Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-969-527/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-31
Bylos Nr.
2A-969-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
Ieškovas
L. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Civilinė byla Nr. 2A-969-527/2013;

procesinio dokumento kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 121.14; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1650-490/2012 pagal ieškovo L. Z. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neteisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato veiksmų, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 1–14), prašydamas pripažinti pažeistomis jo teises ir įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui 5 000 Lt neturtinę ir 12,26 Lt turtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pažeistos teisės nepripažintos ir neatstatytos jokia forma – nei pinigine, nei teisine, sukelti nepatogumai, atsakovė, neveikdama taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), kas padarė įtakos ieškovo teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 1 d.), pažeidė ieškovo konstitucines ir tarptautines teises, o būtent: neteisėtai draudė rinkti informaciją, išvartė butą, 2011-05-20 protokole-pareiškime prirašė tai, ko ieškovas nesakė, pažeidinėjo ieškovo nekaltumo prezumpciją, tai darė tyčia ir ne vieną kartą, tuo neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovui nepatogumus, išgyvenimus (CK 6.250, str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilęs valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0133-11 dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“), bei kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.

Turtinė žala, ieškovo teigimu, atsirado dėl to, kad jis turėjo pirkti CD ir kopijuoti bylos medžiagą. Turtinės žalos dydį ieškovas grindė byloje pateiktais kasos čekiais (t. 1, b. l. 55).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu (t. 2, b. l. 117–126) ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog neteisėtais Lietuvos valstybei atstovaujančios teisėsaugos institucijos veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės. Ieškovas nepateikė įrodymų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, be to, reikalaudamas jam priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nedetalizavo, kuo tokio dydžio žala pasireiškė, ir neteikė įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą. Kadangi teisinis pagrindas valstybės atsakomybei kilti šiuo atveju CK 6.272 straipsnis, kuris numato žalos atlyginimą už neteisėtus valstybės pareigūnų ir institucijų veiksmus, teismas, pripažinęs, kad ieškovas neįrodė jo patirtos žalos fakto, ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 133–139) prašo ,,2012-12-31 teismo nuosprendį visą ar iš dalies pakeisti ir priimti naują nutartį, pripažinti ieškovo teises pažeistas ir įpareigoti atsakovę jas atlyginti apeliacinio skundo nurodytais pagrindais“:

1. Teismas ieškinį išnagrinėjo vadovaudamasis ir cituodamas BPK, tačiau nieko nepaminėjo apie ieškovo konstitucines teises, nors CPK 3 straipsnis ir CK 1.3 straipsnis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Nors ieškovas minėjo jo pažeistas teises, teismas nepripažino pažeistų jo teisių, kylančių iš CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 2 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 4 dalies. Vadovaujantis EŽTT praktika, valstybei atsakomybė kyla netgi ne už tiesioginius jos pareigūnų veiksmus, tačiau už tai, kad ji neužtikrino, jog tokių pažeidimų nebūtų. Byloje neišsamiai išnagrinėti pateikti įrodymai, neapgintos pažeistos teisės, todėl ieškovas pakartotinai kreipiasi į teismą, vadovaudamasis Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu bei 307, 310, 317, 326 straipsnių pagrindais.

2. Pagal teismų praktiką laikoma, kad viešoji (valstybės) atsakomybė atsiranda nagrinėjant pareigūnų veiksmus, kurie neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, nebūtina įrodinėti kaltės bei priežastinio ryšio, o būtina ir pakanka nustatyti, ar valstybės pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalo veikti (Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1264-402/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-47/2012). Valstybės atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, neteisėto vilkinimo. Tiek veiksmas, tiek neveikimas, kuris pažeidžia CK 6.271 straipsnio nuostatas, yra sąlyga viešajai atsakomybei, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Todėl valstybei pareiga kyla atlyginti žalą, jei nustatomi pažeidimai, kylantys iš CK 6.271 straipsnio 4 dalies ir 6.246 straipsnio, 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Neteisėtumas gali pasireikšti, kai nustatoma, jog valdžios institucijos, jų darbuotojai neįvykdo jiems teisės aktais paskirtų funkcijų arba nors ir vykdo jas, tačiau veikia nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

3. Dėl pareigūno E. K. veiksmų 2011-03-04. Ieškovas prašė įvertinti pažeidimus, pareigūno, įvykdytus nesilaikant CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir sukeliant nepatogumus, įvykio vietoje viešai skleidus žinias, kurios neatitinka tikrovės, žeminus ieškovo orumą ir pažeidus nekaltumo prezumpciją, aiškiai negerbiant priesaikoje išsakytų žodžių gerbti žmogaus teises. Atsakovė be abejo pažeidė savo pareigą ir padarė ieškovui žalą, tačiau teismas įvertino tik tai, kad pareigūnas pažeidė Etikos kodeksą, o ieškovo teisės nėra atstatytos ir įvertintos pagal CK ir konstitucinės teisės normas. Be to, pareigūnas įvykio metu neatsiprašė, ir tai padarė tik pareikalavus ieškovui. Viešai išsakyta nuomonė, viešas moralizavimas sukėlė nepatogumus (CK 6.250 str.), šie veiksmai neįvertinti ir nepripažinti, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.248 str. 3 d.), o tai reiškia, kad teismas nesivadovavo iš CK išplaukiančiomis teisės normomis.

4. Dėl kratos metu bute suvartytų daiktų, neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privaloma veikti, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Policijos pareigūnai 2011-05-03 kratos metu, pažeisdami CK 6.246 straipsnio 1 dalį ir 6.248 straipsnio 3 dalį, bute viską išmėtė ir padarė šiukšlyną. Teismas nevertino nei įrodymų (CPK 220 str.), nei atliktų neteisėtų, aplaidžių veiksmų, žinodamas, kad ieškovas serga ir gydosi, tai patvirtina įrodymai (CPK 177 str.). Tiriant įrodymus, nebuvo pakviestas liudytojas V. S., kuris galėtų patvirtinti ar paneigti pagal fotografijas, ar būtent toks buvo ieškovo butas peržiūrint CD laikmenas. Jis žodžiu pasakė, kad tokios tvarkos, kaip po vadinamosios kratos, jis niekada nematė. Šitaip pasipuošę valstybės simboliais – herbu – asmenys, „prikiaulinę“ bute, lieka nekalti, nes teisėja cituoja tik BPK ir nemato, kad atsakovei atsakomybė atsiranda iš pareigos gerbti žmogaus teises, o atsakovės veiksmai nuolat yra neteisėti. Teismas visiškai neįvertino ieškovui atliktais veiksmais sukeltų nepatogumų (CK 6.250 str.). Ieškovas, kęsdamas skausmus, grįžo iš neteisėto suėmimo, kurį taip pat suorganizavo Jonavos rajono teisėsaugininkai, taip pat kaip ir prokuroras A. Bužovas, teisėjas R. Šuliokas (Kauno apygardos teismo 2012-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-861-273/2012). Taip pat byloje liko neįvertinti ir liudytojos R. V. parodymai.

5. Dėl atsakovės tyčinių veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teises, ir neatlygintos žalos. Atsakovė 2002-03-04 „sufabrikavo“ bylą, neatsiprašė, neatlygino žalos, o teismas dėl to nieko nepasisakė ir netinkamai vykdė savo pareigą ginti asmenų teises nuo valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas net neskaitė įrodymų (CPK 177 str.), iš kurių aiškiai galima nustatyti, kad atsakovė suklastojo bylą, kuri nutraukta. Teismas nieko nepasisako, kokių būtent įrodymų jam dar reikia, ir to neišreikalauja. Teismas nebuvo teisingas (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.), neužtikrino sąžiningo sprendimo tuo klausimu, todėl ši bylos dalis turi būti išnagrinėta iš naujo arba grąžinta pirmosios instancijos teismui. Be to, 2007-08-07 atsakovė nutraukė ATP bylą, kurią sufalsifikavo, neveikdama taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti (CK 6.271 str.). Ieškovas patyrė dvasinę skriaudą, nepatogumus, jis buvo neteisėtai apkaltintas administracinės teisės pažeidimu, kurio nepadarė. Jis, gaišdamas savo laiką, turėjo vykti apklausai bei rašyti skundus, kas sukėlė jam nepatogumus. Atsakovės 2007-08-07 atsakyme teigiama, kad ieškovas norėjo apginti savo garbę ir orumą, o dėl to atsakovė sufalsifikavo jam bylą, kurią po to nutraukė, ir tai padarė tik po skundo VRM. Akivaizdūs atsakovės neteisėti veiksmai – neveikimas taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Bylos sufalsifikavimas, nesant pažeidimo sudėties, yra neteisėtas veikimas ir neveikimas taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti, ir teismo tai turėjo būti įvertinta pagal CK 6.271 straipsnį, tačiau liko visai neįvertinta, tuo teismas nebuvo teisingas, neužtikrino Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies garantuojamų teisių, o tik paminėjo 4 eilutes (9 lapas), todėl šioje dalyje nustatytus teisių suvaržymus turėtų panaikinti apeliacinis teismas, kaip tai padarė 2011-09-16 ir 2012-10-23 Kauno apygardos administracinis teismas.

6. Dėl atsakovės antikonstitucinių veiksmų – draudimo rinkti informaciją (Konstitucijos 25 str. 2 d.). Teismas nenagrinėjo pažeidimų, kurie kyla iš Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės – rinkti informaciją. Teismas nepaisė CPK 3 straipsnio, CK 1.3 straipsnio normų ir visiškai neatsižvelgė į neteisėtą ribojimą rinkti informaciją, o pacitavo tik BPK. Jei BPK prieštarauja Konstitucijai, teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 10 str. 2 d.), nes toks ginčas kyla – atsakovė draudė rinkti informaciją, nenurodė jokio teisės akto, o BPK nenumato tokio draudimo. Teismas kažkodėl padeda ginti atsakovę, tuo sukeldamas pagrįstas abejones, bet net nenurodo ieškovo ir atsakovės ginčo dalyko. Be to, teismas nepasisako, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu buvo ribojama Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies norma. Juolab kad Konstitucijos 28 straipsnyje taip pat numatyta teisė nevaržyti žmonių laisvių ir teisių, o pagal BPK 177 straipsnį nėra jokio draudimo filmuoti, todėl neapgintos teisės dėl netinkamų CPK metu pritaikytų teisinių normų turi būti peržiūrėtos ir išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme, išaiškinant ir konstitucines teises, kurias paminėjo ieškovas, išaiškinant, ar atsakovė privalėjo vadovautis ir Konstitucijos nuostatomis, nes, anot Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, jie tai privalo daryti. Ieškovas prašo patikrinti skunde nurodytus motyvus, išaiškinti, ar draudimas filmuoti neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai, pripažinti, kad draudimas rinkti informaciją privačioje ieškovo valdoje yra neteisėtas, nes viešoje erdvėje nėra draudžiama filmuoti (pateikti įrodymai), o netgi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, žurnalistai atvirai viešina ikiteisminio tyrimo medžiagą, filmuoja žmonių suėmimus (BPK veiksmus), ir joks teismas ar D. D. to nemato ir nedraudžia, tačiau atsakovei taikomos BPK normos, kurios nedraudžia rinkti informaciją ir filmuoti bute. Ieškovas prašo pripažinti draudimą rinkti informaciją privačioje valdoje, pažeidžiantį Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, ir pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais.

7. Dėl vaizdo stebėjimo kamerų paėmimo ir jų negrąžinimo, suvaržiusio apelianto teises pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 1 protokolo 1 straipsnį. Sprendime visiškai nepasisakyta dėl apelianto nuosavybės teisių apribojimo. 2012 metų gegužės mėnesį vaizdo kameros buvo ištirtos, tačiau jos negrąžintos, nors kabinete pas A. Ž. jos turėjo būti atiduotos veikiančios. 2012-10-22 prokurorai sugalvojo paskirti ekspertizę. Faktiškai daiktai paimti neteisėtai, nes tos kameros neturi kaupiamųjų įrenginių (nefiksuoja informacijos), ir dėl to atsakovė turėjo jų nepaimti. Tačiau nevykdė 2011-04-29 R. Šulioko (kuris po to pagarsėjo kaip EŽTK 5 straipsnio 4 dalies pažeidėjas ir neteisėtai atėmęs laisvę apeliantui EŽTK 5 straipsnio 5 dalies prasme) nutarties, o pasiėmė įrenginius, kurie neturi kaupiamųjų laikmenų. Todėl neteisėtai ribojo EŽTK 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus – neteisėtai ir per ilgai laikomas daiktas, kuris nėra ir nebuvo nusikaltimo priemonė, ir nebuvo tiriamas daugiau kaip 1 metus paskiriant ekspertizę. Tik po ieškinio padavimo apeliantas pamatė, kad kameros neatiduotos, nes taip pasidarbavo „specialistas“ R. Ū., kuris dar ir signalizacijos darbą sutrikdė, dėl ko buvo iškviestas į butą V. R. 2011-05-03 ir 2011-05-04 dienomis. V. R. teisme paaiškino, kad R. Ū. visiškai nesupranta, kas ta signalizacija ir siųstuvas TRIKDIS. Taip darbuotojai ir valstybės simboliais pasidabinę specialistai, teisėsaugininkai, kiti pareigūnai sukėlė nepatogumus, laikė nieko bendro su nusikaltimu neturinčius daiktus ir nenori to pripažinti. Vadinasi, teismo nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, o atsakovė gali elgtis bet kaip, be jokios atsakomybės. Apeliantas prašo pripažinti, kad nepagrįstai ilgai nebuvo imtasi jokių veiksmų vaizdo kamerų ištyrimui. Tai sukėlė apeliantui nepatogumus, juolab kad J. Damulienė galėjo bylą stabdyti (CPK 164 str. 1 d. 4 p.) tam, kad ekspertizė pavirtinų, jog kameros nebuvo įrašančios ir jose nebuvo užfiksuota jokia informacija. Tuo įrodyta, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o akivaizdžiai vilkinta ištirti įrenginius, kurie turėjo būti ištirti per 6 mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 2 p.), tačiau ištirti sugalvota tik po 1 metų.

