- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-39-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51886-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Nuteistasis
- D. F.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-17 nuosprendžio, kuriuo D. F. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., bausmė sumažinta trečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Nukentėjusiajam E. S. iš D. F. priteista 570 € turtinei žalai atlyginti, 6000 € neturtinei žalai atlyginti ir 2000 € išlaidoms, susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimu atlyginti.
1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. F. nuteistas už tai, kad 2017-10-07 apie 00.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu smogė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, ko pasėkoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau - RUVL) nukentėjusiajam diagnozuota durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, atsiverianti į dešinę krūtinplėvės ertmę, taip sunkiai sutrikdydamas E. S. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-17 nuosprendį. Veiką perkvalifikuoti į BK 136 str. Tuo atveju, jei teismas nuspręs, kad toks perkvalifikavimas pagal byloje esančius įrodymus nėra galimas, prašo taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį prašo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais.
2.1. Dėl veiksmų kvalifikavimo. D. F. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 str., kaip padaryti afekto būsenoje. Nusikaltimas sąlygotas paties nukentėjusiojo elgesio. Smūgis peiliu įvyko iš karto po to, kai pats nukentėjusysis 2017-10-06 vakare ne vieną kartą panaudojo prieš D. F. fizinį smurtą. Grumtynių metu pačiam apeliantui padarytas kūno sužalojimas - prakirstas antakis, ką patvirtino iš karto po įvykio su juo bendravę policijos pareigūnai. Teismui pateiktas vaizdo įrašas, kaip nukentėjusysis D. S. grasina apeliantui ir naudoja fizinį smurtą, smogdamas ranka į veidą.
2.2. Dėl BK 75 str. taikymo. D. F. jam inkriminuojamus veiksmus padarė iki 2017-10-07, 00.00 val. 2017-10-06 dar galiojo BK 75 str. redakcija, leidžianti taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ir už sunkius nusikaltimus. Teismas, netiksliai nustatęs nusikaltimo laiką, atėmė iš nuteistojo teisę į bausmės vykdymo atidėjimą ir tokios galimybės nesvarstė. Net ir pripažinus D. F. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., yra pagrindas jam bausmės vykdymą atidėti, nes nustatyta daug atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą, užkirto kelią dar sunkesnėms pasekmėms kilti, nes pats ir teikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo nusikaltimų recidyvą. D. F. nors anksčiau ir teistas 2011-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau už kitos rūšies, t.y. finansinį nusikaltimą, be to 2016-03-23 baudą pakeitus viešaisiais darbais, šią bausmę iškart atliko. Todėl yra visi pagrindai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
2.3. Dėl civilinio ieškinio. Teismas be pagrindo priteisė 570 € turtinės žalos atlyginimui, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. S. psichologinė pagalba buvo teikiama ryšium su patirtais kūno sužalojimais. Psichologė apklausta teisme kaip liudytoja to nepatvirtino. D. S. medicininiuose dokumentuose taip pat nėra įrašo apie tai, kad jam reikalinga psichologinė pagalba. Išlaidas, susijusias su D. S. gydymu, apeliantas atlygina tiesiogiai jas patyrusiai gydymo įstaigai. Teismas taip pat be pagrindo priteisė ir neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šios nutarties 2.1. p. išdėstytus apeliacinio skundo argumentus. D. S. jau atėjo neblaivus, pats išprovokavo konfliktą. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turi būti atmestas.
3. Nukentėjusysis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus rajono rūmų 2018-09-17 nuosprendį. Priteisti iš nukentėjusiojo išlaidas, susijusias su atstovo pagalbos apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė skundą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir motyvai.
5.1.1. Dėl prašymo perkvalifikuoti D. F. veiksmus į BK 136 str. (apeliacinio skundo motyvai išdėstyti šios nutarties 2.1 p.). BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Kilus abejonėms dėl kaltininko būsenos, skiriama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną (LAT nutartis Nr. K-209/2010).
