Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1583-123/2015

2015 m. spalio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., J. K., N. V., V. L., A. G. ieškinį atsakovams V. B., Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti užtvarą, kelio ženklą ir atstatyti kelią,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovų ieškinys, kuriuo ieškovai pareiškė reikalavimą panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės įstatymo saugaus eismo komisijos 2015-05-15 protokolinio sprendimo Nr. A21-56 punktą; įpareigoti V. B. savo lėšomis pašalinti kelio KL 1292 pastatytus užtvarus ir kelio ženklą Nr. 613 „Aklakelis tiesiai“ per 1 savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti V. B. savo lėšomis pašalinti kelio Nr. KL 1292 sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos atkarpą, atstatant 6 m pločio žvyrkelį per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 36 str.).

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str. 1 d., CPK 36 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje yra pareikšti trys reikalavimai – dėl sprendimo nuginčijimo, užtvaro ir kelio ženklo pašalinimo ir įpareigojimo atstatyti kelią. Yra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pagrindiniai reikalavimai yra įpareigojimai pašalinti užtvarus ir kelio ženklą bei atstatyti kelią, kurie yra kilę iš civilinio teisinio santykio, nes jais siekiama apginti ieškovų ir kitų asmenų teisę naudotis viešuoju keliu, o reikalavimas dėl sprendimo pritarti kelio ženklo pastatymui panaikinimo yra susijęs su pagrindiniais reikalavimais ir padeda juos įgyvendinti. Ieškovai byloje siekia apginti civilines pažeistas teises, o ne pažeistas teises viešojo administravimo srityje. Ginčas, kuris iš esmės yra susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015-05-04 nutartis byloje Nr. T-74/2015), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį kaip neteismingą nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Ieškinio priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str.), pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-12 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.