8. Dėl R. S. neteisėtų veiksmų surašant 2011-05-20 protokolą–pareiškimą. 2011-05-20 protokole–pareiškime R. S. įrašė žodžius „grįžau iš laikino sulaikymo“, kurių apeliantas nesakė, nes žinojo grįžęs iš neteisėto suėmimo (o ne iš laikino sulaikymo), bei reikalavo pasirašyti. Todėl apeliantas šioje byloje prašo patikrinti bylos medžiagą, išsiaiškinti, ar atsakovė supranta BPK normas – skiria sulaikymą nuo suėmimo, ar atsakovė veikia atsakingai ir rūpestingai, nes girdi tik tai, ko nesakė apeliantas, ir po to reikalauja pasirašyti po savo fantazijomis.

9. Dėl nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo akto turinio. Atsakovė remiasi 2012-04-10 kaltinamuoju aktu, kuriame prokurorė R. B. pamelavo, kad apeliantas pats pasakė grįžęs iš laikino sulaikymo 2011-05-20. Dėl R. B. protokolų, kaltinamojo akto, kitų teisių suvaržymų apeliantas ne kartą kreipėsi į prokurorą ir į teismą, tačiau jie nieko nepadeda. Beje, Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas R. Šarka nustatė, kad buvo nepagrįstai suvaržyta teisė susipažinti su E. D. apklausos protokolu ir gauti jo kopiją. Jonavos rajono apylinkės teismas nepriėmė apelianto ieškinio R. B. atžvilgiu, tačiau Kauno apygardos teismas įpareigojo priimti ieškinį. Tai aiškūs, neskaidrūs ir tyčiniai veiksmai, nes nenorima pripažinti vietinių teisėsaugininkų aplaidžių veiksmų. Atsiliepime atsakovė nenurodo 2012-04-10 kaltinamojo akto ir kokiu keliu jį gavo. Be to, kaltinamuoju aktu negalima remtis, kaip galutine teisine teismo išvada, nes teismas turi būti teisingas (EŽTK 6 str.). Nekaltumo prezumpcija yra viena iš pamatinių teisinės valstybės principų, todėl valstybės pareigūnai turi jos paisyti. Iki šios dienos nėra nustatyta, kad kompiuteris atsirado, o kad jis buvo – įrodoma 2011-05-03 kratos protokolu, todėl apeliantui, pranešusiam policijai apie dingusį kompiuterį, „prirašoma“ byla, kad jis davė melagingus parodymus apie dingusį jo kompiuterį, o kur tas kompiuteris – niekas nenustato.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 1–5) prašo palikti 2012-12-31 sprendimą nepakeistą šiais motyvais:

1. Kauno apskrities VPK 2011-03-31 atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2011-03-04 patrulis E. K., atvykęs pagal ieškovo iškvietimą dėl konflikto, ieškovui pasakė: „Neteisėtai ir Jūs dabar sukėlėte konfliktą, Jūs pastoviai sukeliate konfliktines situacijas, Jūs keliate konfliktus, Jūs problematiškas žmogus, kodėl nei pas vieną žmogų nėra tų problemų.“ Ieškovas teigia, kad atsakovė įvykdė veiksmus, dėl kurių ieškovui sukelti nepatogumai, viešai skleidė žinias, kurios neatitinka tikrovės, žemino jo orumą ir pažeidė jo nekaltumo prezumpciją. Ieškovas nurodė, kad atsakovės darbuotojas E. K. pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį nevykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Atlikus tarnybinį patikrinimą nenustatyta, kad policijos pareigūnas nurodytomis aplinkybėmis nebūtų atlikęs savo pareigų. Gautas ieškovo pranešimas buvo užregistruotas policijos įstaigoje, policijos pareigūnas atvyko į ieškovo pranešime nurodytą įvykio vietą, t. y. atliko tai, kas numatyta Policijos veiklos įstatyme ir policijos pareigūno pareigybės aprašyme. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sąlyga, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, išsakė savo asmeninę nuomonę apie ieškovą, todėl pagal ieškovo skundą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, ir išvadoje konstatuota, kad pareigūnas padarė pareigūno etikos pažeidimą, kitų teisės ar drausmės pažeidimų nekonstatuota, apie tai ieškovas buvo informuotas nustatyta tvarka, jo atsiprašyta. Viskas pažymėta tarnybinio patikrinimo išvadoje ir atsakovės pateiktame atsakyme. Jokių pareigų nevykdymo fakto nenustatyta, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų dėl atsakovės darbuotojų neveikimo taip, kaip pagal įstatymus jie turėjo veikti, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 4 dalies nuostatų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytas pareigūno etikos pažeidimas nėra susijęs su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis. Nekaltumo prezumpcijos principas – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pareigūnas neetiškai atsiliepė apie ieškovą kaip apie konfliktišką asmenį, kas įvardyta kaip etikos pažeidimas, tačiau sąvoka „konfliktiškas“ neturi atitikmens BK, kaip konkrečios nusikalstamos veikos požymis. Asmens pavadinimas konfliktišku šioje situacijoje įvardytas kaip policijos pareigūno etikos pažeidimas, kuris ištirtas nustatyta tvarka, kaltas pareigūnas nubaustas, nustatyta tvarka ieškovo atsiprašyta, todėl ieškovo pažeistos teisės yra apgintos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota, kad pareigūno veiksmai atlikti tyčia arba per neatsargumą, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytas CK 6.248 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokių jis patyrė nepatogumų, nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp patrulio E. K. veiksmų ir ieškovo patirtų nepatogumų, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatas.

2. Bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), priklausančiose ieškovui, 2011-05-03 atlikta krata. Krata pradėta 9 val. 00 min., baigta 11 val. 45 min. Kratą atliko Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – KPS) vyresnioji tyrėja A. Ž., dalyvaujant Kauno apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus specialistams D. D., R. Ū., AB „Lesto“ Prevencijos ir kontrolės departamento vyresniajam specialistui M. K., Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS vyresniajam tyrėjui L. B., Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK KPS tyrėjams A. K., A. S.. Kratos metu filmuota vaizdo kamera, surašytas kratos protokolas, protokolo egzempliorius pateiktas ieškovui, jį ieškovas patvirtino savo parašu. Krata ieškovo bute buvo atliekama laikantis BPK 149 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kratos atlikimo metu policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas nurodė, kad kratos metu policijos pareigūnai sujaukė butą, išvartė daiktus ir tuo ieškovui, kuris serga ir gydosi, sukėlė nepatogumų. Darydami kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę taikyti procesinę prievartą, atlikti įvairius, tarp jų – ir paieškos veiksmus (BPK 149 str.). Kratos metu buvo ieškoma daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl akivaizdu, kad daiktai po kratos bute buvo išdėstyti kitaip, nei buvo išdėstyti iki kratos atlikimo. Įstatyme nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatytos prievolės baigus kratą tą vietą sutvarkyti. Ieškovo nurodyti liudytojai R. V. ir V. S. objektyvios informacijos, kokios būklės butas buvo iki kratos darymo, nepateikė. Ieškovas dėl kratos metu pareigūno A. K. veiksmų (nutrauktos lauko durų grandinėlės) teisėtumo buvo pateikęs skundą tuometinei Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, kuri 2011-05-12 priėmė nutarimą, kad, darydami kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę atlikti įvairius paieškos veiksmus. Kai patalpos valdytojas atsisako gera valia atidaryti patalpas, kratą atliekantys pareigūnai turi teisę sugadinti užraktus, spynas, duris, kitus daiktus, jei tai neišvengiama ir kyla pavojus, kad patalpoje užsirakinęs asmuo gali sunaikinti ieškomus daiktus. Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje skundas dėl A. K. fizinės jėgos naudojimo, t. y. buto lauko durų grandinėlės nutraukimo, atmestas, skundas, įvertintas kaip įtariamojo teisės duoti paaiškinimus dėl pareikšto įtarimo išraiška, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 61-1-0133-11. Įvertinus visas aplinkybes nenustatyta, kad, atlikdami kratą, policijos pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, nekonstatuota, kad policijos pareigūnai kratos metu būtų pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytas CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio tarp kratos metu atliktų veiksmų ir ieškovo patirtų nepatogumų, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

