis veiksmas buvo atliktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ar šis terminas, jei jis buvo praleistas, teismo buvo pratęstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareikštą prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, šių reikšmingų aplinkybių nenustatė ir iš dalies nepagrįstai pripažino, kad procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra galimas vykdomosiose bylose Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1, Nr.0124/09/04573/1.

Nustatyta, kad skolininkas vykdymo procese J. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2008-08-15 (CK 5.3 str. 1 d.). Vykdomosiose bylose Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1, Nr.0124/09/04573/1 turto areštų aktai nebuvo priimti, įregistruoti ir išviešinti turto areštų akto registre, kreditoriai nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų ir per minėtame straipsnyje nurodytą terminą nepareiškė apie savo reikalavimus. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie skolininką ir iš jo išieškomą skolą buvo informuota 2010-01-26 t. y. dar iki to momento, kai Lietuvos Respublikos valstybė priėmė palikimą, atsiradusį po skolininko J. S. mirties, t. y. dar iki 2011-01-26, pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, šios aplinkybės, esant praleistam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorius tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto.

Vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/02814/1 2004-07-26 priimtas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre 2004-07-28, t. y. prieš skolininko mirtį. Vadinasi kreditorius AB „Kauno energija“ filialas Jurbarko šilumos tinklai tinkamai pranešė apie savo reikalavimus (dėl 1917, 33 Lt išieškojimo).

Nurodytos aplinkybės bei pirmiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo iš dalies nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jos teisių perėmėja, priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria pakeistas skolininkas vykdomosiose bylose Nr. 0124/09/03737/1, Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1 ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. P. prašymą dėl skolininko pakeitimo šiose vykdomosiose bylose atmesti, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį pakeisti:

nutarties dalį, kuria vykdomosiose bylose 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1, Nr. 0124/09/04573/1 skolininkas J. S. pakeistas į skolininką VMI prie LR finansų ministerijos, panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės A. P. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0124/09/03737/1, Nr. 0124/09/04235/1, Nr. 0124/09/03633/1, Nr. 0124/09/05819/1, Nr. 0124/09/00148/1, Nr. 0124/09/03737/1 0124/09/04573/1.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė