- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1-625-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51886-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- D. F.
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-625-269/2018 (toliau-byla), kurioje D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, nedirba, teistas 2011-12-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 straipsnio 2 dalį-200 MGL (25000 Lt), (7240, 5 Eur) bauda, 2016-03-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 480 valandų viešųjų darbų; kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. F. tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2017-10-07 apie 00.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu smogė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, ko pasėkoje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau-RUVL) nukentėjusiajam diagnozuota durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, atsiverianti į dešinę krūtinplėvės ertmę, taip sunkiai sutrikdydamas E. S. sveikatą (t. 1, b.l. 149, 156, 159, 118).
Kaltinamasis D. F. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-10-06 vakare pas jį namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svečiavosi kaimynas E. S., su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė pakankamai didelį kiekį alkoholio. Be jo namuose dar buvo sugyventinė V. M. ir jos mama D. S.. Begeriant alkoholinius gėrimus, jie pradėjo laužti rankas su E. S., po rankų laužymo vėl buvo alkoholio vartojimas, voliojimasis ant žemės, tariamos imtynės. Kadangi E. S. stipresnis, pastarasasis jį iš pradžių prismaugė. Tada žmona pradėjo rėkti: „Jis visas mėlynas, Evaldai, nepasmauk.“ Jis atsistojo, E. S. buvo pakankamai išgėręs, ir trenkė jam į antakį ir dar vieną smūgį į nosį. Jis susinervavo, jam pakilo adrenalinas, ir su peiliu trenkė E. S. į krūtinę. Po dūrio E. S. skubiai išbėgo iš namo, bėgo pro vartus, pakeliui pasidarė silpna, užsuko pas E. R. 1-1, Sudervė. Ten jis atbėgo, iškvietė greitąją. Greitoji sakė, kad laikyti nukentėjusiajam kojas iškėlus. V. M. su šaltu rankšluosčiu dengė krūtinę, kad kraujas nebėgtų. Atvykus greitajai jis padėjo atnešti neštuvus, padėjo įkelti į greitosios pagalbos automobilį. Po to pas jį atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Labai gailisi, jog sužalojo kaimyną E. S., jo atsiprašė. Dėl civilinio ieškinio prašo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes civilinis ieškinys neįrodytas (t. 1, b.l. 150, 157-158, 160, t. 2, b.l. 172-175).
2017-10-30 įtariamasis D. F. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 161-173).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais (t. 1, b.l. 175, 181):
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis E. S. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2017-10-06 buvo namie. Vakare buvo pas kaimyną A. Š. gretimame name. Apie 20.30 val. paskambino D. F. bei pakvietė jį į svečius. Apie 21 val. nuėjo iki D. F. namų. Namuose buvo D. F. sugyventinė bei jos mama. Jie su D. F. vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi abu rūkė, tai labai daug laiko buvo lauke. Kas buvo užėjęs pas D. F., neatsimena. Kai D. F. būna išgėręs, visada nori galynėtis. Nepamena, kas įvyko D. F. namuose ar pas jį namuose vyko kažkokie rankų lenkimai bei kažkoks susistumdymas, nepamena. Pamena, kad lauke jau buvo perėjęs vartelius, šalia jo buvo E. R.. D. F. jį praktiškai gatvėje pasivijo, jis ramino jį, sakė, kad raminkis. Matė, kad D. F. atbėgo rankoje laikydamas peilį. Peilis buvo didelis, maždaug 30 cm ilgio, plačios geležtės. Rankenos nepamena. D. F. nieko neklausė nei jo, nei E. Pajautė, kaip D. F. dūrė peiliu į dešinę krūtinės pusę. Jis pradėjo šaukti, kad E. kviestų greitąją pagalbą, daugiau viską pamena nuotrupomis, kad kažkas kvietė greitąją, D. F. sugyventinės balsą, kad jis nemiegotų, spaudė jam žaizdą, kažkas aiškino kelią greitajai pagalbai. D. F. daugiau neatsimena, jo lyg daugiau negirdėjo. Kur dingo peilis, nežino, bet po dūrio peilį D. F. ištraukė. Jokių konfliktų D. F. namuose jis neatsimena. Matomai jie su E. jau ėjo namo, o D. F. juos pasivijo, bet tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Jam padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, dėl ko reikš civilinį ieškinį (1 t., b.l. 76-78).
Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad po įvykio buvo hospitalizuotas, VšĮ universitetinėje ligoninėje darė operaciją. Iki operacijos gulėjo 8 dienas komoje. Stacionarinis gydymas buvo tik šioje ligoninėje, jis trūko apie dvi savaites. Buvo paskirta reabilitacija, kai grįžo namo, negalėjo paeiti Reabilitacija, buvo namuose. Pas jį atvažiodavo seselė, viską aiškindavo, nes jam buvo sunku kvėpuoti. Kai grįžo namo, galėjo kvėpuoti tik pro vamzdelį. Įvykio dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nedirbo gal pusę metų, negalėjo susikaupti, prarado daug sutarčių, turi daug visokių emocinių, psichologinių problemų. Drabužiai įvertinti pagal šiandienos kainas. Striukė nebuvo subadyta, ji tiesiog buvo įdėta į bendrą maišą, kai jam striukę parvežė, jis nenorėjo jos dėvėti, viską išmetė. Pirko specialų aparatą žaizdams gydyti. Ligoninėje tokio aparato neturėjo, jo daktarė pasakė, kad pamėgintų nusipirkti, nes pas jį kakle buvo didelė žaizda, jam ilgai neužsitraukė, todėl priverstinai turėjo nusipirkti. Nusipirko jį iš skelbiu.lt, nesigilino, kiek šis aparatas kainuoja, nes norėjo, kuo greičiau pagyti, buvo baimės jausmas dėl gyvybės, nes nuolat pūliavo, negijo. Kadangi prietaisas buvo įsigytas iš fizinio asmens, kuris negalėjo jokių kvitų, sąskaitų faktūrų išrašyti, tai beliko vienas kelias – padaryti to prietaiso foto nuotrauką ir pateikti kartu su civiliniu ieškiniu ir nurodyti, kiek už jį buvo sumokėta. Kad jis tą prietaisą naudojo paskirtą medikų, tai atsispindėtų tik tuo atveju, jeigu tą priemonę galėtų pateikti medicinos įstaiga ir suteikti galimybę ja naudotis, bet kadangi įstaiga neturėjo tokios galimybės, tai parekomendavo ją įsigyti. Buvo ir daugiau vaistų perkama, visokie tvarsčiai. Vaistai buvo perkami ir pagal ir ne pagal receptus. Receptus pasiima vaistininkas. 1000 eurų išlaidos: tai reikėjo atsidėkoti daktarams, jis vaikščiojo pas psichologą, jį reikėjo visur vežioti, jam daktarai neleido vairuoti. Pas psichologą vaikščiojo privačiai. Taigi iš viso turtinė žala sudaro 3000 eurų. Neturtinę žalą vertina 8000 eurų, nes pasireiškė per skausmą, pajuntant dūrį peiliu, baimė dėl gyvybės, išgyvenimo, proto aptemimas, mintys klaidžiojo, vėliau gulėjo ligoninėje, negalėjo kvėpuoti, jį gydytojai mokė kvėpuoti, sakė, kad kvėpuotu lėčiau, nes buvo panikoje, nieko nesuprato. Išrašius iš ligoninės, niekaip negalėjo susitvarkyti su savo emocijomis. Didžiausios baimės buvo dėl išgyvenimo, nes daktarai nieko neprognozavo, visi sakė, kad stebuklas, jog išgyveno. Mano tai tikrai ne didelė žalos suma. Dar neaišku, kokios to pasekmės ateityje, nes iki šiol nutirpęs šonas ir neaišku, kada atitirps, nejaučia pusės šono (t. 2, b.l. 176-184).
2018-01-30 apklaustas liudytojas J. D. parodė, kad 2017-10-07 d. apie 00.54 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliais D. M. ir V. O., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pas pranešėją atėjo kaimynas su durtine žaizda pilve. Atvykus minėtu adresu, įvykio vietoje jau buvo atvykęs V1 850 ekipažas, kurie paaiškino, kad nukentėjusįjį vyriškį E. S. greitosios medicinos pagalbos (toliau-GMP) brigada dėl durtinės žaizdos pilve išvežė į RVUL. Bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad E. S. atėjo pas pranešėją visas kruvinas, stipriai neblaivus su durtine žaizda pilve ir paaiškinti, kas atsitiko, negalėjo, tik prašė iškviesti GMP brigadą. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad E. S. gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuvykus, jo žmona Beatriče paaiškino, jog jos vyras E. S. apie 20 val. nuėjo pas kaimyną iš 4 namo į svečius ir daugiau jo nematė. E. S. kaimynas iš (duomenys neskelbtini) namo pasakė tai, kad apie 20 val. E. S. buvo užėjęs pas jį į svečius ir išėjo apie 21 val. pas kitą kaimyną, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), prie jo ant suoliuko sėdėjo D. F. praskeltu dešinės pusės antakiu, ir kartu su savo sugyventine rūkė cigaretes. Paklausus D. F., kas atsitiko, pastarasis paaiškino, kad būdamas neblaivus nukrito namuose ant grindų ir prasiskėlė antakį. Bendraujant su D. F. toliau bandė išsiaiškinti, kas galėjo atsitikti su E. S., bet D. F. paaiškino, kad nieko nežino, kas nutiko, tik pamatė, jog E. S. reikalinga medicininė pagalba, ir bandė jam padėti. Vėliau bendraujant su D. F. pastebėjo prie namo kampo ant trinkelių kraujo žymes, todėl paprašė leidimo užeiti į namą ir apžiūrėti jį. D. F. įleido juos į namo vidų, kur išgirdo, kad yra įjungta skalbimo mašina ir indaplovė. Užėjus į virtuvę pastebėjo, kad ant baltos spalvos kėdės yra kraujo žymė bei ant grindų šalia kėdės, o prie valgomojo stalo stovėjusios kėdės atlošo kabėjo mėlynos spalvos E. S. striukė, kurioje buvo piniginė su E. S. dokumentais. Buvo nuspręsta išjungti skalbimo mašiną, kadangi viduje buvo D. F. striukė, kaip pastarasis teigė, striukė išsipurvino krauju, kai pargriuvo pats ir prasiskėlė antakį. Apžiūrėjus virtuvėje stovinčią indaplovę, indų plovimo procesas buvo pasibaigęs, o viduje ant viršutinės lentynos gulėjo didelis peilis su juodos spalvos rankena. Apžiūrinėjant duris, kurios veda į terasą, ant durų staktos buvo pastebėtos kraujo žymės, taip pat ant terasos grindų. Bendraujant toliau su D. F., pastarasis visą laiką buvo susijaudinęs, painiojosi parodymuose ir vėliau pasakojo, kad E. S. pas jį buvo atėjęs apie 21 val., po ko jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 23 val. D. F. išvarė E. S. iš savo namo. Kur vėliau E. S. išėjo, D. F. nežinojo, taip pat nežinojo, kas galėjo sužaloti peiliu E. S.. Kadangi pas D. F. buvo praskelta kakta virš dešinio antakio, jis buvo nugabentas į Žalgirio kliniką. Buvo suteikta medicininė pagalba, o vėliau jis buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (1 t., b.l. 17-18).
2017-10-07 apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad 2017-10-07 apie 00.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) į vartų esantį skambutį kažkas paskambino. Jis atidarė vartus distanciniu būdu, išėjo į lauką ir kieme pamatė savo kaimyną E. S., kuris paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sakė, kad negali kvėpuoti, blaškėsi kieme. Jam atidarius duris pilnai, E. S. užėjo į jo namą ir koridoriuje atsigulė ant grindų. Tada pamatė, kad E. S. drabužiai kraujuoti. Pamatęs tai, paskambino į gydymo įstaigą. Atvykus jiems, kaimynas buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Paklausti E. S. nespėjo, o šis jam nepasakė, nes dažnai prarasdavo sąmonę. Kada kaimyną išvežė, jo bute, liko E. S. kroksai (1 t., b.l. 134).