3. Ieškovas yra pateikęs daug teiginių dėl atsakovės tyčinių veiksmų, pažeidžiančių jo teises, ir neatlygintos žalos. Ieškovo išvardyti Kauno administracinių ginčų komisijos 2008-09-17 sprendimas, Kauno apygardos administracinio teismo 2010-09-16 ir 2012-10-23 sprendimai yra įsiteisėję ir įvykdyti, nesusiję su ieškinio esme, atsakovė nėra įgaliota jų vertinti. Be to, Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendime konstatuota, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pareiškėjui sukelti nepatogumų.

4. Kauno apskrities VPK pareigūnai, pagal ieškovo pranešimą dėl vagystės jo bute atvykę į vietą, atliko įvykio vietos apžiūrą. V. S. naudojosi teise rinkti informaciją ieškovo nurodytoje privačioje valdoje iki atvykstant policijos pareigūnams, t. y. iki pareigūnams pradedant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Lygiai taip pat nebuvo ribojama teisė rinkti informaciją savo privačioje valdoje ir išvykus policijos pareigūnams. Nė vienas pareigūnas, išvykdamas iš ieškovo buto, neuždraudė toliau rinkti informacijos. Tai matyti iš ieškovo pateiktos vaizdo medžiagos laikmenoje, pridėtoje prie ieškinio. Pats ieškovas pateikė filmuotą medžiagą, kurioje yra surinkta informacija, policijos pareigūnai nedraudė naudotis surinkta informacija. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo vykdyti savo funkcijas, t. y. ėmėsi veiksmų apsaugoti įvykio vietą, galimus pėdsakus, nustatyti liudytojus, užfiksuoti parodymus. Šiuo atveju nurodyta būsto patalpa, kurioje pagal ieškovo pranešimą buvo įvykdyta nusikalstama veika, pagal BPK normas tampa įvykio vieta, ir reikalavimai informacijos rinkimui bei asmenų judėjimui joje yra taikomi siekiant išlaikyti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, išsaugoti galimus pėdsakus ir kitus duomenis. Tokia teisė riboti ikiteisminio tyrimo duomenų skelbtinumą ikiteisminio tyrimo pareigūnui suteikta BPK 177 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, šiuo atveju policijos pareigūnas, atvykęs pagal ieškovo kvietimą į nusikalstamos veikos padarymo vietą, pagal pareigas prisiėmė atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų surinkimą, įvykio vietos apžiūros kokybę, ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, todėl turėjo teisę reikalauti iš ten buvusių asmenų atitinkamo elgesio įvykio vietoje. Įvykio vietos apžiūra yra procesinis veiksmas, todėl draudimas pašaliniams asmenims būti toje vietoje ir atlikti kokius nors veiksmus yra pagrįstas, reglamentuotas BPK 177 straipsnio. Ieškovo teiginiai neįrodė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį.

5. Ieškovas nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų paėmimu ir jų negrąžinimu buvo suvaržyta jo nuosavybės teisė pagal Europos Žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį. Remiantis minėta nuostata, bet koks nuosavybės teisės apribojimas gali būti teisėtas tik tada, kai jis atliekamas remiantis įstatymais. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi leista daryti kratą bute ir pagalbinėse patalpose, priklausančiose ieškovui, siekiant surasti ir paimti drabužius, ant kurių galėjo likti dažų pėdsakų, taip pat filmavimo įrenginius bei elektronines laikmenas, kuriose užfiksuoti nupiešti užrašai. Nutartyje daryti kratą nurodyta, ką galima paimti, vieni iš tų daiktų – filmavimo įrenginiai ir elektroninės laikmenos, kuriose užfiksuoti nupiešti užrašai. Šie veiksmai atlikti ikiteisminio tyrimo metu, tyrimui vadovauja prokuroras, ir atsakovė neįgaliota vertinti, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu turi būti paimamas vienas ar kitas daiktas. Jei ikiteisminio tyrimo metu reikia atsakyti į klausimą, kokiais įrenginiais naudojantis buvo padarytas filmavimo įrenginyje ar elektroninėje laikmenoje esantis įrašas, tyrimui būtina pateikti įrenginio visumą, t. y. ir įrašantį įrenginį, ir įrenginį–kamerą, kuriuo vaizdas perduodamas į įrašantį įrenginį. Priešingu atveju asmeniui paliekama galimybė nepateikti tos įrenginio dalies, kurioje, ieškovo teigimu, nėra užfiksuotų nupieštų piešinių, t. y. vaizdo perdavimo įrenginio dalies, ieškovo įvardytos kaip vaizdo apsaugos kameros. Tokiu atveju tyrėjui būtų nepateiktos priemonės, kuriomis vaizdo įrašymo įrenginiuose ar skaitmeninėse laikmenose atsirado užfiksuoti vaizdai. Šiems veiksmams vadovauja prokuroras ir atsakovė neturi įgaliojimų tai vertinti ar komentuoti. Visi kiti veiksmai, atlikti kratos metu, yra teisėti, tai, kaip minėta, yra tam tikra procesinės prievartos priemonė, prievarta naudota adekvačiai, t. y. tiek, kiek numatyta BPK 145 straipsnyje. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su tyrimo medžiaga iki procesinio sprendimo priėmimo. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 61-1-0133-11 yra 2012-10-22 surašyta užduotis atlikti minėtų vaizdo kamerų tyrimą, pavedant jį Lietuvos teismo ekspertizės centrui. BPK 164 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja bei procesinius sprendimus priima prokuroras. Prokuroro priimtus sprendimus galima apskųsti BPK nustatyta tvarka, ir jų teisėtumas negali būti nagrinėtinas šioje civilinėje byloje pagal CPK normas. Ieškovas neįrodė, kad jo teisė į jo nuosavybę – vaizdo kameras, paimtas kratos metu, buvo apribota nesivadovaujant įstatymais.

6. 2011-05-20 pareigūnas R. S. atliko procesinį veiksmą, vadovaudamasis BPK 179, 183 ir 185 straipsniais, t. y. surašė protokolą–pareiškimą, kuriame užrašė ieškovo parodymus. Surašytas protokolas buvo pateiktas susipažinti ieškovui, kuris susipažinęs protokole padarė tokius pataisymus raštu: „grįžau iš suėmimo, kuris pripažintas neteisėtu.“ Tai buvo įprastas procesinis veiksmas. Ieškovas neįrodė, kokių išgyvenimų turėjo; pasinaudojo galimybe BPK numatyta teise daryti pataisymus protokole. Pareigūno R. S. veiksmai buvo teisėti.

