- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- ATP-1079-175/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01152-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Pagalba ligoniui“ direktorės G. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J., būdamas Prienų rajono apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d., 2012-08-27, apie 23.20 val., Jotvingių gatvėje, Alytaus mieste, pakartotinai, būdamas neblaivus - nustatytas 1,61 promilės girtumas, vairavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta. Be to, vairuotojas su savimi neturėjo reikiamų dokumentų – transporto priemonės draudimo poliso, automobilio registracijos ir techninės apžiūros dokumentų. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 6, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-10-29 nutarimu nubaudė G. J. pagal ATPK 130² str. 25 paromis administracinio arešto su transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šios nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda - 25 paros administracinio arešto su transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. J. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo. Skunde teigiama, kad automobilio savininkė ir anksčiau duodavo automobilio raktelius, kad G. J. galėtų pasiimti savo kokius nors daiktus, o jis raktelius grąžindavo, todėl šiuo atveju faktas, kad G. J. jai raktelių negrąžino, jai buvo netikėtas. Skunde teigiama, kad dokumentų jam nedavė, o ieškinį dėl skyrybų padavė po šio įvykio, nes iki tol G. J. elgesys jos atžvilgiu buvo padorus, todėl įvykus šiai situacijai, pažeidėjo elgesys jai buvo netikėtas. Skundo autorė teigia, kad teismo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad ji G. J. prisiskambino tik apie 23 val. Pastebėjusi, kad nėra automobilio apeliantė prisiskambino G. J. 22.39 val., kuomet ir išsiaiškino kur jis yra ir nuskubėjo į „Statoil“ degalinę, kuri yra už 200-300 m nuo jos darbovietės. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji 2012-08-27, 23.12 val. skambino J. B., o jis nedelsiant skambino budėtojui D. Č., o informacija apie G. J. sulaikymą gauta 23.15 val., kas patvirtina jos ir pareigūnų parodymų teisingumą, o D. Č. negalėjo žinoti, ar patruliai anksčiau pastebėjo pažeidimą, tą galėjo žinoti tik patys patruliai. Apeliantė teigia, kad būdama streso būsenoje dėl sumušimo, nes bandė neleisti neblaiviam G. J. vairuoti automobilio (jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką iškelta baudžiamoji byla) ir atimto automobilio, ji negalėjo pagalvoti, kad pareigūnai neturi teisės sulaikyti jos automobilio. Be to, teismas nevertino to, kad 2009-12-29 įsakymu įmonei priklausančiu automobiliu leista naudotis tik įmonės direktorei ir pagalbiniam darbuotojui J. T.. Apeliantė teigia, kad jos nurodytoje LVAT nutartyje raktelių perdavimo remonto dirbtuvei teismas nelaikė kokio nors įstatymo pažeidimu, lygiai taip pat raktelių perdavimas kompiuteriui pasiimti negali būti laikomas leidimu vairuoti automobilį. Kaip ir minėtoje nutartyje, šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad ji leido važiuoti automobiliu G. J., automobilio dokumentų jam nedavė. Be to, apylinkės teismas savo nutarime nepaminėjo LR Konstitucinio teismo 2012-09-25 nutarimo, kuriuo buvo pripažinta, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl apeliantė mano, kad šios bylos atveju teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo skundžiama tik ta nutarimo dalis, kuria buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas, o dėl kitų skundžiamo nutarimo dalių ginčo nėra, todėl nutarimas patikrinamas tik dalyje dėl taikyto transporto priemonės BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilis BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. J. 2009-12-29 įsakymo Nr. 1.6-69 „Dėl įmonės automobilių naudojimo“ matyti, kad direktorė nurodo, jog įmonei priklausančiais automobiliais naudotis gali tik ji ir pagalbinis darbininkas J. T.. Todėl G. J., būdama atsakinga už automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas ir juo galėtų disponuoti tik ji ir kitas minėtame UAB „Pagalba ligoniui“ direktorės įsakyme nurodytas asmuo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad G. J. nedavė leidimo G. J. naudotis automobiliu, kuriuo naudotis turėjo teisę tik ji ir kitas minėtame UAB „Pagalba ligoniui“ direktorės įsakyme nurodytas asmuo, nepatvirtina, jog ji ėmėsi atitinkamų priemonių jai naudotis patikėto turto – automobilio apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo.
Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors G. J. teigia, kad ji G. J. davė automobilio raktelius tik tam, kad jis iš automobilio pasiimtų savo kompiuterį, nes ji skubėjo į darbą, bet automobilio techninio paso nedavė, tačiau ji neužtikrino, kad G. J., kuris jau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nepasinaudotų šiuo automobiliu. Juo labiau, kad iš byloje pateikto 2012-03-29 surašyto G. J. ieškinio atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės matyti, kad jai žinoma, jog pažeidėjas 2011-12-19, būdamas neblaivus, padarė avariją, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat jai žinoma, kad G. J. anksčiau yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje, ligos diagnozė - organinis nuotaikos sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su suicidiniu bandymu. Nurodo, kad sutuoktinis, būdamas neblaivus, yra agresyvus, naudoja prieš ją fizinį smurtą, dėl ko šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl žinant G. J. ankstesnį grubų KET pažeidimą, už kurį jis baustas administracine tvarka ir problemas, susijusias su jo asmenybe, G. J. turėjo užtikrinti, kad G. J. negalėtų pasinaudoti jai patikėtu automobiliu. Šiuo atveju G. J. elgesys G. J. negalėjo būti netikėtas. Duodama automobilio raktelius G. J., G. J. tinkamai neįvertino situacijos ir galimos jos baigties, t. y. neužtikrino, kad jai patikėtas automobilis nepatektų pas kitus asmenis ir neapsaugojo jai patikėto turto nuo neteisėto panaudojimo. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš teisėtos automobilio naudotojos G. J. valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra pagrindo. Darytina išvada, kad G. J. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai patikėtu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, kad transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.
Įvertinus paminėtas aplinkybes galima teigti, kad vėlesni G. J. veiksmai po perduotų G. J. automobilio raktelių, kuomet ji stengėsi susisiekti su G. J., o pastebėjusi, kad nėra automobilio skambino G. J., su juo susitikusi stengėsi atgauti automobilio raktelius, vėliau skambino pažįstamam policijos pareigūnui, šiuo atveju nepaneigia fakto, kad ji iš pat pradžių nesiėmė reikiamų priemonių jai patikėtam turtui apsaugoti. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo motyvai atmetami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, jog VLAT nutartyje Nr.⁵⁷⁵-3213/2010 nurodytas atvejis, kuomet nebuvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas, yra analogiškas jos atvejui, o LR Konstitucinio teismo 2012-09-25 nutarimu buvo pripažinta, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis prieštarauja LR Konstitucijai, todėl šios bylos atveju teismas turėjo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, yra nepakankami suabejoti skundžiamo nutarimo teisingumu dalyje dėl taikyto transporto priemonės konfiskavimo.
Daroma išvada, kad skundžiamo nutarimo dalis dėl taikyto transporto priemonės konfiskavimo yra teisinga, todėl keisti skundžiamą nutarimą ir transporto priemonės konfiskavimo netaikyti, kaip to prašoma G. J. apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.