- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- e2S-2795-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36521-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuria atsisakyta priimti pareiškimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kokį kainyną pareiškėjui taikė bankas sutarties dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir sandorių sudarymo DnB NORD Trade platformoje pasirašymo metu ir šios sutarties pagrindu nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudarytiems CFD sandoriams. Nurodė, kad 2011 m. spalio 6 d. su DNB Nord banku sudarė sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir sandorių sudarymo DnB NORD Trade platformoje. Pareiškėjui iškilo klausimas, koks kainynas nuo 2011-10-06 iki 2014-12-31 buvo taikomas pareiškėjui vykdant įsipareigojimus ir bankui nuskaitant atitinkamus mokesčius nuo pareiškėjo sąskaitos. Nurodė, kad pasirašant sutartį bankas kainyno pareiškėjui nepateikė. Kažkoks kainynas pareiškėjui pasirašant sutartį egzistavo, nors nebuvo pateiktas pasirašyti ir buvo taikomas laikotarpiu nuo 2011-2014 m. Būtent dėl šio kainyno nustatymo pareiškėjas ir kreipiasi į teismą. Nurodo, kad neturėdamas šio kainyno, pareiškėjas negali įvertinti, ar bankas jam taikė teisingus įkainius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl kokių nors objektyviai egzistuojančių aplinkybių neįmanoma gauti pareiškėjo prašomo nustatyti kainyno. Tuo atveju, jeigu yra kilęs ginčas dėl galimai netinkamo sutarties vykdymo, galimai netinkamai nustatytų ir apskaičiuotų įkainių ir kt. dėl tokio ginčo sprendimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neatitinka CPK 444 str. 1 d. bei 445 str. reikalavimų, todėl atsisakė priimti pareiškimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pareiškime nurodė, jog pats bankas patvirtina, jog kainyno pareiškėjas nepasirašė. Taip pat pareiškime buvo nurodyta, kad prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas kreipėsi į banką dėl kainyno gavimo. Negavęs kainyno iš banko pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, prašydamas ją įpareigoti banką pateikti pareiškėjui kainyną. Taigi, pareiškėjas įrodė, kad prieš kreipdamasis į teismą visų pirma bandė gauti minėtą kainyną iš banko. Nėra būdo kreipiantis į banką gauti dokumentą, kuris realiai neegzistuoja. Tai, kad bankas nurodo šiai dienai egzistuojantį kainyną internetiniame puslapyje, savaime nereiškia, kad tas pats kainynas galiojo ir pareiškėjui pasirašant sutartį. Dėl šių priežasčių vienintelė galimybė nustatyti koks kainynas buvo taikomas – nustatyti juridinį faktą teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų juridiniam faktui nustatyti, t.y. kad dėl objektyviai egzistuojančių aplinkybių nėra galimybės gauti pareiškėjo prašomo nustatyti kainyno. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog suinteresuotas asmuo AB DNB bankas yra veikiantis subjektas, todėl pareiškėjui sutarties vykdymo metu taikyto kainyno išdavimo pareiškėjas turi kreiptis į banką taikiusį kainyną. Nors apeliantas ir įrodinėja, kad prie kreipdamasis į teismą, kreipėsi į banką dėl kainyno gavimo, tačiau nepateikė šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų. Iš kartu su pareiškimu pateikto DnB banko rašto Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentui dėl A. K. kreipimosi nagrinėjimo II.4. p. matyti, jog pareiškėjas reikalavo iš banko būtent paties pareiškėjo pasirašyto kainyno. Tuo tarpu bankas nurodė, jog negali pateikti tokio kainyno, kadangi bankas pasirašant sutartį jo neprašo atskirai pasirašyti, kadangi jis yra didelės apimties ir jo kopijos nėra dedamos kaip priedai prie sutarties. Klientas prieš pasirašydamas sutartį turi galimybę su kainynu susipažinti interento tinklapyje ir pasirašydamas sutartį patvirtina, kad su juo susipažino. Kaip minėta, pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kokį kainyną jam taikė suinteresuotas asmuo AB DNB bankas sutarties dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo, ir sandorių sudarymo DnB Nors Trade platformoje pasirašymo metu ir šios sutarties pagrindu nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog bankas nurodė apeliantui, kad kainyno pateikti negali, jog šis kainynas realiai neegzistuoja ir kad apeliantas neturi galimybių jo gauti.
Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko atkreipia dėmesį į tai, jog dar viena iš būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti – prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę. Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo prašomos nustatyti aplinkybės turi juridinę reikšmę, kadangi nėra aišku, kokias teises ar pareigas pareiškui savaime sukels fakto nustatymas koks kainynas buvo jam taikytas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. K. atskirajį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.