7. Ieškovas teigia, kad buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Atsakovės pateikiama informacija yra ne apie tai, kad nuteistas asmuo, kaltas dėl padaryto nusikaltimo, o apie tai, kuo ieškovas yra kaltinamas. Tokia yra atsakovės turima informacija apie 2011-05-20 įvykį, tai yra Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys, atsiliepime jie pateikti teismui, nagrinėjančiam ieškovo pateiktą ieškinį, ir pačiam ieškovui, kuris su minėto turinio informacija – kaltinamuoju aktu, surašytu 2012-04-10, buvo supažindintas įstatymų numatyta tvarka. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nėra formuluotės, kad ieškovas yra nuteistas už tam tikrą nusikalstamą veiką. Atsakovė, rašydama atsiliepimą, privalo pateikti visą turimą informaciją ieškovo atžvilgiu. Šiuo atveju buvo privaloma nurodyti, kaip buvo vykdoma atsakovės pareiga ieškovui, nes ieškovas ieškinyje ne vieną kartą nurodė, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti, neįvykdė pareigos ieškovo atžvilgiu. Todėl visa informacija, susijusi su atsakovės vykdyta pareiga ir surinkta informacija dėl 2011-05-20 įvykio, pateikta ieškovo nurodytu adresu. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 61-1-00319-10 2012-04-10 buvo surašytas kaltinamasis aktas, kuriame ieškovas, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinamas ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Ši kaltinamojo akto dalis buvo pacituota atsiliepime į ieškinį. Kaltinamuoju aktu nėra konstatuojamas asmens kaltumas ar nekaltumas, todėl atsakovei atsiliepime pacitavus kaltinamojo akto dalį kaip atsikirtimą į ieškinį, ieškovo nekaltumo prezumpcija nebuvo pažeista.

8. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus atlyginti 12,26 Lt turtinę ir 5 000 Lt neturtinę žalą, t. y. įrodančių pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Atsakovės – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskr. VPK pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0133-11, veiksmai nepripažinti neteisėtais, todėl ieškovo reikalavimas, kad Kauno apskr. VPK atlygintų turtinę ir neturtinę žalą, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda be pareigūnų kaltės, tačiau ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Todėl įrodžius, visų pirma, neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), apeliantas dar turi įrodyti ir dėl šio neteisėto veikimo (neveikimo) patirtą žalą, ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėto neveikimo.

Dėl pareigūno E. K. veiksmų 2011-03-04

Iš Kauno apskrities VPK 2011-03-31 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20–IS–104 „Dėl Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulio E. K. veiksmų“ (t. 2, b. l. 62–63) nustatyta, kad 2011-03-04 patrulis E. K., atvykęs pagal apelianto iškvietimą dėl konflikto, apeliantui pasakė: „Neteisėtai ir Jūs dabar sukėlėte konfliktą, Jūs pastoviai sukeliate konfliktines situacijas, Jūs keliate konfliktus, Jūs problematiškas žmogus, kodėl nei pas vieną žmogų nėra tų problemų“.

Apelianto manymu, tokiais veiksmais patrulis viešai pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, nevykdė jam nustatytos pareigos tarnauti žmonėms ir gerbti žmogaus teises bei orumą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), sukėlė apeliantui nepatogumus, dvasinius išgyvenimus (CK 6.250 str.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarnyba Lietuvos policijoje grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir pavyzdingumo, profesinės etikos principais. Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 d. įsakymu Nr. V-347) 4.13 straipsnis nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam.

Nustatyta, jog dėl šių patrulio apeliantui išsakytų žodžių, apelianto Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikto skundo, kuriuo jis prašė minėto pareigūno veiksmus pripažinti neteisėtais, neetiškais, įstaigos vardu jo atsiprašyti ir pareigūnui taikyti drausminę atsakomybę, pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Policijos pareigūnas už aukščiau apeliantui išsakytus žodžius, konstatavus Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.13 straipsnyje nurodytų dorovinių orientyrų pažeidimą, buvo nubaustas pastaba. Be to, apie patikrinimo rezultatus 2011-03-31 raštu (t. 1, b. l. 139) įstaigos vardu apelianto atsiprašyta dėl patrulio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno E. K. veiksmų 2011-03-04 rodo, kad patrulis pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodeksą, tačiau, jog jis būtų nevykdęs savo tiesioginių pareigų, atlikus tarnybinį patikrinimą nebuvo nenustatyta.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje yra sąlyga, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nustatyta, jog gautas apelianto 2011-03-04 pranešimas buvo registruotas policijos įstaigoje, policijos pareigūnas E. K. atvyko į apelianto pranešime nurodytą įvykio vietą, t. y. atliko tai, kas numatyta Policijos veiklos įstatyme ir policijos pareigūnų Pareigybių aprašyme. Pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, išsakė savo asmeninę nuomonę apie apeliantą, todėl pagal apelianto skundą atlikus tarnybinį patikrinimą ir išvadoje konstatavus, kad pareigūnas padarė pareigūno etikos pažeidimą, jam taikytos drausminio poveikio priemonės, o apelianto įstaigos vardu atsiprašyta. Tai, jog apelianto nebuvo atsiprašyta įvykio metu, jokiu būdu nedaro pareigūno veiksmų neteisėtų CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme ir nesudaro pagrindo konstatuoti ne tik Etikos kodekso normų pažeidimą, tačiau ir patrulio tiesioginių pareigų nevykdymą.

Kadangi tarnybinio patikrinimo metu, apart etikos kodekso normų pažeidimo, nebuvo konstatuota jokių kitų teisės ar drausmės pažeidimų, nekonstatuota, jog pareigūnas būtų nevykdęs savo tiesioginių pareigų, be to, apeliantui nepateikus jokių kitų įrodymų dėl pareigūno pareigų nevykdymo fakto ar neveikimo taip, kaip pagal įstatymus jis turėjo veikti, o tuo labiau, apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kokius konkrečius nepatogumus jis patyrė dėl konstatuoto etikos normų pažeidimo, kolegijos nuomone, vien tik apeliantui išsakytų pareigūno žodžių apie jo konfliktiškumą ir problematiškumą negalima pripažintini neteisėtu valdžios institucijos (jos pareigūno) veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme ir pripažintini pakankamu pagrindu atlyginti į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį.

Be to, kolegijos nuomone, tarnybinio patikrinimo metu nustatytas pareigūno etikos pažeidimas nėra susijęs su nekaltumo prezumpcijos nuostatomis. Nekaltumo prezumpcijos principas – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apelianto pavadinimas „konfliktišku“ šioje situacijoje įvardytas kaip policijos pareigūno etikos pažeidimas, kuris ištirtas nustatyta tvarka, kaltas pareigūnas nubaustas, Kauno apskrities VPK nustatyta tvarka atsiprašė apelianto, todėl jo pažeistos teisės yra apgintos. Pakartotinai nėra pagrindo konstatuoti šioje dalyje apelianto teisių pažeidimo, o atsiprašymas, kolegijos nuomone, apeliantui yra pakankama satisfakcija.