2018-01-17 liudytojas E. R. papildomos apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jo namų gyvena D. F., taip pat netoli jo už kokių 50 m gyvena E. S.. 2017-10-07 vėlai vakare jam paskambino kažkuris iš jo paminėtų kaimynų, kuris, dabar neprisimena, bei pakvietė išgerti. Jis sėdėjo pas save namuose. Atsisakė, tuomet kaimynai pasakė, kad jei jis pas juos neateis, tai jie ateis pas jį. Kadangi kaimynai jam namuose visiškai nebuvo reikalingi, nutarė nueiti pas juos. E. ir D. sėdėjo pas D. namuose. Kai jis atėjo, jie abu jau buvo ganėtinai stipriai išgėrė. Evaldas būdamas neblaivus kvietė D. eiti imtynių. Šiaip, kiek jis pažįsta abu vyrus, jie, kai būna išgėrę, visada tarpusavyje eina laužti rankų ir matuoja, kas iš jų stipresnis. E. su D. pradėjo laužti rankas už baro, vėliau už stalo, tuomet pradėjo eiti imtynių. Jis pasižiūrėjęs, kad tarp vyrų prasideda nesąmonės, išėjo namo, nes buvo blaivus, todėl jam žiūrėti į jų kvailiojimus buvo neįdomu. Tuomet jam būnant namuose, jau po vidurnakčio, galėjo būti apie 0.30 val., išgirdo skambinant į vartus. Pulteliu atidarė vartus bei ėjo žiūrėti, kas ten atėjo. Kieme pamatė E. S., kuris paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Kas su juo atsitiko, nesakė, tik sakė, kad mirs ir kuo greičiau kviestų greitąją. Tuomet pamatė, kad pas Evaldą krūtinės srityje buvo žaizda, iš ten bėgo kraujas. Evaldas užėjo pas jį namo - į koridorių ir pradėjo pas jį namie alpti, jam temo sąmonė. Tada pas jį namo atbėgo D. F. žmona V.. Jis tuo metu kvietė greitąją pagalbą. Kai atėjo V., ji pradėjo spausti E. žaizdą, po kelių minučių atėjo D.. Jis visą tą laiką kalbėjo su greitąja bei pasakė D. kelti E. kojas į viršų, kaip jam sakė greitosios dispečerė. Atvažiavusi greitoji E. išvežė į ligoninę. Kas atsitiko su E., D. nieko nesakė, tik jau po to, po kelių valandų, kai visur dirbo pareigūnai, D. pasakė, kad jis sužeidė draugą, suprato, kad jis turi omenyje E.. Daugiau nieko nekonkretizavo. Pačio dūrio peiliu nematė, nes iš D. namų išėjo tuo metu, kai jie abu vartėsi ant grindų ir tarp jų prasidėjo muštynės (1 t., b.l. 135).
2017-10-17 liudytoja V. M. apklausos metu parodė, jog (duomenys neskelbtini). 2017-10-06 vakare buvo namie su mama D. S., sugyventiniu D. F., D. dviems sūnumis iš pirmos santuokos O. ir M., bei jos dukra iš pirmos santuokos G. Apie 20.00 val. D. paskambino kaimynui E. bei pasiūlė užsukti į svečius papasakoti, kaip jam sekėsi kelionėje, jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) savaitei žvejoti. E. atėjo apie 21.00 val. Jie su E. sėdėjo, užkandžiavo, bei išgėrinėjo, ji su vyrais negėrė, iki to per vakarienę buvo išgėrusi vieną ar dvi taures vyno. Kadangi kepė namie karką su bulvėmis, vaišino E. Su mama tvarkė spintas, kad atiduoti netinkamus drabužius pažįstamiems, kurie vargingiau gyvena. Kai baigė tvarkyti spintas, apie 22.00 - 22.30 val. mama nuėjo miegoti, kartu su mama ji nuvijo miegoti vaikus. Vyrai vis dar sėdėjo, išeidavo parūkyti. Tuomet D. paskambino kaimynui E. R., kad jis taip pat užeitų pas juos. Edvardas užėjo apie 23.00 val. Jis priėjo prie vyrų, kurie stovėjo už virtuvės baro (baras aukštas). Ji sėdėjo prie kompiuterio, skaitė ,,Delfi“, į vyrų pokalbius nesikišo, matė, kad E. su D. lenkia rankas. E. nulenkė D. ranką. Vyrai susiginčijo, kas stipresnis, D. siūlė dar kartą perlaužti rankas. Vyrai dėl to susipyko. E., panaudodamas imtynių veiksmus, pargriovė D. ant žemės, jį užsisėdo bei pradėjo D.smaugti. Ji pradėjo šaukti, ką jie daro, kad E. paleistų D., nes pas pastatrąjį buvo problemos su širdimi. E. D. paleido, vyrai atsistojo. Tada pamatė, kaip E. trenkė smūgį D. į nosį. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji paėmė rankšluostį ir nuėjo jį sušlapinti į vonią, kad nuvalyti D. kraują nuo nosies. Grįžusi pamatė, kad yra tik D. ir E., E. tuo momentu kažkur pradingo. D. ir E. tarpusavyje barėsi, ji bandė tarp jų stotis, nes jie vis pradėdavo stumdytis, D. jai vis šaukė, kad ji pasitrauktų. Pamatė, kad iš D. nosies vis dar bėga kraujas. Vėl paėmė rankšluostį ir nuėjo jo sušlapinti į vonią. Eidama į vonią, girdėjo, kaip E. jai įkandin sakė įžeidžiančius žodžius, o D. prašė, kad jis jos neįžeidinėtų. Kai grįžo iš vonios, D.buvo virtuvės zonoje, jo rankose nieko nebuvo. Pamatė, kad namų durys atidarytos, E. namuose nebuvo. Deividas jai nieko nesakė, kad jis padūrė E.. Nuvalė D.nosį bei jie išėjo su D. į lauką parūkyti. Išėjus į lauką, išgirdo E. šaukiant, kad skubiai reikia kviesti greitąją. Su D. nubėgo pas E. į namus. Įbėgus į koridorių pamatė, kad ant žemės guli E., jo drabužiai kruvini, krūtinės srityje, ant jo drabužių gulėjo mėlynas kruvinas rankšluostis, po rankšluosčiu buvo maišelis su kažkokiais šaldytais ledukais ar daržovėmis. E. kvietė greitąją, ji puolė spausti E. žaizdą, greitoji pasakė pakelti E. kojas. D. laikė E. kojas pakėlęs į viršų, vėliau atvažiavo greitoji ir policija. D. per visą tą laiką nepasakė, kad čia jis padūrė E.. Atvažiavus policijos pareigūnams, su D. bendrauti jau nebegalėjo, nes jis visą laiką buvo su policijos pareigūnais. Kai vyko sąmyšis namie, niekas iš miegojusių namiškių nepabudo - nei mama, nei vaikai, todėl jie nieko nematė. Vėliau kalbėjo po įvykio su E., tai jis pasakė, kad muštynes tarp D. ir E. matė, tačiau kai D. dūrė peiliu E., to nematė (1 t., b.l. 137).