5.1.2. Vertinant ar yra pagrindas manyti, jog asmuo buvo fiziologinio afekto būsenoje, būtina įvertinti ar asmuo atliko valingus, racionalius, adekvačius situacijai veiksmus (LAT nutartis Nr. 2K-7-404/2014). Iš paties apelianto parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jo parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b.l. 150, 160- 173, t. 2, b.l. 172-175), iš nukentėjusiojo E. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b.l. 76- 78, t. 2, b.l. 177-180) iš liudytojų E. R. ir V. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 1, b.l. 134, 135, 137, t. 3, b.l. 54- 55, 73-74) matyti, kad naktį iš 2017-10-06 į 2017-10-07, išgertuvių D. F. namuose metu, fizinis galynėjimasis tarp D. F. ir E. S. peraugo į tikrą fizinį konfliktą, kurio pasėkoje D. F. sudavė E. S. virtuviniu peiliu vieną smūgį į krūtinę. E. S. išbėgus pagalbos pas kaimyną E. R., D. F. su V. M. netrukus atėjo pas E. R. ir kartu su juo teikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam (D. F. laikė iškeltas nukentėjusiojo kojas), kol atvyko greitoji medicininė pagalba. Tą pačią dieną, t. y. 2017-10-07, apklaustas įtariamuoju, D. F. nurodė visas čia paminėtas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 150). Be to, pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme D. F. nekėlė versijos apie savo galimą fiziologinį afektą, prisiminė esmines įvykio aplinkybes betarpiškai prieš nusikaltimo padarymą ir po to, dalyvavo parodymų patikrinime vietoje, savo kaltę pripažino. Taigi iš paties D. F. parodymų apie įvykio aplinkybes, kurias iš esmės patvirtina kitų čia paminėtų asmenų parodymų matyti, kad D. F. veiksmai prieš ir iš karto po įvykio buvo valingi, racionalūs ir adekvatūs susidariusiai situacijai. Jokių požymių, jog nuteistasis galėjo veikti būdamas fiziologinio afekto būsenoje, nėra.
5.1.3. Iš šios nutarties 5.1.2. p. paminėtų įrodymų seka, kad nusikaltimas padarytas muštynių metu, todėl būtinosios ginties sąlygų nebuvo (kasacinės nutarys 2K-76/2011, 2K-273/2012). Skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai, yra pagrindas svarstyti ar nėra BK 59 str. 1 d. 6 d. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Vaizdo įrašo, kuriame, kaip teigia apeliantas, užfiksuotas E. S. smurtas prieš D. F., baudžiamojoje byloje nėra. Dviejuose telefonu darytuose vaizdo įrašuose, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu pateikė D. F., užfiksuoti dviejų trumpų ir bylai nereikšmingų E. S. frazių fragmentai (t. 1, b.l. 174- 180). Tačiau kita bylos medžiaga patvirtina, kad paties nukentėjusiojo elgesys konflikto metu tikrai buvo provokuojantis. Liudytojos V. M. parodymais nustatyta, kad išgertuvių metu, rankų lenkimui peraugus į grumtynes, E. S. parvertė D. F. ant grindų ir ėmė smaugti, nutraukė savo veiksmus tik įsikišus V. M.. Be to, E. S. sudavė smūgį D. F. į veidą, sukeldamas kraujavimą iš nosies. Dėl to V. M. du kartus nešė nuteistajam drėgną rankšluostį kraujavimui sustabdyti. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina specialistų išvados. Specialisto išvadose Nr. S 448/2017(01) ir Nr. 443/2017(01) nurodoma, kad ant D. F. kelnių ir marškinėlių, jo namuose paimto rankšluosčio, ant grindų svetainėje prie durų į terasą, ant kėdės atlošo virtuvėje, kriauklėje virtuvėje rasta jo paties kraujo (t. 1, b.l. 58- 59, 67-68). Be to, muštynių metu D. F. buvo praskeltas dešinysis antakis. Tai įrodo policijos pareigūno J. D. 2017-10-07 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017-10-17 apie 00:54 jis bendravo su D. F., kuriam buvo praskeltas dešinysis antakis (t. 1, b.l. 15). Iš D. F. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jis 2017-10-07 kreipėsi į VšĮ VUL Žalgirio kliniką dėl muštinės dešiniojo antakio žaizdos. Objektyviai nustatyta 8 cm ilgio dešiniojo antakio srities odos, poodžio, raumens žaizda, kuri susiūta ir sutvarstyta (t. 2, b. l. 89). Paties nukentėjusiojo parodymai nepaneigia apelianto versijos apie provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. E. S. fakto, kad muštynių metu D. F. taip pat buvo padaryti sužalojimai, neginčija, tačiau apie tai, kaip šis sužalojimai padaryti, duoda miglotus ir prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neprisimena, kas įvyko muštynių metu prieš tai, kai pats patyrė sužalojimą peiliu „/.../ vyko kažkokie rankų lenkimai bei kažkoks susistumdymas. Aš nepamenu. Aš pamenu kai jau buvau lauke.