Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmių apėmimo būdu subendrinta, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta, bausme – 140 MGL (7 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., t. y. dvi paros, prilyginant jas 4 MGL baudai ir paskirta galutinė bausmė – 136 MGL (6 800 Eur) bauda, sumokėta 2021 m. balandžio 1 d.,

2) 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. kovo 23 d. apie 17.25 val., A15 kelyje link Vilniaus, 45 kilometre, Solidarumo pl., Tartoko k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. P. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, grįžti namo nesiruošė, todėl išgėrinėjo. Vietiniai gyventojai pradėjo konfliktuoti, liepė išvažiuoti. Jo ir draugų gyvybei grėsė pavojus, nes juos būtų sumušę, mašiną atėmę. Pagalvojo, kad geriau policijoje miegoti, nei reanimacijoje ir išvažiavo. Pakeliui sustabdė pasienio pareigūnai ir iškvietė policijos pareigūnus. Teisės vairuoti neturi. Uždirba 1 200 –1 300 Eur per mėnesį. Darbui reikėjo automobilio, todėl prašė mamos nupirkti, mama jį nuveža į darbą. Paskolą moka mama, automobilis tik užregistruotas jo vardu. Mama nežinojo, kad jis paėmė automobilį, nes buvo darbe. Automobiliui paimtas daugiau nei 9 000 Eur kreditas, dar liko mokėti 4 000 Eur. Kokia jo vertė, nežino. Pagal baudžiamąjį įsakymą paskirtą baudą moka, nėra visos sumokėjęs. Skolą išskaičiuoja iš atlyginimo. Niekur nedirbo daug metų, todėl negalėjo sumokėti baudos. Dabar įsidarbino ir pradėjo mokėti.

3. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 2 d. apklaustas E. P. parodė, kad 2024 m. kovo 23 d. maždaug apie 11.00 val. atvažiavo blaivus, pats už vairo, į (duomenys neskelbtini), nuosavu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su savo draugais pas pažįstamą, ten vartojo alkoholį. Ketino nakvoti, bet tarp jų ir vietinių gyventojų prasidėjo žodinis konfliktas, kad jie yra nevietiniai, gyventojai nuėjo dar kviesti savo draugų, todėl jis norėdamas išvengti konflikto, sėdo už vairo, ir nuvažiavo. Bevažiuojant jį sustabdė pasienio pareigūnai, kurie bendraujant pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, patikrino blaivumą ir iškvietė policijos pareigūnus. Su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo (1 t., b. l. 46-48).

4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutiko, jog nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

5.1. 2025 m. kovo 23 d. Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnės I. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. kovo 23 d. apie 17.25 val., A15 kelyje link Vilniaus, 45 kilometre (Solidarumo pl., Tartoko k., Šalčininkų sen., Šalčininkų r. sav.) buvo sustabdytas E. P., kuris vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu 17.52 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo tikrinimo metu 18.15 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 5-9).

5.2. 2025 m. kovo 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinkinės Tribonių pasienio užkardos pareigūno E. V. tarnybiniame pranešime dėl patikrintos transporto priemonės nurodyta, kad 2025 m. kovo 23 d. 17.25 val. jaunesnysis specialistas R. S. jį informavo, kad Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., patikrintas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. P.. Bendraujant su asmeniu pastebėta, kad asmuo kalba nerišliai ir buvo juntamas alkoholio kvapas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie asmeniui nustatė 2,99 promilių neblaivumą (1 t., b. l. 11).

5.3. 2025 m. kovo 23 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. P. pirmu pūtimu 17.52 val. buvo nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, antru pūtimu 18.15 val. buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 12-15).

5.4. 2025 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Solidarumo pl., Tartoko k., Šalčininkų sen., Šalčininkų rajono sav., ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Iš automobilio salono paimti automobilio užvedimo rakteliai ir transporto priemonės dokumentai. Apžiūrimas automobilis po apžiūros privertinai išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (1 t., b. l. 16-21).

5.5. 2025 m. kovo 25 d. informacijos apie kelių transporto priemones iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas E. P. vardu (1 t., b. l. 25).

5.6. 2025 m. kovo 25 d. viešosios įstaigos „Emprekis“ vidutinė transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše užfiksuota, kad to paties kėbulo tipo ir pagaminimo metų automobilio „VW Passat nustatyta kaina yra 3 200 Eur su PVM (1 t. b. l. 27).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl kaltinamojo kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 5 punkte aptarti įrodymai. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu, todėl jais vadovaujasi. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikė (vairavo) dėl būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kaltinamojo nurodyta grėsmė, jeigu tokia ir buvo kilusi, galėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis, pvz., iškviečiant pagalbą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad mobiliojo ryšio telefoną turėjo, kviesti pagalbą galėjo ir (ar) prašyti parvežti namo kitų asmenų, galėjo. Taigi, baudžiamojoje byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Nustatyta, kad įvykio dieną E. P. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurį E. P. teisiamas šioje byloje, kaltinamasis padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas 2019 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Nusikalstamų veikų sistemingas darymas, o taip pat tai, kad paskutinis tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, leidžia teismui E. P. pripažinti recidyvistu. Pripažinus kaltinamąjį recidyvistu, nustatoma ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

12. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau teistas (b. l. 51–53), baustas administracine tvarka (b. l. 54 55), nevedęs, dirba (b. l. 57). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, didesnę už minimalią – 60 arešto parų. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama 40 parų arešto bausmė.

13. Nors kaltinamojo gynėjas prašė paskirti kaltinamajam baudą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nemoka, baudą iš darbo užmokesčio išieško antstoliai, baudos bausmė teigiamo poveikio kaltinamajam nepadarė, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė.

14. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas nuteistas 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu 100 MGL (5 000 Eur) bauda, bausmė neatlikta. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinama visiškai sudedant su 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi paskirta E. P. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda vykdytina atskirai.

16. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

17. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, savo veiksmus vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

18. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

19. Teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 5, 8, 10 punktais, E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą nusprendžia atidėti vieneriems metams be intensyvios priežiūros, tačiau įpareigoja kaltinamąjį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

20. Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

21. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. balandžio 2 d. (kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento) (BK 68 straipsnio 2 dalis).

23. Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, kad šiuo atveju automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal AB „Regitra“ duomenis transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė 2024 m. liepos 17 d. tikslinės paskolos sutartį, pagal kurią jo motinai R. M. suteikta 5 200 Eur paskola. Paskolos paskirtis – vartojimo, automobilio įsigijimui. Paaiškino, kad transporto priemonės kaina buvo sumokėta pasiskolintomis lėšomis, paskolos įmokas moka mama, paskola nėra grąžinta, todėl prašė transporto priemonės nekonfiskuoti.

25. Teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Minėta, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, todėl jis laikytas šio turto savininku. Ta aplinkybė, kad transporto priemonė galimai įsigyta iš kaltinamojo motinai suteiktos paskolos lėšomis ir ši paskola dar nėra grąžinta, nelaikytina kliūtimi taikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą.

26. Kaltinamojo padaryta veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, nes transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis transporto priemonės vidutinė vertė 3 200 Eur su PVM, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

27. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį ir konfiskuoti išimtinai tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas.

Dėl kitų proceso klausimų

28. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

29. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą E. P. į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Dėl proceso išlaidų

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis, turintis skolų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 432 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų areštą.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti E. P. bausmę – areštą 40 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visiškai sudedant 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą 40 parų arešto bausmę ir 100 MGL (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalimi paskirtą E. P. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą vykdyti atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros bei paskiriant įpareigojimus – 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu skirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2025 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą E. P. į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. P. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.