Dėl bute kratos metu suvartytų daiktų, neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privaloma veikti, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai

Iš byloje esančios Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutarties (teisėjas Romaldas Šuliokas) (t. 1, b. l. 93) nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0133-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-02-14 Jonavos r. PK buvo gautas pranešimas, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini), namo II–oje laiptinėje 2011-02-13 buvo deformuota ir padegta I. M. priklausanti pašto dėžutė. 2011-02-27 Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo II–oje laiptinėje skaidriais milteliais taip pat buvo apipilta V. S. pašto dėžutė, laiptinėje pridaužyta neoninių lempų, išpaišytos laiptinės sienos ir durys. 2011-04-23 I. M. pastebėjo, kad minėtoje II–oje laiptinėje ant sienų, tarp pirmojo ir antrojo aukštų, yra parašyti užrašai „mentai pydarai“, „sukos“, „mentai lopai“, kurie atsirado nakties metu, nes 2011-04-23 apie 1 val. ji savo buto koridoriuje jautė iš laiptinės sklindantį dažų kvapą ir, išgirdusi žingsnius, persisvėrusi per turėklus pamatė kaimyną (apeliantą), kuris leidosi laiptais žemyn ir įėjo į savo butą. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, o, jiems išvykus, I. M. pastebėjo naują užrašą „mentė kalė“, nuo kurio į jos buto pašto dėžutę buvo nupieštos rodyklės, tą pačią dieną apie 21 val. ji pastebėjo vėl naują užrašą „SOLOMON“. Ji manė, kad užrašą parašė apeliantas, o užrašai „mentė kalė“ skirti jai asmeniškai.

BPK 149 straipsnio („Kratos ir poėmio tvarka“) 1 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio, po to pareikalauti atiduoti nutartyje ar nutarime nurodytus daiktus ar dokumentus arba nurodyti besislapstančio asmens buvimo vietą. Šio straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad dėl kratos ar poėmio surašomas protokolas. Protokole turi būti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai bei aprašyti pagrindiniai jų požymiai. Jei kratos metu jokie daiktai ir dokumentai nebuvo paimti, tai nurodoma protokole. Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis.

Pagal prokuroro Artūro Bužavo prašymą Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Šuliokas minėta 2011-04-29 nutartimi leido daryti kratą apeliantui priklausančiame bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose Jonavoje, (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti apelianto drabužius, ant kurių galėjo likti dažų pėdsakų, filmavimo įrenginius bei elektronines laikmenas, kuriose užfiksuoti nupiešti užrašai (t. 1, b. l. 93). Minėtos nutarties pagrindu, kuri apeliacine tvarka skųsta nebuvo, nurodytose patalpose 2011-05-03 nuo 9 iki 11.45 val. buvo atlikta krata (t. 1, b. l. 3–5), kurią atliko Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai. Baigus kratą buvo užpildytas kratos protokolas, kuris pateiktas apeliantui susipažinti, jį apeliantas patvirtino savo parašu, nurodęs, jog gavo protokolo egzempliorių (t. 1, b. l. 94–95).

BPK 149 straipsnio („Kratos ir poėmio tvarka“) 2 dalyje įtvirtinta, kad, darydamas kratą ar poėmį, pareigūnas turi teisę atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu atidaryti jas atsisakoma. Pareigūnas turi vengti nereikalingo užraktų, durų ir kitų daiktų gadinimo.

Taigi, darydami kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę taikyti procesinę prievartą, atlikti įvairius, tarp jų – ir paieškos veiksmus. Kratos metu buvo ieškoma daiktų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl akivaizdu, kad daiktai po kratos bute buvo išdėstyti kitaip, nei buvo išdėstyti iki kratos atlikimo. Įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnams nėra nustatytos prievolės baigus kratą tą vietą sutvarkyti. Be to, apelianto teiginį, jog butas iki kratos darymo buvo tvarkingas, paneigė pats apelianto prašymu apklaustas liudytojas V. S. (apelianto kaimynas, teigęs, jog palaiko draugiškus santykius su apeliantu) (t. 2, b. l. 84), parodęs: „Tvarkos trūko, tada kai lankiausi, bet tokios betvarkės niekada nebuvo“. Tuo atveju, kai patalpos valdytojas atsisako atidaryti gyvenamąsias patalpas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę atlikti įvairius prievartos veiksmus, kad į tas patalpas patektų, jei tai neišvengiama ir kelia pavojų, kad patalpoje užsirakinęs asmuo gali sunaikinti ieškomus daiktus. Apelianto minimos aplinkybės, jog kratos metu policijos pareigūnai nutraukė durų grandinėlę, jį pastūmė, sujaukė butą, išvartė daiktus ir tuo apeliantui, sergančiam stuburo, sąnarių ligomis, hipertenzija, sukėlė nepatogumus, kolegijos nuomone, buvo sąlygotos pačios procesinės prievartos priemonės panaudojimo. Priešingų duomenų, jog pareigūnų veiksmai prieštaravo BPK 149 straipsnio 2 daliai, apeliantas nepateikė, tik deklaratyviai nurodo jo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliantas dėl pareigūno A. K. veiksmų kratos metu (nutrauktos lauko durų grandinėlės) teisėtumo buvo pateikęs skundą tuometinei Jonavos rajono apylinkės prokuratūrai, kuri 2011-05-12 priėmė nutarimą, kad, darydami kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi teisę atlikti įvairius paieškos veiksmus. Kai patalpos valdytojas atsisako gera valia atidaryti patalpas, kratą atliekantys pareigūnai turi teisę sugadinti užraktus, spynas, duris, kitus daiktus, jei tai neišvengiama ir kyla pavojus, kad patalpoje užsirakinęs asmuo gali sunaikinti ieškomus daiktus. Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje skundas dėl A. K. fizinės jėgos naudojimo, t. y. buto lauko durų grandinėlės nutraukimo, atmestas, skundas, įvertintas kaip įtariamojo teisės duoti paaiškinimus dėl pareikšto įtarimo išraiška, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 61-1-0133-11.

Įvertinus visas aplinkybes, nenustatyta, kad atlikdami kratą, policijos pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, nekonstatuota, kad policijos pareigūnai kratos metu būtų pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra pagrindo taikyti apelianto nurodytų CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatų, o tuo pačiu ir atsakovės civilinės atsakomybės pagal CK 6.250 straipsnį.

Dėl atsakovės tyčinių veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teises, ir neatlygintos žalos

Apelianto teigimu, atsakovė „sufabrikavo“ bylą, kuri 2002-03-04 nutarimu Nr. A-11-01-06 (t. 1, b. l. 125) buvo nutraukta, tačiau neatsiprašė, neatlygino žalos, o teismas dėl to nieko nepasisakė ir netinkamai vykdė savo pareigą ginti asmenų teises nuo valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų. Be to, apelianto atžvilgiu buvo suklastota ir kita administracinė byla, Jonavos r. PK pradėta 2006-05-30, kuri 2006-07-10 buvo nutraukta nesant apelianto veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, sudėties, apie ką ieškovas buvo informuotas 2007-08-07 raštu (t. 1, b. l. 123). Dėl to, kad buvo neteisėtai apkaltintas, jis patyręs dvasinę skriaudą, nepatogumus, nes turėjo gaišti laiką, rašydamas skundus dėl aiškiai nepagrįstų kaltinimų, be to, turėjo vykti apklausai.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos (šiuo atveju – administracinės) nutraukimas savaime nereiškia procesinio poveikio priemonių taikymo neteisėtumo (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (LAT 2002-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002).