“(t. 1, b. l. 77). Pirmosios instancijos teisme apie savo paties veiksmus taip pat kalba miglotai, tačiau jau pripažįsta, kad E. F. buvo sužalota nosis, kas ir paskatino tolimesnį konfliktą: „Įvykio metu buvau išgėręs,. Kiek pamenu, vartojau brendį ir degtinę, po dūrio daug ko nepamenu. /.../ Nepanaudojau smurto prieš kaltinamąjį, šiek tiek atsimenu, buvo tiesiog rankų laužimas, imtynės, iš pradžių buvo juoko forma. Po to kažkur bakstelėjo nosį, pradėjo bėgti kraujas jam iš nosies. Nuo to viskas ir prasidėjo, pykčiai. /.../ Neįsivaizduoju, iš kur pas kaltinamąjį galėjo atsirasti sužalojimai“ (t. 2, b. l. 180). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog apeliacinis skundas toje dalyje, kurioje nurodoma, kad nusikaltimas padarytas dėl paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio – pagrįstas, ir ši aplinkybe pripažintina nuteistojo D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
5.1.4. Dėl nusikaltimų recidyvo (apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti šios nutarties 2.2. p.). D. F. jau teistas 2011-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą - pagal 182 str. 2 d. ir jam skirta piniginė bauda. Duomenų apie tai, kada bausmė įvykdyta, nėra, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad iki 2016-04-05 bausmė dar nebuvo įvykdyta, nes 2016-03-23 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi nuosprendžiu skirta bauda pakeista viešųjų darbų bausme ir E. F. 2016-04-05 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriuje (t. 2, b.l. 26). BK 97 str. 3 d. nustato, kad už sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys laikomi turinčiais teistumą 5 metus po bausmės atlikimo. Todėl 2017 m. spalio mėnesi E. F. dar turėjo neišnykusį teistumą pagal 2011-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį. BK 53 str. 1 d. nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą ir jeigu teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įstatymas nenumato jokių išlygų dėl pakartotinio nusikaltimo rūšies, tik nustato, kad kaltės forma yra tyčinė. E. F., turėdamas neišnykusį teistumą už sunkų tyčinį nusikaltimą vėl padarė sunkų nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai tai įvertino kaip nusikaltimų recidyvą.
5.1.5. Dėl bausmės. BK 135 str. 1 d. sankcija numato vienintelės rūšies – laisvės atėmimo, bausmę nuo 3 mėnesių iki 10 metų. BK 61 str. 2 d. nustatyto, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (tai yra nuo 5 metų laisvės atėmimo bausmės bylose dėl nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal BK 135 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, skyrė D. F. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijos minimumui. Todėl, nors apeliacinės instancijos teismas ir konstatavo, kad yra dar viena D. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtoji bausmė artima minimaliai, dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
5.1.6. Dėl BK 75 str. taikymo (apeliacinio skundo motyvai, išdėstyti šios nutarties 2.2. p.). Iš LR Teisės aktų registro (www.e-tar.lt) matyti, kad BK 75 str. 1 d, pataisa, kuria panaikinta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą už sunkius nusikaltimus, priimta 2017-09-28 įstatymu Nr. XII-653 (TAR identifikacinis kodas 2017-15859) ir ši pataisa įsigaliojo 2017-10-06. Ši aplinkybė teisingai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2017-10-06 dar galiojo senoji BK 75 str. redakcija, ir nepagrįstai suteikia juridinę reikšmę faktui - ar kaltinime nurodytas nusikaltimas padarytas 2017-10-06, ar viena diena vėliau. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimas padarytas 2017-10-07 apie 00:00 val. ir šį laiką patvirtina BPC duomenys, iš kurių matyti, kad pranešimas nusikaltimą gautas 2017-10-07, 00:10 val. (t. 1, b.l. 6), apeliacinės instancijos teisme peržiūrėta vaizdo medžiaga, užfiksuota kaimynystėje gyvenančio E. A. namo vaizdo kameromis, iš kurios matyti, kad sužeistas E. S. ateina prie E. R. namo apie 00:17- 00:37 val. (įvertinus E. A. parodymus, jog stebėjimo kamerose nustatytas laikas buvo 1:20 – 1:40 val. paankstintas). Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikaltimo padarymo laikas 2017-10-07 apie 00:00 val. atitinka faktinę bylos medžiagą. O kadangi faktas, ar nusikaltimas padarytas 2017-10-06, ar 2017-10-07, minučių tikslumu neturi teisinės reikšmės, dar tikslesnis nusikaltimo padarymo laikas nereikalingas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas ir likę apeliacinio skundo motyvai, susiję su BK 75 str. taikymo pagrindais, nenagrinėjami.