2017-10-17 apklausta liudytoja D. S. parodė, kad savaitgalį, t.y. 2017-10-06, buvo pas savo dukrą V. M. svečiuose, dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Namie buvo jos žentas D. F., jo du vaikai – O. ir M., bei jos dukra su anūke G.. Vakare tarp 21.00 val. ir 22.00 val. į jos dukros namus atėjo kaimynas, jo vardo nežino, matė pirmą kartą, atėjo išgėręs. Suprato, kad lyg jos žentas D. pasikvietė kaimyną į svečius, nes ir žentas buvo išgėręs. Apie 22.00 val. ji su visais vaikais išėjo miegoti. Berniukai miega viename kambaryje, o ji su savo anūke kitame kambaryje. Atsikėlė 6.00 val. ryto. Išėjusi į svetainės patalpą pamatė namie policiją. Dukra jai papasakojo, kad D. dūrė „E.“, čia lyg kaimyno vardas, tačiau kaip tai įvyko, ji nematė. Kai kaimynas atėjo pas D. išgerti, jie sėdėjo normaliai, nesipyko, nesibarė, nešaukė, sėdėjo gėrė ir tiek. Dukra su jais negėrė, bet buvo su jais, namie virtuvės ir svetainės patalpa bendra, kažką tvarkėsi (1 t., b.l. 139).
2017-10-10 apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusysis E. S. ir jo medicininiai dokumentai. Buvo nuvykta į RVUL reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur buvo palydėta į intensyvaus stebėjimo palatą, kurioje susipažinta su nukentėjusiojo E. S. medicininiais dokumentais bei apžiūrėtas pats nukentėjusysis E. S.. Specialisto išvada: apžiūrėjus E. S. ir remiantis medicinos dokumentais, nustatyta durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstoje su krūtinplėvės sužalojimu, kas komplikavosi atviru dešiniu pneumatoroksu ir trauminiu-hemoraginiu šoku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, dėl krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo su pneumatoroksu, sužalojimai, nustatyti E. S., kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 92-93).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3286/2017 (01) E. S. nustatyta: 1.1. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, atsiverianti į dešinę krūtinplėvės ertmę, padaryta aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į RVUL, 2017-10-07 01:10 val. Sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. Taškinės-durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje srityje ir dešinėje alkūnėje, padarytos gydymo stacionare metu, todėl kaip sužalojimai nevertinami. 2. E. S. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 3. E. S. nustatytas vienas durtinis-pjautinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas. 4. E. S. nustatytas sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai, peiliu. 5. E. S. nustatytame sužalojime individualūs žalojančio daikto ar įrankio požymiai neužfiksavo. 6. Mažai tikėtinai, kad E. S. nustatytą sužalojimą, galėjo pasidaryti pats (1 t., b.l. 99-101).
2018-02-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu įtariamasis D. F. pateikė 2018-01-31 „Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį“ Nr. 2318 (1 t., b.l. 130, 131-132).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta 2017-10-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, serologijos specialistų išvadomis Nr. S 448/2017 (01) ir S 443/2017 (01), alkoholio matuoklio kvitu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 1, 6-10, 15, 19-39, 40-54, 58-63, 67-74, 79, 98, 102-118, 174-181, t. 2, b.l. 88-89, t. 3, b.l. ).