Kadangi pats ieškovas, ieškinyje tik deklaratyviai paminėdamas šiuos administracinių bylų nutraukimo atvejus, niekaip neargumentavo atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų (t. y. neteigė ir neįrodinėjo, kad jie buvo atlikti ne pagal įstatyme numatytus pagrindus, ne pagal nustatytas procedūras ir nesilaikant teisės aktais detalizuotos tvarkos), kolegijos nuomone, ši ieškinio dalis netenkinta taip pat visiškai pagrįstai, ieškovo argumentus vertinant kaip norą pateikti jo teisių pažeidimus konstatavusius pavyzdžius.

Be to, kolegija pažymi, nors apeliaciniame skunde nurodomuose teismų procesiniuose dokumentuose, t. y. Kauno apygardos teismo 2012-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-861-273/2012 (t. 1, b. l. 68–73) ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1264-402/2012 (t. 2, b. l. 77–78), ir buvo konstatuoti apelianto teisių pažeidimai, už kuriuos jam buvo priteista neturtinė žala, tačiau, kolegijos nuomone, šie pavyzdžiai, kurie visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų esme, šioje byloje negali būti pagrindu ir šiuo konkrečiu atveju konstatuoti apelianto pažeistų teisių.

Dėl atsakovės antikonstitucinių veiksmų – draudimo rinkti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis)

Konstitucijos 25 straipsnio antroje pastraipoje nurodyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Byloje pateiktais duomenimis (t. 1, b. l. 16) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, pagal apelianto pranešimą dėl vagystės jo bute atvykę į vietą, atliko įvykio vietos apžiūrą. Iki pat to momento, kai pareigūnas priėjo prie galimos įsilaužimo vietos, liudytojas V. S. (apelianto kaimynas, palaikantis draugiškus santykius su juo) (t. 2, b. l. 84), naudodamasis teise rinkti informaciją, nekliudomai viską filmavo, tačiau pradėjus detalią vietos apžiūrą pareigūnas D. D. liudytojui V. S., t. y. pašaliniam asmeniui, nesančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnu, liepė „dabar nefilmuoti, išjungti kamerą“.

Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūra yra itin reikšmingas procesinis veiksmas, nuo kurio kruopštaus ir tinkamo atlikimo didžiąja dalimi priklauso ir viso ikiteisminio tyrimo sėkmė, todėl draudimas pašaliniams asmenims būti toje vietoje ir atlikinėti kokius nors veiksmus yra pagrįstas, reglamentuotas BPK 177 straipsnyje. Atvykę policijos pareigūnai pradėjo vykdyti savo funkcijas, t. y. ėmėsi veiksmų apsaugoti įvykio vietą, galimus pėdsakus, nustatyti liudytojus, užfiksuoti parodymus. Šiuo atveju nurodyta būsto patalpa, kurioje pagal apelianto pranešimą buvo įvykdyta nusikalstama veika, pagal BPK procesines normas tampa įvykio vieta ir reikalavimai informacijos rinkimui bei asmenų judėjimui joje yra taikomi siekiant išlaikyti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, išsaugoti galimus pėdsakus ir kitus duomenis. Kaip jau paminėta, tokia teisė riboti ikiteisminio tyrimo duomenų skelbtinumą ikiteisminio tyrimo pareigūnui suteikta BPK 177 straipsnyje. Policijos pareigūnas, atvykęs pagal apelianto kvietimą į nusikalstamos veikos padarymo vietą, pagal pareigas prisiėmė atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų surinkimą, įvykio vietos apžiūros kokybę, ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, todėl, kolegijos nuomone, turėjo teisę reikalauti iš ten buvusių asmenų atitinkamo elgesio įvykio vietoje. Nurodytina, jog nebuvo ribojama teisė rinkti informaciją savo privačioje valdoje (bute) ne tik iki policijos pareigūnų atvykimo, bet ir jiems išvykus. Byloje taip pat neginčijama, kad nė vienas pareigūnas, išvykdamas iš apelianto buto, neuždraudė toliau rinkti informacijos. Taigi pripažintina, jog apeliantas neįrodė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, dėl ko nėra pagrindo priteisti apeliantui neturtinės žalos atlyginimą.

Apelianto teigimu, BPK 177 straipsnyje numatytas antikonstitucinis draudimas rinkti informaciją, kuris prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai, todėl, BPK prieštaraujant Konstitucijai, teismas turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 10 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į LR Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Šiuo atveju kolegija tokio prieštaravimo neįžvelgia. BPK 177 straipsnyje yra įtvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek tai pripažįstama leistina. Kaip jau minėta, įvykio vietos apžiūra yra itin reikšmingas procesinis veiksmas, nuo kurio kruopštaus ir tinkamo atlikimo didžiąja dalimi priklauso ir viso ikiteisminio tyrimo sėkmė, todėl draudimas pašaliniams asmenims būti toje vietoje ir atlikinėti kokius nors veiksmus yra pagrįstas, reglamentuotas BPK 177 straipsnyje. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys priskirtini neteiktinai informacijai, kadangi ją pateikti draudžia BPK 177 straipsnis, nes jos suteikimas gali pakenkti baudžiamajam asmenų persekiojimui, o vadovaujantis VIĮ 19 straipsnio 3 dalimi, ši informacija priskirtina ir neskelbtinai informacijai, nes ji pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kliudo teisminės valdžios nešališkumui.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų paėmimo ir jų negrąžinimo, suvaržiusio apelianto teises pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 1 protokolo 1 straipsnį

Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančios Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-04-29 nutarties (teisėjas R. Šuliokas) (t. 1, b. l. 93) matyti, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0133-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje („Turto sunaikinimas ar sugadinimas“). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2012-02-14 Jonavos r. PK buvo gautas pranešimas, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini) namo II–oje laiptinėje 2011-02-13 buvo deformuota ir padegta I. M. priklausanti pašto dėžutė. 2011-02-27 ten pat skaidriais milteliais taip pat buvo apipilta V. S. pašto dėžutė, laiptinėje pridaužyta neoninių lempų, išpaišytos laiptinės sienos ir durys. 2011-04-23 I. M. pastebėjo, kad laiptinėje ant sienų, tarp pirmojo ir antrojo aukštų, yra parašyti užrašai „mentai pydarai“, „sukos“, „mentai lopai“, atsiradę nakties metu, nes 2011-04-23 apie 1 val. ji savo buto koridoriuje jautė iš laiptinės sklindantį dažų kvapą ir, išgirdusi žingsnius, persisvėrusi per turėklus pamatė kaimyną (apeliantą), kuris leidosi laiptais žemyn ir įėjo į savo butą. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, o, jiems išvykus, I. M. pastebėjo naują užrašą „mentė kalė“, nuo kurio į jos buto pašto dėžutę buvo nupieštos rodyklės, tą pačią dieną apie 21 val. ji pastebėjo vėl naują užrašą „SOLOMON“. Ji manė, kad užrašą parašė apeliantas, o užrašai „mentė kalė“ skirti jai asmeniškai.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-04-29 nutartimi (teisėjas R. Šuliokas) (t. 1, b. l. 93), įvertinęs šią ikiteisminio tyrimo medžiagą, leido daryti kratą bute ir pagalbinėse patalpose, esančiose Jonavos, (duomenys neskelbtini), priklausančiose apeliantui, siekiant surasti ir paimti apelianto drabužius, ant kurių galėjo likti dažų pėdsakų, filmavimo įrenginius ir elektronines laikmenas, kuriuose užfiksuoti nupiešti užrašai. Iš 2011-05-03 kratos protokolo (t. 1, b. l. 94–95) spręstina, kad kratos metu buvo paimtos dvi vaizdo kameros.