5.1.7. Dėl turtinės žalos (apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti šios nutarties 2.3. p.). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkina dalinai. Priteisė E. S. iš D. F. 570 € išlaidoms, susijusioms su psichoterapinės pagalbos apmokėjimu, atlyginti. Už psichoterapinę pagalbą sumokėta suma įrodyta buhalteriniais dokumentais (t. 2, b.l. 190), psichoterapeutės parodymais teisme ir apeliantas jos dydžio neginčija, tačiau nurodo, kad tarp E. S. patirtų kūno sužalojimų ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, kurias jis pirko, nėra priežastinio ryšio. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš įrašų E. S. asmens sveikatos istorijoje matyti, kad jam buvo reikalinga psichoterapinė pagalba. 2017-10-30 padarytas įrašas „Nerimas, nemiga“; 2017-11-13 padarytas įrašas „Vargina panikos priepuoliai - atsiranda baimė, nerimas, duria širdies plote“; 2017-11-20 padarytas įrašas „Būna panikos atakos, ypač vakarais - baimė, nerimas, širdies plakimas“ (t. 2, b.l. 195- 196). Iš liudytoja apklaustos psichoterapeutės A. L. parodymų matyti, kad tuo metu, kai medicininiuose dokumentuose užfiksuoti nukentėjusiojo nusiskundimai dėl panikos priepuolių, jis ir kreipėsi psichoterapinės pagalbos. Ši liudytoja nurodė, kad E. S. kreipėsi 2017-11-12, buvo matyti potrauminio streso požymiai, miego, hipochondriniai sutrikimai, didelės baimės. Būklė svyruodavo, būdavo paūmėjimų. Po 19 seansų būklė stabilizavosi ir terapija buvo baigta. Taigi remiantis psichoterapeutės parodymais ir E. S. medicininiais dokumentais, neginčytinai nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų, E. S. iš tiesų buvo reikalinga psichoterapinė pagalba. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.
5.1.8. Dėl neturtinės žalos. Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Pirmosios instancijos teismas priteisė E. S. naudai iš D. F. 6 000 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino ir motyvavo savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su jais sutinka ir nekartoja. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, kuris turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis nėra susiformavęs. Priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-350-222/2015) iki 23 000 Eur (kasacinė byla Nr. 2K-300-222/2017). Tačiau bylose, kuriose nustatoma, kad paties nukentėjusiojo veiksmai vienokiu ar kitokiu būdu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, paprastai priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlyginimas, nei bylose, kuriose tokios aplinkybės nenustatytos. Pavyzdžiui, jau minėtoje kasacinėje byloje Nr. 2K-350-222/2015, kurioje nukentėjusiajam priteistas 1 449 Eur neturtinės žalos atlyginimas, konstatuota, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas per pusę.
5.1.9. Dėl atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiojo atstovas pateikė mokėjimo nurodymą iš kurio matyti, kad už teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 1 200 Eur (t. 3, b.l. 68- 69). Prašo priteisti nukentėjusiajam šią sumą iš nuteistojo D. F.. Prašymas tenkintinas dalinai. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinėje instancijoje nukentėjusiojo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 37- 42) ir dalyvavo dviejuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose 2018-11-13 nuo 10:33 val. iki 11:32 val. bei 2019-01-10 teismo posėdyje nuo 13:30 val. iki 15:09 val., tai yra viso apie 2:30 val. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prašoma priteisti suma nėra adekvati nukentėjusiojo atstovo darbo sąnaudoms apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2:30 val. dalyvavimo teisiamajame posėdyje ir atsiliepimo surašymas), todėl mažintina per pusę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaujantis BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-17 nuosprendį.
Pripažinti D. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys.
Priteisti E. S. iš D. F. 3 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 600 Eur išlaidoms, susijusioms su atstovo pagalbos apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu, dalinai atlyginti.
Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-09-17 nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.