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. F. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent: 2017-10-07 apie 00.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu smogė nukentėjusiajam E. S. į krūtinės sritį, ko pasėkoje RVUL nukentėjusiajam diagnozuota durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje, atsiverianti į dešinę krūtinplėvės ertmę, taip sunkiai sutrikdydamas E. S. sveikatą. Byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad D. F. tyčia padarė nukentėjusiajam E. S. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes peiliu suduodamas smūgį į nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbų organą (krūtinės ląstą), kaltinamasis suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo sveikatai gali atsirasti pavojingi padariniai, kurie ir atsirado, ir nors kaltinamasis tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, buvo abejingas galimoms pasekmėms (BK 15 straipsnio 3 dalis), t.y. veikdamas netiesiogine neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. S. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), (t. 2, b.l. 88). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis, anksčiau teistas, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, administracine tvarka praeityje buvo baustas (2 t., b. l. 77-83), nedirba, turi du mažamečius vaikus, nesigydė psichiatrijos klinikoje dėl priklausomybės alkoholiui (2 t., b. l. 86-87). Nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimą nuo kaltinamojo su kuriuo suvartojo didelį kiekį alkoholio, veiksmų. Kaltinamajam padaryta 8 cm ilgio dešiniojo antakio srities odos, poodžio, raumens žaizda ir pasak kaltinamojo ją padarė nukentėjusysis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, atliekant pataisos namuose (t. 1, b.l. 106, t. 2, b.l. 88-89, 173, 175).
BK 75 straipsnio 2017-09-28 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2017-10-06 (TAR, 2017-10-05, 2017-15859) redakcija už kaltinamajam padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą nenumato teisinio pagrindo paskirtą laisvės atėmimą atidėti vykdymui.
BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai neprieštarauja teisingumo principui, nes atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę- kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo recydivas, kaltinamasis, padarė nusikaltimą, esant sunkiam girtumo laipsniui ir tai sunkina jo atsakomybę, neiškvietė GMP, nukentėjusiojo neatsiprašė bei nepradėjo atlyginti žalos, todėl teisinio pagrindo, numatyto BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnyje kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, negu BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta, nėra.
Kaltinamasis kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji realioji laisvės atėmimo bausmė sutrumpintina vienu trečdaliu (t. 1, b.l. 18-87, t. 2, b.l. 90-99, 198-199).
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsnio 2 dalimi į sutrumpintos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-10-07 iki 2017-10-22 (t. 1, b.l. 141, 188-189, 198-200).
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau-kasa) civilinis ieškinys dėl 4182,60 eurų už nukentėjusiojo gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2018-04-18 gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2018-04-17 Nr. 3S-5657 pranešimas , kad D. F. sudarė ,,Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau-PSDF) biudžetui atlyginimo sutartį“ Nr. 2318 ir įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2018-01-31 kiekvieną mėnesį mokėdamas po 69 eurų. Vadovaudamiesi BK 113 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi (toliau-CPK) kasa prašo patvirtinti tarp kasos ir D. F. sudarytą taikos sutartį. Vadovaudamasis BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir CPK 293 straipsnio 5 punktu baudžiamasis procesas dėl kasos civilinio ieškinio nutrauktinas, nes kasa ir D. F. sudarė taikos sutartį (t. 1, b.l. 119-132, t. 2, b.l. 145-148).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį (2 t., b. l. 149-170), prašydamas priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nurodė, jog dėl D. F. veiksmų patyrė 3000 Eur turtinę žalą, nes po D. F. dūrio peiliu buvo sugadinti rūbai — subadyta striukė — 150 Eur vertės, perpjauti tą vakarą dėvėtas vyriškas džemperis 50 Eur vertės, krauju sulietos kelnės 50 Eur vertės, kurių toliau dėvėti nebeįmanoma, nes jie sugadinti. Taip pat jo artimieji (sesuo R. N.) dėl susiklosčiusių aplinkybių, buvo priversti kreiptis į advokatą, tikslu užtikrinti jo teisių ir teisėtų interesų ikiteisminio tyrimo metu, užtikrinimą. Taip pat E. S. buvo priverstas pirkti šveicarišką lazerinį žaizdų gydymo aparatą „Bioptron“, kurio vertė 1100 Eur. Be to, tokius vaistus, kaip: „IMOVAX POLIO injekcinė suspensija“, „Petidino hidrochloridas injekcinis tirpalas“, „Zibor 3500 VV“, „PAN - Cefazolin lg milteliai“, „Omeprazol Actavis“, „Lorafen“ „Metroprolol Flexal“, „Neurorubine“, „Trittico retard‘‘ bei medikamentinius tepalus ir tvarsčius, kurių čekių nors ir neišsaugojo, bet pateikia kai kurių jų įpakavimų nuotraukas, o išlaidų vaistams suma sudaro dar 650,00 Eur. Psichologo konsultacija, o taip pat E. S. turėjo nenumatytų transporto išlaidų, operacijų bei gydymo organizacinių išlaidų, negautų pajamų dėl neįgyvendintų darbinių planų, kurios siekia dar 1000 Eur. Tai bendrai nukentėjusiajam E. S. padarytą turtinę žalą šis vertina 3000 Eur.