Apelianto teigimu, vaizdo stebėjimo kamerų paėmimu ir jų negrąžinimu buvo suvaržyta jo nuosavybės teisė pagal EŽTK 1 protokolo 1 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog bet koks nuosavybės teisės apribojimas gali būti teisėtas tik tada, kai jis atliekamas remiantis įstatymais.

Nagrinėjamu atveju krata buvo sankcionuota teismo, leidus paimti iš apelianto buto filmavimo įrenginius bei elektronines laikmenas, kuriose užfiksuoti nupiešti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi užrašai. Šie veiksmai atlikti ikiteisminio tyrimo metu, kurį organizuoja ir jam vadovauja bei procesinius sprendimus priima prokuroras (BPK 164 str.), todėl atsakovė nėra neįgaliota vertinti, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu turi būti paimamas vienas ar kitas daiktas. BPK 92 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su tyrimo medžiaga, todėl, įvertinęs šias aplinkybes ir BPK nustatytą daiktų saugojimo ir grąžinimo teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto nurodyti daiktai pagal BPK reikalavimus turėjo būti laikomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje iki procesinio sprendimo priėmimo (BPK 91 str., 92 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 61-1-0133-11 2012-10-22 surašyta užduotis atlikti minėtų vaizdo kamerų tyrimą, pavedant jį Lietuvos teismo ekspertizės centrui (t. 2, b. l. 53). Kadangi BPK 164 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja bei procesinius sprendimus priima prokuroras, o ne Lietuvos valstybę atstovaujančios teisėsaugos institucijos pareigūnai, šioje dalyje teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes apeliantas neįrodė Lietuvos valstybei atstovaujančios teisėsaugos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Prokuroro priimtus sprendimus galima apskųsti BPK nustatyta tvarka ir jų teisėtumas negali būti nagrinėtinas šioje civilinėje byloje. Pripažintina, kad apeliantas neįrodė, kad jo teisė į jo nuosavybę – vaizdo kameras, paimtas kratos metu, buvo apribota nesivadovaujant įstatymais.

Dėl R. S. neteisėtų veiksmų surašant 2011-05-20 protokolą–pareiškimą

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VTS PP tyrėjas R. S. 2011-05-20 surašė protokolą–pareiškimą (t. 1, b. l. 121-122), t. y., vadovaudamasis BPK 179, 183 ir 185 straipsniais, atliko procesinį veiksmą, protokole–pareiškime nurodė apklausto asmens (apelianto) parodymus, įskaitant įrašą „grįžau iš laikino sulaikymo“. Protokolas buvo pateiktas susipažinti apeliantui, kuris, radęs netikslumų, pasinaudojo teise pateikti pastabas ir savo ranka įrašė: „grįžau iš suėmimo, kuris pripažintas neteisėtu, surašyta teisingai, perskaičiau“. Apelianto prierašas po protokolu įrodo, kad jam buvo neribojama galimybė pasinaudoti BPK numatyta teise daryti pataisymus protokole. Šis pareigūno veiksmas vertintinas kaip įprastas procesinis veiksmas, kuriuo ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikė BPK 179 straipsnyje numatyta tvarka surašytą protokolą apeliantui susipažinti, pastarasis su juo susipažino ir raštu pateikė savo pastabas. Kita vertus, apeliantas visiškai nepaaiškina, kaip šis netikslumas (suklydimas), kuris tame pačiame protokole–pareiškime paties apelianto buvo pataisytas, galėjo pažeisti jo teises ir padaryt jam žalą. Jokių tyčinių neteisėtų Lietuvos valstybei atstovaujančios teisėsaugos institucijos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių apelianto teises, šiuo atveju nenustatyta. Nenustačiusi neteisėtų pareigūno veiksmų surašant 2011-05-20 protokolą–pareiškimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsiradus atsakovės civilinę atsakomybę, o tuo pačiu ir jos pareigą atlyginti ieškovui dėl protokolo surašymo patirtą žalą (CK 6.246 str. 1 d., CPK 178 str.).

Dėl nekaltumo prezumpcijos ir kaltinamojo akto turinio

Apelianto teigimu, atsakovė, 2012-08-31 surašydama atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 90–92), pažeidė jo nekaltumo prezumpciją, nes, nesant apkaltinamojo nuosprendžio, apkaltino jį pateikus melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-04-10 buvo surašytas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 (t. 1, b. l. 146–156), kuriame apeliantas, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinamas ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingo pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą pranešimo. Pažymėtina, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį (2-o lapo 12-15 eilutės nuo apačios) yra nurodyta, jog ,,Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK KPS buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 61-1-0319-10 pagal LR BK 153 str., LR BK 309 str. 2, 4 d., LR BK 235 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas baudžiamoji byla Nr. 61-1-0319-10 2012-04-19 perduota nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.“ Nustačius, kad toliau po šiuo tekstu buvo pažodžiui pacituota kaltinamojo akto dalis, susijusi su BK 235 straipsnio 1 dalimi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo įžvelgti apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Kaip teisingai pastebi atsakovė, jos pateikiama informacija yra ne apie tai, kad asmuo yra nuteistas už šį nusikaltimą, o apie tai, kuo apeliantas yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kuri tuo metu dar tik buvo nagrinėjama teisme (beje, kuri šiuo metu jau yra išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs). Tokiu būdu atsakovė teigia nurodžiusi, kaip buvo vykdoma jos pareiga apeliantui, nes apeliantas ieškinyje buvo nurodęs, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti, neįvykdė pareigos apelianto atžvilgiu. Todėl visa informacija, susijusi su atsakovės vykdyta pareiga ir surinkta informacija dėl 2011-05-20 įvykio, ir buvo pateikta atsiliepime. Kaltinamuoju aktu nėra konstatuojamas asmens kaltumas ar nekaltumas, todėl atsakovei atsiliepime pacitavus kaltinamojo akto dalį kaip atsikirtimą į ieškinį, negalima traktuoti, kad tuo buvo pažeista apelianto nekaltumo prezumpcija.

Atsakovės – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno apskr. VPK pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-0133-11, veiksmų nepripažinus neteisėtais, kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolita CirulienėRamūnas MitkusIzolda Nėnienė