Bylos duomenys rodo, kad šios išlaidos yra tik iš dalies pagrįstos prie ieškinio pridėtais dokumentais, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusysis nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo drabužių (striukės ir džemperio) sugadinimą kaltinime nurodyto įvykio metu, todėl nėra pagrindo žalos už juos priteisimui. Taipogi teismas pastebi, kad ne visos teismui kaip medikamentams kompensuoti patirtos nurodytos išlaidos pripažintinos būtinomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis neįrodė, kad išlaidos už gydymo paslaugas buvo būtinos teisės aktų prasme ar pagal gydytojų paskyrimus. Teismui nėra pateikti mokėjimo dokumentai, kad nurodyti ieškininiame pareiškime vaistai buvo atitinkamai įgyti ir už juos sumokėta. Teismui yra pateikti nevalstybine kalba surašyti vaistų duomenis ir gydymo aparato „Bioptron“ nuotrauką bei šviesos terapijos „Bioptron“ aprašymą, tačiau nėra pateikta dokumentų dėl gydytojo paskyrimo. Taip pat teismas pažymi, kad nėra pateikta įrodymų dėl nukentėjusiojo žaizdų gydymo aparato naudojimo. Kai nurodė nukentėjusysis, įrenginį jis įgijo per skelbiu.lt, sumokėjus už jį 1100 eurų ir jis buvo naudotas. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3286/2017 (01) ir nukentėjusiojo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, toks ar panašus aparatas gydytojo nebuvo paskirtas nukentėjusiajam kaip reikalingas naudoti gydymo metu (t. 1, b.l. 99-101, t. 2, b.l. 194-197). Taip pat nepagrįstu laikytinas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų dėl neįgyvendintų darbinių planų. Šiuo atveju toks pajamų gavimas laikytinas tik tikėtinu ir nepripažintinas kaip nusikaltimu padarytos žalos dalis, t. y. nukentėjusysis neįrodė, jog turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti pajamų iš darbinės veiklos. Prašant priteisti transporto išlaidos, atsiradusios vykstant į gydymo įstaigas, nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų dydžio pagrįstumą, todėl šioje dalyje ieškinys yra netenkinamas. Teismo manymu, nukentėjusysis galėjo pagrįsti tik psichoterapeuto išlaidas. Kai nurodė teisme apklausta liudytoja – A. L. nukentėjusysis kreipėsi į ją kaip pas psichoterapeutę ir ji suteikė jam 19 konsultacijų. Pas E. S. buvo potrauminio streso požymiai: miego sutrikimas, pergyvenimai dėl sveikatos, didelė baimė. Iš viso E. S. jai sumokėjo 570 eurų ir nukentėjusiojo advokatas pateikė teismui pinigų sumokėjimo patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laipsnį akivaizdu, kad psichoterapeuto pagalbą buvo reikalinga (t. 2, b.l. 186, 190, t. 3, b.l. 1-4). Teismas nukentėjusiajam ir jo advokatui suteikė pakankamai laiko pareikštą civilinį ieškinį pagrįsti dokumentais ar liudytojų parodymais. Tokiu įrodymų pateikta nebuvo, todėl remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, reikalaujamą priteisti sumą sumažinant iki 570 Eur sumos, o kitoje dalyje jį aukščiau nurodytais motyvais atmetant (t.2, b.l. 183, 186, 190, t. 3, b.l. 2-10).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
E. S. nurodė, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Iki įvykio jis buvo fiziškai visiškai sveikas, po įvykio atsirado baimė dėl gyvybės, išgyvenimo, proto aptemimas, mintys klaidžiojo, vėliau gulėjo ligoninėje, negalėjo kvėpuoti, jį gydytojai mokė kvėpuoti. Išrašius iš ligoninės, niekaip negalėjo susitvarkyti su savo emocijomis. Didžiausios baimės buvo dėl išgyvenimo, nes daktarai nieko neprognozavo, visi sakė, kad stebuklas, jog išgyveno. Dar neaišku, kokios to pasekmės ateityje, nes iki šiol nutirpęs šonas ir iki šiol nejaučia pusės šono. Mano, jog sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius jis gali jausti visą likusį gyvenimą. Dėl sumušimo, sudėtingos operacijos ir atsiradusių įvairių šalutinių sveikatos sutrikimų jaučia pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Visos šios aplinkybės rodo, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė. Nukentėjusysis stacionariai gydėsi nuo 2017-10-10 iki 2017-10-20, ambulatoriškai gydėsi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei psichoterapeutė A. L. jam suteikdavo konsultacijas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kaltės formą, į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo įrodytas bylos medžiaga ir tame tarpe Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 3286/2017 (01) ir VšĮ „Mano sveikatos centras“ ambulatorinės asmens sveikatos istorija, turi būti mažinama neženkliai ir teismas mano, jog teisinga iš kaltinamojo priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 6000 Eur. Kitoje dalyje ieškinys atmestintinas (t. 2, b.l. 176-186, 188-197, t. 3, b.l. 2-10).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, E. S. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 4000 Eur (t. 3 b. l. 190-193). Šias išlaidas patvirtina nukentėjusiojo advokato pateikti dokumentai. Advokatas nukentėjusįjį atstovavo ikiteisminio tyrimo metu nuo 2017-10-16, tiek teisminiame nagrinėjime nuo 2018-04-17, t.y. nuo advokato orderių surašymo dienos. Advokatas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo nukentėjusiojo apklausoje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismo nagrinėjimo metu advoktas parengė nukentėjusiajam civilinį ieškinį ir rinko dokumentus civilinį ieškinį pagrįsti bei dalyvavo visuose keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl atsižvelgiant į atstovavimo ir bylos apimtį (3 tomai), proceso sudėtingumą, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo sumą, o būtent iki 2000 Eur, kuri yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai (t. 1, b.l. 84, t. 2, b.l. 140, 149-170, 171-175, 176-184, 194-197, 188-193).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas su D. F. marškinėliais, kelnėmis, striuke, kapokle, 17 peiliai, medžiaginė šluostė, rankšluoštis patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, grąžintini kaltinamajam D. F. (t. 1, b.l. 22, 47-52), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2017-12-29 serija BBB Nr. LS002929).
D. F. ir E. S. DNR pavyzdžiai, vokas su nuorūka, 6 nuoplovos, patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, sunaikintini (t. 1, b.l. 22, 41, 47-52, 91, 183), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2018-02-01 serija BBB Nr. LS002983).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinės laikmenos su mobilaus telefono abonento skambučio numerio +37062055660 skaitminine garso įrašo kopija ir iš įtariamojo D. F. mobilaus ryšio telefono padaryto garso ir vaizdo įrašu saugojami byloje iki bylos saugojimo pabaigos (t. 1, b.l. 108-111, 174-175).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir kaltinamąjį sulaikius pradedant vykdyti nuosprendžiu paskirta realiąją laisvės atėmimo bausmę, panaikintinas (t. 1, b.l. 198-201, t. 2, b.l. 9-11, 16-17).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. F. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į sumažintos bausmės laiką įskaityti D. F. išbūto laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-10-07 iki 2017-10-22.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus bei D. F. sulaikius vykdant sumažintą bausmę, panaikinti.
Priteisti E. S. iš D. F. 570 Eur nusikaltimu padarytai turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Dėl E. S. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašymo dėl proceso išlaidų kitų dalių civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaudamiesi BK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 140 straipsnio 3 dalimi ir 293 straipsnio 5 punktu patvirtinti D. F. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos sudarytą ,,Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį“ Nr. 2318 ir baudžiamąjį procesą dėl kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su D. F. marškinėliais, kelnėmis, striuke, kapokle, 17 peilius, medžiaginę šluostę ir rankšluostį patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, grąžinti D. F. (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2017-12-29 serija BBB Nr. LS002929).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, D. F. ir E. S. DNR pavyzdžius, voką su nuorūka, 6 nuoplovas, patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2018-02-01 serija BBB Nr. LS002983).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktines laikmenos su mobilaus telefono abonento skambučio numerio (duomenys neskelbtini) skaitminine garso įrašo kopija ir iš įtariamojo D. F. mobilaus ryšio telefono padaryto garso ir vaizdo įrašu saugojamus byloje joje saugoti iki jos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.